Lietuvos ūkio raidos įžvalga pagal regionines ir pasaulio tendencijas Lietuva 2017 metais - kokiomis įžvalgomis remtis ir kuriomis strategijomis pasikliauti? Lietuvos ūkio raidos įžvalga pagal regionines ir pasaulio tendencijas (www.izvalga.lt) V.Snitka

apjungiantis bendrą ateities suvokimą, tačiau ĮVADAS Įžvalga -sisteminis ilgos perspektyvos vizijos kūrimo procesas, apjungiantis bendrą ateities suvokimą, tačiau besiremiantis šiandienos sprendimais. Strateginis planas - koordinuojamų veiksmų, būtinų keliamiems tikslams pasiekti, visuma. Nacionalinis planas yra apjungtos veiklos visuma, finansuojama iš Valstybės biudžeto. Nacionalinės programos - Nacionalinio plano instrumentai

SLĖNIAI ???????? Kuriant įžvalgas skiriami trys tikslų tipai: Galima ateitis – tai vaizduotės kuriama vizija, scenarijai Tikėtina ateitis – tai alternatyvos, kurios tikėtina kad realizuosis, remiasi detaliomis galimų vystymosi trajektorijų analitinėmis studijomis ir tyrimais Norima, siektina ateitis – analizuojamos galimybės ir trukdžiai judėti link tos ateities, dedamos pastangos šiandien, kad siektini tikslai realizuotųsi. Ar turi Lietuva viziją, kurios siekia ?? SLĖNIAI ????????

Ekonominio augimo scenarijai (pajamų, išlaidų ?) ES plėtra 5 % 2.5 % ES-15 Lietuva 1 2 3 Šuolis? BVP (per capita) 1985 1995 2005 2006 2015 Ekonominio augimo scenarijai (pajamų, išlaidų ?) 8% BVP/capita: World Facts and Figures,2003 EU 18.000 -32.000 USD, Lietuva – 8.400 USD, 13 000 2005 ES-25

EU-15: 370 mil. BVP 8500 milijardo EUR EU Plėtra: 45% daugiau smegenų ! Ar 45% daugiau žinių ir kūrybingumo ?

Ekonominis augimas prasideda nuo organizacinių gebėjimų mobilizuoti resursus Lester Thurow, Creating wealth, 2000 Konkurencinėje kovoje laimi tos šalys, kurios sugeba efektyviau naudoti resursus (dažniausiai ribotus). M.Porteris, The Competitive Advantage of Nations BVP –Produktyvumo augimo santykis Žemas Lietuvos ūkio produktyvumas rodo, kad neefektyviai yra naudojami resursai - žmogiški, kapitalo, natūralūs.

Prognozės slidus dalykas Įžvalga nėra prognozė Prognozė – pasyvus veiksmas Prognozės slidus dalykas

SEB 200.000 000 Lt paskola “Ekranui” Rezultatas 2006 2004 m prognozės “Mechatronikos klasterio” iniciatyvinės grupės paskirtis – pasiekti, jog per 2004 metus klasterizacijos procesai susijusiuose pramonės sektoriuose įgytų tokį mąstą, kad antroje metų pusėje būtų galima konstatuoti tokio klasterio egzistavimą. Tolesne klasterio plėtra ir vystymusi turėtų rūpintis klasterio narių interesus atstovaujanti Taryba. Ištrauka ir Tarybos posėdžio protokolo Šaltinis: Lietuvos pramonės klasterių programinė studija, UM, 2003 SEB 200.000 000 Lt paskola “Ekranui” Rezultatas 2006 Bankrutavo pagrindiniai žaidėjai Naujieji Vasiukai 2008-2013: 200.000 milijonų lt Mechatronikos slėnis Kaune

Resursų valdymas šiandien lems ateitį Įžvalga yra, norimos ateities kūrimas šiandien Resursų valdymas šiandien lems ateitį Kokį visuomeninį-ekonominį modelį siekiame suformuoti 2020 m Lietuvoje ?? Ar žinom kokie tie modeliai galėtų būti ??

