VšĮ „Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas“ Kodėl įmonės nepasinaudoja MTEP mokestine lengvata? MTEP veiklos ir išlaidos įmonėse Dr Linas Eriksonas VšĮ „Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas“ Vilnius, 2011-10-25

Turinys MTEP mokestinė lengvata ir taikymo rezultatai Galimas MTEP finansavimo intensyvumo lygis MTEP veiklų ir išlaidų įmonėse pavyzdžiai Nedeklaruotos MTEP išlaidos (prognozės) Veiksniai lemiantys įmonių investicijas MTEP sampratos sisteminės spragos

MTEP mokestinė lengvata Įmonės MTEP lengvatomis pradėjo naudotis apskaičiuodamos jau 2008 m. apmokestinamąjį pelną. Įmonės gali sutaupyti iki 40 proc. MTEP veiklai. 2008 m. lapkričio 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1183 prie MTEP darbų sąnaudų priskiriamos šios sąnaudos: darbo užmokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo, komandiruočių, žaliavų arba medžiagų, kitas trumpalaikis turtas, sąnaudos perkant paslaugas ir kt. Investicijoms į MTEP , kurios savo veikloje kuria naujoves–naujas medžiagas, technologijas, sukuriančias aukštą pridėtinę vertę taikomos šios lengvatos: 3 kartus atskaitomos patirtos sąnaudos į sąnaudas leidžiama nurašyti MTEP veikloje naudojamo ilgalaikio turto įsigijimo kainą per 2 metus (iki šiol ši kaina į sąnaudas buvo perkeliama per 3-8 metus) aukščiau minėtos nuostatos taikomos visų rūšių investicijoms į MTEP MTEP mokestine lengvata pasinaudojo: 2008 m. – tik 54 įmonės 2009 m. –tik 98 įmonės (plg. 2010 m. MTEP veiklą SD deklaravo apie 550 įmonių, galimas įmonių sk. – 2000) Šaltinis: G.Kadziauskas, „Pelno mokesčio netaikymas reinvestuojamam pelnui“, 2011-10-11

Deklaruotos įmonių MTEP išlaidos 2006 2007 2008 2009 2010 Verslo sektoriaus finansavimas 183,8 229,1 211,4 181,6 220,3 Verslo lėšos 150,6 179,3 164,8 140,4 163,3 Valdžios lėšos (be aukštojo mokslo) 7,6 5,8 5,9 6,5 9,8 Aukštojo mokslo sektoriaus lėšos 0,2 0,3 0,5 0,4 0,1 Ne pelno institucijų lėšos 0,6 1,1 Užsienio lėšos 24,8 43,2 39,1 33,9 46,8 MTEP išlaidos, palyginti su BVP, % 0,22 0,23 0,19 0,20

MTEP įmonių išlaidos pagal sektorių Verslo sektoriuje MTEP daugiausia lėšų skyrė informacijos ir ryšių (48,5 mln. Lt), finansinio tarpininkavimo (43,0 mln. Lt), žmonių sveikatos priežiūros (22,3 mln. Lt) ir kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos įmonės (15,4 mln. Lt). Specializuotos, mokslinių tyrimų ir taikomosios, veiklos įmonės 2010 m. MTEP skyrė 16,0 mln. litų. Šaltinis: Statistikos departamentas, pranešimas spaudai, 2011-10-11

Įmonių MTEP finansavimas iš ES SF Šaltinis: www.esparama.lt

MTEP intensyvumas pagal sektorius

Chemijos gaminiai – plastikas UAB “Putokšnis“

Polyshield technologijos testavimas įmonėje (2007-2008)

Lietuvoje testuotos technologijos įvedimas į pasaulines rinkas (2008)

Chemijos gaminiai – naftos produktai - AB Mažeikių nafta

MSAR technologijos testavimas įmonėje (2008)

Lietuvoje testuotos technologijos įvedimas į pasaulines rinkas (2011)

Nedeklaruotos įmonių MTEP išlaidos - prognozė 2010 – apdirbamosios gamybos pajamos (47,7 mlrd Lt), iš jų 11 proc. chemikalų ir chemijos produktų gamybos (5,2 mlrd) Chemijos pramonės vidutinis MTEP intensyvumas – 1,5-2,5 proc. nuo apyvartos Prognozė – MTEP išlaidos šiame sektoriuje 2010 m. galėjo sudaryti apie 78-130 mln Lt), t.y. 47-80 proc. daugiau nei deklaruota – BERD sudarytų ne 0,23 proc., bet iki 0,33-0,41 proc.

