Inovacijos regiono konkurencingumui Prof. Robertas Jucevičius Šiauliai, 2011 10 12

Probleminės šalies, regiono, įmonės sindromai Neturėjimas aiškios vystymosi vizijos ir juo labiau – aiškių vystymosi instrumentų Menkas supratimas apie savo vystymosi potencialą ir jo panaudojimo galimybes Menkas supratimas apie savo vystymosi aplinką – kas yra grėsmė, o kas galimybė, kas partneriai, o kas – ne visai Vystymosi instrumentai, strategijos, dažniausiai perimti iš šalių su visai kitokiu socialiniu, politiniu, istoriniu kontekstu ir dažniausiai – kas tiko prieš dešimtmetį Priešingai – itin akcentuojamas kultūrinis ir kitoks “skirtingumas”

yra daugiau minties būsena aplinkos poveikio pasekmė Atsilikimas yra daugiau minties būsena negu aplinkos poveikio pasekmė ar socialinis, techninis skurdumas

“Aš visada čiuožiau ne ten, kur ledo ritulys yra, o ten, kur jis bus” Wayne Gretzky

Būti konkurencingu reiškia būti inteligentišku (įžvalgiu)

Inteligentiška (įžvalgi) šalis Pasižymi organizuotu intelektiniu gebėjimu įžvelgti pokyčius, jų priežastis bei galimas pasekmes; Turi sukūrusi efektyvius naujo žinojimo bei kompetencijos kūrimo mechanizmus, naujas žinias integruojant su individų, organizacijų bei institucijų intelektiniu kapitalu; Sugeba pasiekti užsibrėžtus vystymosi tikslus, efektyviai panaudojant visus galimus išteklius.

Pagrindinės tendencijos Ribos tarp gamybos ir paslaugų erozija; tai verčia keisti įmonės veiklos filosofiją. Hiperkonkurencija - kinta klasikinis supratimas apie konkurencinio pranašumo šaltinius Akcentas į vertės inovaciją (economy of meaning)    Išskirtinė partnerinių tinklų ir verslo sistemų svarba.

PARADOKSAI Kuo didesnė pasaulio ekonomika, tuo galingesni jos mažiausi dalyviai Kuo svarbesnėmis tampa specializuotos žinios, tuo reikalingesnis yra platus požiūris Kuo didesnė sistema, tuo efektyvesnės turi būti jos dalys Kuo esame globališkesni, tuo labiau tampame klajokliais Galvok globaliai, veik lokaliai Kapitalizmas laimėjo! O kas jį valdo?

Iššūkiai po krizės Menkas konkurencingumas aukštos kompetencijos reikalaujančiose veiklose Senėjanti visuomenė su didėjančiomis sveikatos problemomis Dėl pensijų sistemos neįgalumo didėjanti priešprieša tarp kartų Didėjanti turtinė nelygybė Išaugęs kriminogeninis lygis Socialinės, šeimos problemos

Lietuvos apdirbamosios pramonės struktūra, 2008

Vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė, tūkst. Eurų Lietuvoje ES vidurkis Aukščiausias pro-duktyvumas, 2007 2006 2007 Maisto produktų gamyba 10,3 13,7 40,5 42,7 Jug. Karalystė, 71,9 Belgija, 63,3 Tekstilės gaminių gamyba 6,5 7,6 27,1 30,0 Nyderlandai, 59,1 Norvegija, 57,9 Drabužių gamyba 4,9 5,7 16,2 18,3 Norvegija, 61,8 Danija, 55,8 Chemijos pro-duktų gamyba 24,7 44,5 100,0 104,2 Belgija, 158,8 Švedija, 152,1 Mašinų ir įrangos gamyba 10,5 11,9 52,8 56,2 Norvegija, 105,5 Austrija, 83,3

Vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė, tūkst. Eurų, 2006 m. (tekstilė ir apranga) Nors produktyvumas Lietuvos tekstilės ir aprangos sektoriuje augo, jo pozicijos pagal šį rodiklį yra labai silpnos ir netgi blogėjančios. Mūsų šalyje pasiektas ir tekstilės gaminių gamybos ir drabužių siuvimo produktyvumas tarp Europos sąjungos šalių 2006 metais užėmė 25 –ą vietą, tuo tarpu 2004 metais atitinkamai būta 21-je ir 23-je vietoje. Ir Latvijoje ir Estijoje produktyvumo rodikliai šiame sektoriuje geresni.

