Hipertenzija, diabetas ir širdis Dr. Loreta Jankauskienė

Širdies kraujagyslių ligų ratas Endotelio disfunkcija Plokštelės įtrūkimas + Trombozė Miokardo Išemija Miokardo Infarktas Miocitų nekrozė Aritmijos IŠL KS dilatacija ir remodeliavimas Aterosklerozė Rizikos Faktoriai Hipertenzija Dislipidemija Diabetas Rūkymas … Širdies nepakankamumas Endotelio disfunkcija Terminalinė širdies liga After Dzau and Braunwald

Patofiziologinių procesų nepertraukiama seka Centrinis aortos spaudimas Pulsinis spaudimas Endotelio pakenkimas Aterosklerozė Stambiųjų kraujagyslių standumas Centrinės bangos atspindėjimas

Hipertenzija

Širdies-kraujagyslių, inkstų ligų pradžios rizikos faktorius Faktorius, pastumiantis asmenis į širdies-kraujagyslių ligų ratą Hipertenzija

Hipertenzijos paplitimas 2000 m. 26 % pasaulio gyventojų 2025 m. 60 % (1,56 bilijonai žmonių) 2

HIPERTENZIJA - J. Klumbienė ir bendr., 1999 viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų. Lietuvoje atliktų epidemiologinių tyrimų duomenimis, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (140/90 mmHg) nustatytas 57,9 proc. vyrų ir 52,4 proc. moterų. J. Klumbienė ir bendr., 1999

Kraujospūdžio klasifikacija (EKD Arterinės hipertenzijos gydymo gairės, 2007) Kategorija Optimalus Normalus Didelis normalus 1 laipsnio hipertenzija 2 laipsnio hipertenzija 3 laipsnio hipertenzija Izoliuota sistolinė hipertenzija Sistolinis < 120 120-129 130-139 140-159 160-179 ≥ 180 ≥ 140 Diastolinis < 80 80-84 85-89 90-99 100-109 ≥ 110 < 90

Arterinė hipertenzija – tai ne vien AKS Arterijų funkcijos ir struktūros pažeidimai Hipertenzinė širdies liga (hipertenzinė kardiopatija) Hipertenzinė inkstų liga (hipertenzinė nefropatija)

Su hipertenzija susijusios klinikinės būklės Arterinė hipertenzija Nutukimas Sutrikusi lipidų apykaita Aterosklerozė KS hipertrofija ir disfunkcija Rezistencija insulinui Krešėjimo sistemos disbalansas Inkstų funkcijos pakitimai Neurohormoninė Gliukozės tolerancijos sutrikimas Endotelio Arterijų elastingumo sumažėjimas Kannel WB. JAMA. 1996;275:1571-1576. Weber MA et al. J Hum Hypertens. 1991;5:417-423. Dzau VJ et al. J Cardiovasc Pharmacol. 1993;21(suppl 1):S1-S5.

 Kraujospūdis – rizikos veiksnys Išeminės širdies ligos, insulto rizika Širdies, inkstų nepakankamumo rizika Ilgalaikis DKS sumažėjimas 5-6 mmHg sumažina insulto riziką 35-40% IŠL riziką 20-25% terminalinės inkstų nepakankamumo stadijos riziką 25% Padidėjęs kraujospūdis - 6 kartus padidėja rizika susirgti ŠN WHO J Hyperension 1999;17:151-183

HIPERTENZIJOS VAIDMUO VYSTANTIS ŠN

Sistolinis kraujospūdis ir širdies - kraujagyslių sistemos ligos 100 Vid. dažnumas per m. 10 000 90 IŠL 80 70 60 50 Insultas 40 30 20 ŠN 10 <100 120 140 160 >180 Sistolinis AKS, mmHg Framingham studija: 20 metų stebėjimas

