Atvira prieiga (Open Access) prie mokslinės informacijos - kas tai?

Slides:



Advertisements
Similar presentations
Introduction to Open Access December 2001, Budapest OSI meeting of leaders exploring alternative publishing models. Defined term Open Access Concluded.
Advertisements

Open Access to Scholarly Communications: Developing Countries World Bank Washington, DC April 5, 2006.
Highlights from the Open Access Timeline (1) 1971, Project Gutenberg launched on the Internet (originally as an FTP site). There are now 18,000 free books.
Open Access to Scholarly Communications Open Access Scholarly Communication Workshop Vilnius, Lithuania February 2005.
Open Access to Scholarly Communications eIFL Open Access Workshop Poznan, Poland September 21, 2006.
Open Access to Scholarly Communications: An Introduction Susan Veldsman UNISA Institutional Repository Training April 2008.
Open Access to Scholarly Communications and OSI/eIFL.net Melissa Hagemann, Xiaolin Zhang The 20 th International CODATA Conference Beijing, China October.
1 Strategies to Change the Nature of Scholarly Communication University of Hawaii 16 December 2003 Honolulu, HI Julia C. Blixrud SPARC.
1 1 SCHOLARLY PUBLISHING & ACADEMIC RESOURCES COALITION SPARC EUROPE Myths and Realities: Open Access Business Models David Prosser.
Sauga ir sveikata darbe rūpi visiems. Tai svarbu jums ir įmonei. Visos Europos nuomonių apklausa apie saugą ir sveikatą darbe Pavyzdys, skirtas 36-ioms.
LIETUVOS ŠIRDIES ASOCIACIJA Dr. Pranas Šerpytis. Darbas su pacientais ir visuomene m. Pasaulinė Širdies diena – 2006 ir 2007 m. Straipsniai.
Lietuvos vardo kilmė Žmogus, nepažįstantis savo tautos namų – Tėvynės žemės, kurioje nuo seno tėvai ir protėviai gyveno, - nėra savo krašto pilietis! Įsisąmoninkime.
1 1 SCHOLARLY PUBLISHING & ACADEMIC RESOURCES COALITION SPARC EUROPE Two Roads, One Destination: The Interaction of Self Archiving.
EUROPOS SĄJUNGA , Vilnius Open Access in Lithuania Vilius Ku č iukas KTU ITDC.
Open Access to Scholarly Communications: An Introduction Susan Veldsman Carnegie Research Library Consortium July 2007.
Muzikos ženklų karuselė
Open Access to Scholarly Communications: An Introduction OPEN ACCESS (OA) AND INSTITUTIONAL REPOSITORY (IR) : NEW MODELS FOR SCHOLARLY COMMUNICATION Maseru,
Open Access to Scholarly Communications: An Introduction OPEN ACCESS (OA) AND INSTITUTIONAL REPOSITORY (IR) : NEW MODELS FOR SCHOLARLY COMMUNICATION Accra,
Overview of Open Access SASLI Open Access Conference Pretoria, South Africa July 2004.
Vaizdinė užduotis. Kuriose iš šių valstybių galima pamatyti tokius gyvenamuosius namus? Jemene Tanzanijoje Mongolijoje Indonezijoje A B C D 1.
Open Access to Scholarly Publications A Brief Introduction.
