Europos integracija. Plėtros etapai. Steigimo sutartys ir jų keitimas. 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

ES 2007 http://www.youtube.com/watch?v=r4vGVcUmIlM&feature=related 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Bendri klausimai: Atsiskaitymas už kursą – egzaminas (uždavinio sprendimas) 50 proc. kaupiamasis balas - koliokviumo balas ir dalyvavimo seminaruose rezultatai. lankomumas - > 50 proc. seminarų, atsiskaitinėti už seminarus nereikia ir netgi negalima. Egzaminą priiminėsiu aš Forma – 1,5 h, testas (20 min) ir uždavinys Literatūra - žr. Programą, bet geriausia biblioteka Kur ieškoti bylų: www.europa.eu/lt Moot court: Central and eastern Europe: http://www.europeanmootcompetition.org/competition2009.php European Law Moot Court Competition: http://zealot.mrnet.pt/mootcourt/index.php 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Integracijos pakopos: Laisvos prekybos erdvė – prekės, apmokestintos vienoje valstybėje narėje, negali būti apmokestinamos kitoje. Iš trečiųjų šalių įvežamos prekės gali būti apmokestinamos tik vieną kartą. Muitų sąjunga – bendras išorinis muitų tarifas prekėms, importuojamoms iš trečiųjų šalių. Bendra rinka - muitų sąjunga bei dalyvaujančių šalių susitarimas pašalinti ribojimus laisvam prekių, kapitalo, paslaugų bei asmenų judėjimui. Tai abstrakti ekonominė sąvoka. EB teisėje po VEA daugiau paplitusi ‘vieningos rinkos’ arba ‘vidaus rinkos’ sąvoka. Ekonominė ir monetarinė sąjunga. Tai bendra rinka + vieninga valiuta bei monetarinė ir fiskalinė politika. Iš pradžių tai nebuvo EB tikslas. 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Europos integracijos prielaidos karų pamokos (pradedant Napoleono karais); šaltos žiemos ir keli iš eilės nederlingi metai, mažas eksportas grėsmės pajautimas iš Rytų (šaltojo karo pradžia) NATO JAV užsienio politika – Marshall’o planas dėl finansinės paramos Europai. Reikėjo organizacijos, administruojančios paramą. OECD. Rinkos vystymosi poreikiai. Europos Taryba. Mėginimas įsteigti Politinę ir Gynybinę Europos Bendrijas 1954 – Pleveno planas 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Praktiniai žingsniai: 1950 m. Šumano planas; 1951 m. Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis: charakteristika ir reikšmė 1956 m. Spaako ataskaita; 1957 m. Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis; Euratomo sutartis 1970 m. Davignon ataskaita - politinis bendradarbiavimas. Europos Vadovų Taryba 1974 m. Leo Tindemans ataskaita dėl EB ateities (siūlė stiprinti Parlamento ir Komisijos vaidmenį) Genscher- Colombo planas. Altiero Spineli – ES sutarties projektas. Parlamentas patvirtino 1984 m. Adonnino komitetas dėl Europos identiteto, Dooge komitetas dėl politinės reformos. Tarpvyriausybinė konferencija dėl EB sutarties pakeitimų. 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Pirminė sutarčių struktūra 1951 04 18 pasirašyta Europos anglies ir plieno bendrijos sutartis (1952 07 23) (galiojimas baigėsi 2002 07 23) 1957 03 25 Europos ekonominės bendrijos (Romos) sutartis (1958 01 01) Tikslai – EB 2 & 3 str.; pasiekti vieningą rinką iki pereinamojo laikotarpio pabaigos – 1968 m. 1957 03 25 Euratomo sutartis (1958 01 01). 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Pirminė institucinė sandara Ministrų Taryba Komisija Europos Teisingumo Teismas Parlamentinė asamblėja 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Stagnacijos laikotarpis 1965 1985 Priežastys: ekonominė krizė, naftos kainų krizė Uždelsta pereiti prie kvalifikuota dauguma priimamų sprendimų (Liuksemburgo kompromisas) Bendradarbiavimas užsienio politikos srityje: Nuo 1972 m. Užsienio Reikalų Ministrų susitikimai, nuo 1974 m. reguliariai rengiami valstybių vadovų susitikimai (Vadovų Taryba). Sutartiniame lygmeny pasirodė tik 1986 m. VEA 2 str. 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