Hipertenzija – reikšmingas širdies -kraujagyslių ligų rizikos faktorius (Framinghamo studija)) Išeminė širdies liga Periferinės arterijų ligos Insultas ŠN 50 45.4 40 Atvejų skaičius 1000 asmenų Normalus AKS Hipertenzija 30 22.7 21.3 20 13.9 36 trukusios Framinghamo studijos analizė parodė, kad AH (AKS ≥140/90 mm Hg) yra svarbus rizikos veiksnys, susijęs ir įtakojantis visas svarbiausias kardiovaskulinės ligos išeitis – KŠL, insultą, periferinių arterijų ligą ir ŠN. Dėl didelio ligonių, sergančių AH bendroje populiacijoje skaičiaus ir didelio rizikos laipsnio, apie 35% kardiovaskulinių įvykių yra susiję su AH. AH 2-3 kartus padidina didžiųjų kardiovaskulinių įvykių riziką tiek vyrams, tiek moterims (nepriklausomai nuo lyties). Apie 1/2 žmonių, kuriems pirmą kartą diagnozuojamas MI ir 2/3, kuriems pirmą kartą diagnozuojamas insultas, turi AKS >160/95 mm Hg. References American Heart Association. Heart Disease and Stroke Statistics - 2003 Update. Dallas, TX: American Heart Association; 2002. Kannel WB. Blood pressure as a cardiovascular risk factor. JAMA. 1996;275:1571-1576. 12.4 9.5 9.9 10 7.3 6.2 6.3 5.0 3.3 3.5 2.4 2.0 2.1 Rizikos santykis: Vyr. 2.0 Mot. 2.2 Vyr. 3.8 Mot. 2.6 Vyr. 2.0 Mot. 3.7 Vyr. 4.0 Mot. 3.0 Kannel WB. JAMA. 1996;275:1571-1576

Rizikos stratifikavimas Hipertenzijos gydymo pasirinkimas nepriklauso vien tik nuo kraujospūdžio dydžio Svarbu Kiti kardiovaskuliniai rizikos faktoriai Cukrinis diabetas Organų taikinių pažeidimas Nustatyta kardiovaskulinė ar inkstų liga

Rizikos veiksniai Sistolinio ir diastolinio AKS dydžiai Pulsinis AKS (vyr. pacientams) Amžius (vyrai>55 m.; moterys >65 m.) Rūkymas Dislipidemija (B-ch >5 ar MTL - >3,0, ar DTL -<1-1,2, ar TG ->1,7 mmol/l ) Glikemija nevalgius 5,6- 6.9 mmol/l GTT sutrikimas Pilvinio tipo nutukimas (vyrų juosmens apimtis >102 vm, moterų - >88 cm Šeimos anamnezė

Organų taikinių pažeidimas Elektrokardiografiniai KSH požymiai Echokardiografiniai KSH požymiai (v. KSMI > 125, mot. - > 110 g/m²) Miego art. sienelės sustorėjimas (IMS>0,9 mm) Miego ir šlaunies arterijų pulsinės bangos greitis > 12 m/s Kulkšnelių ir žąsto indeksas <0,9 Kreatinino koncentracija v. - 115-133, mot. - 107-124 umol/l Kreatinino klirensas < 60 ml/min. Mikroalbuminurija (30-300 mg/24 val.

Širdies-kraujagyslių ar inkstų liga Smegenų kraujagyslių liga: insultas, hemoragija, PSIP Širdies liga: MI, KA, VA revaskuliarizacija, ŠN Inkstų liga: diabetinė nefropatija, inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino koncentracija v. >133, mot. >124 umol/l; proteinurija >300 mg/24 val.) Periferinių kraujagyslių liga Pažengusi retinopatija: hemoragijos ar eksudatai, regos nervo spenelio edema

Didelę ir labai didelę riziką turintys asmenys Didelė rizika - tikimybė susirgti insultu ar miokardo infarktu 20 - 30% per 10 metų Labai didelė rizika - tikimybė susirgti insultu ar miokardo infarktu > 30% AKS sistolinis >= 180 ir ar diastolinis >= 110 mmhg Sistolinis AKS >160, o diastolinis <70 mmHg CD Metabolinis sindromas >3 rizikos veiksniai Organų taikinių pažeidimas Diagnozuota širdies ir kraujagyslių ar inkstų liga

