Sveikatos priežiūros žmonių išteklių politika ir planavimas Lietuvoje ir pasaulyje Dr. doc. Danguolė Jankauskienė MRU Paruošta pagal dr. Liudvikos Starkienės medžiagą

Kodėl ši tema tokia svarbi? PSO paskelbė, jog 2006 m. pasaulinės sveikatos dienos tema bus “Sveikatos priežiūros žmonių ištekliai“ Sveikatos priežiūros žmonių išteklių planavimas - prioritetinė sritis PSO bendrojoje 2006-2015 m. veiklos programoje 2006 m. PSO metinė ataskaita bus skirta sveikatos priežiūros žmonių išteklių temai

Kas yra sveikatos priežiūros žmonių ištekliai (ŽI)? Į šią sąvoką įeina visi sveikatos priežiūros sistemoje dirbantys specialistai: gydytojai, slaugytojos, odontologai, vaistininkai, visuomenės sveikatos specialistai ir t. t.

Kas yra sveikatos priežiūros žmonių išteklių planavimas? Tai procesas, kuriuo siekiama nustatyti: Koks bus specialistų skaičius (pasiūla) ateityje? Koks bus jų pasiskirstymas: Specialybėse Regionuose Amžiaus grupėse Pagal lytį Koks bus specialistų poreikis ateityje? Ar ateities pasiūla atitiks ateities poreikį?

Esama situacija Ilgą laiką ŽI planavimas nebuvo laikomas sveikatos politikos prioritetu Šiuo metu planuojama labai nedaugelyje šalių, pvz. Olandijoje, Australijoje, Lietuvoje Turtingos šalys kompensuoja specialistų trūkumą pritraukdamos specialistus iš kitų šalių, pvz. Didžioji Britanija, Norvegija

Esama situacija Neturtingose šalyse stebimas katastrofiškas specialistų trūkumas Afrikos šalyse gydytojų skaičius 100 tūkst. gyventojų 2004 m. svyravo nuo 3 iki 82 Palyginimui, Europos Sąjungos šalyse ir Šiaurės Amerikoje 2004 m. šis rodiklis svyravo nuo 230 iki 400

Gydytojų skaičius 100 tūkst. gyv.

Slaugytojų skaičius 100 tūkst. gyv.

Išlaidų sveikatos priežiūrai dalis nuo BVP 2002 m.

Slaugytojų skaičius tenkantis 1 gydytojui 2003 m.

Šalys, kurių slaugytojos dirbo Jungtinėje Karalystėje 2002 m.

Užsieniečių gydytojų dalis nuo visų gydytojų 2000 m.

KMU Mokslinis tyrimas Padaiga Z, Starkiene L, Reamy J, Pukas M KMU Mokslinis tyrimas Padaiga Z, Starkiene L, Reamy J, Pukas M. Emigration of Lithuanian Physicians: The Result of EU Membership (2008). Tikslas: išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų, slaugytojų ir odontologų) migracijos apimtis per pirmuosius dvejus įstojimo į ES metus (2004 m. gegužės 1d. – 2006 m. balandžio 30 d.).

2004 m. gegužės 1 d. – 2006 m. balandžio 30 d. SAM išduotų pažymų slaugytojams, odontologams, gydytojams sąrašas Slaugytojai n=273 Odontologai n=123 Gydytojai n=543 Kitose ES/EEE šalyse regis- truotų specialistų sąrašai ir užsienio kompetentingų institucijų informacija SVEIDRA Kitose ES/EEE šalyse regis- truotų specialistų sąrašai ir užsienio kompetentingų institucijų informacija Norėčiau akcentuoti, kad duomenys buvo tikrinami rankiniu būdu. Buvo priimta prielaida, jog specialistas gali būti registruotas ne vienoje šalyje, todėl suradus pirmąją registracijos šalį, vis tiek specialisto duomenys buvo tikrinami ir kitų ES/EEE šalių sąrašuose. Nedirba Lietuvos SPĮ Registruoti kitoje šalyje Registruoti kitoje šalyje Gydytojų migracijos tyrimų duomenų palyginimas 14

