KLASTERIZACIJOS PRIELAIDOS AUKŠTŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIUJE Klasterizacijos Lietuvoje analizė, Pranešimas ūkio ministerijoje, 2003 KLASTERIZACIJOS PRIELAIDOS AUKŠTŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIUJE Prof. Valentinas Snitka Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU There are several main reasons why do we talk so much about the present and the future of high–tech industry in our countries. The main reason is low productivity of our economies. For example turnover per employee in Lithuanian companies is only 19.3 percent of Western European level according to Deloitte & Touche benchmarking study in 2003. It is explained by the fact that industry in Baltic is based on labor-intensive products.   Secondly, insufficient availability of labor resources and the rising labor costs make traditional export products like textile and workforce services less relevant and less promising. We need export product with more intellectual capital involved. At the same time Baltic states have competitive science potential and traditions of innovation. These advantages combined with relatively good quality of education can be used for knowledge intensive products. Information technology products are an example of them.

TIKSLAS – SPARČIAI DIDĖJANČIŲ PAJAMŲ EKONOMIKOS KŪRIMAS KLASTERIO SĄMPRATA KODĖL PRAMONINIS KLASTERIS ? GAL ĮMONIŲ AGREGACIJA ? AR PRAMONINIS REGIONAS = KLASTERIS ? KLASTERIŲ POLITIKA: TIKSLAS – SPARČIAI DIDĖJANČIŲ PAJAMŲ EKONOMIKOS KŪRIMAS There are several main reasons why do we talk so much about the present and the future of high–tech industry in our countries. The main reason is low productivity of our economies. For example turnover per employee in Lithuanian companies is only 19.3 percent of Western European level according to Deloitte & Touche benchmarking study in 2003. It is explained by the fact that industry in Baltic is based on labor-intensive products.   Secondly, insufficient availability of labor resources and the rising labor costs make traditional export products like textile and workforce services less relevant and less promising. We need export product with more intellectual capital involved. At the same time Baltic states have competitive science potential and traditions of innovation. These advantages combined with relatively good quality of education can be used for knowledge intensive products. Information technology products are an example of them. V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

KLASTERIAI KOKIAI PRAMONEI ORIENTUOTI? Aukštų technologijų pramonė ? Žemų technologijų pramonė ? NĖRA AUKŠTŲ TECHNOLOGIJŲ AR ŽEMŲ TECHNOLOGIJŲ PRAMONĖS – YRA AUKŠTŲ TECHNOLOGIJŲ ARBA ŽEMŲ TECHNOLOGIJŲ ĮMONĖS !!! There are several main reasons why do we talk so much about the present and the future of high–tech industry in our countries. The main reason is low productivity of our economies. For example turnover per employee in Lithuanian companies is only 19.3 percent of Western European level according to Deloitte & Touche benchmarking study in 2003. It is explained by the fact that industry in Baltic is based on labor-intensive products.   Secondly, insufficient availability of labor resources and the rising labor costs make traditional export products like textile and workforce services less relevant and less promising. We need export product with more intellectual capital involved. At the same time Baltic states have competitive science potential and traditions of innovation. These advantages combined with relatively good quality of education can be used for knowledge intensive products. Information technology products are an example of them. AR GALI BŪTI ĮMONĖ - lazerių –žemų technologijų ? žemės ūkio – aukštų technologijų ? GALI !!!! V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

