Moksliniai tyrimai - kokybė ir vertinimo problemos MRU seminaras 2008 03 19 EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Moksliniai tyrimai  - kokybė ir vertinimo problemos Eugenijus Butkus

Mokslo žinių vaidmuo visuomenėje Žinių kūrimas ir sklaida Valstybė Ūkis, verslas Universitetai, institutai Žinių naudojimas

Mokslo darbų publikavimas ir sklaida yra vienas pagrindinių mokslininko veiklos rezultatų. Kas pasiekta moksle per laikotarpį nuo nepriklausomybės atstatymo, kiek Lietuvos mokslas matomas ir žinomas pasaulyje, kiek lietuvių mokslininkų darbai iš tiesų pelnė pripažinimą

Mokslinių publikacijų skaičius Europos Sąjungos statistikoje [1] vertinamas pagal straipsnius Tarptautinės mokslinės informacijos instituto (ISI, Institute for Scientific Information, įkurtas 1960 m., dabar Thomson Scientific) duomenų bazėje esančiuose žurnaluose. [2] [1] European Commission. Directorate-General for Research. Towards a European Research Area Science, Technology and Innovation. Key figures 2003–2004. (EUR 20735 EN, 2003). [2] http://www.scientific.thomson.com/

Šiuo metu ISI duomenų bazėje yra per 10 Lietuvos mokslinių žurnalų, o tokie kaip Baltic Astronomy, Baltic Forestry, Informatica, tapo iš tiesų tarptautinėje mokslo bendruomenėje žinomais žurnalais, ir dabar pusės publikacijų autoriai šiuose žurnaluose yra iš kitų šalių. Atkreiptinas dėmesys į du humanitarinių ir socialinių mokslų žurnalus – Problemos ir Verslo ir ekonomikos transformacijos, kurie įtraukti į ISI humanitarinių ir socialinių duomenų bazes.

Mokslinės informacijos instituto (Institute for Scientific Information (ISI) Web of Science duomenų analizė Web of science sudaro 3 duomenų bazės: Science Citation Index (SCI) Expanded, Social Sciences Citation Index (SSCI), Arts & Humanities Citation Index (A&HCI)

LIETUVOS MOKSLININKŲ ISI PUBLIKACIJOS (EFEKTYVUMAS )

LIETUVOS MOKSLININKŲ DARBŲ CITAVIMAS ISI DUOMENŲ BAZĖJE (kokybė ?)

Lietuvos, Latvijos ir Estijos publikacijų skaičius Arts & Humanities Citation Index (A&HCI) Menai ir humanitariniai mokslai   Lietuva Latvija Estija 1997 1 4 1998 6 2 1999 10 2000 2001 3 2002 5 2003 8 2004 2005 28 2006 32 Science Citation Index Expanded (SCI)   Lietuva Latvija Estija 1997 359 325 464 1998 408 346 514 1999 471 363 555 2000 479 324 512 2001 500 327 565 2002 608 339 544 2003 643 297 581 2004 815 334 659 2005 869 295 722 2006 1106 280 850 © LMT

Bendras publikacijų skaičius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 1997-2006 m.

ISI Publikacijų skaičius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 1 mlj ISI Publikacijų skaičius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 1 mlj. gyventojų © LMT

Socialinių mokslų duomenų bazė Socialinių mokslų duomenų bazė. Latvijos, Lietuvos ir Estijos publikacijų skaičius

Address=(Law Univ Lithuania) Results Address=(Law Univ Lithuania) Timespan=All Years. Databases=SCI-EXPANDED, SSCI, A&HCI. Results:17   Results: 24 Results: 24