EKRANAS - TELEKOMAS VINGIS VADYBA VADYBA Valstybės ekonominį pajėgumą duotu momentu lemia materialus kapitalas. Tačiau ekonomikos augimo dinamiką lemia nematerialus kapitalas. Nematerialaus kapitalo kokybė – žinojimas, intelektas, etika Visuomeninės Vizijos kūrimas ir įgyvendinimas reikalauja aukšto visuomenės intelekto Valstybės valdymo sistemos intelekto lygis ?

judėti augimo trajektorija analizė 2 dalis Aplinkos analizė Resursų analizė Trukdžių ir galimybių judėti augimo trajektorija analizė

- Pasaulinės ekonomikos varikliai Pasaulio, Europos Sąjungos, Baltijos jūros regiono ir kaimyninių Rytų šalių geopolitinės, socialinės ir ekonominės plėtros scenarijai. - Pasaulinės ekonomikos varikliai (spiečiaus tipo struktūros, klasteriai)

Pasaulio tendencijos 2007-2015 Globalizacija , varomos jėgos 5-ta Technologinė banga Naujas finansinių srautų globalizacijos etapas Rizikos kapitalo geografinė plėtra Tinklinės visuomenės formavimasis, virtuali geografija Tapatumo problema Migracija

Pasaulio tendencijos link 2007-2015

Žinių ekonomika Sugebėjimas ir galimybės kurti ir inovuoti naujas idėjas, mintis, procesus ir produktus ir visa tai paversti ekonomine verte Esmė ne technologijos, Tačiau technologijos užtikrina produktyvumo augimą Naujos ekonomikos instrumentai ???

Žinių ekonomikos instrumentai

Globaliniai technologiniai pokyčiai: evoliucinė perspektyva Technologijos B: Biotechnologija Informacinės technologijos Mikrosistemos Nanotechnologija 1950 2000 2015 Technologinių ciklų kaita ir sistemos technologinis-ekonominis pajėgumas Technologijos A: Mikroelektronika Tradicinė mašinų gamyba Kitos (Telekomas, Ekranas, Vingis Lietuvos pramonės technologinių žinių bazė Kritinių sprendimų sritis 1-ma S- kreivė 2-a S- kreivė Telekomas Momentas lokaliai V.Snitka, Technologiniai klasteriai - Infrastruktūra ar verslo kultūra, LR Prezidentūra, 2002.

Pasaulinės tendencijos ir scenarijai: 3-ias finansinės globalizacijos etapas Globalizacijos krizė Europos plėtros divergencija Rytų Europos ūkio ir gyvenimo kokybės tendencijos Pabaltijo vieta (skurdi, izoliuota, brangi pasiekti) Kaimynai, Rusija- Kaliningradas

Rizikos kapitalo srautų kryptys

BP6 Kompetencijos Centrai

EUROPOS TENDENCIJOS Europos Komisijos kelias į naujoviškesnę Europą Esko Aho Komunikatas: 10 veiksmų planas Atskirties didėjimas- Svarbu Lietuvai Europos ateitis – kritinis požiūris European future, The Past, Current and Future Economic Performance of European Nations, Robert Huggins Associates www.europe2020.org BVP/gyv Atskirtis

EUROPOS TENDENCIJOS Atskirtis BVP/gyv

EUROPOS TENDENCIJOS Pietų ir centrinė Europa – produktyvumas mažėja (Austrija, Šveicarija lyderiai) Airija, Skandinavija – produktyvumo augimo lyderiai ? Problema – TUI mažėjimas Skandinavijoje Kodėl Kaip Baltijos regionui išlikti globalios Ekonomikos aktyvia zona ?

Lietuvos ūkio vystymosi įvertinimas makroekonominiu aspektu

Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui (perkamosios galios standartais, proc.)

Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Banko (ERPB) 2006 m. lapkričio mėn Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Banko (ERPB) 2006 m. lapkričio mėn. paskelbtoje ataskaitoje dėl ES 8 naujų šalių-narių ekonominio augimo Lietuva užima paskutinę vietą pagal BVP sukūrimo tempus, palyginus 1989 m. ir 2005 m. vertes. Lietuva dar nepasiekė 1989 m. sukurto BVP lygio. Šaltinis: ERPB

Bendrojo vidaus produkto pokyčiai (palyginti su ankstesniais metais, proc.)

Prekyba ir transportas BVP struktūra pagal ūkio veiklas 2004 metais (proc.) Šalys Žemės ūkis, žvejyba Pramonė Statyba Prekyba ir transportas Finansai ir verslas Kita veikla ES-25 2,1 20,7 5,9 21,5 27,0 22,8 ES-15 2,0 20,3 21,3 27,6 23,0 Čekija 3,3 31,0 6,9 25,4 16,3 17,1 Estija 4,3 22,2 6,7 28,2 18,0 Kipras 3,1 12,1 8,2 28,5 23,9 24,2 Latvija 4,1 16,8 5,8 35,4 18,2 19,7 Lietuva 25,5 7,2 32,3 12,4 Vengrija 3,8 26,1 5,1 20,5 24,0 Malta 2,5 18,9 4,8 28,6 17,7 27,3 Lenkija 5,6 27,2 17,5 19,3 Slovėnija 29,5 5,7 21,0 20,9 Slovakija 3,9 26,5 25,8 16,9

