UŽKREČIAMOS LIGOS MOKYKLOJE Dr. Doc. SAULIUS ČAPLINSKAS Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Mykolo Romerio Universiteto docentas Saulius@ulac.lt

Kas yra užkrečiamosios ligos? Žmonių užkrečiamosios ligos – tai užkrečiamųjų ligų sukėlėjų ir/ar jų toksinų sukeltos žmogaus ligos, kuriomis užsikrečiama nuo žmonių, gyvūnų ar vabzdžių arba per aplinkos veiksnius Užkrečiamųjų ligų sukėlėjai: helmintai, grybai, bakterijos, virusai ir kiti patogeniniai mikroorganizmai Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Epidemiologija – sukėlėjo ekologija Sukėlėjo savybės Infekcijos šaltinio ypatybės Perdavimo mechanizmai Imlumas Biologiniai veiksniai Socialinė aplinka Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje renkami duomenys apie 82 UL pagal 8 UL grupes ir jų sukėlėjus Lytiškai plintančios infekcijos, ŽIV nešiojimas ir ŽIV liga Kūno dangų infekcijos ir parazitozės Tuberkuliozė Zoonozės Duomenys apie pranešimą (pranešimo gavimo data, išsiuntimo data, ASPĮ, adresas, telefonas, gydytojas) Duomenys apie ligonį (asmens kodas, gyvenamoji vieta, lytis amžius, datos , diagnozė) Epidemiologiniai duomenys (užsikrėtimo aplinkybės , rizikos faktoriai, imunizacijos būklė , ligos baigtis , priemonės židinyje, gydytojo epidemiologo pavardė, telefonas) Per maistą ir vandenį plintančios užkrečiamosios ligos ir ligos, kuriomis užsikrečiama per aplinką Per kraują ar kitą biologinę medžiagą plintančios infekcijos, virusiniai hepatitai B, C, D Per orą plintančios užkrečiamos ligos ir ligos, kurių išvengiama skiepijant Ypač pavojingos įvežtinės ir retos užkrečiamosios ligos Duomenys apie asmenį (asmens kodas, diagnozė pagal TLK-10, gydomas stacionare, skyriuje , gydomas ambulatoriškai, tiriamas pagal epidemiologinę būtinybę , tiriamas dėl kitų priežasčių , tiriamas dėl sąlyčio su sergančiu asmeniu) PGR, serologiniai ir mikroskopiniai tyrimai (PGR, TIF, NIF, IFA / ELISA, Imunoblotas, mikroskopija, Netiesioginė hemagliutinacija Duomenys apie išaugintą sukėlėją (mikroorganizmo gentis, rūšis , fagotipas, biotipas, serotipas, kolicinotipas , iš klinikinio bandinio ar aplinkos) Užkrečiamųjų ligų sukėlėjo jautrumas antibiotikams užkrečiamųjų ligų sukėlėjai

Visos naujai užregistruotos Užkrečiamųjų ligų dalis visų užregistruotų ligų struktūroje Lietuvoje 2005 - 2009 Metai 2005 2006 2007 2008 2009 Visos naujai užregistruotos ligos 4 449 066 6190241 3 837363 3 677873 3 698291 Užkrečiamosios ligos 692386 711202 717529 587754 752948 15,6 11,5 18,7 16,0 20,4 Procentai Doc. dr. Saulius Čaplinskas 5

Užkrečiamųjų ligų struktūra Lietuvoje 2009 m. Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Oro lašelinių infekcijų struktūra 2009 m. Kitos ligos: meningokokinė infekcija, virusinis meningitas, bakterinis meningitas, pneumokokinė infekcija, haemophilus influenzae infekcija, difterija, legioneliozė, infekcinė mononukleozė, difterija, tymai, raudonukė, įgimtas raudonukės sindromas, kiaulytė,

Lietuvoje kasmet paskiepijama daug vaikų: Nuo hepatito B ir TB - per 99 proc. naujagimių Nuo difterijos, kokliušo, stabligės - apie 95 proc. 1 metų vaikų Nuo poliomielito - daugiau nei 95 proc. 1 metų vaikų Nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės - apie 97 proc. 2 metų amžiaus vaikų. Paskiepijus 95 proc. vaikų ir kiti, nepasiskiepijusieji, yra saugesni, nes ligos sukėlėjas negali plisti