1970 ir 1975 m. Biudžeto sutartys: Teisė tvirtinti EEB biudžetą suteikta Parlamentinei asamblėjai. 1969 m. susitarimas dėl pinigų sąjungos Savarankiški EB pajamų šaltiniai: žemės ūkio mokesčiai, bendras muitų tarifas ir kiti EB iniciatyva nustatyti mokesčiai šalia įmokų, kurias daro valstybės narės. 1979 m. pirmi tiesioginiai rinkimai į Parlamentinę asamblėją. (“Europos Parlamentas” - po 1986 m. Vieningos Europos akto). 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Teismo praktika: įtaka EB raidai Kompetencijos tarp EB ir VN pasidalijimas: jei EB yra priėmusi teisės aktą tam tikroje srityje, VN negali priiminėti savo teisės aktų toje srityje: Byla 22/70, Komisija v. Tarybą (ERTA) [1971] Tam tikromis aplinkybėmis asmuo gali remtis direktyvomis tiesiogiai nacionaliniuose teismuose: Byla 41/74, Van Duyn [1974]; EB teisei prieštaraujantys įstatymai turi būti netaikomi: Byla 106/77 (Simmenthal I) [1978]. Tarybos priimti teisės aktai nesilaikant reikalavimo konsultuotis su EP turi būti laikomi negaliojančiais: Byla 138/79, Roquette Freres v. Tarybą [1978]. 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Plėtros etapai 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

narės Pirmos narės: Prancūzija, Vokietija, Italija, Beneliukso šalys 1973 m. DB, Danija ir Airija; Graikija (1981); Ispanija ir Portugalija (1986); Austrija, Suomija ir Švedija (1995); Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija, Lietuva, Estija, Latvija, Malta,Kipras, Slovėnija (2004); Bulgarija, Rumunija (2007). 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Kitos Europos šalys ir ES: Norvegija – pradėjo derybas 2 kartus, tačiau gyventojai nepritarė narystei (1971 m. ir 1994 m.) EFTA narė, kaip ir Islandija. 2005 nuspręsta pradėti derybas su Turkija. Deramasi su Kroatija ir Makedonija. Potencialios kandidatės: Albanija, Bosnija Hercegovina, Juodkalnija, Serbija ir Kosovas (JTO ST res 1244/99) Šveicarija – ypatingas statusas, nėra ES narė, dvišalė sutartis su EB. Buvo kreipusis dėl narystės EFTA, tačiau negavo referendumo pritarimo. 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Stojimo sąlygos ES S 6, 49 str.: bet kuri ES šalis, gerbianti laisvės, demokratijos, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos bei teisės viešpatavimo principus Kopenhagos kriterijai (1993): Stabili institucinė sandara, užtikrinanti demokratiją, teisės viešpatavimą, žmogaus teises ir mažumų teisių apsaugą Veikianti rinkos ekonomika, gebėjimas užtikrinti konkurencijos bei rinkos ekonomikos veikimą Pasirengimas narystės įsipareigojimams, ypatingai politinei, ekonominei ir monetarinei sąjungai 1995 Madrido Vadovų susitikime detalizuota, kad būtina suderinti savo teisę su ES teise (acquis communautaire) 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Steigimo sutarčių keitimas 1967 m., 1986 m., 1992 m., 1996 m., 2000 m., 2004 m., 2007 m. 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Pagrindinės keičiančios sutartys: 1965 04 08 susiliejimo susitarimas (1967 07 01) 1986 02 17 Vieningos Europos Aktas (1987 m.) Liuksemburge 1992 02 17 Mastrichto (ES) sutartis (1993 11 01) 1997 10 02 Amsterdamo sutartis (1999 05 01) 2001 02 26 Nicos Sutartis (įsigaliojo 2003 02 01) 2004 m. Sutartis dėl Konstitucijos Europai 2007 12 13 Lisabonos (Reformų) sutartis (Airijos referendumas – 2008 06 12) 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Pagrindinės S keitimo kryptys Demokratiškumo stiprinimas Bendradarbiavimo sričių plėtimas Institucijų funkcijų pasidalijimas Komisijos kontrolės mechanizmas, skyrimo tvarka Ministrų Tarybos reikšmė (Liuksemburgo susitarimai) Parlamento funkcijų plėtimas, EP tiesioginiai rinkimai teisės aktų priėmimo procedūros Finansinės kontrolės mechanizmas – Audito Rūmai Balsavimo procedūros Iki VEA - Didžioji dalis sprendimų reikalavo vieningo sprendimo 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Dabartinė institucijų struktūra EB S 7 str. Pagrindinės institucijos: ES Taryba Komisija Europos Parlamentas Teisingumo Teismas Audito rūmai Pagalbinės institucijos: Regionų komitetas Ekonominis ir socialinis komitetas 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Institucijos pgl Lisabonos S: Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba, Taryba, Europos Komisija (toliau – Komisija), Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas, Audito rūmai. [...] 4. Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai padeda Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas bei Regionų komitetas, atliekantys patariamąsias funkcijas. 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Bendrijų institucijų struktūra iki 1965 m. susiliejimo susitarimo Atskiros institucijos: Ministrų taryba Komisija Bendros institucijos: Parlamentinė asamblėja Europos teisingumo teismas Audito rūmai – 1975 m. Centrinis bankas – 1998 m. 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Vieningos Europos Aktas 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Vieningos Europos Aktas Nesėkmingos iniciatyvos iki VEA: 1984 ES sutarties projektas – su federacinės Europos idėja. Nepritarta. Dooge komitetas dėl EB sutarties reformos. Baltoji knyga dėl vieningos rinkos užbaigimo (rengėjas – Lordas Cockfield’as) VEA pasirašytas 1986 m. 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Instituciniai pakeitimai Suteikė teisinį pagrindą Europos politiniam bendradarbiavimui nauja bendradarbiavimo procedūra, praplėsta konsultavimosi procedūra. Parlamentui suteikta veto teisė dėl naujų narių priėmimo bei asociacijos sutarčių sudarymo klausimu. Įsteigtas Pirmos Instancijos Teismas – padėti ETT Numatyta komitologijos procedūra 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Materialiniai pakeitimai 18 str. - pasiekti vieningą rinką iki 1992 m. Įtrauktas 95 str., kaip teisinis pagrindas priimti vieningai rinkai pasiekti reikalingus teisės aktus. Praplėstas sričių, kurioms taikomas kvalifikuotos daugumos balsavimo procedūra, ratas. Formalizuotos sritys, kuriose jau vyko bendradarbiavimas: ekonominė ir monetarinė sąjunga, socialinė politika, ekonominė ir socialinė darna, moksliniai tyrimai ir technologinis vystymasis bei aplinkos apsauga. Įtrauktas III skyrius dėl politinio bendradarbiavimo. Vėliau perkeltas į ES sutartį. 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Mastrichto sutartis 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Bendra info: Įsigaliojo 1993 m. Lapkričio mėn. Problemos ratifikuojant – Danija, Vokietija Nauja ES sutartis. ES tikslai - ES S 2 str. Trijų ramsčių sutartis: I Ramstis – EB (pakeista iš EEB), EAPB ir EURATOM, II Ramstis - bendra užsienio ir saugumo politika (politiniai išorinių santykių aspektai diplomatiniai santykiai, rinkimų stebėjimas, politinė pagalba trečiosioms šalims, taikos palaikymas). III Ramstis - teisingumo ir vidaus reikalai. (Po Amsterdamo Sutarties 1997 m. – teismų ir policijos bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose). 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Pagrindiniai pakeitimai: dvi pagrindinės reformos: 1) didintas demokratiškumas, įvesta bendro sprendimo procedūra, pakeista Komisijos narių skyrimo tvarka, 2) įtrauktos detalios nuostatos dėl ekonominės ir pinigų sąjungos. (n.b. Europos Pinigų sistema realizuojama jau nuo 1979 m., kai susietos tarpusavyje narių valiutos ir apriboti jų tarpusavio svyravimai. Įvestas EKIU (ECU). ) Įtrauktos nuostatos dėl ECB ir Europos centrinių bankų sistemos. 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Demokratiškumo didinimas: Įvesta Bendro sprendimo procedūra stiprinamas Parlamento vaidmuo). Parlamentas įgijo teisę: prašyti Komisiją inicijuoti teisės aktų leidimo procedūrą nesutikti su naujos Komisijos paskyrimu. Audito rūmai įgijo pagrindinės EB institucijos statusą. ES pilietybė (žr toliau) 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Mastrichto S: ES piliečių teisės Teisė balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento rinkimuose ir savivaldybių rinkimuose šalyje, kurioje asmuo gyvena. Reglamentuoja valstybės įstatymai, ne ES teisė. Teisė į diplomatinę gynybą (atspindėjo praktiką) Teisė kreiptis į E Parl ar ES ombudsmeną 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Tarpvyriausybiniai ramsčiai Atskira teisės aktų sistema bei gerokai siauresnis institucijų vaidmuo. II ramstis – procedūriniai sprendimai – kvalifikuota balsų dauguma. Didžioji dalis sričių – vieningo sprendimo reikalavimas. Numatyta galimybė vystyti bendrą gynybos politiką.ETT neturi vaidmens. III ramsty įsteigtas koordinacinis komitetas (K-4 komitetas), padedantis Tarybai (Coreper ekvivalentas). ETT vaidmuo ribotas. Ta priėmimo procedūra abiejuose ramsčiuose: su EP – konsultuotis, iniciatyva – VN arba K, priima Taryba. 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Amsterdamo sutartis 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Pagrindiniai pakeitimai Pakeista numeracija sutartyse Atvirumo principas ES Sutarties 1 str.; nauji tikslai 2 str., 6 str. Naujas skyrius EB sutarty dėl vizų, prieglobsčio, imigracijos ir kitų su laisvu asmenų judėjimu susijusių sričių (atkelta iš III ramsčio, ES sutarties). Šengeno sutartis inkorporuota į EB acquis communautaire (Sutarties protokolas) Naujas skyrius dėl Darbo ir socialinės politikos Teisingumo ir vidaus reikalai – nuo šiol Teismų ir policijos bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose. Naujas 7 str. ES sutarty Įtrauktos glaudesnio bendradarbiavimo nuostatos 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Amsterdamo sutartis: institucinė reforma Praplėstas ratas sričių, kurioms bus taikomas kvalifikuotos daugumos sprendimas Panaikinta bendradarbiavimo procedūra, išskyrus vieningos valiutos klausimais. Subsidiarumo principo taikymo pakeitimai Tačiau: neišsprendė kai kurių aktualių klausimų, susijusių su plėtra, o tai sąlygojo poreikį kitai tarpvyriausybinei konferencijai (t.y. komisarų skaičiaus problema, pirmininkavimo sistema) 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Nicos sutartis (2001 02 26) Esmė – instituciniai pakeitimai, įgalinantys išplėsti narystę ES. Sutarties struktūra: ES ir EB sutarčių pakeitimai ir 4 protokolai (dėl plėtros, ETT statuto, dėl finansinių pasekmių pasibaigus EAPB sutarties galiojimui, ir dėl 67 str. (pereinamieji laikotarpiai dėl laisvo asmenų judėjimo). Įsigaliojo 2003 m. vasario 1 d. Problemos ratifikuojant Airijoje. 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Sutartis dėl Konstitucijos Europai (2004 m.) Parengta konvento būdu 2004 m. (demokratijos stiprinimas) Lietuva ratifikavo viena pirmųjų 2004 m. pabaigoje. 2005 m. Birželio mėn. referendumuose sutarties ratifikavimui nepritarė Prancūzijos ir Olandijos piliečiai. 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Reformų (Lisabonos) sutartis Pasiūlymas 2007 m. birželio 27 d. Liepos 23 d. sušaukta tarpvyriausybinė konferencija (!!!) t.y. nebe konvento būdu, kaip rengta Konstitucija 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė

Reformų sutarties turinys perkelta apie 90 proc. Sutarties dėl Konstitucijos Europai turinio. ES Tarybos prezidento postas. Rinktų nac valstybių MP/prez 30 mėn. ES užsienio reikalų ministro postas - Aukštasis ES atstovas užsienio ir saugumo politikos klausimais. Apjungtų dabart. Išor.s. (Waldner) Ir aukštojo ES atstovo užsienio reikalų ir saugumo politikos klausimais (Solana) funkcijas Ne naikina, o tik keičia ES ir EB sutartis. Nelieka nuorodos į ES himną ir vėliavą Pagrindinių teisių chartija yra Sutarties priedas, nebe sudėtinė pačios sutarties dalis. 9/16/2018 dr. Loreta Šaltinytė