KADA ĮMONĖ YRA AUKŠTŲ TECHNOLOGIJŲ ĮMONĖ ? 2-a S- kreivė Technologijos B: Informacinės technologijos Biotechnologija Mikrosistemos Nanotechnologija Kritinių sprendimų sritis Pramonės technologinis pajėgumas Technologijos A: Mikroelektronika Tradicinė mašinų gamyba Vakum. Kineskopai There are several main reasons why do we talk so much about the present and the future of high–tech industry in our countries. The main reason is low productivity of our economies. For example turnover per employee in Lithuanian companies is only 19.3 percent of Western European level according to Deloitte & Touche benchmarking study in 2003. It is explained by the fact that industry in Baltic is based on labor-intensive products.   Secondly, insufficient availability of labor resources and the rising labor costs make traditional export products like textile and workforce services less relevant and less promising. We need export product with more intellectual capital involved. At the same time Baltic states have competitive science potential and traditions of innovation. These advantages combined with relatively good quality of education can be used for knowledge intensive products. Information technology products are an example of them. 1-ma S- kreivė Lietuvos pramonės žinių bazė 1950 2000 2015 Laikas ( metai ) Technologinių ciklų kaita ir sistemos technologinis-ekonominis pajėgumas V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

KOKIA YRA KLASTERIZACIJOS EKONOMINĖ NAUDA? Klasterizacija užtikrina efektyvų žinių pavertimą pastoviai didėjančia ekonomine verte Klasterizacija didina ne vienos įmonės, bet visos sistemos konkurencingumą Technologinė, tarptautinio marketingo, finansinė kompetencija nebegali būti sukaupta vienoje įmonėje, būtina kooperuoti žinias ir jų panaudojimą Lietuvos įmonės pavieniui nėra pajėgios įsijungti į tarptautinės gamybos grandis Tai XXI amžiaus verslo modelis There are several main reasons why do we talk so much about the present and the future of high–tech industry in our countries. The main reason is low productivity of our economies. For example turnover per employee in Lithuanian companies is only 19.3 percent of Western European level according to Deloitte & Touche benchmarking study in 2003. It is explained by the fact that industry in Baltic is based on labor-intensive products.   Secondly, insufficient availability of labor resources and the rising labor costs make traditional export products like textile and workforce services less relevant and less promising. We need export product with more intellectual capital involved. At the same time Baltic states have competitive science potential and traditions of innovation. These advantages combined with relatively good quality of education can be used for knowledge intensive products. Information technology products are an example of them. V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

KAM LIETUVAI REIKIA KLASTERIZACIJOS ? Auganti tarptautinė konkurencija (ypač ES sudėtyje) reikalauja aukšto produktyvumo Būtinybė įsijungti į tarptautines gamybos grandis Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir auganti darbo jėgos kaina Technologinės kultūros nykimas Aukštas išsilavinusių žmonių skaičius, bet žemas jų potencialo panaudojimas There are several main reasons why do we talk so much about the present and the future of high–tech industry in our countries. The main reason is low productivity of our economies. For example turnover per employee in Lithuanian companies is only 19.3 percent of Western European level according to Deloitte & Touche benchmarking study in 2003. It is explained by the fact that industry in Baltic is based on labor-intensive products.   Secondly, insufficient availability of labor resources and the rising labor costs make traditional export products like textile and workforce services less relevant and less promising. We need export product with more intellectual capital involved. At the same time Baltic states have competitive science potential and traditions of innovation. These advantages combined with relatively good quality of education can be used for knowledge intensive products. Information technology products are an example of them. V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

KLASTERIŲ SUDĖTINĖS DALYS Įmonių kūrimosi aktyvumas ( 25%) Žmonių talentas (25%) Rizikos kapitalas (15 %) Globalūs ryšiai (15 %) Universitetai ir institutai (10 %) Mokesčiai, administravimo aplinka (10 %) What is the current state of IT industry in Baltic? At the first sight, everything seems changing in the right direction. Although IT industry isn’t exploding by a 30 to 40 percent annual growth rate, there are a lot of established and new IT companies, their annual turnover reached 7 or even 8 digit numbers in euros and it is increasing relatively fast, especially in Lithuania. Klasterių “ įėjimo – išėjimo” ryšiai, “kieta” ir “minkšta” aplinka V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