Tai kodėl įmonės nedeklaruoja MTEP išlaidų? Nėra informuotos? Negeneruoja pelno? Nevykdo MTEP veiklų? Negali identifikuoti MTEP Neskiria MT nuo EP veiklų (kurias vykdo) Neturi žinių apie tai kas yra mokslas, kuo grindžiamas žinių moksliškumas ir kuo skirasi mokslas nuo technologijos Neturi sisteminės MTEP projektų rengimo, vykdymo ir valdymo praktikos

Veiksniai lemiantys įmonių investicijas į MTEP Ekonomikos ir pramonės struktūra (pvz., aukštųjų, aukštųjų-vidutinių technologijų sektorių įtaka); Didelių įmonių skaičius; Pakankamas MTEP personalas ir infrastruktūra; Ryšiai su globalia ekonomika Valstybės išlaidos fundamentiniams tyrimams Mokslo ir verslo bendradarbiavimo galimybės Intelektinės nuosavybės apsauga Šaltinis: Tax incentives for research and development: trends and issues (OECD, 2001)

MTEP samprata apsprendžianti mokslo-verslo bendradarbiavimą Pagrindinės sąvokos (pagal OECD Frascati vadovą ir LR Mokslo ir studijų įstatymą) Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (technologinė) plėtra - MTEP   Research and Experimental (Technological) Development, Research and Development, RTD, R&D Inovacijos   Innovation Moksliniai tyrimai Research Eksperimentinė (technologinė) plėtra   Experimental Development, Technological Development, Precommercial Research Naujų produktų, procesų, rinkodaros, organizaci-nių ar išorės santykių metodų įdiegimas į rinką Fundamen-tiniai moksliniai tyrimai  Fundamental Research, (Basic Research) Taikomieji moksliniai tyrimai  Applied Research, Industrial Research Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatyme terminas MTEP turi vienareikšmį apibrėžimą: „11. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas. 9. Fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant visų pirma įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų. 26. Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami norint gauti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti. 8. Eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama sisteminga veikla, kurios tikslas – kurti naujas medžiagas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus, taip pat kurti, diegti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius.“ Tarptautinis MTEPI sąvokų vartojimas: Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (technologinė) plėtra, MTEP – Research and Experimental (Technological) Development, Research and Development, RTD, R&D Moksliniai tyrimai - Research Fundamentiniai moksliniai tyrimai – Fundamental Research, (Basic Research) Taikomieji moksliniai tyrimai – Applied Research, Industrial Research Eksperimentinė (technologinė) plėtra – Experimental Development, Technological Development, Precommercial Research Inovacijos – Innovation ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ Pagal R. Kalyčio 2010 m. gruodžio 21 d. pažymą DĖL TERMINO „MOKSLINIAI TYRIMAI IR EKSPERIMENTINĖ PLĖTRA (MTEP)“ SAMPRATOS IR VARTOJIMO (Mintys, atsiradę skaitant ŪM susirašinėjimą su Statistikos departamentu (SD) dėl Inovacinės veiklos anketos INV-01) Pastaba: Inovacinė veikla čia nebus nagrinėjama (išskyrus kontekstinį poreikį). Akivaizdu, kad bet kurioje valstybės valdymo srityje būtinas visuotinai priimtas žodynas, padedantis susikalbėti, t. y. visiems, veikiantiems toje srityje, tuos pačius dalykus reikėtų vadinti tais pačiais vardais. Savaime suprantama, kad klausimynų sudarymas statistiniais tikslais reikalauja ypatingo atsargumo. Maža klausiančiajam suvokti, ką jis nori sužinoti. Reikia, kad ir respondentas tai suvoktų adekvačiai – bent jau iš esmės suprastų, ko iš jo norima. Tam ir tarnauja terminai arba sąvokų apibrėžimai, kuriuos valstybės valdymo sferoje bandoma įtvirtinti įstatymais ir kitais teisės aktais. Papildomos problemos atsiranda, kai reikia suderinti kelių valstybių terminų vartojimą, t. y. atsiranda vertimo problemos. Nors Lietuvoje ir ES egzistuoja griežta terminų vertimo tvarka, t. y. nauji terminai iš bendros ES erdvės į Lietuvos naudojimą turėtų būti perkeliami per teisės aktus ar teisės aktais reglamentuotais būdais, tačiau kaip tik šioje srityje atsiranda