LIETUVIŲ KALBA INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE Doc. dr. Daiva Vaišnienė 2012-09-27

Europos Kalbos

Kalbos revoliucija Ortografinis ir gramatinis labiausių paplitusių kalbų standartizavimas suteikė galimybių sparčiau plisti naujoms mokslinėms ir intelektinėms idėjoms; Bendrinių kalbų susiformavimas suteikė piliečiams galimybių bendrauti tam tikruose (dažniausiai politinių valstybių sienų apibrėžtuose) plotuose; Kalbų mokymas ir vertimai iš vienos kalbos į kitą suteikė galimybių keistis informacija skirtingomis kalbomis; Redagavimo ir bibliografinės gairės užtikrino spausdintos informacijos kokybę ir prieinamumą; Skirtingų žiniasklaidos priemonių – laikraščių, radijo, televizijos, knygų ir kitokių – atsiradimas tenkino skirtingus komunikavimo poreikius.

Kalbos Galimybės Kompiuterinė programinė įranga pakeitė spausdinimą mašinėle ir rankinį tekstų rinkimą; Programa Microsoft PowerPoint pakeitė projektoriumi rodomas skaidres; Elektroniniu paštu siųsti ir gauti dokumentus galime sparčiau nei faksu; Programa Skype teikia galimybę pigiai skambinti internetu ir rengti virtualius susitikimus; Garso ir vaizdo kodavimo formatai palengvina daugialypės terpės turinio keitimą; Paieškos sistemos teikia galimybių naudojant esminius žodžius pasiekti reikiamus tinklalapius; Internetinės paslaugos, tokios kaip Google Translate teikia galimybių sparčiai, nors ir ne visada tiksliai, versti tekstus; Socialinės terpės, tokios kaip Facebook, Twitter ir Google+, lengvina bendravimą, bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija.

Tik skaičiai... 57 proc. interneto naudotojų Europoje perka prekes ir paslaugas ne savo gimtąja kalba (anglų kalba yra labiausiai paplitusi užsienio kalba, po jos – prancūzų, vokiečių ir ispanų kalbos); 55 proc. naudotojų skaito internete pateikiamą informaciją užsienio kalbomis; vos 35 proc. užsienio kalbomis rašo elektroninius laiškus arba komentarus interneto tinklalapiuose...

Galimybės... Rasti informacijos naudojantis internetinės paieškos sistema; Patikrinti, ar tekste nėra rašybos, skyrybos ir gramatinių klaidų; Peržiūrėti produktų rekomendacijas internetinėje parduotuvėje; Suprasti automobilio navigacinės sistemos žodines instrukcijas; Versti tinklalapius naudojant internetines programas.

Svarbiausios lietuvių kalbos politikos nuostatos Lietuvių kalba yra valstybės ir jos gyventojų bendravimo priemonė visose viešojo gyvenimo srityse, vienas svarbiausių valstybės suverenumo ir vientisumo požymių. Lietuvių kalbos politika turi tenkinti visuomenės, įskaitant ir užsienyje gyvenančius tautiečius, socialinės, nacionalinės ir kultūrinės vienybės poreikį. Lietuvių kalbos politika turi derėti su Europos Sąjungos kalbų politika, skatinančia išlaikyti daugiakultūrės Europos kalbų įvairovę, laikomą viena didžiausių Europos vertybių. Lietuvių kalbos politika turi ugdyti sąmoningą ir kūrybišką visuomenės požiūrį į lietuvių kalbos vartojimą, lietuvių kalbos vertės ir savitumo suvokimą. Lietuvių kalbos tarmės yra lietuvių kalbos ir kultūros turtas, todėl yra saugotinos ir palaikytinos. Valstybinės kalbos politika turi apimti komunikacijos sistemas, skirtas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Lietuvių kalbos plėtros prioritetai – skaitmeninės kalbos sistemos ir ištekliai internete. Lietuvių kalba turi plėtotis kaip Europos Sąjungos daugiakalbių terminologinių bei vartojimo išteklių sudedamoji dalis. Automatinis vertimas iš / į lietuvių kalbą – svarbi kalbos vartojimo Europos Sąjungos erdvėje sudedamoji dalis.

META-NET PROJEKTAS A Network of Excellence forging the Multilingual Europe Technology Alliance Baltic and Nordic Branch of the European Open Linguistic Infrastructure www.meta-net.eu Projekto objektas - 8 Europos kalbos, turinčios mažiau nei po 10 milijonų kalbėtojų: danų, estų, suomių, islandų, latvių, lietuvių, norvegų ir švedų.

