Programavimo ir IT pagrindai 1 paskaita Lekt. Tomas G. Lipnevičius

Programavimo ir IT pagrindai Dalyko formalioji pusė

Dalyko temos IT pagrindai: Programinės įrangos tipai, jos privalumų ir trūkumų nustatymo aspektai. Autorinės teisės, licencijų tipai. Teisiniai aspektai. Windows ir Unix šeimos operacinės sistemos. Panašumai ir skirtumai. Privalumai ir trūkumai. Failinės sistemos. Teisės. Failų menedžeriai. X Window, langų menedžeriai. Grafinės aplinkos. Unix šeimos operacinių sistemų valdymas komandomis, srautai ir jų valdymas. Skriptai ir komandiniai failai. Programavimo aplinkos, tekstiniai redaktoriai.

Dalyko temos Programavimas: Algoritmų projektavimas. C kalbos elementai. Priešprocesorius ir makrosai. Programos struktūra. Baziniai duomenų tipai. Kintamieji. gcc kompiliatorius. Valdančios C konstrukcijos - sakiniai, jų rūšys: sudėtinis, sąlygos, ciklo, reiškinio, aprašo. Funkcijos. Masyvai. Rodyklės. Parametrų perdavimas funkcijose, rodyklių naudojimas funkcijos parametruose. Įvedimo-išvedimo funkcijos. Kitos duomenų struktūros.

Vertinimas Vertinimo strategija Svoris, % Atsiskaitymo laikas Vertinimo kriterijai Kontroliniai darbai 40 4 sav. 7 sav. 11 sav. 15 sav Keturi kontroliniai laboratoriniai darbai po 1 balą. Kontrolinio darbo trukmė 2 akademinės valandos. Pirmasis kontrolinis darbas skirtas žinioms apie operacinių sistemų komandų naudojimą patikrinti. Likę 3 kontroliniai skirti programavimo žinių (C kalbos sintaksės) patikrinimui. Vertinimo kriterijai: 0 – pateikta užduotis nėra išspręsta arba visai neatitinka sąlygų; 0,4 – pateikta užduotis išspręsta dalinai ir bent dalinai atitinka sąlygas; 0,8 – pateikta užduotis atlikta pilnai su nedidelėmis klaidomis ir atitinka pateiktas sąlygas. 1 – užduotis atlikta pilnai pagal pateiktas sąlygas.

Vertinimas Vertinimo strategija Svoris, % Atsiskaitymo laikas Vertinimo kriterijai Savarankiškai atliekamos užduotys 30 Semestro metu 5 klasės arba namų darbų atsiskaitymai po 0,6 balo. Vertinama, kaip studentas geba paaiškinti ir pagrįsti uždavinių sprendimus.

Vertinimas Vertinimo strategija Svoris, % Atsiskaitymo laikas Vertinimo kriterijai Egzaminas 30 Sausio mėn. Egzaminą sudaro įvairių tipų klausimų rinkinys: 1. 10 skirtingos vertės atvirojo tipo klausimų reikalaujančių sąvokų paaiškinimo ar pateiktos situacijos sprendimo paaiškinimo. Klausimai apima IT pagrindų ir programavimo temas; 2. Užduotis, kuriai reikia pateikti programos kodą, taikant C kalbos žinias (0 – neparašyta arba visai nėra logikos, 0,5 – yra pakankamai didelių netikslumų pagal uždavinio formuluotę; 1 – programa atitinka uždavinį, kad ir su minimaliomis sintaksės klaidomis); 3. Užduotis, tikrinanti, ar studentas geba suprojektuoti algoritmą pagal pateiktas sąlygas (0,5 – pateiktas algoritmas dalinai dengia pateiktas sąlygas, 1 – algoritmas pilnai dengia pateiktas sąlygas).

IT pagrindai Programinės įrangos tipai, jos privalumų ir trūkumų nustatymo aspektai. Autorinės teisės, licencijų tipai. Teisiniai aspektai.

Kas yra programinė įranga Programinė įranga arba PĮ (angl. software, pranc. logiciel) – informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija.[1] Programinė įranga yra intelektualus produktas ir tai nepriklauso nuo to, į kokią duomenų laikmeną ji yra įrašyta. Dažniausiai tai kompiuterio vykdomų instrukcijų seka, skirta tam tikriems veiksmams atlikti. Tokia įranga rašoma naudojant programavimo kalbas, o vėliau kompiliuojant ar interpretuojant parašytą kodą. [1] - 1996. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 1-oji dalis. Pagrindiniai terminai. Lietuvos standartizacijos departamentas. 1996. 33 psl.

