STRATEGINĖ ANALIZĖ lektorė Nendrė Černiauskienė Kartojimas. Įvadas. Strateginio valdymo ir politikos fakultetas Strateginio valdymo katedra STRATEGINĖ ANALIZĖ lektorė Nendrė Černiauskienė Kartojimas. Įvadas.

I. Aplinkos strateginė analizė 1. 1. Aplinkos dinamikos analizė 1. 2 I. Aplinkos strateginė analizė 1.1. Aplinkos dinamikos analizė 1.2. PEST analizė 1.3. Svarbiausi sėkmės veiksniai 1.4. Penkių jėgų modelis 1.5. Rinkos sąlygų analizė II. Konkurencijos strateginė analizė 2.1. Konkurentų profiliavimas 2.2. Strateginių grupių analizė 2.3. Produktų portfelio analizė 2.4. Ilgalaikių konkurencinių pranašumų analizė 2.5. Konkurencijos intensyvumo analizė 2.6. Konkurencijos agresyvumo analizė

III. Klientų strateginė analizė 3. 1. Paklausos analizė 3. 2 III. Klientų strateginė analizė 3.1. Paklausos analizė 3.2. Klientų sudėties nustatymas 3.3. Rinkos segmentacija 3.4. Klientų profiliavimas 3.5. Bendravimo su klientais analizė 3.6. Kainodaros analizė IV. Išteklių strateginė analizė 4.1. Pridėtinė vertė ir strategija 4.2. Vertės grandinė ir vertės sistema 4.3. Sąnaudų mažinimas ir strategija 4.4. Baziniai ištekliai ir bazinės kompetencijos 4.5. SSGG analizė

V. Žmonių išteklių strateginė analizė 5. 1. Žmonių išteklių auditas 5 V. Žmonių išteklių strateginė analizė 5.1. Žmonių išteklių auditas 5.2. Firmos kultūros analizė 5.3. Strateginių pokyčių analizė 5.4. Politikos firmoje analizė VI. Finansinių išteklių strateginė analizė 6.1. Strategijos finansavimo šaltiniai 6.2. Kapitalo kainos analizė 6.3. Strategijos finansinė ekspertizė VII. Firmos strateginė analizė 7.1. Operacijos ir jų aplinka 7.2. Operacijų vertės grandinė 7.3. Operacijų detalios analizės sritys

Arimavičiūtė M. Viešojo sektoriaus Minimalioms žinioms: Arimavičiūtė M. Viešojo sektoriaus institucijų strateginis valdymas. 2005., 2. Vasiliauskas A. Strateginis valdymas. 2002., 3. Vasiliauskas A. Firmų Strateginis valdymas. 2001., 4. Mintzberg H., B. Ahlstrand and J. Lampel. Strategy Safari: A Guided Tour Through the Wilds of Strategic Management. 1998.

Lot. strategus < gr. strategos strategija kartojimas dažniausiai reiškia sumanymą, kaip turi būti pasiektas tikslas. Strategijos kilmė yra karinė Susiję su graikiškais žodžiais: “stratos” –“armija” ir “ago” –“vedu” Lot. strategus < gr. strategos

kartojimas Organizacijos strateginiu valdymu laikomas nuolatinis,dinaminis ir nuoseklus procesas, kuriuo remiantis organizacija laiku prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčių ir efektyviau panaudoja išteklius. MIN sąnaudomis MAX rezultatai

diversifikacijos laipsnio kartojimas Strateginio valdymo bendrieji principai ir specifika priklauso nuo organizacijos: veiklos pobūdžio finansavimo šaltinių nuosavybės dydžio diversifikacijos laipsnio

kartojimas Strateginis valdymas apima valdymo funkcijas (planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė), kurios sudaro uždarą valdymo ciklą. Planavimas – pirminė valdymo funkcija. Ji sudaro pagrindą kitoms trims funkcijoms – organizavimui, vadovavimui ir kontrolei.

Planavimas – intelektinis procesas. Planavimo žingsniai: kartojimas Planavimas – intelektinis procesas. Planavimo žingsniai: proceso inicijavimas; planavimo prielaidų apibrėžimas; tikslų formulavimas; alternatyvų identifikavimas; alternatyvų įvertinimas; geriausios alternatyvos parinkimas; planų sudarymas; plano įgyvendinimas.

Planavimas traktuojamas kaip formalizuotas procesas kartojimas Planavimas traktuojamas kaip formalizuotas procesas Organizacijai būdinga planų hierarchija: strateginiai planai (3>5>10 metų); vidutinės trukmės planai (iki 3 metų); einamieji planai (1 metai); operatyviniai planai (ketvirčiai, mėnesiai, sav.)

