Pasaulio bendrijos pastangos įtakoti rūkymo epidemijos plitimą Paskaita Profesorius Vilius GRABAUSKAS Kauno medicinos universitetas Tęstinių studijų programa “Aktualūs diagnostikos ir gydymo klausimai bendrosios praktikos gydytojams”. Ciklas: Rūkymas – širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys”.

Pranešimo tikslas Priminti tabako vartojimo įtaką LNL išsivystymui Apžvelgti tarptautines pastangas bei patirtį, siekiant suvaldyti tabako vartojimo epidemiją Įvardinti moksliniais tyrimais įrodytus būdus, padedančius pažaboti tabako vartojimo plitimo epidemiją Pristatyti PSO tabako kontrolės konvencijos principus Aptarti tabako vartojimo mažinimo pastangas Lietuvoje

Pirmasis signalas apie tabako kancerogeniškumą - gyd. J Pirmasis signalas apie tabako kancerogeniškumą - gyd. J. Hill`o pranešimas apie nosies naviką šniaukščiančiam tabaką 1761 m. R. Wirchow`o pypkės rūkorių lūpos vėžio aprašymas 18 a.

Nikotino betarpis efektas mažos dozės stimuliuoja smegenų žievę didelės dozės veikia relaksuojančiai Nikotino ir daugumos iš 4000 kitų junginių, esančių tabako dūmuose pragaištingas poveikis vystosi iš lėto ir pasireiškia po dešimtmečių.

Anglijos gydytojų studija: Vyresnių nei 35 m. rūkančių ir nerūkančių vyrų išgyvenamumas (1951–1991) Išgyvenamumas proc. 100 Niekad nerūkę 80 80% 60 50% 40 Notes: This well-known study began with 34,439 male British doctors in 1951, and examined their causes of death over 40 years, to 1991. This chart shows overall survival rates for smokers and non-smokers, with smokers subdivided by the amount they were smoking at the time their final questionnaire was returned. The most notable differences are in the proportions who die between 35 and 69 years of age, which vary from 20% in non-smokers to 41% in cigarette smokers as a whole and to 50% in those who smoke 25 or more cigarettes per day.1 Even after middle age, the differences between annual mortality rates for smokers and non smokers remain high. Of those alive at 70, the probability of surviving to 85 is 41% in non-smokers compared with 21% in smokers.1 Reference: 1. Doll R, Peto R, Wheatley K, et al. Mortality in relation to smoking: 40 years’ observations on male British doctors. British Medical Journal 1994; 309:901–911. 33% Rūkoriai: 1–14 CPD 20 15–24 CPD 25 CPD 8% 40 55 70 85 100 Age 1. Doll R, et al. British Medical Journal 1994; 309:901–911.

TABAKO VARTOJIMO SUKELTOS MIRTYS PSO EKSPERTŲ APIBENDRINTI DUOMENYS TEIGIA, JOG KAS ANTRAS RŪKORIUS ŽŪSTA DĖL TABAKO SUKELTŲ LIGŲ TABAKAS YRA MAŽIAUSIAI 25 LIGŲ PRIEŽASTIS (90% - PLAUČIŲ VĖŽIO, 75% - LOPL , 25% - MIOKARDO INFARKTO ir t.t.) EUROPOJE TABAKO VARTOJIMAS 2002 m. SUKĖLĖ 1.25 mln. MIRČIŲ (~ 3500 MIRČIŲ KASDIEN, KAS ATITIKTŲ 25 DIDELIŲ AVIALAINERIŲ KATASTROFOMS) LIETUVOJE KASMET DĖL TABAKO VARTOJIMO ĮVYKSTA 7-8000 MIRČIŲ

Tabako vartojimo įtaka visuomenės sveikatai pasaulyje Trečdalis pasaulio suaugusių gyventojų rūko Priskaičiuojama 1.2 milijardo rūkorių Tikėtina, kad 2025 metais rūkorių skaičius pasieks 1.6 milijardo Rūkymas lemia kas 10 mirtį pasaulyje Rūkymas lemia 4 milijonus mirčių kasmet, 11 000 kasdien Notes: Approximately one-third of the adult global population smokes. This represents approximately 1.2 billion people.2 Each year, tobacco causes approximately 4 million deaths throughout the world – 11,000 every day.1 References: 1. The World Bank. Curbing the epidemic: governments and the economics of tobacco control. 1999 2. Corrao MA, Guindon GE, Cokkinides V, et al. Building the evidence base for global tobacco control. Bulletin of the World Health Organization 2000; 7: 884–890. 1. The World Bank. Curbing the epidemic: governments and the economics of tobacco control . 1999. 2. Corrao MA, et al. Bulletin of the World Health Organization 2000; 7:884–890.