Suaugusiųjų skiepijamai Lietuvoje Gyventojai gali pasiskiepyti nuo gripo, erkinio encefalito, kitų pavojingų ligų Prieš vykdamas į kelionę, kiekvienas žmogus turėtų sužinoti apie užkrečiamųjų ligų riziką ir galimas profilaktikos priemones Atsižvelgiant į kurią šalį keliaujama, rekomenduojama skiepytis nuo hepatito A ir B, choleros, geltonojo drugio, vidurių šiltinės ar kitų ligų Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Kas yra su maistu plintančios užkrečiamosios ligos ir kaip jų išvengti Žarnyno užkrečiamosios ligos ir maisto toksinės infekcijos – tai grupė užkrečiamųjų ligų, plintančių per patogeniniais mikroorganizmais užterštą maistą ir vandenį. Lietuvoje apie 3% UL sergamumo Klinikiniai šių ligų požymiai priklauso nuo: etiologinio faktoriaus, t.y. su maistu ar vandeniu patekusio į žmogaus organizmą sukėlėjo (viruso, bakterijos ar parazito) sukėlėjų (toksino) kiekio ligonio amžiaus imuninės būklės Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Lietuvos tendencijos Nors bendras sergamumas turi tendenciją didėti, tačiau atskirų nozologinės etiologijos infekcijų tendencija skiriasi. Labiausiai didėjo sergamumas: salmonelioze, jersinioze, kampilobakterioze, rotavirusine, norovirusine infekcijomis. Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Žarnyno infekcinių ligų struktūra 2009 m. Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos duomenys Doc. dr. Saulius Čaplinskas

“Užkrečiamosios ligos be sienų” Maisto paskirstymo globalizacija: Patogenų patekimas į naujas geografines teritorijas: Tarptautinis turizmas, nelegali migracija Sukėlėjų populiacijos pokyčiai Žmonių populiacijos pokyčiai Gyvenimo būdo pokyčiai 1996-97 m. cyclosporiasis protrūkis Šiaurės Amerikoje per avietes, importuotas iš Pietų Amerikos 1991m. Vibrio cholerae sukėlėju buvo užteršta pietinė JAV pakrantė, kai iš krovininio laivo ištekėjo balastinis vanduo turistai neretai užsikrečia ligomis, kurių paprastai nėra jų šalyje. Apie 90% salmoneliozės Švedijoje yra įvežtinių. Lietuvoje registruojami įvežtiniai maliarijos atvejai Sukėlėjų populiacijos pokyčiai: vystosi nauji virulentiški senų sukėlėjų štamai, vystosi atsparūs antibiotikams tipai, prisitaikymas išgyventi pasikeitusiomis aplinkos sąlygomis Žmonių populiacijos pokyčiai: žmonių populiacija tampa jautresnė dėl senėjimo tendencijų, mitybos, ŽIV infekcijos bei kitų sveikatos problemų. Asmenys, turintys imuninės sistemos problemų, maži vaikai, senyvo amžiaus žmonės labiau jautrūs Salmonella, Campylobacter, Listeria, Toxoplasma, Cryptosporidium ir kt. maistu plintantiems sukėlėjams Gyvenimo būdo pokyčiai: vis daugiau žmonių maitinasi ne namuose. Užkandžiavimas atsitiktinėse vietose pirktu maistu. Nepakankamas visuomenės higienos žinių lygis. Dirbančiųjų su maistu sąmoningumo (išprusimo) lygis. Maisto kontrolė? Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Keletas faktų.... Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mažiausiai 2 milijardai žmonių, iš jų 1,5 milijardo vaikų suserga nuo užteršto maisto Nuolat didėja Salmonella ir Campylobacter sukeltų infekcijų skaičius Kasmet nuo diarėjos pasaulyje miršta apie 3 mln. žmonių Pietryčių Azijoje dėl bakterijomis užteršto maisto ir vandens kasmet miršta 1 mln. vaikų Global and Local: Food Safety Around the World. Center for Science in the Public Interest, 2005

Situacija Europoje Vis didesnę svarbą pastaraisiais metais tarp visų diarėjų įgyja maistu plintančios zoonozės. Kai kurių zoonozių (salmoneliozės, kampilobakteriozės, enterohemoraginės ešerichiozės ir kt.) paplitimas nuolat didėja Dėl maisto paskirstymo globalizacijos kyla šių ligų protrūkiai, neretai apimantys keletą šalių Doc. dr. Saulius Čaplinskas

....ir Europoje ES šalyse 2007 metais buvo užregistruota: Virš 204 tūkst. kampilobakteriozės atv. Virš 157 tūkst. salmoneliozės Virš 3 tūkst. VTEC infekcijos 8,8 tūkst. jersiniozės atvejų 2008 metais ES šalyse kilo 5332 protrūkiai, siejami su nesaugiu maistu Juose sirgo daugiau nei 45 tūkst. žmonių Pagrindinės protrūkių priežastys buvo Salmonella, maistu plintantys virusai, bakterijų toksinai Annual epidemiological report on communicable diseases in Europe, 2009 The Community Summary Report on Trends and Sources of Zoonoses, Zoonotic Agents and foodborne outbreaks in the European Union in 2008, The EFSA Journal (2010),