nesusikalbėjimas. Ypač, kai ES terminus (daugiausia iš anglų kalbos) ima versti ir laisvai interpretuoti ne tos srities specialistai. Inovacijų srityje labai plačiai vartojami susiję ir papildantys terminai iš giminingos, tačiau visiškai kitų sričių, t. y. iš mokslinių tyrimų ir iš eksperimentinės plėtros (MTEP) sričių. Neprofesionalus jų vartojimas, o ypač emocionali ir subjektyvi MTEP terminų interpretacija inovacijų srityje ir įneša nemažą sumaištį į MTEP ir inovacijų „santykius“. Žinoma, ir pačioje MTEP srityje (ŠMM kompetencija) yra problemų, kaip ir kiekvienoje kitoje srityje..., tačiau apie tai nekalbėsime. Man svarbu, kaip MTEP terminai vartojami inovacijų specialistų. Šias pastabas drįstu teikti dėl tos priežastis, kad 40 metų dirbant mokslinį ir 8 metus valstybės tarnautojo (ŠMM) darbą, teko susipažinti su MTEP terminologijos kūryba tiek Lietuvoje, tiek ES ir net šiek tiek dalyvauti šiame procese (išskyrus paskutinę Mokslo ir studijų įstatymo versiją). Taigi, Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatyme terminas MTEP turi vienareikšmį apibrėžimą: Šie apibrėžimai nebuvo sugalvoti Lietuvos įstatymų leidėjų. Tai tik pasaulyje ir ES vartojamų terminų apibrėžimų lietuviška versija. Galima diskutuoti dėl stiliaus, tačiau šių apibrėžimų esmė yra ta pati, kaip ir visame pasaulyje vartojamuose MT ir EP apibrėžimuose. Žinoma, ir pasaulyje, ir Europoje galima sutikti gana laisvą šių terminų vartojimą, t. y. tas pats dalykas dažnai ir čia yra vadinamas skirtingais vardais. Tačiau reikia pažymėti, kad, pavyzdžiui, net įvairiuose ES teisės aktuose (direktyvose, reglamentuose, rezoliucijose ar pan.) skirtingai vadinami, bet tą patį reiškiantys MT ir EP terminai VISADA YRA APIBRĖŽIAMI TAIP PAT. Kitaip sakant, vakariečiai, nors ir pasilikdami sau teisę MTEP veiklą vadinti įvairiai, niekada neiškraipo jos apibrėžimo, kuris sunormintas Frascati vadove. Pavyzdžiui, kalbant apie taikomuosius mokslinius tyrimus be termino „Applied Research“ dažnai ES teisės aktuose galima sutikti „Industrial Research“, tačiau abiejų terminų apibrėžimai sutampa ir reiškia tą patį – „taikomieji moksliniai tyrimai“. Dar keistesnis yra terminas „Precomercial Research“, reiškiantis „eksperimentinę plėtrą“, t. y., nors ten visiškai nėra mokslinės veiklos požymių, pavartotas terminas „moksliniai tyrimai“. Be to, pavartotas išskiriantis termino sudarymo metodas: “iki-prekybiniai” arba “ne prekybiniai”. Tačiau pagal apibrėžimą tai – ta pati „eksperimentinė plėtra“. Savo tarnybos ŠMM pabaigoje pabandžiau visus tuos MTEP termino vartojimus suvesti į vieną schemą (žiūr. aptariamą skaidrę) ir išskirti visus MTEP komponentus. Po tokio įvado norėčiau pakomentuoti diskusiją dėl Inovacinės veiklos anketos INV-01. 1. Dėl termino „MTTP – Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ vartojimo. A. Keraminas formaliai buvo neteisus, pasiūlydamas SD šį MT ir EP pakaitalą, nes įstatyme nebuvo ir vėliau neatsirado tokios interpretacijos. Juo labiau jis neteisus aiškindamas, kad technologinė plėtra ir eksperimentinė plėtra yra skirtingos įmonių veiklos. Čia EKSPERIMENTINĖ = TECHNOLOGINĖ, t. y. abu terminai pagal europinę ir pasaulinę praktiką yra apibrėžiami visiškai vienodai ir reiškia tą patį. Su termino MTTP vartojimu galima būtų sutikti, bet tik tuo atveju, jeigu jis kiekvieną kartą būtų apibrėžiamas taip pat, kaip terminas MTEP. Žinoma, tai vis tiek bus prasilenkimas su įstatymine nuostata... Atskirai reikėtų pabrėžti, kad tokiame kontekste jokiu būdu negalima MTTP išskleisti žodžiais „Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra“ (žiūr. angliškus atitikmenis – „technological“, „experimental“). „Technologijų plėtrą“ galima suprasti kaip technologijų multiplikavimą (įsigijimą, įdiegimą į gamybą ir pan.), t. y. mes jau patenkame į inovacijų sritį. O „technologinė (eksperimentinė) plėtra“ turi savo apibrėžimą, reiškiantį eksperimentinių, bandomųjų pavyzdžių kūrimą bei bandomųjų serijų gamybą dar iki masinės gamybos, dar iki įdiegimo. 