Ką kuria? Kur parduoda? Kaip veikia? “DEIMANTO” MODELIS Ką kuria? Kur parduoda? Kaip veikia? VALDŽIA “ŠANSAI” Firmų strategijos Fiziniai Žmonės Žinios Kapitalas Žemė Infrastruktūra Poreikių struktūra Vartotojų reiklumas Mobilumas Panašumas į kitus regionus Resursai ir sąlygos Vietinė paklausa Klasteriai GLOBALIZACIJA Pramonės/verslo struktūra Kooperacijos lygis Konkurencijos pobūdis

Pramonės sritys pagal pridėtinę vertę (OECD) ir Lietuvos ūkyje vyraujančios šakos Aukštųjų technologijų pramonė Vidutinio/aukšto technologinio imlumo pramonė Vidutinio/žemo technologinio imlumo pramonė Žemo technologinio imlumo pramonė 1. Oro erdvės pramonė 5. Moksliniai instrumentai 10. Laivų statyba 16. Naftos perdirbimas 2. Kompiuteriai, biuro įrenginiai 6. Elektroninė įranga 11. Gumos ir plastiko įranga 17. Geležinės kilmės metalai 3. Elektronika – komunikacijos priemonės 7. Motorinės transporto priemonės 12. Kita transporto įranga ir įrengimai 18. Popieriaus gamyba, spausdinimas 4. Farmacijos pramonė 8. Chemijos pramonė 13. Akmens, molio ir stiklo pramonė 19. Tekstilės pramonė ir drabužių siuvimas 9. Neelektrinė įranga ir įrengimai 14. Negeležinės kilmės metalai 20. Medienos ir baldų pramonė 15. Standartiniai metalo gaminiai

Nacionalinė verslo sistema Valstybės ir jos politikų (policies) struktūra Finansų sistema (VP, kredito rinkos) Švietimo ir profesinio mokymo sistema (tiek vadovų, tiek darbuotojų) Įmonių ryšių sistema (su kt. šakos įmonėmis, tiekėjais ir klientais) Įmonių struktūros ir strategijos Darbo rinka, palanki inovacinei veiklai Kapitalo ir darbo savininkų teisingumo suvokimas Visuomenės tradicijos, normos, moraliniai principai, elgsenos taisyklės Struktūrizuota pagal Hollingsworth ir Boyer, 1997

Gamybinės verslo sistemos įžvalga Gamybos sektorius Žmogiškieji ištekliai Švietimo ir studijų sistema Mokslo sistema Visuomenė ir nacionalinė kultūra Ekonomika Konkurencinis pranašumas Efektyvi vadyba Žinios – vertybė Novacijų kultūra Partnerystė ir bendradarbiavimas Nuolatinis mokymasis Brangi kaina Stipri tyrimų bazė Žinių imli, novatoriška veikla Tarptautiniai tobulumo centrai Įžvalga Inovacijos produktų procesų verslo sistemų Veiklos efektyvumas ir produktyvumas Sofistikuotos strategijos Stipri pozicija vertės grandinėje Lygiaverčiai santykiai su lyderiais Specialistai perspektyvinei veiklai Aukšta kokybė Didelis gamybos sektorius Įmonės – vietiniai kompetencijos centrai Pažangi ūkio struktūra Didelės ir augančios investicijos Stiprus eksportas Stabilus augimas Teigiamas gamybos įvaizdis

Iššūkiai verslui Dar aktualiau tampa“padaryti daugiau su mažiau” Kaštai – pagrindinis inovacijų taikinys Daugelis inovacijų – “užslėptos”, kylančios iš sąveikos su vartotojais ir partneriais Akcentas nuo technologinių į verslo inovacijas “Naują tvarką kuriančios” – lūžio bei vadybinės inovacijos, radikaliai keičiančios konkurencinę poziciją. Inovacijos iš daugelio šaltinių

Intelektinis turtas Esminis vertės kūrimo pagrindas žinių ekonomikoje Santykinė neapčiuopiamo turto svarba – žinios, know-how, verslo modeliai, procesai, žmonės, kt. – Lyginant su apčiuopiamais verslo komponentais Knowledge Defined Knowledge is a set of understandings used by people to make decisions or take actions that are important to the company. As opposed to "information", knowledge is defined by its use and its relevance to work. It should be linked to the building blocks of how the organization creates value, especially unique know-how and capabilities. Knowledge as the Source of Business Value In the new economy, the knowledge component of products and services has increased dramatically in importance and has become the dominant component of customer value. The shift to knowledge as the primary source of value, makes the new economy led by those who manage knowledge effectively - who create find, and combine knowledge into new products and services faster than their competitors. Knowledge includes all the valuable concepts and vital know-how that shape a business to be wanted and needed by customers. Companies that are fast to market and demonstrated an ability to move with speed and sustain speed view time and knowledge as assets that are real money in the bank. Five Important Implications of Knowledge as Value (according to Christopher Meyer) 1. The tangible output of knowledge work is explicit knowledge, but the creative process is largely tacit. 2. Explicit knowledge is increasingly quick and easy to distribute globally 3. When it is embedded in products and services, explicit knowledge dramatically lowers the cost of the basic infrastructure required to be competitive 4. All knowledge creates new knowledge and, thus, grows through use, while physical assets are depleted by use. 5. The explosion of knowledge growth, combined with its rapid distribution, makes it difficult to stay on top of the available knowledge in any industry. Thus, a global knowledge economy rewards not only creators of new knowledge but also those who can identify and integrate knowledge effectively. 1000ventures.com

Iššūkiai mokslui Būti pasaulio mokslo erdvės dalyviais Tapti reikalingu rinkai O pinigų tai nėra......

Mokslas inovacijoms Mokslininkai paklausūs versle ir visuomenėje Mokslo rezultatai vertingi verslui ir visuomenei Mokslo centrai pritraukia investicijas Kuriasi nauji intelektualaus verslo dariniai Mokslo rezultatai persmelkia visas visuomenės gyvenimo sritis.

Iššūkiai inovacijoms Nors inovacinės veiklos finansavimas mažės, inovacijų svarba tik didės Trumpalaikė perspektyva ir dėmesys veiklos kaštų mažinimui – vyraujantis akcentas Resursų trūkumas politikus vers ieškoti novatoriškų problemos sprendimo būdų

Iššūkis Lietuvai yra ne kaip sukurti daugiau žinių (mokslo), bet kaip jau sukurtas žinias taip panaudoti, kad jos duotų didžiausią ekonominę bei socialinę naudą. Tai reiškia – kaip žinias konvertuoti į ekonominę vertę kuriančias inovacijas.

Tiek tradicinis stūmimo, tiek ir rinkos (siurbimo) modelis yra vienpusiai. Mokslo žinios nebūtinai taps inovacijomis, o rinka nebūtinai suformuos tinkamą poreikį inovacijoms reikalingų mokslo žinių

Šalių, miestų, regionų novatoriškumą lemia ne gebėjimas kurti naujas žinias, bet jo “absorbcinis gebėjimas” – išorinių žinių pritraukimas ir pavertimas naujomis inovacijomis. Tai – veiklos inteligentiškumas.

Inovacinė galia Gebėjimas absorbuoti naujas žinias Gebėjimas to kurti naujas žinias Gebėjimas žinias efektyviai panaudoti

Gebėjimas absorbuoti naujas žinias Gebėjimas žinias “rasti” Gebėjimas žinias suprasti Gebėjimas žinias įsisavinti Gebėjimas žinias skleisti

Šalies industrinė sistema žymia dalimi lemia jos įmonių bei organizacijų gebėjimą identifikuoti bei panaudoti naujas žinias

Kuo labiau regionas integruotas, susietas su aplinka, tuo didesnės jo galimybės panaudoti globalius ar kituose regionuose esančius intelektualiuosius išteklius

Vystymosi gebėjimas Įžvalga Know what? Know why? Know how? Know who? Naujos žinios ir kompetencija Įžvalga Intelligence Know what? Know why? Know how? Know who? Produktyvių žinių kūrimas Productive knowledge creating Efektyvūs sprendimai Decision making Bendro žinojimo Kūrimas: “Prieiti” “įsisavinti” “Paskleisti ” Naujos Vertės kūrimas

European High Level Group on the Intangible Economy Mes konkuruojame XXI amžiuje, tačiau mūsų institucijos sukurtos ir veikia remdamosi XIX amžiaus mąstysena European High Level Group on the Intangible Economy

Not everything you count counts; not everything that counts is counted

Ką sako anglai? Traditional innovation metrics measure the wrong things. They measure inputs like spending on tightly-defined research and development tasks that exclude the vast majority of the UK economy and that look favourably on economies such as Germany that have large medium-tech manufacturing sectors (such as car manufacture) They also measure outputs like patents that are chiefly relevant to high and medium-high-tech manufacturing, sectors that together account for only six per cent of the UK economy. Traditional metrics are based on an out-dated view of innovation 08/11/2018

Kiekviena šalis pasižymi savitu požiūriu į inovacinės veiklos koordinavimą, tačiau…

(…) sėkmingai veikiančios inovacijų sistemos turi išvystytus pagrindinius elementus ir veikiančius jų tarpusavio ryšius. Kokie tai elementai?

Prielaidos sėkmingai inovacinei veiklai Kapitalas Inovacijos Kompetencijos Technologija Rinkos 08/11/2018

Esminiai inovacijų sistemos elementai ir jų ryšiai (adaptuota pagal Hall ir Soskice, 2001) Finansai inovacinei veiklai Antrepreneriškas novatoriškos įmonės valdymas Švietimo ir profesinio rengimo sistema, orientuota į inovacinę veiklą Technologijų sklaidos ir perkėlimo sistema (t.y. ryšių tarp įmonių pobūdis, klasterizacija) Darbo rinka, palanki inovacinei veiklai 08/11/2018

Finansai inovacinei veiklai Nacionalinės “gerosios praktikos” Rizikos kapitalas, verslo angelai Paskolų garantijos, eksporto kreditų garantijos Valstybės parama stambiems ir rizikingiems projektams Valstybės fondų parama tyrimams iki patekimo į rinką Tikslinės tiesioginės užsienio investicijos Kredito unijos Parama bankų kreditams, teikiamiems inovaciniams projektams finansuoti Naujosios Ekonomikos Vystymo fondas (“fondų fondas”) Graikijoje, prisidedantis prie investicijų į “naujosios ekonomikos” sritis, o Vyriausybės investicijų grąža mažesnė nei įmonių. Parama SVV tyrimams iki patekimo į rinką, įdarbinant kvalifikuotus darbuotojus ir išorės konsultantus Vokietijos žemėje Rizikos kapitalo fondas KESYT, teikiantis lengvatinėmis formomis kapitalą jaunoms aukštųjų technologijų įmonėms JK Aukštųjų Technologijų fondas (“fondų fondas”) – DTI investuoja į egzistuojančius fondus, valdomus profesionalių vadybininkų, investuotojų naudai Lėšos Didžiajame Londone besikuriančioms mikro įmonėms aukštųjų technologijų ir “kūrybinių industrijų” srityse. 08/11/2018