Network address translation Tinklo adresų vertimas
Populiariausios kompiuterinės programos
Kaip parašyti testavimo planą?
SYSTEM OF PROGRAMMING BUDGET
Algoritmai ir duomenų struktūros (ADS)
Šiandieninio verslo tendencijos Šiandieninio verslo tendencijos: Tendencijos: Mažmeninės prekybos kraštovaizdis pasikeis nuo „plytų ir skiedinio“ iki „paspausk.
Fizinių mokslų informacijos šaltinių paieška
Smart none of us are as smart as all of us. smart none of us are as smart as all of us.
LKTA XXI-oji tarptautinė konferencija
Kauno medicinos universiteto patirtis
Medicininės radiologijos procedūrų pagrįstumas
Programavimo ir IT pagrindai
Darbą parengė: Viktorija Drūteikaitė IT2
Robert Andruškevič AT27D.   Tai yra operacinė sistema, daugiausia naudojama išmaniuosiuose telefonuose, nors ją galima įdiegti ir kituose mobiliuosiuose.
Universitetų reitingai
Tema: Informacijos šaltinių naudojimas Dr. Gintarė Tautkevičienė
Teorinis seminaras apie informacijos paiešką
LIETUVOS VARTOTOJŲ GALIMYBĖS NAUDOTIS VISATEKSTĖMIS DUOMENŲ BAZĖMIS
Meilė Kretavičienė, Kauno medicinos universiteto biblioteka
Mokslininkų socialiniai tinklai. Autorių identifikavimo įrankiai
Duomenų bazė „Lituanistika“
DOUBLE TROUBLE / DOUBLE PAY: OPEN ACCESS AS ALTERNATIVE TO EXPENSIVE ACCESS TO INFORMATION Paper presented at the UNISA 2007 Research Seminar: New Trends.
Windows API Tėvų kontrolė (angl. Parental Controls)
Humanitarinių mokslų informacijos šaltinių paieška
Ar valgome tik tam, kad augtume?
Kas yra arduino ? Parengė:Karolis Šumskis ir Mokytoja ekspertė Elena Šišenina.
El. portfelis (el.aplankas)
Šlapimo nelaikymo korekcija: Vilniaus miesto Universitetinės ligoninės patirtis Dr. Gediminas Mečėjus I-ji Lietuvos uroginekologijos draugijos konferencija,
Antrosios kartos interneto technologijos
Kauno medicinos universiteto patirtis
Dvišalio bendradarbiavimo nuostatos
Suvestinis NDLTD katalogas
Biomedicinos mokslų informacijos šaltiniai ir paieška
Informacijos pateikimo galimybės
Publisher webpages for online journals
Studijos pristatymas 1DG Vadovas Algimantas Venčkauskas
EBSCO duomenų bazių pristatymas
Langų kūrimas.
Operacinė sistema Testas 9 klasė
Atviros prieigos sąjūdis: mokslinės informacijos sklaidos politika ir veiksmai Europoje bei Lietuvoje Jūratė Kuprienė Mokslinės informacijos duomenų centro.
Studijų pasirinkimas Lietuvoje ir užsienyje: ką svarbu žinoti?
R. Urbonas (LEI) Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
Lietuvos energetikos institutas ir programa „Horizontas 2020“
Informacija straipsnių autoriams
Daugelio dokumentų sąsaja (angl. Multiple document interface)
Windows Ribbon Framework
Grupinio darbo programinė įranga Lotus Notes
Paieška duomenų bazėse
EBSCO Publishing eIFL.net duomenų bazių paketas
Presentation transcript:

Atvira prieiga (Open Access) prie mokslinės informacijos - kas tai? Emilija Banionytė emilija.banionyte@vpu.lt Vilnius, 2005-06-16

Pranešime kalbėsiu apie Atvirą prieigą (Open Access) - kas tai yra Atviros prieigos žurnalus Institucijų viso teksto dokumentų talpyklas (Institutional Repositories) Autorių teises Atviros prieigos rėmėjus Mūsų ateitį – kokį kelią rinksimės

Kas yra atvira priega? sakydami “atvira prieiga” turime mintyse namokamą prieigą prie internete pateiktos mokslinės - t .y. recenzuojamos (peer-reviewed) medžiagos, kurią kiekvienas vartotojas gali laisvai skaityti, kopijuoti, įsirašyti į savo kompiuterines laikmenas, platinti, spausdinti, atlikti joje paiešką ar duoti nuorodas į viso teksto straipsnius.

Kodėl atsirado ir plinta atvira prieiga? - visi nepatenkinti Autoriai: jų darbas nėra žinomas visiems mokslo bendruomenės nariams, todėl nėra tinkamai pripažįstamas ir vertinamas; Skaitytojai: negali susipažinti su visa jiems reikalinga mokslo literatūra, todėl yra spragų jų tyrimuose ir darbuose; Bibliotekos: nebesubega patenkinti vartotojų poreikių.

Nuo ko prasidėjo atviros prieigos judėjimas? 2001 m. gruodžio mėn. Budapešte susirinkę mokslo ir leidybos vadovai ieškojo alternatyvių mokslinės leidybos būdų. Jie priėmė taip vadinamą BOAI (Budapest Open Access Initiative). BOAI tikslas - atvira prieiga prie mokslinės informacijos. Susirinkusieji nusprendė, kad tikslą galima pasiekti dviem būdais: 1. pateikiant mokslinius žurnalus nemokamai per internetą (open access) 2. kuriant institucijų visateksčių dokumentų talpyklas (institutional repositories)

Atviros prieigos žurnalai tai moksliniai (recenzuojami) žurnalai, kurie nemokamai (t.y. netaikant jokios prenumeratos ar mokesčio už straipsnį modelio) pateikiami per internetą.

Atviros prieigos žurnalai Ką reiškia “nemokamai”? Kas už visa tai moka? Atviros prieigos žurnalai taiko naujus verslo modelius, pvz.: Straipsnio įtraukimo ir sutvarkymo mokestį Institucinį nario mokestį Hibridinį modelį Reklamą Sponsoriavimą

Kaip tapti atviros prieigos žurnalu? Pasiskaitykite Atviros visuomenės instituto parengtuose vadovuose http://www.soros.org/openaccess/ : Vadovas tiems, kurie iš prenumeruojamo žurnalo nori tapti atviros prieigos žurnalu: Guide to Business Planning for Converting a Subscription-based Journal to Open Access Vadovas tiems, kurie nori įkurti naują atviros prieigos žurnalą: Guide to Business Planning for Launching a New Open Access Journal Pavyzdinis verslo planas atviros prieigos leidėjams Model Business Plan: A Supplemental Guide for Open Access Journal Developers & Publishers

Leidėjai renkasi atvirą prieigą: Oxford University Press Journal of Nucleic Acids, Journal of Botany National Academy of Sciences Proceedings of the National Academy of Sciences Springer eksperimentuoja – “Open Choice” modelis

Nauji atviros prieigos žurnalai BioMedCental: per 130 medicinos ir biologijos žurnalų Public Library of Science (PLoS): gavo 9 mil. USD grantą įkurti šiems atviros prieigos žurnalams: PLoS Biology, PLoS Medicine PLoS Computational Biology, PLoS Genetics, PLoS Pathogens

Atviros prieigos žurnalų rodyklė http://www.doaj.org/

Mitas: “Atvira prieiga skatina prastą kokybę” “Jei už kiekvieną pateikiamą straipsnį jums mokama, atsiranda interesų konfliktas, kuris gali sugriauti visą recenzavimo sistemą” Crispin Davis (CEO, Reed Elsevier) 2004 m. kovo 1 d.

Mitas: “Atvira prieiga skatina prastą kokybę” Žurnalai vertinami pagal reputaciją – jei pasklis gandas, kad kažkuris žurnalas priima spausdinti prastos kokybės straipsnius, autoriai paprasčiausiai nustos siuntę straipsnius į tą žurnalą ir jis žlugs. Pasitikrinę ISI bazėje galime sužinoti, kad atviros prieigos žurnalų svorio koeficientai (Impact Factor) nėra žemesni už prenumeruojamų, pvz.: New Journal of Physics, užima trečią vietą tarp visų IOP žurnalų; Arthritis Research & Therapy, svorio koeficientas 5.03; Breast Cancer Research, svorio koeficientas 2.93; Critical Care, svorio koeficientas 1.91 (6-tas iš 16 šios mokslo srities žurnalų).