2. Dėl įmonių baimės vartoti žodį „moksliniai“ ir dėl kultūrinių aspektų, apie kuriuos kalba K. Gečas: Statistikos departamento darbuotoja 2010 m. gruodžio 17 d. rašo: “MTEP apibrėžime naudojamas žodis „moksliniai“ – tai, pasak Lietuvos inovacijų centro direktoriaus p. K.Gečo, tik atbaido įmones nuo informacijos pateikimo (citata: „Mano galva, kad daug kas slypi tam tikroje sąvokų vartojimo Lietuvoje kultūroje. Pirmiausia, dėl kultūrinio (ne apibrėžimų) skirtumo tarp R&D ir MTEP sampratų (gan panašiai yra su Inovacijos sąvoka).  Lietuvoje verčiant atsiranda žodis „mokslinis“. Nesu kalbininkas, todėl negaliu pasakyti kuriose Europos kalbose R&D yra panašiai verčiamas, t.y. vartojant žodį „mokslinis“ (net rusus jau girdėjau verčiant be šito žodžio)....., kad daugeliui inovatyvių įmonių tikrai nėra įprasta sužinoti, kad jie vykdo MTEP, t.y. sąvokos  „Mokslas“ ar „Moksliniai tyrimai“, nors tokia veikla yra ir Ekonominės veiklos klasifikatoriuje. Šios sąvokos joms yra gan svetimos, nors pasikalbėjus yra aišku, kad tokią veiklą jie vykdo. “. Sunku bandyti taisyti K. Gečą, kuris viską supainiojo (be to darosi baugu, kai matai, kad net Lietuvos inovacijų centro direktorius nesupranta termino MTEP). Gal paprasčiau būtų plačiau paaiškinti šią Lietuvos problemą, kuri atsirado dėl įstatymų ir kitų teisės aktų neskaitymo ar ignoravimo. Taigi, jeigu grįžti prie MTEP apibrėžimų, kalbant paprastais žodžiais (žiūr. pridėtą piešinį): Moksliniai tyrimai (ir fundamentiniai, ir taikomieji moksliniai tyrimai) (būtinai – „moksliniai“, kad atskirti juos nuo tardytojų ir prokuratūros tyrimų ar pieno bei šlapimo tyrimų, vykdomų ne moksliniais tikslais) yra žinių kūrimas (arba „gamyba“). Fundamentiniai m. t. nuo taikomųjų m. t. skiriasi tik to žinių kūrimo tikslais, tačiau VEIKLA abiem atvejais yra viena ir ta pati, t. y. MOKSLINĖ. Eksperimentinė (arba technologinė) plėtra – žinių panaudojimas kuriant naujas medžiagas, naujus produktus, procesus, technologijas, paslaugas ir pan. Tai – NE MOKSLINĖ VEIKLA. Tai bendru atveju - TECHNOLOGINĖ VEIKLA (atskirais atvejais – gamybinė). Beje, eksperimentinėje plėtroje galima naudoti žinias, nebūtinai sukurtas mokslinių tyrimų išdavoje. Šioje veikloje gali būti naudojamos žinios ir iš senolių patirties, Interneto, susapnuotos ir kitaip gautos žinios. Tik suprimityvintame MTEP ir inovacijų sąveikos modelyje būtina tiesinė proceso eiga: moksliniai tyrimai-eksperimentinė plėtra-inovacijos. Taigi EP gali būti (ir dažnai taip būna) visiškai nesusijusi su MT. Taigi, suvokę, kad MTEP yra dviejų skirtingų veiklų suma MTEP=MT+EP, mes galime, pagaliau, išlaisvinti didžiąją dalį Lietuvos įmonių nuo „mokslinių tyrimų“ baimės. Dauguma Lietuvos įmonių užsiima tik technologine veikla, t. y. tik EP, kuri neturi nieko bendro su moksline veikla (aš čia nekalbu apie keletą Lietuvos įmonių, kurios gali sau leisti tokią prabangą – pačios vykdyti mokslinius tyrimus). Dėl to, kad iki šiol Lietuvos įmonėms tai nebuvo tinkamai išaiškinta, t. y. joms buvo brukamas jungtinis terminas MTEP, jos ir pradėjo baidytis to MTEP‘o. Beje, dėl to nesupratimo jos kartais net nenutuokia, kad vykdo EP. Juk naujo (geresnių savybių, produktyvesnio, efektyvesnio) produkto sukūrimas yra pati gryniausia EP. Nesvarbu, kad tam pakako pakeisti tik vieną varžtą ar padaryti kitą mažą pakeitimą. Tačiau tam reikėjo pakeisti technologiją, sukurti bandomąjį egzempliorių, išbandyti jį ir pan. Ir jeigu tame darbe dalyvavo darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu, reiškia vyko EP ir ją vykdė tyrėjai (apie juos dar pakalbėsime). Tiems, kurie prisimena tarybinius laikus, galėčiau duoti gerą pavyzdį, iliustruojantį gerai sutvarkytą tiesinį inovacijų modelį buvusioje Sovietų Sąjungoje. Daugelis specializuotų „pašto dėžučių“ kompleksų turėjo beveik visas MTEP ir inovacijų grandines, kartais net vienoje teritorijoje – taikomųjų mokslinių tyrimų institutą (НИИ), Konstravimo biurą (ОКБ), bandomąją gamyklą (Опытный завод) ir pagrindinę serijinės produkcijos gamyklą. Kitas variantas – mokslinių tyrimų institutas (pavyzdžiui, Puslaidininkių fizikos institutas), vykdantis fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, turėjo dar ir konstravimo biurą bei