Technologijų sklaida ir perkėlimas Nacionalinės “gerosios praktikos” Parama klasterizacijai ir tinklams Mokslo technologijų parkai Inovacijų centrai, verslo inkubatoriai Verslo konsultacijų ir informacijos centrai Technologijų perkėlimo ir sąsajų rėmimas Parama inovacijų tarpininkams Standartus nustatančių institucijų nepriklausomumo užtikrinimas Patentavimo sistemos sukūrimas TUI žinioms imliose srityse pritraukimas Olandijos Medea+ programa, skirta skatinti mikroelektronikos mokslo ir tyrimų bendradarbiavi- mą. Vyriausybė padengia tyrimų kaštus ir skatina laisvą dalinimąsi tyrimų rezultatais. Vokietijos Saksonijos žemės paramos schema, skirta palengvinti ryšius tarp technologijų tiekėjų (universitetų, tyrimų institutų) ir jų vartotojų (SVV). Teikiami tiesioginiai “grantai” technologijų centrams finansuojant jų operacinius kaštus, o jų paslaugomis gali naudotis tik kūrimosi stadijoje esančios SVV. Tarpdisciplininio bendradarbiavimo tarp įmonių ir tyrimų institutų, tęstinės tiriamosios veikos rėmimas. Padengiami konsultavimo, patentų, žaliavų pirkimo kaštai. Plačiojo ryšio (angl. broadband) infrastruktūros sukūrimas verslo parkuose, sumažinant įmonių, vei- kiančių šiuose parkuose paslaugų pirkimo kaštus. Projektas apsiriboja verslo parkais ir “pasyviąja” Infrastruktūra. 08/11/2018

Švietimas ir profesinis mokymas Nacionalinės “gerosios praktikos” Parama investicijoms į žmogiškąjį kapitalą Inovacijų kultūros ugdymas per nuolatinį visuomenės informavimą ir mokymą Įmonių profesinio mokymo programų rėmimas Parama Vadybos centro sukūrimui ir veiklai (Danija) siekiant apmokyti įmones ir gyventojus inovatyvių įmonių valdymo principų, praktikų, įgyti reikiamas vadybines kompetencijas. Olandijos valdžia skyrė 11,3 mln. eurų subsidiją Skaitmeninio universiteto Vystymo ir ekspertizės centrui, padengiant 13 jo metinių veiklos kaštų. Kitus kaštus dengia aukštosios mokyklos už centro sukuriamus nekomercinius produktus (internetines mokymosi priemones, metodus ir instrumentus). Prancūzijos Vyriausybė nacionaliniu lygiu sukūrė antreprenerystės mokymo vidurinėse ir aukštosiose mokyklose “geriausiųjų praktikų” observatoriją, palengvinant keitimąsi patirtimi ir šios patirties vertinimą. Vienos (Austrija) baigiamųjų kursų studentai yra apmokomi ir dalyvauja verslo planų rašymo konkurse. Verslo planai rengiami multidisciplininėse komandose ir yra vertinami potencialių investuotojų. 08/11/2018

Darbo rinka Parama mokslininkų, inžinierių ir doktorantų įdarbinimui Darbuotojų mokymas apjungiant privataus ir viešojo sektoriaus iniciatyvas Kova su “protų nutekėjimu” Nacionalinės “gerosios praktikos” Vokietijoje sukurta finansinė schema, kuria paremiamas “inovacijų asistentų” įsidarbinimas Berlyne veikiančiose SVV, taip pagerinant jų inovatyvumą. “Inovacijų asistentai” – tai aukštos kvalifikacijos darbuotojai, neseniai baigę universitetines studijas ar net turintys daktaro laipsnį (techninių ar socialinių mokslų srityse). Airijoje sukurta veikianti tikslinių tiesioginių užsienio investicijų mokslo ir tyrimų srityje pritrau- kimo sistema, įgalinanti sukurti kokybiškas darbo vietas ir sumažinanti “protų nutekėjimo” probemą. Danijoje suteikiama studentams galimybė įgyti PhD laipsnį dirbant privačioje, su tiriamąja veikla susijusioje įmonėje. Tyrimų ir studijų programa yra sukuriama bendradarbiaujant su universitetais, kurie teikia akademines konsultacijas ir vertina tezes. 08/11/2018