PĮ skirstymo požymiai Įmontuotoji programinė įranga Sisteminė programinė įranga Taikomoji programinė įranga

Įmontuotoji programinė įranga Įmontuotoji programinė įranga (angl. Firmware, pranc. micrologiciel) – sutvarkytas komandų rinkinys ir su tomis komandomis susieti duomenys, saugomi (dažniausiai pastovioje - neoperatyviojoje atmintyje; angl. ROM) taip, kad funkciškai nepriklausytų nuo pagrindinės atminties įrengnio.[1] Tai programinė įranga, kuri paprastai yra neatsiejama nuo techninės įrangos, į kurią ji yra įdiegta. Tai gali būti visa ar dalis sisteminės programinės įrangos, o taip pat ir tam tikra taikomoji programinė įranga. Tokia programinė įranga gali būti įdiegta į mikrokompiuterį ar kontrolerį. [1] - 1996. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 1-oji dalis. Pagrindiniai terminai. Lietuvos standartizacijos departamentas. 1996. 33 psl.

Sisteminė programinė įranga Sisteminė programinė įranga atsakinga už atskirų techninės įrangos komponentų kontrolę, integravimą ir valdymą tam, kad taikomoji programinė įranga galėtų naudoti šią įranga nežinant žemo lygio detalių. Galima išskirti kelias sisteminės įrangos kategorijas: Operacinės sistemos Tvarkyklės Vartotojų identifikavimo sistemos

Taikomoji programinė įranga Taikomoji programinė įranga (taikomoji programa arba kompiuterinė programa, programa) tai kompiuterio vykdomų instrukcijų seka, skirta tam tikriems veiksmams atlikti. Dažniausiai tokia įranga parašoma naudojant programavimo kalbas, o vėliau kompiliuojant ar interpretuojant parašytą kodą. Klasifikuojant programinę įrangą, pirmiausia ją galima suskirstyti į dvi grupes: sisteminę (bendrąją) ir taikomąją. Terminai dažniausiai vartojami kaip sinonimai, neatsižvelgiant į programinės įrangos klasifikaciją. Taikomosios programos skirtos atlikti tam tikras funkcijas vartotojams (paprastiems vartotojams, ne IT profesionalams). Kai kuriose integruotose sistemose gali būti sudėtinga ar net neįmanoma atskirti sisteminę ir taikomąją programinę įrangą, pvz., mikrobanginėse krosnelėse naudojama programinė įranga. Taikomoji programinė įranga skirta specifinių užduočių sprendimui naudojant kompiuterius. Tai gali būti viena programa ar susijusių programų paketas. Taikomąją PĮ galima skirstyti į tekstų apdorojimo, leidybos, grafines, duomenų bazių valdymo sistemas, monitoringo, paslaugų, dokumentų valdymo, verslo sistemas ir kt.

Programinės įrangos vertinimas Vertinant PĮ privalumus ir trūkumus galima išskirti šiuos aspektus: Komercinius. Šiuo atveju pagrindinis kriterijus yra kaina, kurią gali sudaryti PĮ licencijų kaina, reikalingos aparatinės įrangos kaina, diegimo darbų kaina, palaikymo kaina ir pan. Funkcinius. Išskiriami funkciniai kriterijai (veiklas kurias gali atlikti vertinama PĮ) pagal kuriuos vertinama PĮ. Aparatinius. Vertinama aparatinė įranga reikalinga norimai PĮ darbo užtikrinimui. Teisiniai. Patentai, apribojimai ir kt. Žinomumas (paplitimas), reputacija. Kt.

Programos autorius Kompiuterio programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, kurie sukūrė programą. Autoriaus turtinės teisės į kompiuterio programą, kurią sukūrė darbuotojas atlikdamas savo tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinę užduotį, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje. Autorius arba kitas autorių teisų subjektas gali informuoti visuomenę apie savo teises, panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą, kurį sudaro trys elementai: apskritime arba apvaliuose skliaustuose įrašyta raidė C, autoriaus arba kito autoriaus teissių subjekto vardas (pavadinimas) ir kūrinio pirmojo išleidimo metai.