Oficialusis sergamumas ir faktinis paplitimas JAV, Anglijos, Airijos ir kt. šalių mokslininkų atlikti tyrimai parodė didžiulius skirtumus tarp oficialiosios ŽI registracijos ir faktinio diarėjų paplitimo: JAV 1996-1999 m. diarėjų paplitimas buvo 11 %, 2000-2001 m. – 5 % Airijoje 2000-2001 m. nustatytas paplitimas 4,5% Kanadoje 2003 m. diarėjų paplitimas siekė 10% Herikstad H, Yang S, Van Gilder T, et al. A population-based estimate of the burden of diarrheal illness in the United States: FoodNet, 1996–1997: are the rates of diarrhea increasing? Epidemiol Infect 2002; 129 Imhoff B, Morse D, Shiferaw B, et al. Burden of self-reported akute diarrheal illness in FoodNet surveillance areas, 1998–1999. Clin Infect Dis 2004; 38 Communicable Disease Surveillance Centre - Northern Ireland. Acute gastroenteritis in Northern Ireland and the republic of Ireland: a telephone survey. 2003 Majowicz SE, Dore K, Flint JA, et al. Magnitude and distribution of acute, self reported gastrointestinal illness in a Canadian community. Epidemiol Infect 2004; 132

Oficialusis sergamumas ir faktinis paplitimas Lietuvoje 2004-2005 m. atliktas diarėjų paplitimo tyrimas parodė, kad 5% apklaustųjų asmenų (tyrime dalyvavo 1200 asmenų) turėjo diarėjos epizodą. Bendras visai LT populiacijai diarėjų skaičius būtų ne mažiau 170 tūkst. atvejų kasmet. Oficialiai kasmet registruojame 15-20 tūkst. diarėjų atvejų Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Sergamumas salmonelioze Lietuvoje ir kaimyninėse Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse 2000 – 2009 m. Epinorth duomenys

Sergamumas Y.enterocolitica Lietuvoje ir kaimyninėse Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai susirūpinę dėl didėjančio sergamumo ir jersinioze, kuris tarp kaimyninių užsienio šalių paskutinius 3 metus buvo taip pat didžiausias. ECDC duomenimis, vidutinis sergamumas jersioze Europoje paskutinį dešimtmetį yra stabilus ir sergamumo rodiklis yra apie 2 atvejus 100 tūkstančių gyventojų. Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Sergamumas kampilobakterioze Lietuvoje ir kaimyninėse Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse Campylobacter infekcija paskutinius 3 metus yra viena iš aktualiausių problemų Europoje ir sergamumo rodikliai atskirose Europos šalyse yra didesni už salmoneliozės. Tačiau sergamumas mūsų šalyje yra žymiai mažesnis už Europos vidutinį. Manome, kad tokie sergamumo rodikliai Lietuvoje yra dėl nepakankamų mikrobiologinės diagnostikos apimčių. Doc. dr. Saulius Čaplinskas EpiNorth duomenys 23

Tačiau sergamumas mūsų šalyje yra žymiai mažesnis už Europos vidutinį. Sergamumas kampilobakterioze Lietuvoje ir kaimyninėse Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse Campylobacter infekcija paskutinius 3 metus yra viena iš aktualiausių problemų Europoje ir sergamumo rodikliai atskirose Europos šalyse yra didesni už salmoneliozės. Tačiau sergamumas mūsų šalyje yra žymiai mažesnis už Europos vidutinį. Manome, kad tokie sergamumo rodikliai Lietuvoje yra dėl nepakankamų mikrobiologinės diagnostikos apimčių. Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Šigeliozė (bakterinė dizenterija) Sergamumas šigelioze paskutinius 10 metų mažėjo. Paskutinius 3 metus registruojami pavieniai šios infekcijos atvejai Neregistruojami ir šios infekcijos protrūkiai, susiję su ūkininkų pagamintais pieno produktais Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Sergamumo žarnyno infekcijomis sezoniškumas Sergamumo intensyvumas atskirais metų sezonais priklauso nuo ligų etiologijos: Sergamumas virusinėmis infekcijomis turi išreikštą sezoninį plitimą žiemos – pavasario mėnesiais Bakterinių žarnyno infekcijų daugiau registruojama vasaros – rudens sezonais. Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Auksinis stafilokokas Kai suserga daug tą patį maistą valgiusių žmonių, paprastai paaiškėja, kad tas maistas buvo užkrėstas toksišku auksinio stafilokoko štamu arba jo pagamintu toksinu. Tai antras iš dažniausiai pasitaikančių apsinuodijimų maistu, kuris buvo laikomas nepakankamai žemoje temperatūroje. Dažniausiai stafilokoku būna užkrėsti šie produktai: pienas, pyragaičiai ir tortai su kremu, majonezu paskanintos salotos. Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Antibiotikams atsparus auksinis stafilokokas dažniausiai sukelia įvairias odos infekcijas, tačiau gali pakenkti ir vidaus organams. Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Bakterija E.coli Kai kurių E.coli bakterijos štamų randama virškinamajame trakte. Tai visiškai normalu. Jie nesukelia jokių ligų. Bet vandenyje ir užkrėstame maiste, ypač nepakankamai termiškai apdorotame mėsos farše, esantys štamai gali sukelti kraujingą diarėją. Tik nedaugeliui, dažniausiai jaunesniems negu 5 metų vaikams ir pagyvenusiems žmonėms šios bakterijos gali sukelti gyvybei pavojingą komplikaciją - hemolitinį-ureminį sindromą. Doc. dr. Saulius Čaplinskas