Gydytojų migracijos tyrimų rezultatai Išvykusių Lietuvos gydytojų pasiskirstymas pagal šalis

Gydytojų migracijos tyrimų rezultatai: Duomenų tikrinimas kitų šalių duomenų bazėse 2004 m. gegužės 1 d. – 2005 m. balandžio 30 d. kitose šalyse buvo registruoti 67,5 proc. pažymas gavusių gydytojų 2005 m. gegužės 1 d. – 2006 m. balandžio 30 d. kitose šalyse buvo registruoti 54,3 proc. pažymas gavusių gydytojų Padaiga Z, Starkiene L, Reamy J, Pukas M. Emigration of Lithuanian Physicians: The Result of EU Membership? (2008). Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008).

Gydytojų migracijos tyrimų rezultatai: Išvykusių gydytojų pasiskirstymas pagal amžių Skaičius, gautas tikrinant duomenis kitų šalių duomenų bazėse. Pažymėtina, kad SAM buvo skaičiuojamos pažymos, o ne fiziniai asmenys, todėl daugiau nei 20 proc. pažymų buvo išduota pakartotinai. Padaiga Z, Starkiene L, Reamy J, Pukas M. Emigration of Lithuanian Physicians: The Result of EU Membership? (2008). Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008). 17

Pažymas gavusių ir išvykusių gydytojų dalis nuo bendro skaičiaus pagal specialybes Skaičius, gautas tikrinant duomenis kitų šalių duomenų bazėse. Pažymėtina, kad SAM buvo skaičiuojamos pažymos, o ne fiziniai asmenys, todėl daugiau nei 20 proc. pažymų buvo išduota pakartotinai. Padaiga Z, Starkiene L, Reamy J, Pukas M. Emigration of Lithuanian Physicians: The Result of EU Membership? (2008). Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008). 18

Slaugytojų migracijos tyrimų rezultatai (1): 2004 m. gegužės 1 d. – 2005 m. balandžio 30 d. kitose šalyse buvo registruoti 60,7 proc. pažymas gavusių slaugytojų 2005 m. gegužės 1 d. – 2006 m. balandžio 30 d. kitose šalyse buvo registruoti 45,2 proc. pažymas gavusių slaugytojų Skaičius, gautas tikrinant duomenis kitų šalių duomenų bazėse. Pažymėtina, kad SAM buvo skaičiuojamos pažymos, o ne fiziniai asmenys, todėl daugiau nei 20 proc. pažymų buvo išduota pakartotinai. Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008). 19

Slaugytojų migracijos tyrimų rezultatai (2): Kitose šalyse registruotų slaugytojų pasiskirstymas pagal šalis Skaičius, gautas tikrinant duomenis kitų šalių duomenų bazėse. Pažymėtina, kad SAM buvo skaičiuojamos pažymos, o ne fiziniai asmenys, todėl daugiau nei 20 proc. pažymų buvo išduota pakartotinai. Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008). 20

Slaugytojų migracijos tyrimų rezultatai (3): Kitose šalyse registruotų slaugytojų pasiskirstymas pagal amžių Skaičius, gautas tikrinant duomenis kitų šalių duomenų bazėse. Pažymėtina, kad SAM buvo skaičiuojamos pažymos, o ne fiziniai asmenys, todėl daugiau nei 20 proc. pažymų buvo išduota pakartotinai. Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008). 21

Odontologų migracijos tyrimų rezultatai (1) 2004 m. gegužės 1 d. – 2005 m. balandžio 30 d. kitose šalyse buvo registruoti 75,3 proc. pažymas gavusių odontologų 2005 m. gegužės 1 d. – 2006 m. balandžio 30 d. kitose šalyse buvo registruoti 69,1 proc. pažymas gavusių odontologų Skaičius, gautas tikrinant duomenis kitų šalių duomenų bazėse. Pažymėtina, kad SAM buvo skaičiuojamos pažymos, o ne fiziniai asmenys, todėl daugiau nei 20 proc. pažymų buvo išduota pakartotinai. Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008). 22