Antrepreneriškas novatoriškų įmonių valdymas Nacionalinės “gerosios praktikos” Visuomenės ir SVV informavimas ir mokymas Parama pradedančioms inovatyvioms įmonėms Verslo informaciniai centrai Vadybos programos įmonių vadovams Olandijoje įkurta Speciali antreprenerystės ir švietimo komisija, kurią sudaro Vyriausybės,visų lygių švietimo institucijų, verslo ir socialinių org. atstovai. Jos tikslas – užtikrinti antreprenerystės sklaidą švietimo ir verslo organizacijose. Airijos vyriausybė suteikė paramą nekilnojamojo turto kompanijoms, kad šios pastatytų ir įrengtų patalpas pradedančių inovatyvių hi-tech SVV įmonių verslo inkubatoriui. Mokestinės lengvatos pradedančioms inovatyvioms įmonėms Prancūzijoje. Siekdamos pretenduoti į lengvatą, SVV turi skirti bent 15 proc. savo išlaidų MIT veiklai ir vykdyti bent vieną tiriamąjį projektą. Lengvatos esmė – įmonė atleidžiama nuo darbdavio Socialinio draudimo įmokų, liečiančių su MIT veikla susijusius darbuotojus, dalies. Atleidimas nuo mokesčio yra proporcingas MIT darbuotojų etatams. Valstybės paskolos rizikos kapitalo įmonėms, finansuojančioms inovatyvių SVV akcinį kapitalą (max 500.000 eurų per 6 mėn.) 08/11/2018

Problemos su konkurencingumo matavimu žinių ekonomikoje: 61 proc. didžiųjų D.Britanijos kompanijų finansinėse ataskaitose visai neatsispindi vartotojų aptarnavimo aspektas 74 proc. nieko neatskleidžia apie inovacinę veiklą 75 proc.nepateikia duomenų apie mokslą ir tyrimus Rezultatas: Investuotojai mažiau pasitiki įmonių finansinėmis taskaitomis

Konkurencingumo matavimo parametrai Apčiuopiami/ pamatuojami Neapčiuopiami/ nepamatuojami? Makroekonominė padėtis Tolerancijos laipsnis Valstybės valdymo efektyvumas Pasitikėjimo, geros valios laipsnis Technologijų skvarba Santykių kokybė Atvirumas globalizacijai Unikalios žinios Švietimas, išsilavinimas Susiformavę tinklai Verslo produktyvumas Mokslas ir tyrimai

Doc. dr. Giedrius Jucevičius Regiono ekonominė plėtra yra tiesiogiai susijusi su kūrybingų darbuotojų, tame tarpe visokio “plauko” menininkų buvimu. ESF/2004/2.5.0-K01-021/SUT-167 Doc. dr. Giedrius Jucevičius

R. Floridos tezės: Sėkmingiausios regioninės ekonomikos yra tos, kuriose aptinkamas aukščiausias kūrybingų darbuotojų (angl. creative workers) kiekis. Šie darbuotojai nėra susiję su regionais, pasižyminčiais gamtiniais ištekliais - jie dirba bet kuriame pasaulio gale. Despite its name Silicon Valley does not reside on top of rich veins of silicon.

Kas yra kūrybingi darbuotojai? Super-kūrybingas branduolys •Kompiuterijos ir matematikos profesijos •Architektūra ir inžinerija •Fiziniai ir socialiniai mokslai •Švietimo ir mokymo sektorius •Menai, dizainas, pramogų sektorius, sportas ir žiniasklaida

Kas yra kūrybingi darbuotojai? Kūrybingi profesionalai: •Vadybininkai •Verslo ir finansinės operacijos •Teisininkai •Sveikatos apsaugos darbuotojai •Galutinių pardavimų vadybininkai

Miestų augimas ir plėtra Pasak R.Floridos, kūrybingoji klasė auga … Klasinė struktūra, 1900-1999 Thousands Source: Richard Florida.

Kokie veiksniai sąlygoja kūrybingų darbuotojų pritraukimą ir išlaikymą Tolerancija: rasinė, lytinė, toleruojamas kūrybiškas ekscentriškumas. “Plug & Play”: galima lengvai persikelti į labiausiai kūrybingas vietas ir greitai suformuoti socialinius ir profesinius tinklus.