Aukštų technologijų pramonė- MTTP > 5% nuo apyvartos Aukštoms ir vidutiniškai aukštoms technologijoms priskiriama dalis apdirbamojoje pramonėje 2005 m. (proc.) Aukštų technologijų pramonė- MTTP > 5% nuo apyvartos Žemų technologijų pramonė - MTTP < 3% nuo apyvartos Lietuvoje nėra aukštų technologijų pramonės

Realaus BVP ir darbo našumo pokyčiai Lietuvoje (palyginti su ankstesniais metais, proc.) EUROSTAT duomenimis 2003 metais Lietuvos apdirbamojoje pramonėje darbo našumas sudarė tik 11,9 proc. palyginti su Vokietijos apdirbamąja pramone.

Investicijų į bendrojo pagrindinio kapitalo formavimą dalis kitų šalių BVP struktūroje 2005 m. (proc.) Pagrindinės investicijos: nekilnojamas turtas

Tiesioginių užsienio investicijų srautai pagal šalis (1 gyventojui, eurais)

Investicijų augimo struktūra pagal ūkio veiklas (2005 m. palyginti su 2004 m., proc.)

Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal apskritis, tūkst. Lt

Konkurencingumo potencialas vidaus ir tarptautinėse rinkose, stipriosios ir silpnosios pusės

Ekonominės plėtros stadijos Žaliavų ekonomika Investicijų ekonomika Inovacijų ekonomika BVP 1 gyv. < USD 2,000 BVP 1 gyv. >USD 17.000 BVP 1 gyv. USD 3.000-USD 9,000

Šakų konkurencingumas Lietuvos pramonės eksporto struktūra 2005 m.: mineraliniai produktai – 27,5 %; mašinos, mechaniniai ir elektros įrenginiai - 12,4 %; tekstilės dirbiniai – 9,2 %; chemijos produkcija – 7,3 %.

Eksportas ir jo dalis BVP, mlrd. LTL % nuo BVP Abs. eksportas, mlrd. LTL Estija, Airija, 80 proc.

Lietuvos prekių eksporto konkurencingumo rodikliai, 2000 - 2004 m. Prekių sk. Nr. Prekių skyriaus pavadinimas Eksporto dalis visame Lietuvos eksporte 2004 m., % Eksporto vid. metinis prieaugio tempas, 2000-04 m., % Grynosios pajamos iš prekių eksporto, mln. Lt Grynųjų pajamų iš eksporto pokytis, 2000-04 m.  mln. Lt I Gyvi gyvūnai, gyvūnų produktai 4.3 14.6 498.8 187.1 IV Paruošti maisto produktai; gėrimai; tabakas 4.4 17.1 -155.5 68.0 V Mineraliniai produktai 25.2 32.8 -277.1 1570.8 VI Chemijos pramonės produkcija 6.9 9.9 -1111.5 -326.6 VII Plastikai; kaučiukas 3.0 19.3 -1116.0 -389.9 IX Mediena; kamštiena; jų dirbiniai; dirbiniai iš šiaudų 5.0 10.9 612.9 -7.1 XI Tekstilė ir tekstilės gaminiai 11.7 2.0 589.3 -208.6 XV Netaurieji metalai ir jų dirbiniai 25.1 -1342.8 -820.4 XVI Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įrenginiai 12.7 19.5 -3250.1 -1451.7 XVII Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės 9.1 37.6 -2203.7 -1338.3 XX Įvairūs pramonės dirbiniai 6.4 29.1 1064.1 766.2

Lietuvos transporto paslaugų eksportas ir importas (mln. Litų) 2000 2001 2002 2003 2004 2005       Eksportas 1 966,54 2 127,33 2 395,30 2 851,81 3 760,39 4 413,23       Importas -884,45 -946,47 -1 085,60 -1 549,98 -1 841,21 -2 496,86       Balansas 1 082,09 1 180,86 1 309,70 1 301,83 1 919,18 1 916,37 Teigiamą balansą turi ir kelionių sektorius, kuris 2005 m. sudarė +494,3 mln. litų.

Sektorių analizė Sektorių analizės pjūviai: Sukuriama pridėtinė vertė; Eksporto apimtys; Dirbančiųjų skaičius; Pelningumas; Investicijos.

Dešimt didžiausią pridėtinę vertę sukuriančių ūkio sektorių Lietuvoje 2000-2004 m.

Dešimt mažiausią pridėtinę vertę sukuriančių ūkio sektorių Lietuvoje 2000-2004 m.