-NET PROJEKTO TIKSLAI Projekto pagrindinė idėja – daugiakalbė Europa, išlaikydama ir puoselėdama kalbų įvairovę, sutelkia informacines technologijas ir kalbų išteklius į vieną informacinę erdvę bei rinką. Tikslas - plėtoti technologinius daugiakalbės Europos informacinės visuomenės pagrindus: kurti bendruomenę, kurią jungtų bendra vizija ir strateginiai mokslinių tyrimų tikslai; sukurti atviros prieigos išteklių ir technologijų infrastruktūrą; plėtoti ryšius tarp technologinių sričių, susijusių su kalba.

-NETO DALYVIAI 15. Latvija 1. Airija 2. Austrija 3. Belgija 4. Bulgarija 5. Čekija 6. Danija 7. Estija 8. Graikija 9. Islandija 10. Ispanija 11. Italija 12. Jungtinė Karalystė 13. Kipras 14. Kroatija 15. Latvija 16. Lenkija 17. Lietuva 18. Liuksemburgas 19. Malta 20. Norvegija 21. Olandija 22.Portugalija 23. Prancūzija 24. Rumunija 25. Serbija 26. Slovakija 27. Slovėnija 28. Suomija 29. Švedija 30. Vengrija 31. Vokietija

BŪKLĖS APŽVALGA (I) Lietuvių kalba Europos informacinėje visuomenėje: Pagrindiniai faktai apie kalbą (kalbėtojų skaičius, statusas ir pan.); Kalbos ypatumai (gramatinės struktūros sudėtingumas ir pan.); Valstybės parama kalbos vartojimui ir tyrimams (institucijos, programos ir pan.); Kalbos vartojimas švietimo srityje (kitakalbių mokymas, mokomųjų programų lokalizavimas ir pan.); Kalbos vartojimas internete (domenų skaičius, atvirai prieinami ištekliai ir pan.)

Kalbos technologijos: BŪKLĖS APŽVALGA (II) Kalbos technologijos: Paieškos technologijos; Tikrintuvai; Garso technologijos; Automatinis vertimas; Informacijos tvarkybos technologijos; Interaktyvios sistemos ir kitos technologijos (ryšio technologijos, žaidimai, nuotolinio mokymo programos, lokalizavimas, išteklių skaitmeninimas ir pan.) Kalbos technologijų industrija ir programos

BŪKLĖS APŽVALGA (III) Tyrimų institucijos ir specialistų rengimas (tyrimų centrų, specialistų skaičius, universitetų programos, absolventų skaičius ir pan.) Įrankių ir išteklių būklės įvertinimas (pagal standartizuotą formą)

Menkas / nėra palaikymo Fragmentiškas palaikymas Šnekamosios kalbos apdorojimas Menkas / nėra palaikymo kroatų islandų latvių lietuvių maltiečių rumunų Puikus palaikymas Geras palaikymas Vidutinis palaikymas Fragmentiškas palaikymas anglų čekų olandų suomių prancūzų vokiečių italų portugalų ispanų baskų bulgarų katalonų danų estų galisų graikų vengrų airių norvegų lenkų serbų slovakų slovėnų švedų

Menkas/ nėra palaikymo Fragmentiškas palaikymas Automatinis vertimas Menkas/ nėra palaikymo baskų bulgarų kroatų čekų danų estų suomių galisų graikų airių islandų latvių lietuvių maltiečių norvegų portugalų serbų slovakų slovėnų švedų Puikus palaikymas Geras palaikymas Vidutinis palaikymas Fragmentiškas palaikymas anglų prancūzų ispanų vokiečių italų Katalonų olandų lenkų rumunų vengrų

Teksto analizė lietuvių Menkas/ nėra palaikymo Puikus palaikymas Geras palaikymas Vidutinis palaikymas Fragmentiškas palaikymas Fragmentiškas palaikymas anglų olandų prancūzų vokiečių italų ispanų baskų bulgarų katalonų čekų danų suomių galisų graikų vengrų norvegų lenkų portugalų rumunų slovakų slovėnų švedų Menkas/ nėra palaikymo kroatų estų airių islandų latvių lietuvių maltiečių serbų