Kokie veiksniai sąlygoja kūrybingų darbuotojų pritraukimą ir išlaikymą Bohema: menine prasme kūrybingi žmonės – autoriai, dizaineriai, muzikantai, kompozitoriai, aktoriai, režisieriai, tapytojai, skulptoriai, fotografai, šokėjai, aktoriai ir kt.

Kokie veiksniai sąlygoja kūrybingų darbuotojų pritraukimą ir išlaikymą Autentiška miesto atmosfera: istorinių pastatų, miesto gyvensenos tradicijų, unikalios muzikinės scenos, galerijų, kavinių, užeigų sintezė. “Grandininiai” supermarketai, restoranai ir naktiniai klubai – ne autentika.

San Francisko įlankos plėtra San Franciskas: Tolerancija: Didelė Miesto autentiškumas: Didelis Bohemos indeksas: Didelis Technologijų sektorius: Mažas

San Francisko įlankos plėtra Silikono slėnis: Tolerancija: Didelė Miesto autentiškumas: mažas Bohemos indeksas: Mažas Technologijų sektorius: Didelis

Doc. dr. Giedrius Jucevičius R.Floridos išvada: Silikono slėnis nebūtų suklestėjęs be San Francisko kultūrinių privalumų: abi šios vietovės sudaro vientisą regiono ekosistemą. Fighting words in Silicon Valley ESF/2004/2.5.0-K01-021/SUT-167 Doc. dr. Giedrius Jucevičius

Kūrybinės industrijos Meniniai produktai Vaizduojamasis menas Aktorinis menas Audiovizualinės veiklos Multimedija Literatūra, knygos ir leidyba Drabužiai ir jų priedai Meno dirbiniai Šokiai Filmai ir video Skaitmeninis menas Dekoras Tapyba Gyva muzika Muzikos įrašai Reklama Namų apyvokos produktai Skulptūra Teatras Radijas Komunikacijos Cirkas Interneto transliacijos Švietimas Dovanos Fotografija Gatvės vaidinimai Pramogos Žaislai Dizainas Raštinės reikmenys Mados

Vertės kūrimo grandinė – pramonės šakose ir įmonėse Valdymo ir inovacijų infrastruktūra Tyrimai, vystymas, projektavimas Žmogiškųjų išteklių vystymas Apsirūpinimas ištekliais Procesų Gamyba Paskirstymas Marketingas Aptarnavimas aprūpinimas

Galimi požiūriai į kūrybinių industrijų ekonominį poveikį Kūrybinės industrijos (kitos – tradicinės ir šiuolaikinės – šakos) Popieriaus gamyba, spausdinimas Kūrybinės industrijos Maistas ir gėrimai Tekstilė ir drabužiai Mediena ir baldai Chemijos pramonė Vertės kūrimo grandinė

Pagrindinė kūrybinių industrijų nauda: Lietuvos kontekstas Dideliu augimo potencialu pasižyminčio savarankiško stipraus ūkio sektoriaus susiformavimas ir galimas poveikis kitiems sektoriams (pvz. turizmui); Ekonominės ir socialinės sanglaudos galimybė šalies regionams; Teigiamas poveikis šalies/regionų įvaizdžiui ir identitetui; Galimybė tradicinių šakų įmonėms pereiti prie aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių veiklų; Kūrybiškumo ir inovacijų kultūros sklaida visuomenėje, kūrybiškų profesionalų vaidmens stiprėjimas įmonėse, organizacijų kultūros pokyčiai; Technologinių ir socialinių-kultūrinių kompetencijų apjungimo sinergijos galimybės, impulsas klasterizacijos procesams.

Izraelis: “Paslėptos dykumos vertybės” (1999) Vizijos sukūrimas Esminių kompetencijų nustatymas Esminių sėkmę įgalinančių veiksnių nustatymas Esminių sėkmės indikatorių sukūrimas ESF/2004/2.5.0-K01-021/SUT-167 Doc. dr. Giedrius Jucevičius