EHEC (VTEC) įtrauktos į užkrečiamųjų ligų, kurių turi būti vykdoma epidemiologinė priežiūra Europos Bendrijos šalyse, sąrašą Europos Komisijos sprendimas Nr. 2000/96/EB Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Rotavirusinė infekcija Viena labiausiai visame pasaulyje paplitusių ūminių virusinių žarnyno infekcijų Kasmet pasaulyje užregistruojama daugiau nei 100 milijonų rotavirusų sukeltų viduriavimų epizodų Apie 25 mln. pacientų kreipiasi medicinos pagalbos Apie 2 mln. jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų gydomi ligoninėse ES šalyse kasmet suserga apie 3,5 mln vaikų iki 5 metų amžiaus , 700 tūkst. kreipiasi medicinos pagalbos, apie 90 tūkst. gydomi ligoninėse, apie 200 miršta. Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Norovirusinė infekcija JAV apie 200 mln. diarėjų epizodų kasmet 600 tūkst. hospitalizuojama 3 tūkst. mirčių atvejų Europos šalyse – 5-17% tarp visų diarėjų, iš jų 5-7% atvejų hospitalizuojami Lietuvoje 2005 m.-447 atv., 2006 m. – 190 atv. Lietuvoje paplitimas/sergamumas nežinomas dėl nepakankamos diagnostikos

Virusinių hepatitų sukėlėjai Hepatito A virusas Hepatito B virusas Hepatito C virusas Hepatito D virusas Hepatito E virusas Hepatito F, G, X virusai ??? Doc. dr. Saulius Čaplinskas

HAV paplitimas Lietuva vidutinio endemiškumo šalis. Kasmet pasaulyje registruojami apie 1.4 mln naujų atvejų ir milijonai besimptominių ligos atvejų lieka neregistruoti, ypač vaikų tarpe. Kasmet pasaulyje suserga apie 10 mln. Ir iki 90% infekcijos eiga subklinikinė Paplitusi besivystančiose šalyse dėl blogos higienos Infekcija niekada neprogresuoja ir netampa lėtinė Lietuvoje būna iki 20 ūminių susirgimų atvejų, daugiausiai - įvežtiniai Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Keletas faktų apie hepatitą A Plinta per nešvariomis rankomis užkrėstą maistą1 Kuo jaunesnis amžius tuo ligos eiga yra sunkesnė2 arba sergamumas ir mirtingumas atvirkščiai proporcingas amžiui Tai susirgimas, kuriuo labai dažnai serga keliaujantys į kitas šalis, esančias už Europos ribų keliautojų infekcija3–5 Tai susirgimas, kurį galima kontroliuoti skiepų pagalba 3–5 1. WHO, Hepatitis A, WHO/CDS/CSR/EDC/2000.7 2. CDC, Hepatitis surveillance report 61, 2006 3. CDC, Travelers’ health: yellow book, 2007 4. Steffen, et al. JAMA 1994; 272: 885–9 5. Steffen, et al. Int J Antimicrob Agents 2003; 21: 175–80

Susirgimų virusiniais hepatitais skaičius Lietuvoje Susirgimų hepatitais A skaičius nuo 2006 metų mažėjo (gelsvi stulpeliai – 2006 m – 98 atvejai, 2007 m – 23, 2008 – 21). Pastaba – pateikti oficialiai registruoti atvejai; manoma kad susirgimų Lietuvoje yra daugiau, nes dalis perserga besimptome ligos eiga. Tačiau šis susirgimų skaičiaus mažėjimas sukuria paradoksalią situaciją Mažėjant sergamumui šia liga, didėja protrūkių ir sunkios ligos eigos rizika Doc. dr. Saulius Čaplinskas

HAV protrūkiai Europoje 1996-2008 2004m. – Belgija, 252 žmonės (maistas) 2002m. – Helsinki, 385 žmonės 2004m. – Vokietija, 219 žmonių grįžusių iš Egipto 2004m. – Campania, P.Italija, 615 žmonių (moliuskai) 2004m. – Oslo, Bergen, Norvegija, 150 žmonių Lietuva 2006m. Sausis-kovas – 61 atvejas Latvija 2008m.– 2235 atvejai Čekija 2008m. – 1233 atvejai Slovakija 2008m. – 569 atvejai Šioje skaidrėje pavaizduoti HAV protrūkiai Europoje ir Baltijos šalyse. Atkreipkite dėmesį į visai neseną ligos protrūkį, kuris buvo pas mūsų artimiausius kaimynus – latvius (2008 m, net 2235 ligos atvejai!) bei 2008 m įvykusius protrūkius Čekijoje bei Slovakijoje. Keletas žodžių apie hepatito protrūkį pas kaimynus (sekanti skaidrė) Doc. dr. Saulius Čaplinskas 37

Suteikime tėvams žinių – apsaugokime vaiką nuo hepatito A rizikos! Tėvai nežino apie hepatitą A, todėl neįvertina jo rizikos Kaip rodo American Liver Foundation 2002 m. JAV atliktas tyrimas: daugelis tėvų nežino, kas yra hepatitas A, kiek jis pavojingas ar kaip plinta, nors 96 proc. tėvų įsitikinę, kad vaikai turėtų būti skiepijami nuo visų infekcinių ligų, nuo kurių gali apsaugoti vakcinos. 43 proc. tėvų nežino apie hepatito A keliamą pavojų sveikatai: komplikacijas kepenims ar net mirties galimybę. Suteikime tėvams žinių – apsaugokime vaiką nuo hepatito A rizikos! www.liverfoundation.org 38

Hospitalizavimo dėl žarnyno infekcijų apimtys Lietuvoje 2004-2009 m. Palyginus su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje dauguma asmenų, kurie kreipiasi medicinos pagalbos dėl žarnyno funkcijos sutrikimų, yra gydomi stacionarias asmens sveikatos paslaugas teikiančiose įstaigose. Oficialiosios statistikos duomenimis, apie 80 proc. susirgusiųjų žarnyno infekcijomis kasmet gydomi ligoninėse. Tuo tarpu kitose Europos šalyse, JAV hospitalizavimo apimtys dėl šių ligų tesiekia iki 50 proc. Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Kas dažniausiai serga? Sergamumas žarnyno infekcijomis amžiaus grupėse (vidut. 2005-2009 m.) Susirgimai registruojami visose amžiaus grupėse, tačiau didžiausi sergamumo rodikliai yra vaikų iki 6 metų amžiaus grupėse, ir priklausomai nuo ligos etiologijos yra nuo 5 iki 20 kartų didesni už vidutinius šalies rodiklius. Susirgus vaikui tėvai dažniausiai kreipiasi medicinos pagalbos, be to tokio amžiaus vaikai imlesni šioms infekcijoms, jie neturi pakankamai higienos įgūdžių. Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Kur dažniausiai užsikrečiame Kur dažniausiai užsikrečiame? Užsikrėtimo žarnyno infekcijomis vieta 2009 m. (ligonių apklausos duomenys) Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Nuo ko dažniausiai užsikrečiame? Salmoneliozės rizikos veiksniai 2009 m. (ligonių apklausos duomenys)

Campylobacter infekcijos rizikos veiksniai Kampilobakteriozė plinta per vištienos, mėsos produktus, taip pat nevirintą, nepasterizuotą pieną ir jo produktus. Ne zoonozėmis (šigelioze, virusinėmis žarnyno infekcijomis) dažniausiai užsikrečiama žmogaus rankomis užterštu maistu – žaliaviniu pienu ir iš jo pagamintais produktais, mišrainėmis, salotomis, tačiau dažniausiai maistu, kuris vartojamas be papildomo apdorojimo šiluma. Šios infekcijos šeimose bei vaikų ugdymo įstaigose neretai išplinta ir per buitinį kontaktą. Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Kas yra maistu plintančių infekcinių ligų protrūkis? Maistu plintančios infekcinės ligos protrūkis – tai sergamumas, stebimas tam tikromis sąlygomis, esant dviems ir daugiau epidemiologiškai susietiems žmonių tos pačios ligos atvejams, arba situacija, kada stebimas atvejų skaičius viršija įprastinius skaičius ir kur atvejai yra susiję, arba galimai susiję su tuo pačiu maistu* *Europos parlamento ir tarybos direktyva 2003/99/eb Taigi, kas yra maistu plintančių infekcinių ligų protrūkis, apie kurių priežastis ir norėčiau Jus supažindinti? Kad visose šalyse šis terminas būtų vienodai traktuojamas ir suprantamas, jis pateikiamas direktyvoje. Protrūkių priežasčių nustatymui, ligų plitimo ribojimo priemonėms bei protrūkių profilaktikai didelį dėmesį skiria įvairių žinybų institucijos, kadangi grėsmė išplisti infekcijos per maistą tarptautiniu mastu yra reali. Tuo tikslu Europos Komisija, kitos Europos sveikatos institucijos įpareigojo šalis nares: ECDC tikslai - Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Maistu plintančių protrūkių etiologija ES šalyse 2008 m. EFSA Journal; 2010 8(1):1496 26/368

Žarnyno infekcinių ligų protrūkių etiologija Lietuvoje 2009 m. Iš viso 173 Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Žarnyno infekcinių ligų protrūkių vieta 2009 m. Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Išvados Bendroje užkrečiamųjų ligų struktūroje žarnyno infekcijos vidutiniškai sudaro apie 3 proc. Virusinių žarnyno infekcijų lyginamoji dalis bendroje struktūroje per paskutinius 10 metų padidėjo iki 38 proc. Nenustatytos etiologijos bakterinės žarnyno infekcijos sudaro vidutiniškai apie 40 proc. visų atvejų Apie 70 proc. susirgusiųjų asmenų užsikrečia namų aplinkoje Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Lietuvos tendencijos Sergamumas paskutinius 10 metų buvo nepastovus, tačiau statistiškai patikimai didėjo. Ši didėjimo tendencija rodo, kad mūsų šalyje yra aktyvus fekalinis-oralinis infekcijų perdavimas ir nepakankamai atliekama specifinė laboratorinė diagnostika. Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Dažniausiai blogai nuplaunamos raudona (blogiausiai) ir rožine spalva pažymėtos šios rankų vietos: Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Išvados Didžiausi sergamumo rodikliai vaikų iki 5 metų amžiaus grupėje Pagrindiniai salmoneliozės ir kampilobakteriozės rizikos veiksniai – vištiena, kiaušiniai ir jų produktai Bakterinės ir virusinės žarnyno infekcijos turi būdingą sezoniškumą Sporadiniai atvejai sudaro 90-95 proc. visų atvejų Sumažėjo protrūkių, susijusių su viešojo maitinimo ir prekybos įmonėmis Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Išvados Pagrindinės protrūkių priežastys Netinkamas maisto tvarkymas namuose bei maisto tvarkymo subjektuose sudaromos sąlygos užkratui maiste pasidauginti iki sveikatai pavojingos dozės -- sudaromos sąlygos maisto užteršimui -- netinkamai nukenksminamas užkratas ir kt. Asmeninės bei maisto tvarkymo higienos nepaisymas namuose, vaikų ugdymo įstaigose, maisto tvarkymo įmonėse Protrūkių epidemiologinio tyrimo duomenų analizė rodo, kad pagrindinės priežastys, lemiančios jų atsiradimą, yra: Doc. dr. Saulius Čaplinskas 52

Doc. dr. Saulius Čaplinskas HBV paplitimas Pasaulyje užsikrėtę 350 mln. (apie 6%) kai kuriose šalyse iki 10 % (Azija) 30% atvejų infekcija tampa lėtinė vaikams 5% atvejų suaugusiems Lietuvoje paplitimas apie 1% ūminių susirgimų iki 100 atvejų Svarbi kepenų cirozės priežastis Pagrindinė kepenų vėžio priežastis Vakcina valdoma infekcija Nuo 1998 m. vakcina įtraukta į Lietuvos NIP Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Doc. dr. Saulius Čaplinskas HCV paplitimas Pasaulyje užsikrėtę 200 mln. (apie 3%) kai kuriose šalyse iki 20 % (Egipte) 4 mln. iš jų Europoje Kasmet infekuojami apie 3-4 mln. 60-70% atvejų infekcija tampa lėtinė Lietuvoje paplitimas apie 3% (pagal anti- HCV) Ūminių susirgimų iki 50 atvejų Pagrindinė kepenų cirozės ir transplantacijos priežastis Svarbi kepenų vėžio priežastis Lėtinio VHC gydymas taikomas ~600 pacientų Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Sergamumas ūminiais HC ir HB Lietuvoje 1993 – 2009 metais Šaltinis ULAC – statistinės ataskaitos forma Nr. 4 Doc. dr. Saulius Čaplinskas

The incidence of HIV in Lithuania, 1993 - 2008 The incidence of reported hepatitis C cases in EU and EEA/EFTA countries in 1995 – 2005 and The incidence of HIV in Lithuania, 1993 - 2008 According to the WHO, the HCV prevalence in Europe is estimated to be approximately 1% Source: Merja Rantala , M JW van de Laar Surveillance and epidemiology of hepatitis B and C in Europe – a review Eurosurveillance, Volume 13, Issue 21, 22 May 2008 and Center for Communicable Diseases and AIDS, www.ulac.lt. Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Doc. dr. Saulius Čaplinskas Ūmi VHC infekcija Lietuvoje pagal labiausiai tikėtina užsikrėtimo kelią 1993-2008 Šaltinis: ULAC, www.ulac.lt. Doc. dr. Saulius Čaplinskas

HCV paplitimas didelės rizikos grupėse Vilniuje ŠNV Kaliniai KSD ŠNV Kaliniai KSD ŠNV Kaliniai KSD Šaltinis: ULAC, www.ulac.lt. Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Doc. dr. Saulius Čaplinskas Išvados Vien tik 2009 metais atliktų serologinių tyrimų duomenimis: Lietuvoje gali būti apie 30 000 asmenų, užsikrėtusių HB virusu ir Apie 100 000 asmenų – HC virusu Didžiausias sergamumas VH 18-39 m. amžiaus grupėse Pagrindinis HCV perdavimo būdas yra ŠNV HB yra LPI, tačiau ŠNV yra vienas iš svarbiausių HBV infekcijos perdavimo būdų Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Tarpusavyje susiję epidemijos ŽIV LPI Virusiniai hepatitai TB Narkomanija Asmuo This is a figure of the adolescent world. It includes the parents or other legal guardians, the peer group, the school, and leisure time and activities outside the school Our program aims at influencing risk factors at each and every one these fields. First, we need to send the message that parental support, monitoring, control and the time adolescents spend with their parents is of great importance in reducing the likelihood of adolescent substance use. Secondly, substance use begins and primiarily takes place within the peer group. We need to influence the behavior and attitudes of the individuals in order to have impact in the peer group. Third, being bored in school, badly attached to the school or finding the studies either pointless or boring is a risk factor for adolescent substance use. We need to promote well-being in school and senses of its importance. And finally, the adolescent leisure time needs to be looked at. What adolescents do and under what circumstances varies greatly in relations to the likelihood of substance use. We know that organized leisure activities – as opposed to unorganized activities, decreases the likelihood of substance use, whereas unorganized leisure time is a risk factor. In the talk today I will briefly talk about each and every one of these factors. Dr. doc. Saulius Čaplinskas 60 60

Pasaulinės ŽIV epidemijos statusas Apie 30 mln. mirė 3.100.000 – ŽIV mirčių per metus 258.333 – ŽIV mirčių per mėnesį 59.615 – ŽIV mirčių per savaitę 8.493 – ŽIV mirčių per dieną 170.000 - 250.000 cunamio aukų Apie 42 mln. užsikrėtusių Maždaug trečdalis infekuotųjų yra 15-24 metų amžiaus Dauguma infekuotųjų nežino, kad yra užsikrėtę ŽIV Šaltinis: UNAIDS, 2006 Dr. doc. Saulius Čaplinskas

Pasaulinės ŽIV epidemijos statusas Kasdien Apie 7 000 žmonių užsikrečia ŽIV Apie 700 žmonių užsikrečia ŽIV Rytų Europoje Estijoje diagnozuojami 2 ŽIV infekuoti asmenys Kaliningrado srityje diagnozuojama ne mažiau, kaip 1 asmuo Lietuvoje kas 4 dieną nustatomas 1 ŽIV infekuotas žmogus Ketvirtas iš didžiausių mirtinų žmonijos priešų Prognozuojama, kad per ateinančius 50 metų kiekvieną minutę 10 žmonių mirs dėl AIDS Šaltinis: UNAIDS, 2006 Dr. doc. Saulius Čaplinskas

Infekcinių ligų ir ŽIV epidemiologiniai skirtumai Kodėl ŽIV išlieka auganti problema ? Nauji atvejai (sergamumas) (Incidence) Paplitimas (ligotumas) For a good understanding of the epidemic and its impact, it is important to know the course of HIV disease. There is a lot of individual variation in the way how HIV may affect the health of individuals. It is therefore very difficult to predict the course of HIV infection in any individual. On a large scale, the average course of HIV infection and disease is well understood. There is a short acute phase that starts immediately after infection and lasts for about 3 months This is followed by a long phase that lasts on average 8-10 years, but may shorter or much longer depending on various factors. During this phase persons with HIV are healthy and usually unaware of their infection. In the third stage persons with HIV start having infections symptoms that are related to the weakness of the immune system. X ART (Prevalence) Besimptomi-nė infekcija Saulius Čaplinskas, MD, PhD Mirtys Mirtys Gydymas 63 63 63

Sergamumas ir ligotumas / paplitimas Sergamumas (incidence rate or morbidity rate) Per metus nustatytų naujų ligos atvejų ir tų metų vidutinio gyventojų skaičiaus santykis Ligotumas / paplitimas (prevalence rate) Asmenų, sergančių tam tikra liga arba turinčių tam tikrą požymį, ir rizikos populiacijos narių skaičiaus tam tikru laikotarpiu santykis Sveikatos statistikos vartojamas terminas ligotumas reiškiamas visų žinomų tam tikros ligos atvejų ir vidutinio gyventojų skaičiaus santykiu Doc. dr. Saulius Čaplinskas

ŽIV papilimas (ligotumas) ir sergamumas 100 000 gyventojų Lietuvoje 2009 metų duomenys preliminarūs Dr. doc. Saulius Čaplinskas

ŽIV/AIDS Lietuvoje 2010 10 01 1708 kumuliacinių ŽIV atvejų, iš jų: 1234 (72.2%) užsikrėtę vartodami intraveninius narkotikus, 238 (13.9%) heteroseksualių, 106 (6.2%) homoseksualių lytinių santykių metų, 129 (7.6 %) užsikrėtimo kelias nežinomas, 1 (0.06 %) perinatalinio ŽIV perdavimo atvejis. 291 (17 %) ŽIV infekuotų moterų, 1417 (83 %) vyrų 252 AIDS, 190 ŽIV užsikretusiųjų mirė (85 is jų nuo AIDS) Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Iš viso Lietuvoje diagnozuota (1988-2010 10 01) 1708 ŽIV užsikrėtusių asmenų, iš kurių 41 (2,4 proc.) 15-18 metų amžiaus. Doc. dr. Saulius Čaplinskas

ŽIV užsikrėtusiųjų pasiskirstymas pagal užsikrėtimo būdą, 15-18 metų amžiaus ir iš viso Lietuvoje (2010 10 01) Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Naujai registruoti ŽIV atvejai Baltijos valstybėse ir Lenkijoje 2000 – 2008 metais (sk./milijonui gyventojų) HIV/AIDS surveillance in Europe 2008, ECDC, WHO Regional Office for Europe

Užsikrėtusiųjų LPI Lietuvoje naudojimosi prezervatyvais dažnis 2009 m. Šaltinis: ULAC, 2009 Dr. doc. Saulius Čaplinskas