Odontologų migracijos tyrimų rezultatai (2): Kitose šalyse registruotų odontologų pasiskirstymas pagal šalis Skaičius, gautas tikrinant duomenis kitų šalių duomenų bazėse. Pažymėtina, kad SAM buvo skaičiuojamos pažymos, o ne fiziniai asmenys, todėl daugiau nei 20 proc. pažymų buvo išduota pakartotinai. Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008). 23

Odontologų migracijos tyrimų rezultatai (3): Kitose šalyse registruotų odontologų pasiskirstymas pagal amžių Skaičius, gautas tikrinant duomenis kitų šalių duomenų bazėse. Pažymėtina, kad SAM buvo skaičiuojamos pažymos, o ne fiziniai asmenys, todėl daugiau nei 20 proc. pažymų buvo išduota pakartotinai. Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008). 24

Slaugytojai ir odontologai Tyrimų apribojimai Slaugytojai ir odontologai Duomenų prieinamumas Tarpinstitucinio susitarimo nebuvimas Gydytojai Sudėtingumas - taikant du metodus gauti papildantys duomenys Tolimesnių tyrimų būtinybė Skaičius, gautas tikrinant duomenis kitų šalių duomenų bazėse. Pažymėtina, kad SAM buvo skaičiuojamos pažymos, o ne fiziniai asmenys, todėl daugiau nei 20 proc. pažymų buvo išduota pakartotinai. Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008). 25

Išvados (1) 2004–2005 m. beveik pusė procento (0,4 proc.) visų Lietuvos slaugytojų buvo gavę pažymas, o išvyko 0,3 proc. visų Lietuvos slaugos specialistų. 2005–2006 m. pažymų buvo išduota beveik dvigubai daugiau (0,7 proc.), o išvyko 0,3 proc. visų Lietuvos specialistų. 2004–2005 m. 3,6 proc. visų Lietuvos odontologų buvo gavę pažymas, o išvyko 2,7 proc. visų Lietuvos odontologų. 2005–2006 m. pažymų buvo išduota beveik dvigubai mažiau (1,7 proc.), tuo tarpu išvyko 1,2 proc. visų Lietuvos odontologų. Skaičius, gautas tikrinant duomenis kitų šalių duomenų bazėse. Pažymėtina, kad SAM buvo skaičiuojamos pažymos, o ne fiziniai asmenys, todėl daugiau nei 20 proc. pažymų buvo išduota pakartotinai. Padaiga Z, Starkiene L, Reamy J, Pukas M. Emigration of Lithuanian Physicians: The Result of EU Membership? (2008). Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008). 26

Išvados (2) 2004–2005 m. beveik trys procentai (2,7 proc.) visų Lietuvos gydytojų buvo gavę pažymas, o išvyko beveik vienas procentas (0,7 proc.) visų Lietuvos gydytojų. 2005–2006 m. pažymų buvo išduota beveik dvigubai mažiau (1,4 proc.), tuo tarpu išvyko mažiau nei pusė procento (0,3 proc.) visų Lietuvos gydytojų. Skaičius, gautas tikrinant duomenis kitų šalių duomenų bazėse. Pažymėtina, kad SAM buvo skaičiuojamos pažymos, o ne fiziniai asmenys, todėl daugiau nei 20 proc. pažymų buvo išduota pakartotinai. Padaiga Z, Starkiene L, Reamy J, Pukas M. Emigration of Lithuanian Physicians: The Result of EU Membership? (2008). Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008). 27

Planavimo problemos Strateginio planavimo nebuvimas Ryšio tarp “produkto” ir “proceso” stoka Patikimų duomenų stoka Netinkami, sudėtingi planavimo metodai Silpni ryšiai tarp planuotojų ir įstatymų leidėjų Sprendimai, susiję su ŽI, labai prieštaringi: Konfliktai su profesinėmis draugijomis Konfliktai su mokymo institucijomis Konfliktai su darbuotojais