Kalbos ir teksto ištekliai Menkas/ nėra palaikymo Puikus palaikymas Geras palaikymas Vidutinis palaikymas anglų čekų olandų prancūzų vokiečių vengrų italų lenkų ispanų švedų baskų bulgarų katalonų kroatų danų estų suomių galisų graikų norvegų portugalų rumunų serbų slovakų slovėnų Menkas/ nėra palaikymo islandų airių latvių lietuvių maltiečių

Kalbos technologijų būklė (I) Kiekybė Prieinamumas Kokybė Aprėptis Išbaigtumas Tvarumas Pritaikomumas Kalbos technologijos (įrankiai, technologijos ir pritaikymo sprendiniai) Kalbos atpažinimas 2 1 Kalbos sintezė 3 2,5 Gramatinė analizė 1,5 Semantinė analizė 1,3 0,3 Kalbos generavimas Automatinis vertimas

Kalbos technologijų būklė (II) Kiekybė Prieinamumas Kokybė Aprėptis Išbaigtumas Tvarumas Kalbos ištekliai (ištekliai, duomenys ir žinių bazės) Tekstynai 1,5 2,5 2 Garsynai 1 Lygiagretieji tekstynai 4 Leksikos ištekliai 0,5 Gramatikos

Išvados (I) Moksliniai tyrimai leido sėkmingai sukurti gana kokybišką programinę įrangą bazinei teksto analizei, tačiau pažangesnių technologijų, kurioms reikia nuodugnesnio lingvistinio apdorojimo ir semantinių žinių, kol kas tėra užuomazgos. Kuo daugiau lingvistinių ar semantinių žinių reikia sričiai plėtoti, tuo daugiau esama spragų, daugiau dėmesio reikia skirti išsamesniam lingvistiniam apdorojimui. Nors sukaupta neblogos kokybės specializuotų tekstynų ir garsynų, jie nepakankamai parengti, kai kurie iš jų pasiekiami tik naudojantis specializuotomis, individualiomis priemonėmis arba visai neturi prieigos.

Išvados (II) Nemaža dalis išteklių ir įrankių nestandartizuoti, jų tvarumas nėra efektyvus, vadinasi, jų negalima laisvai panaudoti kitiems įrankiams kurti. Trūksta automatiniam vertimui skirtų lygiagrečiųjų tekstynų. Kol kas labiau išplėtotas vertimas iš lietuvių į anglų kalbą, kadangi šiai porai sukaupta daugiausia duomenų. Labai trūksta daugialypės terpės duomenų.

(D. Vitkutė-Adžgauskienė, VDU) Pagrindai Anotuoti (ar iš dalies anotuoti) tekstynai: Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas; Akademinės lietuvių kalbos tekstynas; lygiagretieji tesktynai; Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas ir kt. Skaitmeniniai žodynai: Vienakalbiai: Lietuvių kalbos žodynas, Dabartinės lietuvių kalbos žodynas; Daugiakalbiai: Alkonas, Anglonas, Frankonas, LED, WinLED, “Tildės Biuras”, Cobuild, Etoile, ir kt.; Specialieji: LR terminų bankas, Interleksis, ir kt. Garsynai: Sakytinės lietuvių kalbos garsynas, Tarmių archyvas, LRT žinių garsynas; ir kt. Baziniai įrankiai Tekstynų apdorojimo įrankiai (konkordancijos, ir kt.); morfologinės analizės įrankiai; statistinės analizės įrankiai (dažnumų sąrašai, kalbos modeliai, ir pan..); kirčiuokliai; teklsto analizės įrankiai ir kt. Rašybos tikrintuvai; morfologijos ir sintaksės analizatoriai; Vidutinio sudėtin-gumo įrankiai Pažan-gūs įrankiai Gramatikos tikrintuvai; semantinės anotacijos įrankiai; eksperimentinės ontologijos; šnekos sintezės įrankiai Automatinis vertimas; mokomosios programos Bendr. taikymai (D. Vitkutė-Adžgauskienė, VDU)

Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje (2009–2013) Interneto vartai, leidžiantys atvirą prieigą prie visų per šią programą sukurtų kalbos išteklių ir technologijų. Tobulinimas esamų ir kūrimas naujų kalbos išteklių (skaitmeninių žodynų, mokymosi įrankių ir pan.) Šnekamosios kalbos atpažinimo ir sintezės įrankių tobulinimas ir diegimas į paslaugas. Naujų automatinio vertimo įrankių kūrimas: lietuvių–anglų–lietuvių, lietuvių–prancūzų–lietuvių. Semantinės ir sintaksinės analizės ir paieškos įrankių kūrimas ir tobulinimas.

DėkojU už dėmesį