Chlamydia incidence 2009 Reported cases per 100 000 population No data available or not reporting Sentinel surveillance (no incidence data) Finally, a number of countries do not have surveillance for Chlamydia or did not report data to ECDC: Germany, Czech Republic, France, Portugal, Italy, Bulgaria) Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Chlamydia incidence 2000-09 Reported cases per 100 000 population 350 000 cases in 2009 Based on 8 countries* that have reported 90% from four countries 60% of the total cases reported by only one country Heterogeneity in Europe exists re diagnostics, screening and epidemiological surveillance Interpretation is hampered by these differences The trend of Chlamydia infections is increasing in many countries, though divergent trends exist. In 2009, 345.000 cases were reported by 23 countries, an overall rate of 185 per 100 000 population. Of those cases, 60% is reported by the United Kingdom. The overall trend is affected by the completeness of reporting and the overall coverage across Europe; if we analyse the data for the eight countries that have reported consistently in 2000-08, then the trend looks as shown on the slide, with an overall rate of 337 / 100.000 population (Denmark, Estonia, Finland, Iceland, Ireland, Latvia, Sweden, United Kingdom). The sharp increase in 2008 is due to UK that has introduce a new surveillance system that captures data from outside the STI services as well. The interpretation of the trend is difficult as it is the result of diverging trends in different countries and is highly influenced by changes in testing practices and surveillance systems. However, the trend shows a consistent higher rate in women than in men. * Based on Denmark, Estonia, Finland, Iceland, Ireland, Latvia, Sweden, United Kingdom

Užsikrėtusiųjų chlamidioze asmenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2009 metais Abs. sk. Proc. 15–19 11 3,4 20–24 85 26,1 25–29 96 29,4 30–34 54 16,6 35–39 35 10,7 40–44 23 7,1 45–49 12 3,7 50–54 5 1,5 55+ Iš viso 326 100 Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Užsikrėtusiųjų chlamidioze pasiskirstymas pagal socialines grupes Lietuvoje 2009 metais Socialinė grupė Abs. sk. Proc. Bedarbis 17 5,2 Darbininkas 74 22,7 Moksleivis 3 0,9 Studentas 28 8,6 Tarnautojas 175 53,7 Kita 16 4,9 Nenurodyta 13 4,0 Iš viso 326 100 Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Užsikrėtusiųjų sifiliu pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2009 metais Abs. sk. Proc. 0–14 6 1,8 15–19 41 12,4 20–24 56 17,0 25–29 65 19,7 30–34 31 9,4 35–39 37 11,2 40–44 35 10,6 45–49 25 7,6 50–54 22 6,7 55+ 12 3,6 Iš viso 330 100 Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Užsikrėtusiųjų sifiliu pasiskirstymas pagal socialines grupes Lietuvoje 2009 metais Socialinė grupė Abs. sk. Proc. Bedarbis 66 20,0 Benamis 1 0,3 Darbininkas 81 24,5 Moksleivis 19 5,8 Studentas 8 2,4 Tarnautojas 75 22,7 Kita 39 11,8 Nenurodyta 41 12,4 Iš viso 330 100 Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Užsikrėtusiųjų gonorėja pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2009 metais Abs. sk. Proc. 0–14 1 0,3 15–19 39 10,0 20–24 120 30,7 25–29 117 29,9 30–34 58 14,8 35–39 20 5,1 40–44 16 4,1 45–49 12 3,1 50–54 5 1,3 55+ 3 0,8 Iš viso 391 100 Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Užsikrėtusiųjų gonorėja pasiskirstymas pagal socialines grupes Lietuvoje 2009 metais Socialinė grupė Abs. sk. Proc. Bedarbis 62 15,9 Darbininkas 150 38,4 Moksleivis 17 4,3 Studentas 24 6,1 Tarnautojas 90 23,0 Kita 19 4,9 Nenurodyta 29 7,4 Iš viso 391 100 Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Klebsiella pneumoniae - bakterija, kurioje pirmą kartą buvo nustatytas NDM-1. Naujojo Delio metalo beta laktamazė (NDM-1) [1] – fermentas, suteikiantis bakterijoms atsparumą didelei grupei beta laktaminių antibiotikų. Kumarasamy KK, Toleman MA, Walsh TR, et al. (August 2010). "Emergence of a new antibiotic resistance mechanism in India, Pakistan, and the UK: a molecular, biological, and epidemiological study". Lancet Infect Dis. doi:10.1016/S1473-3099(10)70143-2. PMID 20705517.

Mokslu paremta praktika Evidence based practice Tell us how to get from here to there.. Even when the directions are confusing Doc. dr. Saulius Čaplinskas Saulius Čaplinskas, MD, PhD Irma Čaplinskienė 80 80

Epideminis procesas Doc. dr. Saulius Čaplinskas

Aš bijau! ! ! Lytiškai Dvigubos prevencijos koncepcija Kuo plačiau įtraukiant populiarius jaunimo atstovus Aš bijau! ! ! Lytiškai Nepageidaujamo nėštumo plintančių ligų Dr. doc. Saulius Čaplinskas