Sektoriuose sukurta pridėtinė vertė Labiausiai augę sektoriai:   Transporto įrangos gamyba 547,0% Trąšų ir azoto junginių gamyba 280,8% Chemikalų, chemijos produktų ir cheminių pluoštų gamyba 213,0% Elektrinės ir optinės įrangos gamyba 186,5% Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 106,3% Didžiausios PV 1 dirbančiajam 2004 m. (tūkst.Lt) sektoriai:   Trąšų ir azoto junginių gamyba 85,9 Krovinių tvarkymas ir sandėliavimas 60,0 Chemikalų, chemijos produktų ir cheminių pluoštų gamyba 58,8 programinė įranga 52,7 Transporto įrangos gamyba 45,8

Sektorių eksportas Sektoriai – didžiausi eksportuotojai 2005 m., mln Lt   Maisto produktų ir gėrimų gamyba 2119,4 Chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamyba 1601,4 Medienos ir medienos gaminių gamyba 1351,8 Drabužių siuvimas 1346,4 Tekstilės gaminių gamyba 941,7 Didžiausią savo produkto dalį 2005 m. eksportuojantys sektoriai, proc.   Chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamyba 79,7 Tekstilės gaminių gamyba 78,8 Elektros mašinų ir aparatūros gamyba Rafinuotų naftos produktų gamyba 78,1 Drabužių siuvimas 76,7

Sektoriuose sukurta pridėtinė vertė KĄ TAI RODO ?????

Sektorių pelningumas B L

Investicijos Trąšų ir azoto junginių gamyba 140,0 Sektoriai, daugiausiai investavę 1 darbuotojui 2000-2004 m. (tūkst.Lt) Trąšų ir azoto junginių gamyba 140,0 Krovinių tvarkymas ir sandėliavimas 120,5 Farmacijos preparatų gamyba 104,3 Chemikalų, chemijos produktų ir cheminių pluoštų gamyba 101,1 Radijo , televizijos ir ryšių aparatūros gamyba 83,6 Sektoriai, kuriuose 2000-2004 m. labiausiai augo investicijos Plaušienos ir popieriaus gaminių gamyba 463,2% Transporto įrangos gamyba 322,2% Projektavimas, konstravimas 230,8% Guminių ir plastikinių dirbinių gamyba 226,1% Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 190,2%

Investicijos AT sektoriuje Pagal FRASCATI (OECD) Vadovą LT AT sektorius Yra žemų technologijų Sektorius. MTTP < 3%

Išvados Stipriausias pozicijas kol kas užima tradiciniai sektoriai – maisto produktų gamyba, chemijos pramonė (ypač mineraliniai produktai), tekstilė, mediena ir baldai. Yra poslinkiai link galutinio produkto gamybos; taip pat stiprėja paslaugų sektoriai (leidyba, logistika, projektavimas ir konstravimas) LIETUVOS GAMYBINĖ PRAMONĖ YRA BEVEIK 100% ŽEMŲ TECHNOLOGIJŲ PRAMONĖ

faktai ir tendencijoss Demografija: faktai ir tendencijoss

Net išvystytose ekonomikose, ekonomikos augimo pirminiai resursai yra darbo jėga ir kapitalas

Nuo 2000 metų gyventojų Lietuvoje kasmet mažėja po 20 tūkstančių

Nacionalinė žinių bazė Tarptautiniai tyrimų vartotojai Studijos ir mokymas Fundamentiniai tyrimai Vietiniai taikomieji tyrimai Importuoti tyrimų rezultatai Nacionalinė žinių bazė (akumuliuotos visuomenėje žinios) Besiformuojanti nauja pramonė (spin-off, start-up) Tradicinės pramonės palaikymas Tiesioginis darbo vietų kūrimas (indiv. įmonės) Patentai, know-how, honorarai (valstybės pajamos) Užsienio partnerių rėmimas

MTTP lėšos , milij. Eur EU-25: 188212 Danija: 4851 verslas: 3355 valdžios sekt.: 337 Universitetai: 1126

Mokslo darbuotojų skaičius 2004 Verslas labai mažai investuoja į MTTP veiklos stiprinimą (tyrėjus) įmonėse Esant tokiai struktūrai verslo absorbciniai pajėgumai žinioms ir inovacijoms-menki

TIESINIS INOVACIJŲ MODELIS NE VEIKIA Jei įmonės neinvestuoja į tyrimus, vadinasi, jos nemato perspektyvų, Kur ir kaip turėtų rizikuoti valstybė ir mokesčių mokėtojai investuodami į tyrimus? Esminis klausimas – kodėl nenori investuoti? TIESINIS INOVACIJŲ MODELIS NE VEIKIA ŽINIOS Universitetai, institutai INOVACIJOS Imonės Aukštų ir “ Žemų technologijų” dilema Inovacijos “ Žemų technologijų” sektoriuje

Fakultetų ISI publikacijos 2005 Creightono universiteto profesorius Terry D.Clarkas taip apibūdina padėtį technologiniuose universitetuose – “…padėtis jūsų universitetuose siaubinga. Tai rodo, kad šie fakultetai miršta, ir būtų geriau, jei tai atsitiktų kuo greičiau” “ Citata iš “Veidas”.