Prognozuojamos tabako sukeltos mirtys tarp 1990 ir 2020 metų Milijonai 9 1990 2020 8 7 6 5 4 3 2 1 Notes: World deaths from tobacco are set to rise from 3.0 million in 1990 to 8.4 million in 2020.1 This increase will not be shared equally as deaths in developed regions are expected to rise 50% between 1990 and 2020, while those in developing countries will soar almost four-fold.1 The largest increase is estimated to be in China, from 0.82 million deaths in 1990 to 2.2 million in 2020.1 References: 1. Murray CJL & Lopez AD. Assessing the burden of disease that can be attributed to specific risk factors. In Ad Hoc Committee on Health Research Relating to Future Intervention Options. Investing in Health Research and Development. Geneva: World Health Organization; 1996. Išsivysčiusios šalys Besivystančios šalys Pasaulis 1. Murray CJL & Lopez AD. Assessing the burden of disease that can be attributed to specific risk factors. In Ad Hoc Committee on Health Research Relating to Future Intervention Options. Investing in Health Research and Development. Geneva: World Health Organization; 1996.

Tabako vartojimo sukeliamos visuomenės sveikatos problemos Europoje Tabakas lemia virš 0,5 mln. mirčių ES Pusė šių mirčių įvyksta 35 -69 m. amžiaus populiacijoje Tabakas yra 90 proc. plaučių vėžio priežastimi Dėl tabako vartojimo prarandama 20–25 darbingi gyvenimo metai Notes: In Europe, as in other developed countries, cigarettes are more lethal than handguns, hard drugs, suicide, AIDS and road traffic accidents combined. Over 500,000 deaths are related to tobacco use each year in the countries of the European Union – about one every minute.1 In the European Union, 90% of lung cancers in men are caused by smoking tobacco.1 Overall 20–25 productive years are lost per death from smoking.1 References: 1. Roussos C. Banning tobacco advertisements: Is there a question? European Respiratory Journal 1998; 11:1–3. 2. European Commission. Tobacco. Prevention Progress in Community Public Health. European Commission 1997;2. 1. Roussos C. European Respiratory Journal 1998; 11:1–3. 2. European Commission. Tobacco. Prevention Progress in Community Public Health. European Commission 1997

Mirtys nuo tabako sukeltų ligų per ateinančius 50 metų Jei dabartinės tendencijos nesikeis Jei iki 2020 m. pradės rūkyti per pus mažiau žmonių Jei iki 2020 suaugusių rūkančių sumažės pusiau 520 500 340 Mirtys (milijonais) Metai

TABAKO NAUDOJIMO POKYČIAI PASAULYJE Viso padidėjo 7,1% Afrikoje 45% Azijoje 22% Lotynų Amerikoje 24% Sumažėjo Anglijoje 22% JAV 9% Norvegijoje 9% Suomijoje 6,7% Kanadoje 4% N.Zelandijoje 5,5%

Tabako kontrolė - viena iš svarbių veiklos sričių: Pasaulinėje sveikatos organizacijoje Nacionalinėse profesinėse onkologų ir kardiologų draugijose Tarptautinėje onkologų draugijos asociacijoje Europos Sąjungoje Tarptautiniame vėžio tyrinėjimo centre

G.H. BRUNDTLAND, PSO GEN. DIREKTORĖ PASAULIO SVEIKATOS ASAMBLĖJA 2000 m. PATVIRTINO GLOBALIĄ KOVOS SU LĖTINĖMIS NEINFEKCINĖMIS LIGOMIS STRATEGIJĄ, KURIOJE PRIORITETAS SUTEIKTAS KOVAI SU TABAKO VARTOJIMO EPIDEMIJA, KAIP IŠSKIRTINIU LENGVAI IDENTIFIKUOJAMU IR IŠ PRINCIPO REGULIUOJAMU RIZIKOS VEIKSNIU G.H. BRUNDTLAND, PSO GEN. DIREKTORĖ