STRATEGINIO PLANAVIMO SISTEMOS MODELIS kartojimas STRATEGINIO PLANAVIMO SISTEMOS MODELIS Valstybės ilgalaikės raidos strategija Sektoriaus strategija Strateginis veiklos planas Programa Nr.1 Programa Nr.2 Ilgalaikiai tikslai Vid. trukmės tikslai Trumpa-laikiai tikslai

Strateginio planavimo sistemos modelis Lietuvoje kartojimas Strateginio planavimo sistemos modelis Lietuvoje Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis (n+1)- (n+2) –ųjų metų strateginio veiklos plano projektas ir investicinių programų projektas teikiamas peržiūrimas FM Vyriausybė Institucija Teikia detalią biudžeto paraišką iki 08-01 d. Teikia LR Seimui biudžeto projektą iki 10-17/21 d. Tvirtinamas biudžetas iki 12-18/19 d. Diskutuojama

Strateginio planavimo sistemos modelis Lietuvoje kartojimas Strateginio planavimo sistemos modelis Lietuvoje Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Paskirsto biudžeto asignavimus pagal programas per 10 d. iki 01-24 d. Tikslina ir tvirtina n-(n+2) –ųjų metų strateginį veiklos planą n-(n+2) –ųjų metų sutrumpintą strateginį veiklos planą (S forma) Naujo strateginio plano rengimas, derinimas, programų rengimas ir t.t. Institucija Vyriausybė

I. Strateginio veiklos plano rengimo ir vykdymo etapai Planavimas: kartojimas I. Strateginio veiklos plano rengimo ir vykdymo etapai Planavimas: VYRIAUSYBĖS STRATEGINIAI TIKSLAI / PRIORITETAI APLINKOS ANALIZĖ INSTITUCIJOS MISIJA INSTITUCIJOS TIKSLAI PROGRAMOS, JŲ TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS, VERTINIMO KRITERIJAI BIUDŽETAS

Aplinkos, išteklių ir SSGG analizė; Misijos formulavimas; kartojimas Strateginio veiklos plano rengimo ir vykdymo etapai Plano rengimas ir vykdymas: Aplinkos, išteklių ir SSGG analizė; Misijos formulavimas; Strateginių tikslų nustatymas; Institucijos programų rengimas Institucijos programų įgyvendinimas; Stebėsena ir atsiskaitymas už rezultatus. 2002 m. birželio 6 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 827 “Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo” Žin., 2002, Nr. 57-2312

Vizijos, misijos, tikslų, uždavinių ir priemonių ryšys Vizija – institucijos ateitis po 5-10 metų, kokią nori matyti visi joje dirbantys. Misija – kompetencijos sritis ir veiklos kryptis. “Institucijos vadovo suformuluota institucijos paskirtis ir įsipareigojimai, atspindintys su institucija susijusius esamus ir numatomus visuomenės poreikius” Tikslas – rezultatas, kurį norima pasiekti. “Siektini veiklos rezultatai, susiję su atitinkamais poreikiais, sąlygomis ir galimybėmis” Uždavinys – užsibrėžtas rezultatas, išreikštas kiekybiškai. “Per nustatytą laikotarpį pasiekiamas ir įvertinamas atitinkamos veiklos rezultatas” Priemonė – užsibrėžtų uždavinių pasiekimo būdas. “Užsibrėžto uždavinio įgyvendinimo būdas (veiksmai), kuriam naudojami žmogiškieji, finansiniai ir materialiniai ištekliai”

Vizijos, misijos, tikslų, uždavinių ir priemonių ryšys kartojimas Vizijos, misijos, tikslų, uždavinių ir priemonių ryšys Vizija Misija Strateginiai tikslai Uždaviniai Priemonės

Kokia mano paskirtis (žemėje)? M I S I J A loginis žaidimas Kokia mano paskirtis (žemėje)? M I S I J A Ką aš veiksiu po 10-20 metų? V I Z I J A Kodėl aš mokausi Universitete? T I K S L A S Per kiek metų pabaigsiu studijas? UŽDAVINYS Kokių imsiuos priemonių, kad pabaigčiau studijas? P R I E M O N Ė

Sisteminis mąstymas reikalauja: Problemos suvokimo erdvėje; Priežastingumo nustatymo; Problemos suvokimo laike; ……

2. Kaip mes ten atsidursime? (strategijos) kartojimas Peter Lorange 1.   Kur mes einame? (misija) 2.   Kaip mes ten atsidursime? (strategijos) 3.   Kokios mūsų veiksmų ribos? (biudžetai) 4. Kaip mums žinoti, ar mes nenukrypome nuo kelio? (kontrolė)

kartojimas

Strateginė analizė (vidinės ir išorinės aplinkos įvertinimas) kartojimas Strateginė analizė (vidinės ir išorinės aplinkos įvertinimas) Išorinė aplinka – tai veiksniai, egzistuojantys už organizacijos ribų... Vidinė aplinka – tai veiksniai egzistuojantys pačioje organizacijoje...