Institucijų viso teksto dokumentų talpyklos (Institutional Repositories) Viešai internete prieinama institucijos (universiteto, akademijos, instituto) ir joje dirbančių autorių darbų viso teksto talpykla. Parodo institucijos intelektualinį potencialą ir produkciją.

Institucijų talpyklose paprastai kaupiami ne tik mokslo darbuotojų straipsniai, knygos, konferencijų pranešimai, bet ir Senato nutarimai, Rektoriaus įsakymai, studijų programų aprašymai, studijų tvarkaraščiai, įvairi metodinė medžiaga – visa tai, kas šiandien kaupiama darbuotojų kompiuteriuose. Institucijos turi turėti medžiagos atrankos strategiją – ką kaupti ir saugoti.

Institucijų talpyklos Norint institucijų talpyklose kaupti dokumentus, būtina naudoti specialią programinę įrangą, leidžiančią šiose talpyklose atlikti paiešką ir automatiškai atsisiųsti duomenis. Programinė įranga privalo derėti su Open Archives Initiative (OAI) reikalavimais. Tokios programinės įrangos pavyzdžiai: DSpace, E-Prints, CDSware, FEDORA, i-Tor ir kt.

Institucijų talpyklos ir autorių teisės Autorių teisės – esminis dalykas Ar Lietuvos institucijos turi nuostatas autorių teisių klausimais? Ar Lietuvos mokslininkai, atiduodami straipsnį kokiam nors žurnalui, pasidomi ar atiduodamą straipsnį bus galima patalpinti bent jau savo asmeninėje ar institucijos interneto svetainėje, nekalbant jau apie institucijų talpyklas?

Institucijų talpyklos ir autorių teisės http://www.sherpa.ac.uk/romeo.php

Institucijų talpyklos Olandijos pavyzdys: 2005 m. gegužės mėn. visuomenei pristatytas projektas Cream of Science – visų Olandijos universitetų mokslininkų darbų bendra talpykla: http://www.darenet.nl/en/page/language.view/keur.page

Institucijų talpyklos Pradėtas naujas projektas Directory of Open Access Repositories – Lund & SHERPA

Atviros prieigos pagrindas – institucijų talpyklos Net 72% visų Astrophysical Journal žurnale atspausdintų straipsnių yra laisvai prieinami per institucijų talpyklas (konkrečiai per ArXiv) Minėti 72% straipsnių vidutiniškai du kartus dažniau cituojami, negu likusieji 28% straipsnių, prie kurių vartotojai neturi laisvos prieigos.

Ekonominė analizė Prieiga prie mokslinės informacijos: naujų rinkų paieška el. žurnalams Profesorių Mark McCabe & Christopher Snyder straipsnis žurnale Nature: “The best business model for scholarly journals: an economist's perspective” http://www.nature.com/nature/focus/accessdebate/28.html

Atviros prieigos rėmėjai BOAI, 2002 m. vasaris Bethesda statement, 2003 m. balandis Berlin Declaration, 2003 m. spalis ir 2004m. gegužė Wellcome Trust, 2003 m. spalis, 2005 m. gegužė UK Parliamentary Inquiry, 2004 U.S. Appropriations Committee, 2004

Atviros prieigos rėmėjai Howard Hughes Medicinos institutas: Bethesda deklaracija (Bethesda statement) Ragina savo mokslininkus publikuotis atviros prieigos žurnaluose Remia, mokėdami straipsnių įtraukimo ir sutvarkymo mokestį (article processing fee)

Atviros prieigos rėmėjai Max Planck Society: Berlin Declaration on Open Access to Knowledge in the Sciences and Humanities, 2003 m. spalio 22 d., Berlin; 2004 m. gegužės 12-13 d., CERN; vasario 28-kovo 1d., Southampton; 2005 spalio 5-7 d, Golm (bus skirta besivystančioms šalims) Ragina mokslininkus publikuotis atviros prieigos žurnaluose ir juos remia finansiškai. Propaguoja atvirą prieigą ir skatina tinkamai įvertinti tokiu būdu publikuojamą medžiagą.