Duomenys

Kokie turi būti duomenys? Tikslūs ir patikimi Nuolatos atnaujinami Išsamūs Apimantys pakankamai ilgą laikotarpį

Iš kur galima gauti duomenis apie ŽI? Visuotinis gyventojų surašymas Nėra informacijos pagal specialybes Vyksta tik kas 10 metų Licencijų registrai Gydytojų, odontologų, vaistininkų, slaugytojų Atnaujinami tik kas 5 metus Ne visose specialybėse licencijavimas privalomas, kai kurios specialybės licencijuojamos tik privačiai veiklai Licencijų (ne fizinių asmenų ar etatų) pasiskirstymas pagal lytį, amžių

Iš kur galima gauti duomenis apie ŽI? Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenų bazė Nuo 1993 m. Informacija apie gydytojus, odontologus, slaugytojas, vaistininkus (fizinius asmenis ir etatus) Pasiskirstymas pagal specialybes ir regionus Nėra informacijos apie pasiskirstymą pagal amžių, lytį, suteiktas paslaugas

Iš kur galima gauti duomenis apie ŽI? Valstybinė ligonių kasų informacinė sistema (SVEIDRA) Nuo 1999 m. Renkami duomenys tik apie gydytojus, turinčius sutartis su VLK Profesinių draugijų duomenys Ne visi specialistai yra draugijų nariai Farmacinių firmų atstovybių informacija apie gydytojus ir vaistininkus Kohortiniai tyrimai, naudojant universitetų absolventų duomenų bazes

Kokios sudėtinės ŽI planavimo dalys? Pasiūlos prognozė Poreikio prognozė Skirtumo tarp pasiūlos ir poreikio analizė Sprendimų analizė

Pasiūlos prognozė

Pasiūlos prognozės elementai Esamas aktyvių specialistų skaičius (pasiūla) Prognozuojamas pasitraukimas Dėl mirties Pensijos Migracijos Profesijos pakeitimo Prognozuojamas absolventų skaičius Pasitraukimas studijų metu Aktyvių specialistų skaičius (pasiūla) ateityje

PASIŪLOS PROGNOZĖ Tikslas - prognozuoti aktyvių ŽI* skaičių ateityje Aktyvūs ŽI – tai specialistai, dirbantys sveikatos priežiūros sistemoje pagal įgytą išsilavinimą Prognozės variantai Status quo prognozė (prielaida, kad priėmimas į studijas ir pasitraukimas nepasikeis) Alternatyvios prognozės (įvairios studentų priėmimo ir pasitraukimo prielaidos)

Pasiūlos prognozavimo metodai: Taikant absoliučius absolventų ir nubyrančių specialistų skaičius Taikant vidutinį metinį procentinį nubyrėjimą ir absoliučius absolventų skaičius

PASIŪLOS PROGNOZĖS PAVYZDYS (taikant absoliutų nubyrėjimą) Pasiūla Absolventų Pasitraukia Pasiūla 2005 m. skaičius iš profesijos 2006 m. Gydytojai 2000 + 100 - 50 = 2050 Slaugytojos 3000 + 80 - 50 = 3030 Odontologai 200 + 50 - 20 = 230

PASIŪLOS PROGNOZĖS PAVYZDYS (taikant vidutinį metinį procentinį nubyrėjimą) Pavyzdys: Atskaitos metų (2005 m,) pasiūla = 10000 slaugytojų Metinis pasitraukimas dėl įvairių priežasčių = 5 proc. Absolventų skaičius per metus 850 (atmetus studijų nebaigiančius studentus 50) = 800 Prognozuojama pasiūla 2005 m. (0,95 x 10000) + 800 = 10300 Prognozuojama pasiūla 2006 m. (0,95 x 10300) + 800 = 10585 Ir t.t., laikant, jog metinis pasitraukimas yra 5 proc. (išlikimas profesijoje 95 proc.)