56 Pasaulio sveikatos asamblėja, 2003 05 21 Pasaulio sveikatos organizacija pirmą kartą pasinaudojo jos konstitucijos 19 straipsniu ir 49-osios Pasaulio sveikatos asamblėjos sprendimais (1996.05.25, PSA 49.17. ir 1999.05.25, PSA 52.18.) ir inicijavo Tabako kontrolės konvencijos rengimą. Derybų pradžia - 1999 m. spalis. Pabaiga - 2003 m. kovo 1 d. 56 - osios Pasaulio sveikatos asamblėjos sprendimu TTKK pritarta.

PSO TABAKO KONTROLĖS KONVENCIJA, 2005 ...MOKSLINIAIS TYRIMAIS ĮRODYTA, KAD TABAKO VARTOJIMAS IR PRIVERSTINIS KVĖPAVIMAS TABAKO DŪMAIS SUKELIA MIRTĮ, LIGAS BEI NEĮGALUMĄ   PSO TABAKO KONTROLĖS KONVENCIJA, 2005

PSO TABAKO KONTROLĖS KONVENCIJA, 2005   TABAKO EPIDEMIJOS PLITIMAS YRA PASAULINĖ PROBLEMA, TURINTI SUNKIŲ PASEKMIŲ VISUOMENĖS SVEIKATAI IR REIKALAUJANTI KUO PLATESNIO TARPTAUTINIO MASTO BENDRADARBIAVIMO BEI VEIKSMINGO VISŲ VALSTYBIŲ REAGAVIMO PSO TABAKO KONTROLĖS KONVENCIJA, 2005

Konvencijos tikslas: apsaugoti dabartinę ir būsimąsias kartas nuo kenksmingų tabako vartojimo ir priverstinio kvėpavimo tabako dūmais sveikatos, socialinių, aplinkos ir ekonominių pasekmių.

Rūkymo reklamos uždraudimo įtaka Šalis Reklamos draudimas Rūkymo paplitimo sumažėjimas Norvegija 1975 9% Suomija 1977 7% Kanada 1989 4% Naujoji Zelandija 1990 8% Prancūzija 1991 7% Notes: Countries introducing advertising bans alongside other tobacco control measures have experienced falls in smoking prevalence ranging from 4 to 9%.1 In the UK, Dr Clive Smee, Chief Economic Adviser to the Department of Health, published a comprehensive review of the link between advertising and tobacco consumption in 1992. Reviewing the impact of the advertising bans that had been enacted at the time, he concluded that, “in each case, the banning of advertising was followed by a fall in smoking on a scale which cannot be reasonably attributed to other factors.”2 References: 1. Willemsen MC & de Blij B. Tobacco advertising. Fact sheet. International Union Against Cancer (UICC). 2002. Via: http://factsheets.globalink.org/en/advertising.shtml (accessed June 2002) 2. Action on Smoking and Health. Tobacco Advertising and Promotion Bill. The case for the UK tobacco advertising ban. ASH, London, UK. October 2001. Via: http://www.ash.org.uk/html/advspo/html/adbrief2000.html (accessed June 2002) 1. Willemsen MC & de Blij B. Tobacco advertising. Fact sheet. International Union Against Cancer (UICC). 2002. Via: http://factsheets.globalink.org/en/advertising.shtml (accessed June 2002)