Išorinės aplinkos įvertinimas: kartojimas Išorinės aplinkos įvertinimas: Pagal LR Vyriausybės patvirtintą Strateginio planavimo metodiką PEST analizė Politiniai veiksniai Ekonominiai veiksniai Socialiniai veiksniai Technologiniai veiksniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (Nr.827; 2002.06.06.) Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo.

Vidinės aplinkos įvertinimas: kartojimas Vidinės aplinkos įvertinimas: Mc Kinsey modelis pavadintas 7 – “S” Strategija (strategy) struktūra (structure) sistema (system) visuotinai pripažintos vertybės (shared values) įgūdžiai (skills) stilius (style) personalas (staff)

2. organizacinė struktūra; kartojimas Pagal LR Vyriausybės patvirtintą Strateginio planavimo metodiką analizuojamos šios sritys: 1. teisinė bazė; 2. organizacinė struktūra; 3. žmonių ištekliai (etatai, kvalifikacija); 4. planavimo sistema; 5. finansiniai ištekliai; 6. apskaitos tinkamumas; 7. ryšių sistema (informacinės ir komunikavimo sistemos); 8. vidaus kontrolės sistema (taip pat vidaus audito sistema). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (Nr.827; 2002.06.06.) Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo.

Strategijos kūrimas Atliekamos tokios funkcijas: kartojimas Strategijos kūrimas Atliekamos tokios funkcijas: - peržiūrima ir iš naujo patvirtinama organizacijos misija ir vizija; - identifikuojamos svarbiausios problemos ir tikslai; - nustatomos pagrindinės vertybės; - išskiriamos svarbiausios interesų sritys; - nustatomos strateginės alternatyvos, jos įvertinamos ir priimami sprendimai.

Strategijos įgyvendinimas kartojimas Strategijos įgyvendinimas Šioje stadijoje atliekamos tokios funkcijos: - formuojamos strategijos įgyvendinimo programos ir projektai; - sudaromas programinis biudžetas; - organizuojamos darbo grupės; - išvystomi strateginiai žmogiškieji ištekliai; - valdymas atliekamas pagal tikslus.

Atliekamos tokios funkcijos: kartojimas Strateginė kontrolė Atliekamos tokios funkcijos: - sukuriama kontrolės sistema; - vykdomi analitiniai tyrimai; - nustatoma, ko galima pasimokyti iš organizacijos patirties; - rekomenduojamos korekcijos strategijoje ir jos įgyvendinime.

Išskiriami penki veiksniai, kurie įtakoja sistemos sudarymą kartojimas Išskiriami penki veiksniai, kurie įtakoja sistemos sudarymą Dydis ir struktūra. Aplinkos nepastovumas. Ankstesnė planavimo ir programinio biudžeto sudarymo patirtis. Valdymo stilius. Programos kaina ir socialinės pasekmės.

Ryšys tarp planavimo ir analizės ?

Organizacijos veiklos analizė turi duoti atsakymus į šiuos klausimus: Kas atsitiko? Kodėl tai atsitiko? Ką reikia daryti toliau?

visuomeninė nuosavybė ir pan. Artimos sąvokos: pavaldumas, kartojimas Viešas sektorius: terminai: biurokratija, planinė ekonomika, valdžia, visuomeninė nuosavybė ir pan. Artimos sąvokos: pavaldumas, hierarchija, centralizacija, korupcija, neefektyvumas, lėšų švaistymas, pan. Privatus sektorius: terminai: privati nuosavybė, pelnas, rinkos santykiai. ir pan. Artimos sąvokos: mokesčių vengimas, slėpimas, rizika, infliacija, bankrotas, parama ir pan.