EKONOMIKOS AUGIMO MODELIS Antreprenerystės Aplinkos sąlygos Krašto Socialinis,Kultūrinis Politinis Kontekstas Antrepre-nerystės galimybės Antrepre-neriniai pajėgumai Nacionalinės ekonomikos augimas (BVP, darbo vietos) Verslo dinamika ! ! ! Bendrosios Nacionalinės Dauguma įsitvirtinusių versle įmonių (Pirminė ekonomika) Individualus, smulkus ir vidutinis verslas (antrinė ekonomika) Materialūs resursai Intelektualūs POLITIKA Tradicinės pramonės restruktūrizavimas ( 1993-2003 Privatizacija) Visuomenės (socialinė) restruktūrizacija (200x -200y) VADYBA Antreprenerystė Intelektas, kūrybingumas, įgūdžiai What is the current state of IT industry in Baltic? At the first sight, everything seems changing in the right direction. Although IT industry isn’t exploding by a 30 to 40 percent annual growth rate, there are a lot of established and new IT companies, their annual turnover reached 7 or even 8 digit numbers in euros and it is increasing relatively fast, especially in Lithuania. V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

KLASTERIO APIBRĖŽIMAS Geografinė, tarpusavyje susietų įmonių, specializuotų tiekėjų, paslaugų tiekėjų, susietų pramonės šakų įmonių ir asocijuotų institucijų (universitetų, standartų ir prekybinių asocijacijų) tam tikroje kryptyje, koncentracija, kurios konkuruoja, bet taip pat ir bendradarbiauja. The table on the slide illustrates that. You see Microlink group with annual turnover of over 60 million euros leading the pack followed by Sonex with turnover of about 40 million and Alna with 20 million euros. The big three are followed by the rest of the largest IT companies in the Baltic Sates like Verdi and Dati from Latvia, Bue Bridge, Ordi and others. M.Porter On Competition, Harward Business Review Books, 1998 V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

KLASTERIŲ TIPAI Vertikalios gamybos grandies Susietų sektorių agregacija Regioninis klasteris Pramoninis rajonas Tinklas Inovacinė erdvė The table on the slide illustrates that. You see Microlink group with annual turnover of over 60 million euros leading the pack followed by Sonex with turnover of about 40 million and Alna with 20 million euros. The big three are followed by the rest of the largest IT companies in the Baltic Sates like Verdi and Dati from Latvia, Bue Bridge, Ordi and others. Klasteriui būdingas “ gyvenimo ciklas” ir atitinkama išsivystymo stadija. Todėl ir jų atžvilgiu turi būti taikomos skirtingos politinės priemonės JEI PRADĖSI MAITINTI KŪDIKĮ MĖSA - JIS MIRS (ESMĖ NE PINIGAI) V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

KLASTERIŲ identifikavimas Pagal pramonės kryptį Produktą Rinką Geografinės lokalizacijos laipsnis yra esminis kriterijus Klasterio esmė – jo konkurencingumas The table on the slide illustrates that. You see Microlink group with annual turnover of over 60 million euros leading the pack followed by Sonex with turnover of about 40 million and Alna with 20 million euros. The big three are followed by the rest of the largest IT companies in the Baltic Sates like Verdi and Dati from Latvia, Bue Bridge, Ordi and others. V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

KLASTERIŲ KLASIFIKAVIMAS Išsivystymo lygį (embrioninis, nusistovėjęs, subręndęs ) gyvenimo kreivėje Klasterio gylį ( ryšių gylis ir kiekis) Ekonominį aktyvumą ir arbo jėgos dinamiką (auganti, stabili, mažėjanti) Ekonominę svarbą regionui, kraštui ar tarptautiniam regionui (užimamą ekonomikos dalį) Konkurencingumą (eksporto dalį) globaliai The table on the slide illustrates that. You see Microlink group with annual turnover of over 60 million euros leading the pack followed by Sonex with turnover of about 40 million and Alna with 20 million euros. The big three are followed by the rest of the largest IT companies in the Baltic Sates like Verdi and Dati from Latvia, Bue Bridge, Ordi and others. V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