 1. Title Implementation of electronic governance: The case of society interaction with public administration in Lithuania Author(s): Limba T Source: TRANSFORMATIONS IN BUSINESS & ECONOMICS   Volume: 6   Issue: 2   Pages: 235-249   Supplement: Suppl. A   Published: 2007 Times Cited: 0  2. Title: The generalizability of the Youth Self-Report syndrome structure in 23 societies Author(s): Ivanova MY, Achenbach TM, Rescorla LA, et al. Source: JOURNAL OF CONSULTING AND CLINICAL PSYCHOLOGY   Volume: 75   Issue: 5   Pages: 729-738   Published: OCT 2007 Times Cited: 0  3. Title: Social security and welfare: Concepts and comparisons (introducing social policy) Author(s): Cesnuityte V Source: SOCIOLOGICAL RESEARCH ONLINE   Volume: 12   Issue: 2   Published: MAR 26 2007 Times Cited: 0  4. Title: Foreword Author(s): Caplinskiene M, Pauliukevicius A Source: FORENSIC SCIENCE INTERNATIONAL   Volume: 169   Pages: S1-S1   Supplement: Suppl. 1   Published: JUN 15 2007 Times Cited: 0                                                                                                      5. Title: Maintenance of forest biodiversity in a Post-Soviet governance model: Perceptions by local actors in Lithuania Author(s): Lazdinis M, Angelstam P, Lazdinis I Source: ENVIRONMENTAL MANAGEMENT   Volume: 40   Issue: 1   Pages: 20-33   Published: JUL 2007 Times Cited: 1                                                                                                      6. Title: Morphologic, experimental-comparative investigation as an identification of the injuring instrument method Author(s): Sitiene R, Zakaras A, Pauliukevicius A, et al. Source: FORENSIC SCIENCE INTERNATIONAL   Volume: 167   Issue: 2-3   Pages: 255-260 2007 Times Cited: 0

7. Title: Epidemiological comparisons of problems and positive qualities reported by adolescents in 24 countries Author(s): Rescorla L, Achenbach TM, Ivanova MY, et al. Source: JOURNAL OF CONSULTING AND CLINICAL PSYCHOLOGY   Volume: 75   Issue: 2   Pages: 351-358   Published: APR 2007 Times Cited: 2                                                                                                      8. Title: Application of atomic absorption spectroscopy for detection of multimetal traces in low-voltage electrical marks Author(s): Jakubeniene M, Zakaras A, Minkuviene ZN, et al. Source: FORENSIC SCIENCE INTERNATIONAL   Volume: 161   Issue: 1   Pages: 36-40   Published: AUG 10 2006 Times Cited: 1                                                                                                      9. Title: Towards hydrogen economy in Lithuania Author(s): Milciuviene S, Milcius D, Praneviciene B Source: INTERNATIONAL JOURNAL OF HYDROGEN ENERGY   Volume: 31   Issue: 7   Pages: 861-866   Published: JUN 2006 Times Cited: 1                                                                                                      10. Title: Group interests of agents functioning in changing environments Author(s): Raudys S, Pumputis A Source: MULTI-AGENT SYSTEMS AND APPLICATIONS IV, PROCEEDINGS   Volume: 3690   Pages: 559-563   Published: 2005 Times Cited: 0  11. Title: Adolescents' social strategies: Patterns and correlates Author(s): Sondaite J, Zukauskiene R Source: SCANDINAVIAN JOURNAL OF PSYCHOLOGY   Volume: 46   Issue: 4   Pages: 367-374   Published: AUG 2005 Times Cited: 0

Vilniaus Universitetas Publikacijos Citavimai

Lietuvos, Latvijos ir Estijos humanitarinių mokslų publikacijų skaičius Menai ir humanitariniai mokslai Arts & Humanities Citation Index (A&HCI)   Lietuva Latvija Estija 1997 1 4 1998 6 2 1999 10 2000 2001 3 2002 5 2003 8 2004 2005 28 2006 32

SpringerLINK  Compendex IEEE/IEE  INSPEC MEDLINE AGRICOLA IBSS   MLA   MUSE PsycInfo The Philosopher’s Index ERIC   EMERALD   IPSA   Business Source Complete ABC-CLIO / Historical abstracts Academic Search Premier CAB Abstracts CEPOL Research and Science Database Chemical Abstracts (CAplus) GeoRef Humanities International Index ICONDA IndexCopernicus  LISA  MathSciNet (Mathematical Reviews) SocINDEX with Full Text Sociological Abstracts http://www.lmt.lt/NAUJIENOS/Tarpt_duom_bazes_jungtinis.doc

Tarptautinė duomenų bazė "Lituanistika" Duomenų bazė „Lituanistika“ kuriama vykdant ES Socialinio fondo BPD,,Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“  projektą „Tarptautinė mokslinė duomenų bazė „Lituanistika“ Projekto tikslas: humanitarinių ir socialinių mokslo sričių mokslininkų galimybės pristatyti savo mokslinius pasiekimus nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis bei tuo pačiu įtvirtinti savo kaip mokslininkų pripažinimą bei kompetenciją. Iš kitos pusės, mokslininkai ir visuomenė turi galimybę susipažinti su Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų srities mokslininkų pasiekimais bei įvertinti jų reikšmę http://www.minfolit.lt/

Lietuvos dalyvavimo ES 6-oje bendrojoje programoje rezultatai Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra

Tarptautiniai Lietuvos mokslo vertinimai Norvegijos mokslo tarybos organizuotas vertinimas 1996 m. Pasaulio banko ekspertizė „Lietuva žinių ekonomikos link” 2003 m. Europos Komisijos atviro koordinavimo metodo (CREST) ekspertizė 2007 m. (pristatyta Vyriausybei)

ES ekspertų, vertinusių Lietuvos mokslo sistemą, rekomendacijos Po kelerius metus trukusių diskusijų dabar atėjo laikas imtis veiksmų, tačiau reikia ( ...) paremti veiksmus patikima analize. Svarbiausi politikos kūrimo tikslai turi būti planavimas ir strategijos kūrimas. Reikia turėti strateginę viziją ir plačiai suderintus principus apie tai, koks turėtų būti konkretus šalies profilis, susijęs su inovacijomis, verslo vaidmeniu, valstybinės mokslo sistemos vaidmeniu pramonei ir mokslo bei švietimo sistemos prisitaikymo gebėjimais

Reikia konsoliduoti ir patikslinti institucijų vaidmenis, siekiant daugiau dėmesio skirti aukštai dėstymo kokybei, … ūkio ir visuomenės poreikiams. Kadangi konsolidavimas reikštų institucijų sujungimą ar net kai kurių institucijų panaikinimą, vienintelis tinkamas būdas pasirengti tokiam procesui būtų nepriklausomas mokslinių tyrimų sistemos bei atskirų jos institucijų įvertinimas, atliekamas tarptautinių ekspertų. Tokį įvertinimą reikėtų pradėti kiek įmanoma greičiau. Reikia modernizuoti valstybinės mokslo sistemos, ypač universitetų, valdymą, labiau orientuojantis į strategijų kūrimą ir atskaitingumą išorės interesų grupėms, kurios turi turėti daugiau galimybių pareikšti savo nuomones universitetų ilgalaikiame strategijų kūrime, o universitetų ir institutų vadovai turėtų būti atskaitingesni.

Atsižvelgiant į didžiules MTTPI mišriosios politikos ir ypač struktūrinių fondų lėšų teikiamas galimybes, reikia suderinti ilgalaikį politikos kūrimo ir įgyvendinimo sistemos gebėjimų stiprinimą. Tam reikėtų sukurti struktūras, organizuojančias bei įgyvendinančias fundamentaliuosius ir taikomuosius mokslinius tyrimus (Mokslinių tyrimų tarybos modelis, Technologijų agentūros modelis). Visos papildomos finansinės paskatos, ypač atlyginimų padidinimas mokslininkams ir tyrėjams Lietuvoje turėtų būti glaudžiai siejamos su elgesio ir veiklos pokyčiais, padedančiais kurti palankias sąlygas inovacijoms. … tai apima paskatas tiek atskiriems mokslininkams tyrėjams, tiek institucijoms.

Research of low quality is dangerous even when relevant, because it may create false authority. We recommend that the criteria for becoming qualified for a professorship be reconsidered. We suggest that one criterion should be to have published at least two articles in international peer-reviewed journals (Philosophy, Modern History, Political Science, Sociology)

MOKSLINIŲ TYRIMŲ FINANSAVIMAS: Bazinis finansavimas Programinis mokslo finansavimas Konkursinis mokslo finansavimas (didinti nuo 5-6%) Suformuoti Lietuvos mokslo prioritetus Mokslo ekspertizė Parengti mokslo, technologijų ir inovacijų įžvalgą (plėtros raidos scenarijų)

MOKSLINIŲ TYRIMŲ FINANSAVIMAS Lietuvoje išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai tik 0,8 % BVP. Europos Sąjungos iškeltas uždavinys – MTEP finansavimas 2010 m. turi priartėti prie 3% nuo BVP. Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimas Lietuvos politinių partijų ir akademinės bendruomenės institucijų 2004 m. M e m o r a n d u m a s - valstybės biudžeto išlaidos mokslui ir eksperimentinei plėtrai kasmet augtų 0,1% BVP ir 2010 metais pasiektų 1% BVP

MTEP finansavimas, % BVP, 2004

Mokslinių tyrimų programų ir prioritetų optimizavimas: mokslinių tyrimų erdvės tikslas – užtikrinti nacionalinių ir regioninių MTP darną ir prioritetą Europos svarbos klausimais; tolesnės pažangos forma – tarpusavio vertinimo, kokybės užtikrinimo ir bendro Europos, nacionalinių ir regioninių programų vertinimo principų sukūrimas; gerinti programų koordinavimą ir finansavimo veiksmingumą; Sudaryti bendras svarbias MTP; koordinuoti mokslinių tyrimų programas ir prioritetus. „Europos mokslinių tyrimų erdvė: naujos perspektyvos“ (Žalioji knyga)