Kasmet pasitraukiantys specialistai Kiek specialistų miršta? Kiek specialistų išeina į pensiją? Kokio vidutiniškai amžiaus išeinama į pensiją? Kiek specialistų išvyksta? Kiek specialistų dirba ne pagal įgytą išsilavinimą?

Specialistų mirtingumo nustatymas Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklis 25-64 m. amžiaus grupėje: Moterų mirtingumas: 0,37 proc. Vyrų mirtingumas: 1,1 proc. Pvz., šeimos gydytojų mirtingumas: 0,47 proc. 85 proc. šeimos gydytojų yra moterys

Vyresnių nei 60 m. gydytojų dalis kai kuriose specialybėse

Atvykstantys ir išvykstantys specialistai Duomenų šaltiniai Pasikeitimas informacija tarp šalių Kiek specialistų išvyksta iš šalies? Kiek specialistų atvyksta į šalį? Kokios migracijos priežastys? Kokios pagrindinės traukos šalys?

Lietuvos gydytojų, medicinos rezidentų ir vaistininkų, ketinančių dirbti užsienyje, skaičius proc. (2005 m.)

Migracija Išvykimo priežastys: Didesnis atlyginimas- >70 proc. Geresnė gyvenimo kokybė ->50 proc. Geresnės profesinės galimybės - >40 proc. Populiariausios šalys: Šiaurės šalys (Danija, Norvegija, Švedija), Jungtinė Karalystė, Vokietija

Nuo ko priklauso būsimas absolventų skaičius? Kiek kasmet priimama studentų? Kuri dalis nebaigia studijų? Didžiojoje Britanijoje studijų nebaigia apie 10 proc. medicinos studentų Vokietijoje – apie 20 proc. Meksikoje – net 25 proc.

Lietuvos studentų pasitraukimas studijų metu

Kaip nustatyti aktyvių specialistų skaičių? Geriausias šaltinis būtų nuolatos atnaujinama registracijos sistema Kohortiniai tyrimai

Kohortiniai tyrimai Būtini nesant tikslių duomenų apie specialistų pasitraukimą Kohorta – tam tikrą laiką stebimų asmenų grupė, pvz. gydytojai, baigę studijas 1980, 1985 m. Absolventų duomenys tikrinami esamose duomenų bazėse, siekiant nustatyti aktyvių specialistų skaičių Nustatomas dirbančių absolventų dalis pagal lytį ir amžių

Kohortinio tyrimo, siekiant nustatyti dirbančius Lietuvos gydytojus, schema KMU ir VU archyvo duomenys Gyventojų registras Gyvenantis Lietuvoje Miręs, išvykęs SODRA Nedirbantis, pensininkas Dirbantis Gydytojų licencijų registras Licencijuotas Nelicencijuotas VLK duomenų bazė Dirbantis klinikinį darbą Nedirbantis klinikinio darbo

Licencijuotų KMU medicinos absolventų pasiskirstymas pagal amžių

Dirbančių KMU medicinos absolventų pasiskirstymas pagal amžių

Licencijuotų KMU odontologijos absolventų pasiskirstymas pagal amžių

Licencijuotų KMU odontologijos absolventų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių

PASIŪLOS PROGNOZAVIMO IŠVADOS Nežinant esamos situacijos, sunku prognozuoti ateitį Pirmiausia reikia nustatyti dirbančių specialistų skaičių (pasiūlą) Pasiūlos prognozės tikslumas priklauso nuo naudojamų duomenų tikslumo Net ir naudojant patikimus duomenis galima gauti netikslias prognozes Prognozes ir naudojamus kintamuosius būtina nuolatos atnaujinti Pasiūlos ir poreikio prognozės yra lyg dvi vienos monetos pusės, todėl viena prognozė be kitos yra mažai naudinga

Poreikio prognozė

POREIKIO PROGNOZĖ: Uždaviniai Nustatyti esamą specialistų poreikį ir jį prognozuoti ateityje Status quo prognozė (prielaida, jog esama situacija nesikeis ateityje) Alternatyvios prognozės (prognozuojama, jog poreikis didės ar mažės, atsižvelgiant į populiacijos skaičių, amžiaus struktūrą ir paslaugų naudojimą amžiaus grupėse)