Inovatyvumo rodiklių kitimo ES-25 tendencijos Lietuvos inovacinis modelis Inovatyvumo rodiklių kitimo ES-25 tendencijos

Nauja Inovacinė politika - kompleksiškumas Ekonominio augimo variklis - Kūrybingumas Tolerancija Kūrybinė klasė Inovacijos Technologija Talentai Ekonominis augimas

Kūrybinės klasės augimas

JEI NEMĖGSTA _ JIE IŠVAŽIUOJA !!! TRUMPALAIKĖJE PERSPEKTYVOJE _ PIGI DARBO JĖGA ILGALAIKĖJE – TALENTŲ TRŪKUMAS EUROPOJE IR TUO LABIAU LIETUVOJE TALENTAMS IŠLAIKYTI REIKĖS KONKURUOTI SU EUROPOS CENTRAIS AR LIETUVOS VISUOMENĖ MĖGSTA PROTINGESNIUS UŽ SAVE ??? JEI NEMĖGSTA _ JIE IŠVAŽIUOJA !!!

Inovacijos žinių ekonomikoje ir Struktūriniai ir Sanglaudos fondai 2007-2013 Investicijos į žinias ir inovacijas

2004-2006 metų SF dalis visų investiciojų į MTTP GERD

Struktūrinių Fondų 2004-2006 MTTP projektų vadyba

Absorbciniai MTTPI sektoriaus pajėgumai SF dalis MTTP veiklai nuo visos SF paramos

Žinių ekonomikos regionų lygiai Globalios konsolidacijos Tvarios konkurencijos pranaš. Augančio verslumo žinių Pradedančios žinių ekon. Skirtingi intervencijos prioritetai

Keliami klausimai Kaip regioninė politika per SF gali padidinti MTTP ir inovacinį potencialą ? Siaurų nišų tikslinis finansavimas ar visos inovacijų sistemos stiprinimas ? Į kokį žinių ekonomikos modelį orientuojamės ir kokį norim pasiekti 2015 ? Kokių priemonių visuma būtų geriausia siekiant sustiprinti MTTP pajėgumus ir juos optimaliai panaudoti ? Ko reikia siekiant aktyvios partnerystės tarp universitetų, institutų ir verslo? Kokios iniciatyvos tikėtina stimuliuotų inovacijų kūrimo intensyvumą ? Kokių reiktų specifinių instrumentų tam, kad inovatyvios įmonės turėtų galimybes siekti reikalingų finansinių lėšų ?

Žinių ekonomikos veiksniai Viešų žinių lygis Urbanizacijos paslaugų lygis

Technologinis lygis Besimokanti visuomenė

Žinių ekonomikos tipai Šiaurės AT besimokanti Mokslo-paslaugos Vietinio mokslo paslaugos Senstanti akademijai Centro Technologinė Besimokanti Aukšt. Techn. Pietu E sanglauda Rytų E sanglauda Žemės ūkio pramonė Žemų techn. pramonė

Proveržio kryptys ir rekomendacijos - Tradicinė pramonė (maisto perdirbimas, žemės ūkis, tekstilė, baldai, chemija) yra ir dar ilgai bus regiono ekonomikos pagrindas ir variklis - Strateginė kryptis turėtų būti tradicinės pramonės konkurencingumo didinimas - Valstybės strategija turėtų būti nukreipta atgaivinti tradicinės pramonės šakas remiant Naujausių technologijų perdavimą šioms šakoms (konverguojančios technologijos info-nano-bio) - Priemonių akcentas turėtų būti dedamas įsijungimui į tarptautinius žinių kūrimo ir technologijų sklaidos tinklus, bet ne į vietinius “polius”. - Siaurų vadinamų AT nišų prioritizavimas neturi ekonominio ir strateginio pagrindo (Suomijos biotech patirtis) - Verslumo ( antreprenerystės ) mentaliteto ir įgūdžių visuomenėje formavimas (bet ne mokslininkų tarpe).

Ačiu už dėmesį ! www.izvalga.lt