NAUDOTA METODOLOGIJA Kryptys – lazeriai, biotechnologija, Info Orientuota į įmonių duomenų analizę pagal jų veiklą, lokalizaciją, darbuotojų ir apyvartos apimtis Be kiekybinio duomenų vertinimo, taip pat buvo vertinama kokybiškai, remiantis interviu su įmonių vadovais, asocijacijų vadovais. Atlikta apklausa remiantis išsiūstu klausimynu. The table on the slide illustrates that. You see Microlink group with annual turnover of over 60 million euros leading the pack followed by Sonex with turnover of about 40 million and Alna with 20 million euros. The big three are followed by the rest of the largest IT companies in the Baltic Sates like Verdi and Dati from Latvia, Bue Bridge, Ordi and others. V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

INFORMACINIŲ-KOMUNIKACINIŲ PASLAUGŲ SEKTORIUS Lietuvos sektoriaus apyvarta Šaltinis: A.Vitkauskas Infobalt 2003 The table on the slide illustrates that. You see Microlink group with annual turnover of over 60 million euros leading the pack followed by Sonex with turnover of about 40 million and Alna with 20 million euros. The big three are followed by the rest of the largest IT companies in the Baltic Sates like Verdi and Dati from Latvia, Bue Bridge, Ordi and others. V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

...ir tarptautinėj perspektyvoj Šaltinis: A.Vitkauskas Infobalt 2003 But when you look at it at the different prospective, Baltic IT companies, even the largest of them like Microlink and Sonex, are small compared to their peers in the neighboring countries. Our largest IT companies make only small part of turnover that is achieved by IT companies in Poland or Scandinavia. And we don’t talk about such High-Tech industry heavyweights like Nokia, Ericsson or Alcatel. V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

Eksporto dalis Šaltinis: A.Vitkauskas Infobalt 2003 The problem here is not the size of the local market. If Nokia produced headsets only for the Finnish market, it would never become the largest headset developer and manufacturer in the world. The problem is that our IT companies are mainly import-oriented. System integrators, value added resellers and even IT service companies serve local customers using imported technologies and products.   Of course there are few exported-oriented software development companies like Dati, Exigen, part of Alna and others. About one of them we will talk a little bit later. But figures show that only several percent of Baltic IT production in terms of money is exported and the other part, which makes about 95 percent, is produced for the local market. That is because there are no global product companies in our countries. Šaltinis: A.Vitkauskas Infobalt 2003 V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

IŠŠŪKIAI IK PASLAUGŲ SEKTORIUI Priklausomybė nuo vietinės rinkos Smulkus, fragmentuotas, žemos specializacijos su silpna kapitalo baze Žemos pridėtinės vertės lyginant netgi su Centrinės Europos ar tuo labiau su Skandinavija Aštri konkurencija, menki kooperacijos ryšiai Nežiūrint Infobalt egzistavimo, tarp įmonių praktiškai nenustatyta kooperacijos ryšių verslo veikloje. SEKTORIUS YRA EMBRIONINĖJE KLASTERIZACIJOS STADIJOJE. So one of the factors that could prevent Baltic States from transforming their economies into knowledge economy is big dependence on local demand for IT products and services.   Another factor is fragmentation of the local market, low specialization, large number of relatively small size companies and therefore weak capital base. The third major factor is low value-add efficiency compared to Central and Eastern Europe and Nordic peers, which can be attributed to buy and sell business concept of Baltic IT companies and low intellectual capital involved into their business. The most negative scenario for Baltic High-Tech industry is to become only the consumer of IT products and services with low value-adding intellectual capital. It means that Baltic IT market will be big, because the demand for information technologies, will always be here, but it will be controlled by either big international IT companies, or by comparatively small local companies. V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