Poreikio prognozę įtakojantys veiksniai Niekas negali numatyti žmonių organizacijos ilgalaikės raidos, ypač tokioje sudėtingoje sistemoje kaip sveikatos priežiūra.” (Thomas L. Hall) Politiniai ir socialiniai veiksniai Ekonominiai ir demografiniai veiksniai Sveikatos technologijų plėtra Sveikatos sistemos ir žmonių išteklių veiksniai

Gyventojų skaičiaus prognozės pagal scenarijus 2005-2030 m.

Poreikis Prognozuojamas poreikis išreiškiamas sveikatos specialistų skaičiumi 100000 gyventojų: Tiesiogiai, t.y. iš karto nustatant specialistų skaičių Netiesiogiai, t.y. paslaugų skaičių paverčiant specialistų skaičiumi Visuose metoduose priimamos prielaidos dėl ateities Kadangi ateities prognozavimas ar kūrimas nėra ir negali būti tikslusis mokslas, nėra nei vieno neklaidingo ar visoms situacijoms tinkamo metodo

Poreikio prognozavimo metodai: Gairių nustatymo (angl. benchmarking) metodas Paslaugų suteikimo gyventojams ir ateities poreikiu paremtas metodas

Gairių nustatymo metodas Ekspertų nuomonė (Delfi metodika) Tam tikroje šalyje ar regione esamas “idealus” specialistų skaičius 100,000 gyventojų Privalumai: pigus, lengvai suprantamas Trūkumai: labai priklauso nuo ekspertų kompetencijos ir gebėjimo atsižvelgti į populiacijos pokyčius, geografinį specialistų pasiskirstymą ir pan.

Poreikio tyrimas naudojant Delfi metodiką (specialistų skaičius 100 tūkst. gyv.)

Paslaugų suteikimu ir poreikiu paremtas metodas Kiek paslaugų suteikiama gyventojams pagal amžiaus grupes? Kaip keisis gyventojų skaičius ir pasiskirstymas amžiaus grupėse? Kaip keisis paslaugų skaičius amžiaus grupėse? Privalumai: logiškas, etiškas, lengvai suprantamas Trūkumai: reikalingi išsamūs duomenys, brangus

Paslaugų suteikimu ir poreikiu paremtas metodas Amžiaus grupės Gyventojų sk. 2003 m. 2003 m. suteiktų paslaugų skaičius Gyventojų sk. 2010 m. 2010 m. progno-zuojamas paslaugų skaičius Iki 14 m. 1000 50 800 40 15-64 m. 60 65 m. ir vyresni 70 1200 84 Viso: 3000 180 184

Šeimos gydytojų poreikio nustatymas pagal suteiktas paslaugas: Lytis, amžius Gyventojai (tūkst.) 2003 m. Paslaugos (tūkst.) Prognozuojamas gyventojų skaičius (tūkst.) 2015 m. Prognozuojamas paslaugų skaičius (tūkst.) 2015 m. Prognozuojamas paslaugų skaičius (tūkst.) 2015 m. su 18,7 proc. augimu Vyrai: 0-18 438,5 736,3 336,5 565,0 670,7 19-44 650,5 537,6 597,1 493,5 585,8 45-64 353,1 496,1 409,5 575,5 683,0 >65 175,2 401,2 183,4 419,8 498,4 Viso, vyrai: 1617,3 2171,2 1526,5 2053,8 2437,9 Moterys: 418,8 720,9 320,0 550,0 653,9 660,5 734,6 602,5 670,0 795,3 431,5 863,2 473,1 946,5 1123,6 334,5 933,3 355,3 991,5 1176,9 Viso, moterys: 1845,3 3252,0 1750,9 3158,0 3749,7 Viso 3462,6 5423,2 3277,4 5212,8 6187,6