Autoriaus teisės LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas Lietuvoje ginantis autorių teises teigia - Kompiuterių programos, išreikštos bet kuria kalba ir bet kokia forma, įskaitant pradinę praktinę medžiagą, laikomos autorių teisės objektu. Autorių teisių objektai taip pat yra kūrinių ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kitokia forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas. Autorių teisių įstatymas taikomas: 1) Autoriams ir gretutinių teisių subjektams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys arba juridiniai asmenys ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje. 2) Autoriams, nepaisant jų pilietybės ir gyvenamosios vietos, turintiems teises į kūrinius, pirmą kartą išleistus Lietuvos Respublikoje, įskaitant kūrinius, tuo pat metu išleistus Lietuvos Respublikoje ir užsienyje. Kūrinys laikomas išleistu tuo pat metu keliose šalyse, jeigu jis buvo išleistas Lietuvos Respublikos teritorijoje per 30 dienų nuo jo pirmojo išleidimo kitoje šalyje.

Autoriaus teisės Kompiuterio programą įsatymas apibrėžia, kaip visumą instrukcijų, pateikiamų žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu, kurios įgalina kompiuterį atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą su sąlyga, kad iš jos galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą. Duomenų baze laikoma - kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos susistemintas ar metodiškai sutvarkytas rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms sukurti ar valdyti.

Autorių turtinės teisės Autorius turi išimtines teises atlikti arba leisti atlikti šiuos veiksmus: atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu; išleisti kūrinį; versti kūrinį; adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį; platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba juos valdyti; importuoti kūrinio originalą ar jo kopijas; viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas; viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis; transliuoti kūrinį; retransliuoti kūrinį; viešai skelbti kūrinį.

Autorių turtinės teisės Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus). Autorius arba jo teisių perėmėjas turi teisę uždrausti tokį kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimą. Autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio panaudojimo būdą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis.

Autorių asmeninės neturtinės teisės Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises: teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę, aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė); teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą); teisę prieštarauti bet kokiam kūrinio ar jo pavadinimo iškraipymui ar kitokiam pakeitimui, taip pat bet kokiam kitam kėsinimuisi į kūrinį, galinčiam pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę). Autoriaus asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Autoriui mirus ir jeigu jis nėra davęs tokių nurodymų, asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai. Tais atvejais kai įpėdinių nėra, taip pat pasibaigus autoriaus turtinių teisių galiojimo terminams, autoriaus asmeninių neturtinių teisų apsaugą vykdo Vyriausybės įgaliota institucija.

Autorių teisių pažeidimai Remiantis autorių teisių ir gretutinių teisų įstatymo 64 straipsniu, autorių teisių pažeidimu laikomas: kompiuterio programos panaudojimas (įskaitant išleidimą, atgaminimą, importavimą, platinimą ir pan. be autoriaus licencijos (nesudarius sutarties arba pažeidžiant jos sąlygas); kompiuterių programų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais (siekiant pasipelnyti); įstatyme ar autorinėse sutartyse nustatyto autorinio atlyginimo nesumokėjimas; bet kokių techninių apsaugos priemonių, kurias autorių teisių subjektai naudoja šiame įstatyme numatytoms savo teisėms įgyvendinti arba apsaugoti, pašalinimas, taip pat paslaugų tai padaryti siūlymas bei atitinkamų prietaisų, leidžiančių pašalinti tokias technines apsaugos priemones, gaminimas, importavimas, gabenimas, laikymas, turint tikslą platinti, ir platinimas; informacijos apie autorių teisių valdymą panaikinimas arba pakeitimas be autorių leidimo, taip pat kūrinių ar jų kopijų platinimas, importavimas, autoriaus asmeninių neturtinių teisių pažeidimas; kitų įstatymo nuostatų pažeidimas.