Mokslinių tyrimų prioritetai Lietuvoje Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) prioritetines kryptis nustatyti planuojant ir koordinuojant veiklą, nustatant kryptis, į kurias tikslinga koncentruoti ribotus Lietuvos resursus. Nuolatiniai mokslo plėtotės visuomeniniai prioritetiniai tikslai, kurie turi būti svarbus prioritetinės paramos tyrimams kriterijus, yra mokslo poveikio šalies ekonomikai didinimas ir šalies mokslinės kultūros ugdymas. Prioritetinis tikslas yra tarptautinio lygio mokslo, įeinančio į pasaulinę mokslo apyvartą, ugdymas. LMT studija „Siūlymai dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros prioritetinių krypčių nustatymo“. Darbo grupės vadovas prof. habil. dr. A. Lukoševičius

Nacionalinės mokslo programos samprata Nacionalinė mokslo programa yra mokslinių tyrimų projektų ir jų vykdymui būtinų metodų ir priemonių visuma, sukurianti prielaidas valstybei ir visuomenei svarbioms problemoms spręsti. Programos tikslas - sutelkti Lietuvos mokslinį potencialą ir finansinius išteklius, inicijuojant apibrėžtai problemai spręsti būtinus naujus ir koordinuojant vykdomus (tarp jų ir tarptautinio bendradarbiavimo pagrindu) įvairių institucijų ir tyrėjų grupių mokslinius tyrinėjimus.

Lietuvos mokslo taryba apibendrino mokslo ir studijų institucijų, mokslininkų, valstybės įstaigų siūlymus dėl nacionalinių mokslo programų tematikos ir pateikė siūlymą rengti penkias nacionalines mokslo programas: 1. Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas. 2. Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui. 3. Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis. 4. Lėtinės neinfekcinės ligos. 5. Darni energetika.

Uždaviniai Mokslo ir studijų sistemos tarptautinis vertinimas Ekspertizių rezultatus panaudoti mokslo administravimo ir finansavimo sistemos pertvarkai. Padidinti lėšas programiniam ir konkursiniam tyrimų finansavimui Esminiams pertvarkymams įgyvendinti panaudoti struktūrinių fondų galimybes (Tyrėjų karjeros programa).

Creating a German “elite” 2005 02 Creating a German “elite” Controversial plan aims to select universities to challenge Oxford, Harvard | By Ned Stafford In an attempt to stimulate scientific research and give German universities an international scientific reputation, Germany's federal government has announced a competition that will result in five institutions being named as “top universities” and receiving €250 million over 5 years.

Source: Journal of Investigative Medicine, May 2007  

Retractions unsettle structural bio January 2007 Scientists from the Scripps Research Institute led by Geoffrey Chang have retracted three highly-cited papers (1, 2, 3) in Science on ATP binding cassette transporters, stating that new findings by another group invalidated their proposed structure and biology of the transporters. Two more retractions will appear in upcoming issues of the Journal of Molecular Biology and Proceedings of the National Academy of Science. The retracted papers span more than five years of work

How to change NIH peer review? December 2007   NIH Director Elias Zerhouni has presented US biomedical researchers with a mission: "Fund the best science, by the best scientists, with the least administrative burden." Since July, 2007, the NIH has received more than 2600 suggestions from researchers about ways to improve the agency's peer review process. Currently, the agency is sifting through the suggestions, and plans to conduct pilot experiments to test their effectiveness early next year. The stakes are high: Each year, the Center for Scientific Review - the portal for NIH grants - receives 80,000 applications, and recruits more than 18,000 external experts for peer review.

Bringing Order to Authorship In August 2007, the members of a US government interdisciplinary research group gathered behind closed doors to discuss a controversy in the lab. The group - which comprised chemists, biologists, toxicologists, and physicists - was discussing an author dispute that had arisen over a soon-to-be-published manuscript. One of the life scientists in the lab (who asked to remain anonymous for fear of retribution) had directed a smaller project within his discipline, mentoring a postdoc throughout the conception and execution of the experiments, as well as compiling the paper, which the postdoc wrote. When this researcher returned from vacation and saw the final version of the paper, the postdoc was correctly listed as first author. However, the lab director - not a life scientist - was listed as senior corresponding author. The postdoc's mentor was listed in the middle of the author list.