Skirtumo tarp pasiūlos ir poreikio analizė

Skirtumo tarp pasiūlos ir poreikio analizė Analizuojama, ar ateities pasiūla skirsis nuo ateities poreikio Nustatoma, ar specialistų bus per mažai, per daug, ar pasiūla atitiks poreikį Nustatomi veiksniai, įtakojantys specialistų pasiūlą ir paklausą

Gydytojų pasiūlos ir poreikio analizės pavyzdys

Šeimos gydytojų pasiūlos ir poreikio analizės pavyzdys

Sprendimų analizė

Sprendimų analizė Sprendimai, susiję su specialistų skaičiumi: Didinamas arba mažinamas studentų priėmimas į studijas Mažinamas studentų nubyrėjimas studijų metu Prognozuojant trūkumą gali būti pritraukiami specialistai iš kitų šalių (pvz. D. Britanija, Norvegija) Prognozuojant perteklių sudaromos sąlygos specialistams išvykti (pvz. iš Ispanijos į Argentiną)

Sprendimų analizė Sprendimai, susiję su specialistų aktyvumo didėjimu ar mažėjimu: Specialistai skatinami teikti daugiau ar mažiau paslaugų, dirbti trumpiau ar ilgiau, tačiau pats specialistų skaičius nesikeičia Nubyrėjimo iš profesijos mažinimas ar didinimas: vėlesnis (ankstesnis) išėjimas į pensiją, skatinimas (neskatinimas) dirbti pagal įgytą išsilavinimą

Kaip mokslinis tyrimas įtakojo permainas? Iniciatyva (KMU) Darbo grupės sudarymas (KMU, VU, NST, SAM, VLK, LSIC, PSO, XU atstovai) Mokslinis tyrimas (2 metai) Mokslinio tyrimo rezultatai, išvados, rekomendacijos Darbo grupės parengtos išvados buvo svarstytos ir joms pritarta bendrame NST, LR Sveikatos reikalų komiteto ir LR Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje

Kaip mokslinis tyrimas įtakojo permainas? Bendram KMU, VU, SAM ir ŠMM siūlymui pritarė FM 2002 m. studentų priėmimas į medicinos studijas Lietuvoje buvo padidintas nuo 250 iki 400, remiantis gydytojų skaičiaus mažėjimo prognozėmis 2003 m. gruodžio 31 d. SAM ministro įsakymu buvo patvirtinta sveikatos programa “Strateginis sveikatos priežiūros ir farmacijos žmonių išteklių planavimas Lietuvoje 2003-2020 m.”

Iki 2015 m. siekiama 3,8 – 4,6 karto padidinti medikų darbo užmokestį Kas toliau? Iki 2015 m. siekiama 3,8 – 4,6 karto padidinti medikų darbo užmokestį 1. 2005−2008 m. nuosekliai vykdomi trišalio susitarimo įsipareigojimai. 2. Nuo 2009 m. darbo užmokestis kasmet proporcingai didėja 3 – 6 proc.

Iki 2015 m. siekiama 3,8 – 4,6 karto padidinti medikų darbo užmokestį Kas toliau? Iki 2015 m. siekiama 3,8 – 4,6 karto padidinti medikų darbo užmokestį 1. 2005−2008 m. nuosekliai vykdomi trišalio susitarimo įsipareigojimai. 2. Nuo 2009 m. darbo užmokestis kasmet proporcingai didėja 3 – 6 proc.

Kas toliau? Projektas e. sveikata Darbo sąlygų gerinimas: Pirmojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos etapo metu buvo suremontuota 50 000 m2 įstaigų ploto Antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos etapo metu siekiama įsteigti ir įrengti 500 naujų šeimos gydytojų kabinetų

Apibendrinimas Specialistų pasiūlos ir poreikio planavimas turi būti nuoseklus ir nuolatinis procesas Atsižvelgiant į planavimo rezultatus, turi būti imamasi reikiamų priemonių Planavimui būtini tikslūs, nuolatos atnaujinami ir išsamūs duomenys Būtinas bendradarbiavimas tarp planuotojų, suinteresuotų šalių ir įstatymų leidėjų

Dėkoju už dėmesį