Atviros prieigos rėmėjai Wellcome Trust (Jungtinė Karalystė) 2003 m. spalio mėn. pranešė, kad: Remia ir skatina atviros prieigos žurnalų leidybą bei institucijų saugyklų steigimą; Savo mokslininkams sumokės straipsnių patalpinimo atviros prieigos žurnaluose mokestį. 2005 m. gegužės mėn. pranešė, kad : Planuoja su kitais medicinos tyrimų rėmėjais įkurti JK PubMed Central

Atviros prieigos rėmėjai Jungtinės Karalystės Parlamento Mokslo ir technologijų komiteto tyrimas, 2004 m.: Dabartinis mokslo produkcijos leidybos modelis yra nepatenkinamas – 82 rekomendacijos Visos JK aukštosios mokyklos privalo turėti institucines viso teksto dokumentų talpyklas Reikia įkurti fondą, kurio lėšos būtų skirtos autoriams straipsnių patalpinimo atviros prieigos žurnaluose mokesčiui sumokėti. Jungtinės Karalystės Vyriausybės atsakymas

Atviros prieigos rėmėjai JAV Kongreso biudžeto komitetas, 2004 Pasiūlė visą Nacionalinio sveikatos instituto finansuotą mokslo produkciją – t.y. straipsnius recenzuojamuose mokslo žurnaluose, praėjus 6 mėn. po jų išleidimo, skelbti atviros prieigos duomenų bazėje PubMed Central. 2005 m. vasario mėn. Nacionalinis sveikatos institutas paskelbė, kad jie prašo visų instituto finansuotų mokslininkų savo straipsnius patalpinti PubMed Central duomenų bazėje praėjus 12 mėn. po jų publikavimo.

Atviros prieigos įtaka Autoriams – suteikia galimybę platesnei jų darbų sklaidai ir poveikiui mokslo vystymui; Skaitytojams – suteikia galimybę nemokamai skaityti pirminius mokslo šaltinius; Bibliotekoms – leidžia pilniau tenkinti informacinius vartotojų poreikius; Mokslą finansuojančioms organizacijoms – gerina investicijų į mokslą matomumą ir grąžą; Institucijoms – gerina jų įvaizdį ir prestižą; Mažoms ir profesinių asociacijų leidykloms – suteikia galimybę išgyventi.

Papildoma informacija Budapest Open Access Initiative: www.soros.org/openaccess Directory of Open Access Journals: www.doaj.org SPARC: www.arl.org/sparc Public Library of Science: www.publiclibraryofscience.org BioMed Central: www.biomedcentral.com Bioline International: www.bioline.org.br Open Archives Initiative: www.openarchives.org SciX Project: www.scix.net Project Romeo: www.sherpa.ac.uk/romeo.php Max Planck Society: www.zim.mpg.de/openaccess-berlin/news0321.pdf Wellcome Trust: www.wellcome.ac.uk/en/1/awtvispolpub.html UK Parliamentary Inquiry Report: www.publications.parliament.uk/pa/cm200304/cmselect/cmsctech/399/39902.htm Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija: www.lmba.lt (Renginiai -> 2005 m. vasario 21-22 d. seminaro Open access and Scholarly Communication vaizdo įrašas)

Mūsų ateitis Pradžia padaryta – mokslo bendruomenė su atvira prieiga supažindinta, diskusija prasidėjo. Kokį kelią rinksimės?

Dėkoju už dėmesį Jai galima rašyti: mhagemann@sorosny.org Medžiaga parengta padedant Melissai Hagemann, Atviros visuomenės instituto Atviros prieigos programos vadybininkei Jai galima rašyti: mhagemann@sorosny.org Man galima rašyti: emilija.banionyte@vpu.lt