Middle-aged Americans face a 90% chance of developing hypertension at some time during the rest of their lives. A recent analysis of a cohort (N=1,298) from the Framingham Heart Study determined that the lifetime risk for developing hypertension for individuals aged 55 to 65 was 90%. Thirty-five to 44% will develop stage 2 high blood pressure or higher.1 These new statistics demonstrate the importance of halting the deleterious cascade of effects, and protecting the heart, kidneys, and vasculature by controlling hypertension with the most effective, well-tolerated agents. Reference: 1. Vasan RS, Beiser A, Seshadri S, et al. Residual lifetime risk for developing hypertension in middle-aged women and men. The Framingham Heart Study. JAMA. 2002;287:1003–1010. AH gydymo tikslas - apsaugoti kraujagysles ir perspėti organų taikinių pažeidimą

Cukrinis diabetas - širdies-kraujagyslių ligų rizikos faktorius

Cukrinis diabetas Pasaulinė sveikatos organizacija Cukrinis diabetas apibūdinamas kaip multietiologinis metabolinis sutrikimas, kurio metu stebima lėtinė hiperglikemija su angliavandenių, riebalų, baltymų apykaitos sutrikimu, atsirandančiu dėl insulino sekrecijos, jo veikimo sutrikimų arba dėl abiejų preižasčių. Diabeto eigoje atsiranda ilgalaikis įvairių organų pažeidimas, jų disfunkcija ir napakankamumas

Sergamumas diabetu pasaulyje 2003 ir 2025 m.  16% 81.8 M  91% 25.0 M  59% 18.2 M  97% 13.6 M  98% 10.4 M  88% Most of the doubling in diabetes projected to occur over the next 20 years (90–95%) will be type 2 diabetes, primarily due to growth of the middle-aged and elderly population. It is likely that these numbers will be matched or exceeded by people with impaired glucose tolerance and impaired fasting glucose who are at increased risk of developing diabetes, and greatly adding to the future burden of disease. 1.1 M  59% 2003 m.: 189 milijonai 2025 m.: 324 milijonai Padidėjimas 72% Zimmet et al. Diab Med 2003;20:693–702

2 tipo cukrinio diabeto paplitimas vidutinio amžiaus Kauno m 2 tipo cukrinio diabeto paplitimas vidutinio amžiaus Kauno m. gyventojų tarpe (Norkus A., Domarkienė S., Šulcaitė R. ir kt. Lietuvos endokrinologija. ─ 2002. ─ Vol. 1, 2. ─ P. 60 ─ 66)

Klasifikacija Norma WHO GN - <6,1 + 2 val. po valgio <7,8 ADA Kategorija Šaltinis Kriterijus (mmo/l) Norma WHO GN - <6,1 + 2 val. po valgio <7,8 ADA GN - <5,6 Sutrikusi glikemija nevalgius GN - >=6,1 ir <7,0 + 2 val. po v. < 7,8 GN - >=6,1 ir <7,0 Gliukozės tolerancijos sutrikimas GN - <7,0 + 2 val. po v. >=7,8 ir <11,1 Cukrinis diabetas GN - >7,0 ar 2 val. po v. >=11,1 GN - >7,0

II tipo CD diagnostika Diabetas 50 % pacientų lieka nediagnozuotas, jei neatliekamas gliukozės tolerancijos testas Svarbu anksti diagnozuoti gliukozės tolerancijos sutrikimą (GTS) Gliukozės tolerancijos testas (GTT) (o ne gliukozės plazmoje nevalgius tyrimas) – pagrindinis diagnostikos metodas nustatant GTS

B-ląstelių funkcija normali 2 tipo diabeto patogenezė: audinių atsparumas insulinui ir sutrikusi B ląstelių funkcija Genai Gyvenimo būdas Atsparumas insulinui B-ląstelių funkcija normali B-ląstelių funkcija sutrikusi Kompensacinė hiperinsulinemija Insulino nepakankamumas Hiperglikemija Normoglikemija 2 tipo diabetas