eksperimentinę gamyklą, gaminančią bandomuosius pavyzdžius. Tačiau tada viskas buvo valstybės. Sugriuvus Sovietų Sąjungai labiausiai nukentėjo EP grandis: „pašto dėžutės“ su savo ОКБ ir Опытный завод buvo sugriautos, o plataus profilio ir taikomųjų mokslų institutai neišlaikė savo bandomųjų gamyklų (aš čia neturiu galvoje „Fermento“ ar keleto kitų pavienių atvejų). Dabar EP grandį Lietuvoje bandoma atkurti. Blogiausia, kad vis dar nelabai suvokiama šios grandies veiklos specifika. Tai ne tik sujaukia ir stabdo procesą, bet ir iškraipo statistiką bei, apskritai, atbaido įmones nuo šios veiklos. Neabejotina, kad tiek verslo investicijas į MTEP (ypač į EP dalį), tiek tyrėjų skaičių mes galėtume ženkliai padidinti vien tik gerai paaiškinę verslui, kas slepiasi po EP ir šiek tiek patvarkę įstatyminę bazę. Tam nereikia versti įmones užsiimti MTEP‘u, ar pirkti MTEP paslaugas. Nes, kai įmonės pamato MTEP, tuoj įsivaizduoja baltus chalatus, mikroskopus, mėgintuvėlius, profesorius su togomis, bibliotekas ir pan. Nes MTEP priekyje yra tas nelemtas MT (moksliniai tyrimai). O jiems užtektų tik išaiškinti, kad jie jau seniai užsiima kita MTEP dalimi, t. y. EP, ir tereikia visa tai suinventorizuoti, teisingai įvardinti ir net už tai gauti valstybės paramą... 3. Atskirai dėl angliškų santrumpų arba „kultūrų konfliktas“. Kaip rašo K. Gečas, ir kaip dažnai būna, kai norima išsiversti į lietuvių kalbą užsienietiškus MTEP terminus, atsiranda perkėlimo iš vienos į kitą kultūrą problemos. Pasaulyje ir Europoje vietoje oficialaus termino „Research and Experimental Development“ dažnai vartojami sutrumpinti šio termino variantai: „Research and Development“ arba „R&D”. Tai atsitiko dėl patogumo naudoti ir dėl anglakalbių pomėgio viską trumpinti. Tačiau čia reikia prisiminti, kad tuos terminus jie vartoja jau žymiai seniau už mus ir visa visuomenė gerai supranta, kas slepiasi po tais sutrumpintais tikro termino „Research and Experimental Development“ variantais. Tuo metu, bandymai „Research and Development“ versti į lietuvišką „tyrimai ir plėtra“, Lietuvos kontekste yra dvigubai klaidinantys. Viena vertus – „Research“ būtina versti į „moksliniai tyrimai“ (jau buvo aptarta), o žodžio „eksperimentinė“ praleidimas ties „plėtra“ Lietuvos kultūroje gali būti suprastas daugiaprasmiškai (kokia plėtra? ekonominė, kultūrinė, politinė ar dar kokia kita?). Taigi, kol Lietuvoje dar nėra tvirtai įsišaknijusios ir teisingos MTEP sampratos, tokie trumpinimai ne tik, kad nepadeda, o, atvirkščiai, trukdo teisingam MTEP ir inovacijų procesų suvokimui ir aprašymui. Žinoma, jeigu pavyktų bent su mokslo ir verslo bendruomene susitarti dėl terminų apibrėžimų modernizavimo, galima būtų pakeisti (sutrumpinti) dabar vartojamus terminus. Aišku, tik išsiaiškinus, kad visi vienodai ir teisingai suprantame juos. Visi sutinka, kad „Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra“ yra labai griozdiškas terminas. Kaip tik dėl to anglakalbiai kasdieninėje veikloje ir nevartoja viso „Research and Experimental Development“, nors teoriniuose veikaluose ir diskusijose jis išlieka. Todėl ir Lietuva galėtų susitarti dėl trumpesnio varianto. Ne veltui sakoma: „kaip pavadinsi, taip nepagadinsi“, tačiau turi būti pasiektas visuotinis sutarimas ir susitarimas, kuris turėtų būti įteisintas įstatymais ir kitais teisės aktais. Todėl, idant nekelti sumaišties, kol kas visuose oficialiuose dokumentuose ir ypač statistikos klausimynuose, derėtų visuotinai vartoti įstatymuose apibrėžtas sąvokas ir terminus. Tuo pačiu norėčiau pastebėti, kad angliškas žodis „Researcher“ MTEP kontekste turėtų būti verčiamas lietuvišku žodžiu „tyrėjas“. Tai taip pat įtvirtinta įstatyme: 27. Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektams. 12. Mokslininkas – tyrėjas, turintis mokslo laipsnį. Kitaip sakant: visi mokslininkai yra tyrėjai, o tyrėjas gali būti ne mokslininkas ir gali neturėti nieko bendra su moksliniais tyrimais... ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Inovacijų apibrėžimai Pagrindinis oficialus apibrėžimas: Oslo Manual, 2005 http://browse.oecdbookshop.org/oecd/pdfs/free/9205111e.pdf 146. An innovation is the implementation of a new or significantly improved product (good or service), or process, a new marketing method, or a new organisational method inbusiness practices, workplace organisation or external relations. Schumpeter (1934): 5 types of innovation: - new products, - new methods of production, - new sources of supply,- - opening of new markets, - new ways of organizing businesses arba · introduction of a new product or a qualitative change in an existing product; · process innovation new to an industry; · the opening of a new market; · development of new sources of supply for raw materials or other inputs; · changes in industrial organisation. -------------------------------------------------------------------------- Wikipedia http://en.wikipedia.org/wiki/Innovation Innovation generally refers to the creation of better or more effective products, processes, technologies, or ideas that affect markets, governments, and society. Business dictionary http://www.businessdictionary.com/definition/innovation.html The process by which an idea or invention is translated into a good or service for which people will pay, or something that results from this process. ---------------------------------------------------------------------- A Strategy for American Innovation: Securing Our Economic Growth and Prosperity http://www.whitehouse.gov/innovation/strategy/introduction The process by which individuals and organizations generate new ideas and put them into practice. -------------------------------------------------------------- http://innovationzen.com/blog/2006/11/17/the-definition-of-innovation/ The definition of innovation Probably there are as many definitions of innovation as the number of supposed experts on the field around the world. Reading through my books and papers, though, I realized that I had no comprehensive list of the many definitions I have ever being in contact with, therefore I decided to create one. First of all, here is my own definition of innovation: “Invention refers to new concepts or products that derive from individual’s ideas or from scientific research. Innovation, on the other hand, is the commercialization of the invention itself.” Below you will find some of the first definitions I managed to collect, I will try to add to the list in the near future: “The act of introducing something new” (the american heritage dictionary) “A new idea, method or device” (Webster online) “Change that creates a new dimension of performance” (Peter Drucker) “The introduction of new goods (…), new methods of production (…), the opening of new markets (…), the conquest of new sources of supply  (…) and the carrying out of a new organization of any industry” (Joseph Schumpeter) “Innovation is a new element introduced in the network which changes, even if momentarily, the costs of transactions between at least two actors, elements or nodes, in the network”  (Regis Cabral) “The three stages in the process of innovation: invention, translation and commercialization” (Bruce D. Merrifield) “The ability to deliver new value to a customer” (Jose Campos) “Innovation is the way of transforming the resources of an enterprise through the creativity of people into new resources and wealth” (Paul Schumann) “Innovation does not relate just to a new product that would come into the marketplace. Innovation can occur in processes and approaches to the marketplace” (David Schmittlen) ------------------------------------------------------------------------- http://www.cloudave.com/202/definition-of-innovation/ Innovation: A change in a product offering, service, business model or operations which meaningfully improves the experience of a large number of stakeholders Innovation is the creation of anything new, that creates change to achieve competitive advantage and economic growth. R. Kalytis, 2011 m. rugpjūčio 12 d. -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Žinių panaudojimas kuriant naujus produktus, procesus ir paslaugas (technologinė veikla) Žinių kūrimas (“gamyba”) (mokslinė veikla)