Viešasis sektorius kūrėsi kaip „viešojo intereso“ gynimo priemonė. kartojimas Viešasis sektorius kūrėsi kaip „viešojo intereso“ gynimo priemonė. Biurokratinis viešojo administravimo modelis pasiūlytas M. Vėberio ir kitų teoretikų, ilgainiui nebepajėgė realizuoti viešosioms institucijoms keliamų naujų reikalavimų. Ilgainiui buvo grįžta prie sprendimų ieškojimų privačiame sektoriuje, pažangius verslo vadybos principus praktiškai pritaikant valstybinių institucijų veikloje ir nepamirštant atsižvelgti į esminius viešojo ir privataus sektoriaus skirtumus.

Privataus sektoriaus organizacija Viešojo sektoriaus organizacija kartojimas Viešojo ir privataus sektorių organizacijų strateginio valdymo skirtumai. Privataus sektoriaus organizacija Viešojo sektoriaus organizacija 1. Veiklos nesėkmė paliečia tik vartotojų grupę Veiklos nesėkmė paliečia didesnę visuomenės dalį 2. Daugiau laisvumo keičiant struktūrą Daug suvaržymų keičiant struktūrą, veiklos formas, tikslus, darbuotojus 3. Daugiau arba visiškas savarankiškumas nustatant misiją, strateginius tikslus, programas, finansavimą Labai sudėtingas misijos, strateginių tikslų, programų, finansavimo derinimas su daugeliu kitų institucijų ir interesų grupių 4. Kompanijos misiją neretai reikia keisti keičiantis rinkai, paklausai Daugeliu atvejų institucijos misija yra ilgalaikė 5. Nebūtina viešinti tikslų ir finansavimo Privaloma viešinti tikslus ir finansavimą 6. Lengviau išmatuojamas veiklos efektas, rezultatas – aiškesnė darbuotojų atsakomybė Sudėtingiau išmatuojamas veiklos efektas, rezultatas – sudėtingesnė darbuotojų atsakomybė 7. Didesnis jautrumas rinkos permainoms Didesnis jautrumas politikos permainoms 8. Darbuotojų iniciatyva skatinama tiek iš vidaus, tiek iš išorės Nereti atvejai, kai darbuotojų iniciatyva slopinama

Trys ryškiausi skirtumai tarp privataus ir viešojo sektoriaus valdymo kartojimas Trys ryškiausi skirtumai tarp privataus ir viešojo sektoriaus valdymo institucijų veiklos tikslas ir veiklos vertinimas sprendimų priėmimas viešumas

Viešajame sektoriuje tarnavimas visuomenei yra galutinis tikslas Viešajame sektoriuje tarnavimas visuomenei yra galutinis tikslas. Tikslas - protingai išleisti pinigus. sunkiau susitarti kas yra kokybė Privačiame sektoriuje tarnavimas visuomet yra rinkos dalies ir pelno didinimo bei organizacijos augimo sąlyga. Tikslas - uždirbti pinigų. įmanoma susitarti kas yra kokybė

skirtumai ir panašumai. Strateginė analizė viešajame ir privačiajame sektoriuje (organizacijose): skirtumai ir panašumai.

Analizė – būtina organizacijos valdymo priemonė, sudaranti galimybę priimti teisingus valdymo sprendimus. Analizės objektas – organizacijos veiklos procesas ir jo rezultatas

Organizacijų veikla turi būti analizuojama laikantis šių principų: Valstybingumo. Moksliškumo. Kompleksiškumo. Sistematiškumo. Objektyvumo. Veiksmingumo. Operatyvumo. Demokratiškumo. Efektyvumo.

Strateginiai organizacijos veiklos analizės uždaviniai: Organizacijos veiklos būklės vertinimas; Veiksnių, darančių įtaką organizacijos rodikliams, nustatymas; Efektyvesnių valdymo būdų išaiškinimas, organizacijos vidinių rezervų parodymas.

Einhorn’as ir Hogarth’as sako, kad mąstymas į priekį peržiūrint praeitį yra “intuityvu ir sugestyvu, linksta į diagnozę ir reikalauja nuovokumo. Reiki ieškoti modelių, sąryšio tarp, atrodytų, skirtingų įvykių, tikrinti galimą priežastinį ryšį, kad būtų įmanoma paaiškinti įvykį bei surasti metaforą ar teoriją, padedančią žvelgti į priekį”.

visumos skaidymas į dalis, išsamus nagrinėjimas ir tyrimas. analizė iš graikų kalbos analysis, visumos skaidymas į dalis, išsamus nagrinėjimas ir tyrimas. Pagal žodyną analizė: mokslo metodas; matematikos metodas; smulkus, išsamus ko nors nagrinėjimas.