Atsparumas insulinui: priežastys ir susijusios ligos

Diabeto komplikacijos Insultas (cerebrovaskulinės ligos) Diabetinė retinopstija, katarakta, gleukoma Širdies ligos (IŠL, MI, ŠN) Odos bakterinės ir grybelinės ligos Diabetinė nefropatija Autonominė neuropatija (diarėja, obstipacijos) Aterosklerozė Seksualinė disfunkcija From the IDF publication: ‘Cost Effective Approaches to Diabetes Care and Prevention’, p.10 Periferinių kraujagyslių ligos Periferinė neuropatija Lipoidinė nekrobiozė Diabetinė pėda Gangrena

Mirštamumo priežastys Vėžys IŠL Insultai Kitos kraujotakos ligos Vyrai Alkoholis Moterys Kvėpavimo ligos Kitos ligos Kitos diabeto priežastys 10 20 30 40 50 60 Mirštamumas (%) Koskinen et al. Am J Public Health 1998

CD ir širdies-kraujagyslių ligos CD – IŠL ekvivalentas IŠL sergantiems neretai nustatomas diabetas ar pre-diabetas

Širdies-kraujagyslių ligų rizika Kiekvienas HbAIC padidėjimas 1 % akivaizdžiai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką Sergant CD širdies ir kraujagyslių ligų rizika vyrams išauga 2-3 k., moterims - 3-5 k. CD ir anksčiau diagnozuotos IŠL derinys – ypatinga rizika Sergančiųjų diabetu mirštamumo nuo IŠL rizika 2-3 k. didesnė lyginant su nesergančiais

OASIS tyrimas: bendras mirštamumas Diabetas/KVL (n = 1148) RR=2.88 (2.37–3.49) Diabetas/be KVL (n = 569) Be diabeto/KVL (n = 3503) Be diabeto/be KVL (n = 2796) RR=1.99 (1.52–2.60) Įvykių dažnumas RR=1.71 (1.44–2.04) RR=1.00 OASIS study: total mortality The OASIS study also supports the concept of diabetes as a CHD risk equivalent. This study is more generalizable than the Finnish East-West study since it was based in 6 different countries and has a larger population. Reference: Malmberg K, Yusuf S, Gerstein HC, Brown J, Zhao F, Hunt D, Piegas L, Calvin J, Keltai M, Budaj A. Impact of diabetes on long-term prognosis in patients with unstable angina and non-Q-wave myocardial infarction: results of the OASIS (Organization to Assess Strategies for Ischemic Syndromes) Registry. Circulation 2000;102:1014-1019. 3 6 9 12 15 18 21 24 Mėnesiai Malmberg K et al. Circulation 2000;102:1014-1019. ©2000 Lippincott Williams & Wilkins.

Framingham tyrimas: širdies-kraujagyslių ligų rizika Bet koks KV įvykis * * Insultas Protarpinis šlubavimas † * † Širdies nepakankamumas * vyrai Koronarinė širdies liga † ‡ moterys ‡ MI * Angina pectoris § Staigi mirtis N/A † Koronarinis mirštamumas † 1 2 3 4 5 6 Pagal amžių adaptuota rizika (1 = rizika nesergantiems diabetu) Adapted from Kannel WB et al. Am Heart J 1990; 120: 672-676 *p<0.001 †p<0.05; ‡p<0.01; §p<0.1 (p values vs non-diabetics)