ES siūloma nauja MTEP samprata pagal NASA Technologinės parengties lygių (TPL) klasifikaciją ESA, NASA TRL (TPL) klasifikacija Masinės gamybos produkto pateikimas į rinką Inovacijos, verslas TRL9 TRL8 TRL7 TRL6 TRL5 TRL4 TRL3 TRL2 TRL1 Bandomosios partijos pateikimas pripažinimui tarp vartotojų Bandomosios partijos gamyba ir demonstravimas Prototipo demonstravimas Prototipo pagaminimas ir testavimas Eksperimentinė (technologinė) plėtra (EP) Produkto maketo patikrinimas Produkto modeliavimas, maketo pagaminimas Tarptautiniu lygiu pripažinta ir pramonėje taikoma “Technologinės parengties lygių” koncepcija detaliai apibrėžia skirtingus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros žingsnius, kurie užtikrina inovacijų ciklo technologinius procesus, transformuojant idėjas į rinką. (pagal High Level Expert Group on Key Enabling Technologies, Final Report, European Commission, June 2011.) ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ Technologinės parengties lygiai. Toliau angl. - Technology Readiness Level (TRL) is a measure used by some United States government agencies and many of the world's major companies (and agencies) to assess the maturity of evolving technologies (materials, components, devices, etc.) prior to incorporating that technology into a system or subsystem. Generally speaking, when a new technology is first invented or conceptualized, it is not suitable for immediate application. Instead, new technologies are usually subjected to experimentation, refinement, and increasingly realistic testing. Once the technology is sufficiently proven, it can be incorporated into a system/subsystem. Different definitions are used by different agencies, although they are somewhat similar. The most common definitions are those used by the Department of Defense (DoD) and the National Aeronautics and Space Administration (NASA). Technology Readiness Levels in the Department of Defense (DoD) (Source: DoD (2006), Defense Acquisition Guidebook) Technology Readiness LevelDescription Basic principles observed and reportedLowest level of technology readiness. Scientific research begins to be translated into applied research and development. Example might include paper studies of a technology's basic properties. Technology concept and/or application formulatedInvention begins. Once basic principles are observed, practical applications can be invented. The application is speculative and there is no proof or detailed analysis to support the assumption. Examples are still limited to paper studies. Analytical and experimental critical function and/or characteristic proof of conceptActive research and development is initiated. This includes analytical studies and laboratory studies to physically validate analytical predictions of separate elements of the technology. Examples include components that are not yet integrated or representative. Component and/or breadboard validation in laboratory environmentBasic technological components are integrated to establish that the pieces will work together. This is "low fidelity" compared to the eventual system. Examples include integration of 'ad hoc' hardware in a laboratory. Component and/or breadboard validation in relevant environmentFidelity of breadboard technology increases significantly. The basic technological components are integrated with reasonably realistic supporting elements so that the technology can be tested in a simulated environment. Examples include 'high fidelity' laboratory integration of components. System/subsystem model or prototype demonstration in a relevant environmentRepresentative model or prototype system, which is well beyond the breadboard tested for TRL 5, is tested in a relevant environment. Represents a major step up in a technology's demonstrated readiness. Examples include testing a prototype in a high fidelity laboratory environment or in simulated operational environment. System prototype demonstration in an operational environmentPrototype near or at planned operational system. Represents a major step up from TRL 6, requiring the demonstration of an actual system prototype in an operational environment, such as in an aircraft, vehicle or space. Examples include testing the prototype in a test bed aircraft. Actual system completed and 'flight qualified' through test and demonstrationTechnology has been proven to work in its final form and under expected conditions. In almost all cases, this TRL represents the end of true system development. Examples include developmental test and evaluation of the system in its intended weapon system to determine if it meets design specifications. Actual system 'flight proven' through successful mission operationsActual application of the technology in its final form and under mission conditions, such as those encountered in operational test and evaluation. In almost all cases, this is the end of the last "bug fixing" aspects of true system development. Examples include using the system under operational mission conditions. Technologinės (produkto) koncepcijos patikrinimas Technologinės (produkto) koncepcijos suformulavimas Taikomieji moksliniai tyrimai (TMT) Naujo produkto sukūrimo idėjos suformulavimas FMT Fundamentiniai moksliniai tyrimai, FMT Šaltinis: High Level Expert Group on Key Enabling Technologies, Final Report, European Commission June 2011 18