IKP įmonių išlikimo rinkoje šansas: konsolidacija ir inovacijos Baltijos regiono mastelio įmonių atsiradimas Eksportui orientuotų įmonių plėtra Išlaidų moksliniams tyrimams ženklus didinimas What is another scenario and is there any? The solutions that will enable Baltic States to have internationally important and competitive High-Tech industry are consolidation and innovation.   Why innovation and consolidation? Because the knowledge economy cannot be based on local IT service companies or even High-Tech manufacturing. Knowledge economy needs globally oriented companies based on research and development. Innovation and commercialization of innovation will produce companies with research and development capabilities and consolidation will concentrate needed resources for their international expansion. V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

LAZERIAI IR JŲ KOMPONENTAI Pavadinimas Apyvarta mln. JAV Doleriu 2001 m. Darbuotojų skaičius 2001 m. Apyvarta 1 darbuotojui JAV dolerių !!! UAB “Eksma” 4,9 92  53.260 UAB “Ekspla” 1,6 35  45.714 UAB “Šviesos konversija” 1,4 27  51.851 UAB “Standa” 0,8 40  20.000 UAB “Geola” 0,6 19  31.579 Rimkevičiaus ir Gintauto Bendrija 0,4  14.814 UAB “Altechna” 0,3 5  60.000 UAB “Optida” 0,2 14  14.285 UAB “Aštuonetas” 0,1 8  12.500 UAB “ EKSMA” Milijonai, LTL What is another scenario and is there any? The solutions that will enable Baltic States to have internationally important and competitive High-Tech industry are consolidation and innovation.   Why innovation and consolidation? Because the knowledge economy cannot be based on local IT service companies or even High-Tech manufacturing. Knowledge economy needs globally oriented companies based on research and development. Innovation and commercialization of innovation will produce companies with research and development capabilities and consolidation will concentrate needed resources for their international expansion. V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

LAZERIAI IR JŲ KOMPONENTAI Įmonių sektorius užima labai “siauros nišos” rinkos dalį, kurios plėtros galimybės yra menkos. Sektorius neturi jokių galimybių vaidinti žymią rolę Lietuvos ekonomikoje, jo rinka yra labai specializuota (mokslinės institucijos ir laboratorijos). Žemas sektoriaus produktyvumas, skatina ieškoti bendradarbiavimo būdų, tačiau realiausias kelias – įmonių apsijungimas Menkas potencialas net ateityje virsti regiono ekonominės reikšmės klasteriu What is another scenario and is there any? The solutions that will enable Baltic States to have internationally important and competitive High-Tech industry are consolidation and innovation.   Why innovation and consolidation? Because the knowledge economy cannot be based on local IT service companies or even High-Tech manufacturing. Knowledge economy needs globally oriented companies based on research and development. Innovation and commercialization of innovation will produce companies with research and development capabilities and consolidation will concentrate needed resources for their international expansion. NEMATYTI KLASTERIZACIJOS UŽUOMAZGŲ. KAI KURIŲ TENDENCIJA IŠ LIETUVOS IŠEITI V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

BIOTECHNOLOGIJŲ SEKTORIUS Biotechnologijos įmonės Pavadinimas Apyvarta mln. JAV dolerių 2001 m. Darbuotojų skaičius Apyvarta 1 darbuotojui !!!! AB “Fermentas” 5,7 155 36.774 UAB “Sicor Biotechna”Teve 5,1 125 40.800 “Biocentras” 0,4 25 16.000 “Biosinteze” BIOTECHINSTI BIOTECHASOC What is another scenario and is there any? The solutions that will enable Baltic States to have internationally important and competitive High-Tech industry are consolidation and innovation.   Why innovation and consolidation? Because the knowledge economy cannot be based on local IT service companies or even High-Tech manufacturing. Knowledge economy needs globally oriented companies based on research and development. Innovation and commercialization of innovation will produce companies with research and development capabilities and consolidation will concentrate needed resources for their international expansion. V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