DECODE tyrimas: glikemija 2 val DECODE tyrimas: glikemija 2 val. po valgio – pagrindinis mirštamumo rizikos faktorius 2.5 2.0 Reliatyvi rizika 1.5 11.1 7.8-11.0 The greater importance of acute prandial glucose peaks compared with fasting hyperglycaemia as a determinate of risk was particularly well illustrated by the recent DECODE study (Diabetes Epidemiology: Collaborative analysis Of Diagnostic Criteria in Europe). A retrospective meta-analysis of data from more than 25,000 individuals found that when stratified by level of fasting blood glucose, patients’ mortality risk increased with increasing blood glucose levels 2-hours after an oral glucose challenge. Conversely, when patients were stratified by 2-hour blood glucose levels there was no trend for increasing mortality risk with increasing fasting blood glucose levels. Thus, the major determinate of risk was post-challenge blood glucose level and not fasting blood glucose. This was true for non-diabetic individuals, those with impaired glucose tolerance and patients with diabetes. 1.0 <7.8 Glikemija 2 val. po valgio (mmol/l) <6.1 6.1-7.0 7.1-7.7 7.8 GN (mmol/l) DECODE Study Group. Lancet 1999;354:617

Diabeto įtaka širdies-kraujagyslių ligų išeitims The burden of diabetes on cardiovascular disease is clearly demonstrated here in the study from the Multiple Risk Factor Intervention Trial, which had the largest group of diabetics -- 5000 compared to about 355,000 nondiabetics who were followed for 6 years. Mortality was the outcome, and everyone knows that as the number of the classical risk factors -- smoking, hypercholesterolemia, or hypertension -- increase among those men, their risk of dying increased. In addition, we can see that from the diabetics in that study 2 things are obvious. One is that for any number of risk factors, more of them died over those 6 years. Second is that the slope of these 2 lines is parallel, and that means that there was nothing qualitatively different about the impact of any of the major risk factors in the diabetic vs the nondiabetic population. The difference was all the other things that happened to our diabetics. Kiti rizikos faktoriai: hipertenzija, rūkymas, dislipidemija

CD ir hipertenzija

1 mmol/L padidėjimas = 7 mmHg sistolinio AKS padidėjimui Glikemija 2 val. po valgio ir sistolinis kraujospūdis: mirtingumo rizika 1 mmol/L padidėjimas = 7 mmHg sistolinio AKS padidėjimui Postprandial glucose is a continuous risk factor for all-cause mortality, like many CV risk factors, and thus can be directly compared to them. For example, the CV risk related to a 1 mmol/L increase in 2-hour prandial glucose corresponds to a 7 mmHg increase in systolic blood pressure. 1. Tuomilehto J. Pers. comm. 1. Tuomilehto J. Pers. comm.

CD ir arterinė hipertenzija Cukrinis diabetas Arterinė hipertenzija 80 % miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų >70 % sergančiųjų CD diagnozuojama arterinė hipertenzija atsparumo insulinui sukelta hipertenzija diabetinė nefropatija nutukimas, amžius Dažnai susijusi su sutrikusia gliukozės tolerancija, rezistentiškumu insulinui, nutukimu Neretai išsivysto diabetas Kai kurie antihipertenziniai vaistai didina riziką susirgti CD

Rezistentiškumas insulinui ir arterinė hipertenzija Insulino poveikiai anti-natriuretinis efektas simpatinės nervų sistemos aktyvacija Hyperglikemijos ir insulino sąlygota renino- angiotenzino sistemos aktyvacija

CD ir IŠL Nebyli išemija (10 - 20% ir 1- 4%), asimptominiai MI, staigios mirtys, “died in bed” sindromas Nepakankamas IŠL gydymas (heparinai, trombolitikai, intervencinės procedūros)

CD ir širdies nepakankamumas

CD ir širdies nepakankamumas Sergant CD ŠN dažnesnis vyrams 2 k., moterims 5 k. Diabetinė kardiomiopatija Insulinas ir ŠN – gerina miokardo funkciją, bet mirštamumas ? Tiazolidinedionai kontraindikuotini esant III – IV funkcinės klasės ŠN AKF-inhibitoriai ir glikemiją reguliojantys medikamentai – hipoglikemija pradedant AKFI

Diabetinė kardiomiopatija Įrodymai Diastolinė disfunkcija Sistolinė disfunkcija Struktūriniai pokyčiai – perivaskulinė ir/ar intersticinė fibrozė