Autorių teisių gynimo būdai Administracinė atsakomybė Baudžiamoji atsakomybė Civilinė atsakomybė

Licencijavimas Naudojami licencijavimo variantai: Uždaras, nuosavybinis. Kai kurios programinės įrangos išeities tekstai (programos kodas) nėra viešai prieinami bei jų savininkas riboja vartotojo teises. Atviras kodas (angl. open source). Vadinamųjų atvirojo kodo programų programinis tekstas (kodas) yra visiems prieinamas. Kiekvienam leidžiama jį keisti bei platinti savo pakeistas versijas. Atviras kodas turi daug įvairių licencijų, iš kurių labiausiai paplitę GPL ir LGPL. Atviram kodui priskiriamos Firefox, OpenOffice.org ir daug kitų programų. Laisvoji programinė įranga (angl. Free software). Licencijų požiūriu labai mažai arba ir visiškai nesiskiria nuo atvirojo kodo, nes naudojamos tos pačios licencijos (GPL, LGPL ir panašiai). Kiekviena laisvoji programa pagal licenciją taip pat yra ir atviro kodo programa. Šie du judėjimai skiriasi tik požiūriais: atviro kodo judėjimas akcentuoja praktinę atviro kodo naudą, o laisvosios įrangos – tai, jog laisvoji įranga padeda spręsti socialines visuomenės problemas. Laisvosios įrangos judėjimas yra senesnis. Rimčiausiu jo projektu turbūt galima laikyti GNU/Linux. Shareware. Mokamos programos, dažniausiai siūlomos su nemokamu bandymo laikotarpiu (dažniausiai – 30 dienų).

Licencijavimas Freeware. Neatlygintino naudojimo programos, kurių išeities kodas lieka autorių rankose (arba draudžiama jį keisti). Dažniausiai tai pakankamai geros programos, kurių pirmosios versijos nemokamai siūlomos siekiant sudominti potencialius naudotojus, užkariauti rinką ir rengiant vėlesnes versijas atsižvelgti į vartotojų atsiliepimus bei pageidavimus. Padidėjus populiarumui, autoriai paprastai tikisi vėlesnes versijas pradėti platinti jau už pinigus. Kai kada autoriai siekia uždirbti tokias programas papildydami įkyriais reklaminiais „įskiepiais“, tačiau taip būna ne visada. Warez. „Piratiškai“ platinamos, nulaužtos shareware programos arba neteisėti jų apribojimų įveikimo įrankiai (angl. crack, keygen)

Piratavimas Piratavimas - tai neteisėtas kompiuterių programų panaudojimas bet kokiu būdu ir forma arba tiesiog vagystė. Grubiai piratavimą galima skirstyti į: Vartotojo piratavimą Platintojų piratavimą Piratavimą internetu

Literatūra Ruošiant šį pristatymą buvo remtasi ar panaudota medžiaga: http://archyvas.infobalt.lt/agentura/apsauga/apsauga.htm http://lt.wikipedia.org/wiki/Programin%C4%97_%C4%AFranga http://www.esecurity.lt/article/1434.html http://www.akl.lt/ak/licencijos/?doc=gpl.html http://www.akl.lt/ak/licencijos/?doc=lgpl.html http://www.balticlaw.com/bin/kompiuteriu_programu_teisine_apsauga.pdf

Priedai Windows istorija

Windows RT (spec. windows 8 versija) Windows istorija Data 16-bitų 16/32-bitų 32-bitų 64-bitų 1985.11 Windows 1.0   1987 Windows 2.0 1990.05 Windows 3.0 1992 m. Windows 3.1 1993 m. Windows for Workgroups 3.1 1993.07 Windows NT 3.1 1994 Windows for Workgroups 3.11 1994.09 Windows NT 3.5 1995.05 Windows NT 3.51 1995.08.24 Windows 95 1996.07 Windows NT 4.0 1998.06.25 Windows 98 2000.02 Windows 2000 2000 Windows ME 2001.08 Windows XP 2003.04 Windows Server 2003 2003 Windows XP Media Center Edition 2003 2005.04 Windows XP Media Center Edition 2005 2005.04.25 Windows XP Professional x64 Edition 2007 Windows Vista 2008 Windows Server 2008 2009 Windows 7 2012.10.26 Windows 8 2012 Windows RT (spec. windows 8 versija)

Istorija (Windows 1.x)

Istorija (Windows 2.x)

Istorija (Windows 3.x)

Istorija (Windows NT 3.5)

Istorija (Windows 95)

Istorija (Windows NT 4)

Istorija (Windows 2000)

Istorija (Windows XP)