Sveikatos priežiūros profesionalų galimybės įtakoti rūkymo įpročius Mažiausia 70 proc. rūkorių apsilanko pas gydytoją bent kartą per metus Daugiau nei 50 proc. rūkorių lankosi pas odontologą kasmet Daugelis rūkorių reguliariai kontaktuoja su farmacininkais, slaugytojais ir kitais SP specialistais Didžioji dalis rūkorių nori mesti rūkyti 33–46 proc. rūkorių kasmet bando mesti rūkyti SP specialistų rekomendacija cituojama kaip svarbus veiksnys mesti rūkyti Egzistuoja efektyvaus gydymo būdai Notes: This slide shows some of the factors that contribute to the great opportunity HCPs now have to reduce the loss of life, health and happiness caused by tobacco use. The information is predominantly taken from the US Department of Health and Human Services/Public Health Service Guideline: Treating Tobacco Use and Dependence.1 Importantly, in recent years, the development of a number of effective treatments for tobacco dependence offers HCPs the greatest opportunity yet to help more smokers to quit successfully. Reference: 1. Fiore MC, Bailey WC, Cohen SJ, et al. Clinical Practice Guideline: Treating Tobacco Use and Dependence. US DHHS/PHS, June 2000. 2. Parrot S, Godfrey C, Raw M, et al. Guidance for commissioners on the cost-effectiveness of smoking cessation interventions. 3. Effectiveness. Thorax 1998; 53 (S5):S11–S16. 1. Fiore MC, et al. Clinical Practice Guideline: Treating Tobacco Use and Dependence. US DHHS/PHS, June 2000. 2. Parrot S, et al. Thorax 1998; 53 (S5):S11–S16.

Svarbiausi veiksniai skatinantys mesti rūkyti? Sutarimo dažnis tarp visų šalių Gydytojo patarimas Rūpestis vaikų ir šeimos sveikata Sveikatos sutrikimo rizikos suvokimas Rūpestis vaikų ateitimi Tabako akcizų kėlimas Vaistininko patarimas Notes: This slide, using data from the Pan-European Smoking Survey,1 shows smokers’ rates of agreement with some factors that may influence future quit attempts. The information shown is mean data across all 17 countries participating in the survey, and shows that current smokers in Europe consider their doctor’s advice to be an important factor in their decision to quit. Reference: 1. Boyle P, Gandini S, Robertson C, et al. Characteristics of smokers’ attitudes towards stopping. European Journal of Public Health 2000; 10 (3 S):5–14 Slaugytojo patarimas Odontologo patarimas Konsultacijos telefonu 1. Boyle P, et al. EJPH 2000; 10 (3 S):5–14

SP specialistų patarimai ir konsultacijos: Europos rūkymo įpročių tyrimas 50 Vyrai MOterys 36 40 33 30 20 13 11 10 Notes: This slide, using data from the Pan-European Smoking Survey,1 shows that only around one third of smokers have been advised to stop smoking by their doctor and that only around 14% have been counselled about the assistance available to help them to stop. Smokers’ favourable attitude to doctors’ advice, as shown in the previous slide, means that increasing the provision of HCP advice and counselling is likely to increase the number of quit attempts made by European smokers. Reference: 1. Boyle P, Gandini S, Robertson C, et al. Characteristics of smokers’ attitudes towards stopping. European Journal of Public Health 2000; 10 (3 S):5–14 Ar Jūsų gydytojas patarė mesti rūkyti? Ar Jūsų gydytojas konsultavo kaip mesti rūkyti? 1. Boyle P, et al. EJPH 2000; 10 (3 S):5–14

Europa be tabako 1987-91 1st Action Plan for a Tobacco-free Europe Akcentuojamas tarpžinybinis bendradarbiavimas 1992-96 2nd Action Plan for a Tobacco-free Europe Pabrėžiama nacionalinių programų svarba ir bendradarbiavimas su Vidurio bei Rytų Europa 1997-2001 3rd Action Plan for a Tobacco-free Europe Formuojami konkretūs siekiai bei pabrėžiama tarptautinio bendradarbiavimo svarba 2002 – European Strategy for Tobacco Control (ESTC)

Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio banko rekomenduojami veiksmingiausi tabako kontrolės būdai Sistemingas tabako kainų didinimas Tabako reklamos ir rėmimo draudimas Rūkymo ribojimas viešose vietose Pagalba norintiems mesti rūkyti Efektyvi antireklama Griežta kontrabandos kontrolė

Strateginis planas nacionalinių programų įgyvendinimui 1. Priemonės skirtos tabako produktų poreikio mažinimui (tarp jų ir pagalba metantiems rūkyti) 2. Priemonės skirtos tabako produktų pasiūlos mažinimui 3. Informacinės sistemos sukūrimas (stebėsena, vertinimas, sklaida)