Diabetinė kardiomiopatija - mechanizmai Marwick, T H Heart 2006;92:296-300 Diabetinė kardiomiopatija Rezistentiškumas insulinui Metaboliniai pokyčiai Miokardo fibrozė Širdies autonominė neuropatija Smulkiųjų kraujagyslių liga

Rizikos veiksnių kontrolė - gydymas Tikslas – sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką Gyvenimo būdo korekcija Glikemijos kontrolė Metabolinė kontrolė AKS kontrolė Širdies ir kraujagyslių ligų (IŠL, ŠN) prevencija ir gydymas

Gyvenimo būdo korekcija Fizinis aktyvumas (30 min. 5 k./sav.) Svorio kontrolė 1500 kcal/d Riebalai – 30-35 % Kūno svoriui sumažėjus 5 kg HbA1c sumažėja 2 % Europos kardiologų draugijos diabeto, prediabeto ir širdies kraujagyslių ligų gydymo gairės, 2007

Metabolinė kontrolė

Metabolinės kontrolės tiksliniai rodikliai ADA IDF ACE HbA1c <7,0% <6,5% GN mmol/l 4,4-6,7 <6,0 GpV - <7,5 7,8 Europos kardiologų draugijos diabeto, prediabeto ir širdies kraujagyslių ligų gydymo gairės, 2007

Glikemijos kontrolė ir makrovaskulinės ligos Studijų metaanalizė: 1 ir 2 tipo CD

GLIKEMIJOS KONTROLĖ IR KOMPLIKACIJŲ RIZIKA UKPDS 33: Lancet (1998) 352, 837-853

Svarbu Ankstyvas laipsniškas medikamentinis gydymas siekiant normoglikemijos Ankstyvas gydymas vaistų kombinacijomis siekiant maksimalaus efektyvumo bei mažinant šalutinių poveikių pasireiškimą; Ankstyvas gydymas insulinu, jei peroraliniais medikamentais nepavyksta pasiekti tikslo ar išlieka dideli glikemijos po valgio svyravimai Metforminas – pirmo pasirinkimo vaistas esant viršsvoriui (Rekomendacijų klasė IIa, įrodymų lygis B)

Gydymo vaistų kombinacijomis privalumai Skirtingi veikimo mechanizmai, didesnis efektyvumas Įvairios patologijos korekcija Vidutinė medikamento dozė – 80% max poveikio, minimalūs šalutiniai reiškiniai

Medikamentai Privalumai Įspėjimai Insulinas taip Metforminas taip sutrikusi inkstų f-ja Sulfonylurea taip širdies k-kanalai ? Alfa-glukosidazės- inhibitoriai taip Glitazonai ? ŠN Glinidai ?

Medikamentų efektyvumas Medikamentas Vid. sumažina HbAlc (%) Alfa-glucosidaės inhibitoriai 0.5-1.0 Biguanidai 1.0-1.5 Glitazonai 0.5-1.5 Sulphonylurea 1.0-1.5 Glinidai 1.0-1.5 Insulinas 1.0-2.0 Standl et al, Diabetologia(2003) 46 Suppl1:30-36

Gydymas atsižvelgiant į metabolinę situaciją Hiperglikemija po valgio Hiperglikemija nevalgius Alfa-glukosidazės- inhibitoriai Trumpo veikimo sulfonylureos preparatai Trumpo veikimo insulinas ar insulino analogai Biguanidai Ilgo veikimo sulfonylureos preparatai, glitazonai Ilgo veikimo insulinas ar insulino analogai

Gydymas atsižvelgiant į metabolinę situaciją Atsparumas insulinui Insulino trūkumas Biguanidai Glitazonai Alfa-glukosidazės- inhibitoriai Sulfonylureos preparatai Glinidai Insulinas