MTEP ir TPL sąvokų suderinimas  Tyrėjai  Mokslininkai Inžinieriai-konstruktoriai Gamybininkai Moksliniai tyrimai, MT Eksperimentinė plėtra, EP Inovacijos ir inovacijų sritis MTEP FMT TMT Technologijų kūrimas T. demonstravimas Gamyba Veiklos pobū-dis Mokslinė veikla Technologinė veikla Technologinė ir gamybinė veikla Gamybinė veikla 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Technologinės parengties lygis, TPL Įdiegimas į rinką Žinios Idėja Koncepcija Koncepcijos patvirtinimas Maketo testavimas Maketo patikrinimas Prototipas Prototipo demonstra-vimas Bandomoji partija Vartotojo patvirtinimas TPL Etapų rezeltutai Licencija “Know-how” Bandomoji partija Galutinis produktas Patentas ISI straipsnis Šaltinis: R.Kalytis, Ūkio m-ja, 2011-08-16

Tyrėjai ir mokslininkai Sąvokų apibrėžimai Researchers LR Mokslo ir studijų įstatymas: Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektams. Mokslininkas – tyrėjas, turintis mokslo laipsnį. MOKSLININKAI Scientists Klaidingas sąvokų MTEP ir “tyrėjas” suvokimas iškraipo statistinius duomenis: didžioji dalis išlaidų, kurias verslas skiria eksperimentinei (technologinei) plėtrai, nėra deklaruojamos Šaltinis: R.Kalytis, Ūkio m-ja, 2011-08-16