Lietuvos pastangos kontroliuoti tabako vartojimo epidemiją

PROPORCIJA RŪKYMO, ALKOHOLIO BEI TRAUMŲ SĄLYGOTŲ MIRČIŲ 15-64 m PROPORCIJA RŪKYMO, ALKOHOLIO BEI TRAUMŲ SĄLYGOTŲ MIRČIŲ 15-64 m. AMŽIAUS LIETUVOS POPULIACIJOJE 60 50 40 RŪKYMAS 30 20 TRANSPORTO TRAUMOS ALKOHOLIS 10 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 00 01 02 03

PROBLEMOS APIMTIS IR SVARBA (1) LIETUVOJE RŪKO BEVEIK KAS ANTRAS SUAUGĘS VYRAS IR KAS SEPTINTA MOTERIS PER ATKURTOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS LAIKOTARPĮ RŪKYMO ĮPROČIŲ PLITIMAS TURĖJO ŽENKLIAI NEIGIAMAS TENDENCIJAS: • TARP VYRŲ MAŽAI KITO • TARP MOTERŲ ŽENKLIAI IŠAUGO (TARP JAUNŲ MOTERŲ NET IKI 5 KARTŲ) • TARP 11 – 15 m. AMŽIAUS MOKSLEIVIŲ IŠAUGO VIDUTINIŠKAI 3 KARTUS

PROBLEMOS APIMTIS IR SVARBA (2) LIETUVOJE NĖRA ATLIKTA IŠSAMESNIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ, ĮVERTINANČIŲ VISUMINĘ TABAKO VARTOJIMO PASEKMIŲ EKONOMINĘ ŽALĄ TAČIAU REMIANTIS TOKIŲ ŠALIŲ KAIP ANGLIJA AR SUOMIJA PASKELBTAIS DUOMENIMIS TABAKO VARTOJIMO PASEKMIŲ SVEIKATAI KAŠTAI 1.5 KARTO VIRŠIJA GYVENTOJŲ IŠLAIDAS RŪKALAMS. LIETUVOS GYVENTOJAI RŪKALAMS IŠLEIDŽIA 400 mln. LITŲ – TAIGI PASEKMIŲ SVEIKATAI KAŠTAI TURĖTŲ VIRŠYTI 0.5 MILIJARDO LITŲ !

Lietuvos sveikatos programa (patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. ) Tikslas: iki 2005 m. sumažinti vyrų rūkymo paplitimą 5 proc. ir stabilizuoti moterų rūkymo plitimą; iki 2010 m. vyrų ir moterų rūkymo paplitimą sumažinti 10 proc.; iki 2010 m. sumažinti vaikų ir paauglių rūkymą 10 proc.

LR Tabako kontrolės įstatymas (1995 m., 2004 m.) Šio Įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui.

Valstybės tabako kontrolės programa (1998 m.; 2004 m.) Svarbiausiasis tikslas – mažinti rūkymo plitimą, jo socialinę ir ekonominę žalą sveikatai. Šia programa siekiama įgyvendinti valstybės tabako kontrolės politikos principus, nurodytus Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (Žin., 1996. Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317) 3 straipsnyje. Šios programos prioritetas – vaikai ir jaunimas, vienas svarbiausių tikslų – riboti prieinamumą prie tabako gaminių. Įgyvendinus šią programą, 10 procentų sumažėtų rūkančiųjų: mažiau asmenų pradėtų rūkyti, padaugėtų nustojusiųjų rūkyti, jaunimas pradėtų rūkyti 2–3 metais vėliau.

Kasdien rūkančių 20-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų dalis (proc Kasdien rūkančių 20-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų dalis (proc.) 1994-2006m. 60 48,5* 51,2 47,3 43,3 43,7 43,4 39,4 40 1994 1996 1998 2000 2002 15,8* 20 12,5* 14,2 14,5 2004 12,8 9,4 2006 6,3 Vyrai Moterys * p<0.05 lyginant su 1994 metais

Rūkymo įpročių kaita Lietuvos suaugusiųjų populiacijoje priklausomai nuo išsilavinimo 60 43 45 50 40 33 1994 % 30 21* 2004 17* 20 13* 9 7 10 Nebaigtas vidurinis Universitetinis Nebaigtas vidurinis Universitetinis Vyrai Moterys *p<0.05 lyginant su 1994 Šaltinis: Sveikatą įtakojančios elgsenos stebėsena Lietuvos 20-64 m amžiaus populiacijoje, KMU

Lietuvos Rūkymo įpročių kaita tarp Lietuvos 11-15 metų paauglių % 23,6 20,1 25 14,6 20 11,3 15 8,1 10 3,6 5 1994 1998 2002 Berniukai Mergaitės Šaltinis: NST metinis pranešimas, 2006

Mokinių rūkymas (1994 - 2006 m.) Berniukai Mergaitės 11 metų 13 metų % 4 5 2 3 35 1 8 23 27 30 47 17 7 19 18 12 16 1994 1998 2006 2002 11 metų 13 metų 15 metų *Moksleivių atsakymų “rūkau kiekvieną dieną”, “mažiausiai kartą per savaitę, bet ne kiekvieną dieną” arba “rečiau nei kartą per savaitę” bendras procentas HBSC (2006), A.Zaborskis

Mokinių rūkymas (1993-1994 m.) Mergaitės Berniukai % % 2 5 3 6 4 7 18 19 20 21 22 23 24 25 11 12 13 14 15 16 17 8 9 10 Mergaitės Berniukai 13.6 Denmark 18.8 France 14.2 Norway 24.8 Austria % % Lithuania 3.5 7.1 Israel Estonia 4.2 10.4 Sweden Israel 5.5 11.3 Lithuania Slovakia 5.5 12.7 Scotland Poland 8.0 13.1 Spain Russia 9.4 Czech Republic 10.1 13.6 Wales Latvia 11.9 13.8 Belgium-Fren Sweden 12.3 Belgium-Flem 13.3 14.6 Estonia Belgium-Fren 13.4 15.2 Germany Norway 13.8 15.4 Slovakia HBSC AVERAGE 13.8 16.3 HBSC AVERAGE Hungary 16.0 16.7 Russia Scotland 16.1 16.7 Poland Finland 16.2 16.8 N.Ireland Spain 16.3 17.1 Czech Republic Denmark 16.7 18.0 Canada Austria 17.0 N.Ireland 17.9 19.4 Finland Wales 18.5 19.7 Hungary France 19.8 19.8 Belgium-Flem Germany 19.8 22.7 Latvia Canada 21.1 24.5 Greenland Greenland 26.0 40 30 20 10 10 20 30 40 1993-1994 m. HBSC lyginamieji duomenys. Tyrime dalyvavusios šalys išdėstytos atsakymų, jog rūkoma “kiekvieną dieną”, “mažiausiai kartą per savaitę, bet ne kiekvieną dieną” arba “rečiau nei kartą per savaitę” bendro procento didėjimo tvarka. HBSC, A.Zaborskis

Mokinių rūkymas (2001 - 2002 m.) Mergaitės Berniukai % % 5 3 6 4 7 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 11 12 13 14 15 16 17 8 9 10 Mergaitės Berniukai 13.3 Denmark 16.5 France 15.2 Norway 14.8 USA 19.8 Austria % % Macedonia 6.5 8.2 Macedonia Greece 8.0 8.9 Greece Israel 9.3 9.8 Scotland USA 10.6 10.5 Sweden Belgium-Fren 11.5 11.1 Belgium-Fren Canada 12.2 12.1 Canada Sweden 13.7 12.2 Wales Croatia 13.7 13.2 Croatia Ireland 13.8 Russia 13.8 13.6 Ireland Denmark 13.9 14.1 Netherlands Latvia 13.9 Poland 14.1 Estonia 14.5 15.9 England Lithuania 14.6 16.0 Italy Scotland 14.9 16.0 Belgium-Flem Ukraine 15.1 16.2 Switzerland Switzerland 15.2 16.2 Malta Slovenia 15.2 16.4 Slovenia Netherlands 15.7 16.5 Spain HBSC AVERAGE 16.3 France 16.5 16.7 Israel Belgium-Flem 16.5 16.8 HBSC AVERAGE Italy 17.0 17.5 Portugal Malta 17.1 18.2 Finland Portugal 18.2 Czech Republic 18.5 20.0 Russia Spain 18.5 20.3 Poland Norway 18.7 29 20.5 Czech Republic Wales 18.8 30 21.5 Estonia Hungary 19.2 31 22.0 Latvia England 20.6 32 22.0 Germany Finland 22.2 33 22.3 Hungary Germany 22.9 34 23.6 Lithuania Austria 22.9 35 28.0 Ukraine Greenland 42,0 # 36 29.5 Greenland 40 30 20 10 10 20 30 40 1993-1994 m. HBSC lyginamieji duomenys. Tyrime dalyvavusios šalys išdėstytos atsakymų, jog rūkoma “kiekvieną dieną”, “mažiausiai kartą per savaitę, bet ne kiekvieną dieną” arba “rečiau nei kartą per savaitę” bendro procento didėjimo tvarka. HBSC, A.Zaborskis

PRARASTŲJŲ GYVENIMO METŲ DĖL ANKSTYVŲ (IKI 65 m.) MIRČIŲ KIEKIS IR VIDUTINĖ MIRUSIOJO ANKSTYVA MIRTIMI (IKI 65 m.) GYVENIMO TRUKMĖ LIETUVOJE 2002 m. MIRTIES PRIEŽASTYS PRARASTIEJI GYVENIMO METAI VIDUTINĖ MIRUSIOJO ANKSTYVA MIRTIMI GYVENIMO TRUKMĖ VISOS MIRTIES PRIEŽASTYS 313739 48,9 KRAUJOTAKOS SISTEMOS LIGOS 62607 55,1 PIKTYBINIAI NAVIKAI 51756 54,3 IŠORINĖS MIRTIES PRIEŽASTYS 127864 42,2 Šaltinis: Lietuvos NST metinis pranešimas, 2005

Mirčių proporcija proc. Dešimties svarbiausių veiksnių įtaka mirtingumui, nulėmusių Lietuvos gyventojų mirtis 2002 metais Eil. Nr. Veiksnys Mirčių proporcija proc. 1. Arterinė hipertenzija 33,0 2. Hipercholesterolemija 23,2 3. Tabakas 17,8 4. Nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas 12,0 5. Alkoholis 10,7 6. Antsvoris 10,5 7. Fizinės veiklos stoka 9,1 8. Užterštas oras miestuose 1,2 9. Nesaugūs lytiniai santykiai 1,1 10. Švinas 0,8 Šalt.: European Health Report 2005, WHO/EURO, Copenhagen 2005

VALSTYBĖS TABAKO KONTROLĖS PROGRAMOS UŽDAVINIAI Rengti ir tobulinti teisinę bazę; Įgyvendinti ekonomines rinkos kontrolės priemones; Vykdyti rūkymo prevenciją; Skatinti rūkančiuosius mesti rūkyti ir teikti pagalbą metantiesiems; Kurti sveiką darbo ir gyvenamąją aplinką; Kelti programą vykdančių specialistų kvalifikaciją; Kurti materialinę ir informacinę bazę; Vykdyti rūkymo plitimo ir tabako gaminių žalos sveikatai tyrimą; Vertinti programos įgyvendinimo efektyvumą.

Valstybės tabako kontrolės programoje numatyti uždaviniai ir jų įgyvendinimas (III) Vykdyti rūkymo prevenciją Rūkymo prevencija įtraukta į Švietimo ir mokslo ministerijos žalingų įpročių prevencijos programą, Narkotikų kontrolės programą, finansuojami prevencijos projektai; Lietuvoje vyksta Europos komisijos projektas “HELP”; jau trečius metus vykdomas nacionalinis konkursas “Nerūkanti klasė”, leisti leidiniai, vaizdinė medžiaga, spausdinti užsakomieji straipsniai, rengtos laidos; Rezultatas pasiektas, stebimos akivaizdžiai pasikeitusios visuomenės nuostatos (pvz. 75 proc. gyventojų palaikytas draudimas rūkyti kavinėse ir kt.).

Valstybės tabako kontrolės programoje numatyti uždaviniai ir jų įgyvendinimas (V) Kurti sveiką darbo ir gyvenamąją aplinką Uždrausta rūkyti baruose, restoranuose, kavinėse, klubuose; patvirtinta higienos norma, reglamentuojanti rūkymo patalpų įrengimą; policijos pradėta šviečiamoji veikla dėl draudimo rūkyti bendro naudojimo patalpose.

Trūkumai Nepaisant to, kad dauguma uždavinių įgyvendinama, būtina įvardinti ir pagrindinius pastebėtus programos uždavinių įgyvendinimo trūkumus: Nepasinaudota galimybe įgyvendint efektyvią tabako gaminių akcizų politiką; Nors ir nežymiai mažėjantis, išlieka didelis rūkančių vaikų procentas; Nesukontroliuotas tabako gaminių pardavimas nepilnamečiams; Tabako gaminiai išlieka populiariausia kontrabandine preke, kuri be kliūčių realizuojama šalyje; Nesukurta priklausomybės nuo tabako gydymo sistema; Netinkamai ruoštasi programos efektyvumo vertinimui.

Vien JAV tabako kontrolės veikloje JAV dirba 5000 asmenų Austrijoje - 200 Lietuvoje - ?

Trisdešimties Europos šalių visuminės tabako kontrolės skalės pokyčiai tarp 2005 ir 2009 m.m. Skalė 2005 liepos 1 d. 2007 liepos 1 d. Visuminė tabako kontrolės skalė (TCS=100) 47 52 Rūkalų kaina (30) 17 Viešoji erdvė be tabako dūmų (22) 8 11 Išlaidos tabako kontrolei (15) 2 3 Visiškas reklamos draudimas (13) 9 Tabako žalos sveikatai įspėjimas (10) 6 Gydymo galimybės 5 Šaltinis: Joosens L., Raw M. Progress in Tabacco Control in 30 European Countries, Basel, 2007

Europos šalys, kurios mažiausiai 10 punktų pagerino šalies tabako kontrolės situaciją pagal TCS skalę tarp 2005 ir 2007 m.m. Vieta rei-tin-ge Šalis Rūkalų kaina (30) Viešos vietos be tabako (22) Išlaidos visuom. Informav. (15) Reklam. draudim. (13) Žalos sveikatai įspėjimai (10) Gydymo galimybės (10) Bendra TCS skalė 1 Anglija 30 21 15 11 6 10 93 Estija 13 5 8 56 12 Ispanija 55 14 Rumunija 18 50 Šveicarija 4 7 47 Lietuva - 44 24 Latvija 9 41 28 Liuksemburgas 3 36 Šaltinis: Joosens L., Raw M. Progress in Tabacco Control in 30 European Countries, Basel, 2007

KODĖL GYDYTOJAI TURĖTŲ DALYVAUTI TABAKO KONTROLĖJE: RŪKYMO SUKELTOS LIGOS ATNEŠA DAUG KANČIOS, JŲ GYDYMAS BRANGUS IR DAŽNAI NEEFEKTYVUS MEDIKAI KIEKVIENĄ DIENĄ SUSIDURIA SU RŪKYMO SUKELTOM KANČIOM DAŽNIAU, NEGU DĖL KITŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ DALYVAVIMAS TABAKO KONTROLĖJE SUTEIKIA PUIKIĄ GALIMYBĘ PRISIDĖTI PRIE LABAI SVARBIOS VISUOMENĖS SVEIKATOS PROBLEMOS SPRENDIMO GYDYTOJAI LAIKOMI PATIKIMIAUSIAIS INFORMACIJOS IR PATARIMŲ SVEIKATOS TEMOMIS ŠALTINIAIS, TAIPOGI YRA PAVYZDŽIU KITIEMS

MEDIKŲ PRIORITETAI, SIEKIANT EFEKTYVIOS TABAKO RŪKYMO KONTROLĖS Pilnavertė visuomenės - ypač vaikų, jaunimo ir įtakingų jos narių – informacija apie tabako rūkymo žalą Visuomenės nepakantumo rūkymui ugdymas Galimybių gydytis nuo priklausomybės nikotinui išplėtimas

Taigi, ar ramiai stebėsime plintančios lėtos savižudybės bei aplinkinių sveikatos žalojimo epidemiją?

Ar, siekdami sutarimo, imsime sutelktai veikti? Rafaelis. Atėnų mokykla, 1510-11

AČIŪ UŽ DĖMESĮ !