Dislipidemijos kontrolė

Gydymo principai Statinai – pirmo pasirinkimo vaistas mažinant MTL koncentraciją sergant CD Esant CD ir širdies ir kraujagyslių ligai statinai turi būti skiriami nepaisant išeities MTL siekiant <1,8-2,0 mmol/l CD be širdies ir kraujagyslių ligų - statinai skiriami, kai bendras cholesterolis >3,5 mmol/l siekiant sumažinti 30 - 40% Išliekant hipertrigliceridemijai >2 mmol/l didinama statinų dozė. Atskirais atvejais skiriamas ezetimibas, fibratai. Europos kardiologų draugijos diabeto, prediabeto ir širdies kraujagyslių ligų gydymo gairės, 2007

Hipertenzijos kontrolė

AKS kontrolės tyrimas Su diabetu susiję galutinės išeitys 24% p=0.0046 1148 CD sergantys ligoniai Griežta AKS kontrolė – 140/82 mm/Hg Su diabetu susiję galutinės išeitys 24% p=0.0046 Su diabetu susiję mirtys 32% p=0.019 Insultas 44% p=0.013 Mikrovaskulinės ligos 37% p=0.0092 Širdies nepakankamumas 56% p=0.0043 Progresuojanti retinopatija 34% p=0.0038 Regėjimo pablogėjimas 47% p=0.0036

Gydymo tikslai AKS <130/80 mmHg (IB) Padidinto AKS sumažinimas = kardiovaskulinės rizikos sumažinimas (IA) Diabetu sergantiems pacientams paprastai reikia skirti kelių vaistų derinį (IA) Diabetu sergantiems pacientams būtinai turi būti skiriamas RAS inhibitorius (IA) Mikroalbuminurijos nustatymas, AKF-inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių skyrimas sumažina mikro ir makrokraujagyslinių komplikacijų skaičių (IA)

Studijos RAAS blokada geriau nei KKB Inkstų funkcijos monitoravimas Metaboliniai poveikiai – ß-blokatoriai ir tiazidai didina 2 tipo CD riziką (CAPPP, ALLHAT, ASCOT) ß-blokatoriai ir tiazidai nemažina centrinio kraujo spaudimo. Tai gali pašalinti apsauginį kardiovaskulinį poveikį (ASCOT)

2 tipo CD ir hipertenzijos gydymo tikslai HbAIC (DCCT standartas) % hemoglobinas 6,5 Gliukozės kiekis veninio kraujo plazmoje Nevalgius/prieš valgį (mmol/l) 2 val.po valgio (mmol/l) 6,0 <7,5 Arterinis kraujo spaudimas mm Hg st. 130/80 Bendras cholesterolis mmol/l <4,5 <4,0 MTL-cholesterolis <2,5 1.8 Triglyceridai <1,7 Europos kardiologų draugijos diabeto, prediabeto ir širdies kraujagyslių ligų gydymo gairės, 2007

Steno 2 tyrimas: pasiekti gydymo tikslai

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija Būtina koreguoti visus rizikos faktorius Pacientai, kuriems nustatyta širdies ir/ar kraujagyslių liga Asmenys, turintys padidintą širdies ir kraujagyslių ligų riziką: Mirties dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizika ≥5% per 10 m. (nustatyti keli rizikos faktoriai) 2 tipo diabetas ar 1 tipo diabetas su mikroalbuminurija Ženkliai padidintas vienas rizikos faktorius ypač esant organų pažeidimui

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos balų lentelės 10 m. širdies ir kraujagyslių ligų rizika didelės rizikos Europos regionuose 10 m. širdies ir kraujagyslių ligų rizika mažos rizikos Europos regionuose EKD Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairės, 2007

Širdį apsaugantys medikamentai Greta AKS mažinančių, dislipidemiją, glikemiją koreguojančių medikamentų Aspirinas – visiems, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, asmenims, turintiems didelę riziką (>10%) ß-blokatoriai – po MI, ŠN AKF-inhibitoriai – KS disfunkcija, CD + hipertenzija ar nefropatija Antikoaguliantai esant padidintai trombembolijų rizikai, ypač PV

E. Standl

Ačiū už dėmesį