BIOTECHNOLOGIJŲ PRAMONĖ Įmonių produkcija orientuota eksportui Veikla orientuota į specifinę rinkos nišą Kooperacijos tarp įmonių praktiškai nėra (gylis menkas) Menki ryšiai su vietine farmacijos pramone, ligoninėmis Darbo jėga užimta sektoriuje sudaro menką dalį nuo regiono darbo jėgos Ekonominė reikšmė menka What is another scenario and is there any? The solutions that will enable Baltic States to have internationally important and competitive High-Tech industry are consolidation and innovation.   Why innovation and consolidation? Because the knowledge economy cannot be based on local IT service companies or even High-Tech manufacturing. Knowledge economy needs globally oriented companies based on research and development. Innovation and commercialization of innovation will produce companies with research and development capabilities and consolidation will concentrate needed resources for their international expansion. KLASTERIZACIJA PRIEŠEMBRIONINĖJE BŪSENOJE V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

SEKTORIŲ EKONOMINĖ SVARBA The problem here is not the size of the local market. If Nokia produced headsets only for the Finnish market, it would never become the largest headset developer and manufacturer in the world. The problem is that our IT companies are mainly import-oriented. System integrators, value added resellers and even IT service companies serve local customers using imported technologies and products.   Of course there are few exported-oriented software development companies like Dati, Exigen, part of Alna and others. About one of them we will talk a little bit later. But figures show that only several percent of Baltic IT production in terms of money is exported and the other part, which makes about 95 percent, is produced for the local market. That is because there are no global product companies in our countries. V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

KAS TOLIAU ? Antreprenerystės (verslumo) ugdymas tautoje Finansinė parama naujai atsirandančioms įmonėms Rizikos kapitalo, paskolų rinkos plėtra Mokslinių tyrimų ir universitetų esminė reforma And that’s not all. Facilitation of entrepreneurship and financial support for start-ups is also needed. And that is where venture capital funds come in. ESMINĖ PROBLEMA – MENKA ŽINIŲ GAMYBA IR NEINOVATYVI PRAMONĖ MENKAS TECHNOLOGINIS RAŠTINGUMAS V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

ES fondus skirti: Aukštų technologijų įmonių infrastruktūrai Esminę reformą pagerinti švietimo sistemai Investicijoms į mokslinius tyrimus naujoms (2-os S kreivės) technologijoms Informacinės struktūros plėtra There is also another option. Besides private equity funds, EU funds can be used to make available low cost infrastructure for High-Tech enterprises, facilitate substantial improvements in education system, support investments in R&D and applied science and increase local IT demand developing information and communication technologies for state and municipalities. V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

SAF Tehnika 18 m EUR Baltijos įmonė Sėkminga globalioj IKT įrengimų rinkoj Vienintelė tikrai sėkminga Baltijos IKT įmonė Now let’s turn to one real example – a Latvian company called SAF Tehnika. SAF Tehnika is a maker of radio communication equipment and is part of Microlink group. SAF Tehnika was founded in 1999 merging the two companies - SAF and Fortech, both being in wireless communication equipment development and distribution business from 1995.   SAF Tehnika is a High-Tech R&D and production company, not manufacturer or service enterprise. It commands 1-1.5 percent share of global telecom equipment market, which is estimated to be worth anywhere from 1.4 to 2 billion USD annually. V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

SAF’o pardavimų geografija It exports products to Central and Eastern European countries, European Union, Commonwealth of Independent States and, what is most important, to Asia including China. Breakdown of SAF Tehnika sales by region you can see on the slide. Last year SAF Tehnika achieved turnover of 18 million euros and is increasing it fast. V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

DAUGIAU RASITE: AČIU UŽ DĖMESĮ ! http://www.microsys.ktu.lt/snitka.html AČIU UŽ DĖMESĮ ! Thank you for your attention. We still have a few minutes for a short questions and answers session in case there are any. V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU