1 tema. Veiklos audito kriterijai Įvadas: 1 tema. Veiklos audito kriterijai 2 tema. Audito standartai 3 tema. Audito procesas 4 tema. Duomenų atranka ir analizė 5 tema. Matematinės statistikos pradmenys 6 tema. Respondentų nuomonės atranka ir analizė 7 tema. Tarptautinės veiklos audito patirties apžvalga 8 tema. ES šalių programų vertinimas

Pagrindinė literatūra: Auditing Standards. Issued by the Auditing Standards Committee at the XIV-th Congress of INTOSAI in 1992 in Washington, D.C., United States as amended by the XV-th Congress of INTOSAI in 1995 in Cairo, Egypt. Čekanavičius V. Murauskas G. Statistika ir jos taikymai. Vilnius, TEV, 2000. Puškorius S. Veiklos auditas: monografija.-Vilnius: LTU LC, 2004.

Veiklos audito turinys nauja kontrolės forma, aprėpia viešojo sektoriaus institucijų, jos atskirų sistemų ir visos valstybės veiklą. Pačia plačiąja prasme veiklos auditas yra: valstybės, ministerijų, departamentų ir kitų viešojo sektoriaus institucijų valdymo: ekonomiškumo, efektyvumo, veiksmingumo: sisteminė analizė bei išvadų ir pasiūlymų, kaip šiuos kriterijus gerinti, rengimas.

Audito institucijos Daugelyje šalių sukurtos specialios kontrolės institucijos, Įvairiuose departamentuose, organizacijose, įstaigose, ministerijose įsteigti struktūriniai padaliniai, kurie atlieka vidinio audito funkcijas. Sukurtos specialios tarptautinės organizacijos, nustatančios: veiklos audito standartus, nagrinėjančios ir apibendrinančios sukauptą patirtį, siekiančios suvienodinti taikomus požiūrius, metodus, modelius, procedūras.

Veiklos auditas apima: administracinės veiklos ekonomiškumo auditą, tikrinamų organizacijų žmogiškųjų, finansinių ir kitų resursų analizę, informacinių sistemų tyrinėjimą, veiklos pamatavimus ir monitoringo tvarkymą, tikrinamos organizacijos veiklos veiksmingumo įvertinimą

Veiklos auditas skiriasi: turiniu (finansiniu, ekonominiu, valdymo, teisiniu ir įvairių šių veiksnių kombinacijomis), kompleksiškumu (neretai veikla vykdoma dalyvaujant daugeliui organizacijų, atliekančių joms priskirtas funkcijas), sudėtingumu (sąveikos, valdymo, atsakomybės neapibrėžtumu), laikotarpiu, per kurį šios funkcijos turi būti atliktos, planų įvairove (operatyvinių, taktinių, strateginių), planų turiniu, jų struktūra, terminų gausa, kurie neretai sunkiai suderinami ir kitomis savybėmis.

Visa tai reikalauja: kad būtų sukurti specialūs veiklos audito metodai, plačiai taikoma sisteminė analizė, plėtojama specifinė metodologija, remiamasi kokybiniais ir kiekybiniais duomenimis, kurie tinkamai apdoroti ir pasirūpinta išvadų bei rekomendacijų patikimumu ir tikslumu.

Poreikis atlikti auditą įvairių stagnacijos procesų atsiradimas, pastebima veiklos ekonomiškumo, efektyvumo ir/ar veiksmingumo stoka, prognozavimo ir planavimo klaidos, valdymo struktūrų gremėzdiškumas, funkcijų dubliavimas, atskaitomybės ir atsakomybės spragos, atsilikimas nuo pasaulinių standartų, įstatyminės bazės neatitikimas šiuolaikiškiems reikalavimams, sunkiai suprantamas lėšų panaudojimas, ypač stambiu mastu, aukštų pareigūnų viešųjų ir privačių interesų derinimo tvarkos pažeidimai.

1. Veiklos audito kriterijai Pagrindiniai kriterijai (3E kriterijai): Ekonomiškumas (Economy); Efektyvumas (Efficiency); Veiksmingumas (Effectiveness);

Ekonomiškumas - panaudotų išteklių, kurie reikalingi kokiam nors rezultatui gauti, minimizavimas, išlaikant tam tikrą to rezultato kokybę.

Efektyvumas santykis tarp pageidautinų veiklos rezultatų ir panaudotų tiems rezultatams pasiekti kompleksinių išteklių, indėlių, kaštų bei kitų resursų. Efektyvumas vertina: laiką, darbuotojų , vykdančių konkrečią užduotį, skaičių, darbo organizavimo aspektus, sąveikos problemas resursus ir kitus veiksnius.

– tai nustatytų tikslų įgyvendinimo laipsnis Veiksmingumas – tai nustatytų tikslų įgyvendinimo laipsnis panaudojus tam tikrą išteklių kiekį. 3E kriterijai yra pasiskirstę hierarchine tvarka

3E kriterijų hierarchija Veiks- mingumas Efektyvumas Ekonomiškumas

Veiksmingumo kriterijus - aukščiausio lygmens kriterijus: Nustato kiekvieno efektyvumo kriterijaus įtaką veiklos rezultatams, Aprėpia efektyvumo kriterijų visumą, Įvertina nustatytų tikslų pasiekimo laipsnį.

Vertinant veiksmingumą: Reikia nustatyti ir kiekybiškai įvertinti rezultatus; Aiškiai suformuluoti tikslus Vengti prieštaraujančių tikslų. Paskirstyti tikslus į uždavinius; Suderinti efektyvumo ir veiksmingumo kriterijus.

Kiekybinių kriterijų formavimo pagrindai Suvokiama kiekybinių kriterijų svarba Atrenkami pagrindiniai veiksniai Šie veiksniai susiejami su kriterijais Sukuriamas proceso modelis Nustatomi kiekybiniai ir loginiai ryšiai tarp veiksnių ir kriterijų Nusprendžiama, esant kokioms kriterijaus reikšmėms bus priimamas koks nors sprendimas

Bendrojo kriterijaus formavimas Sujungti visus kriterijus į vieną: 1. Bendrasis kriterijus yra trupmena, kurios skaitiklyje yra visi didintini kriterijai, o vardiklyje – tie, kuriuos reikia mažinti,

Bendrasis kriterijus Bendrasis kriterijus yra pasverta kriterijų suma: 2. Sujungti visus kriterijus į vieną: Bendrasis kriterijus yra pasverta kriterijų suma: Bendrasis kriterijus yra pasverta visų kriterijų sandauga:

Sprendimus darantis asmuo: Vadovaujasi subjektyvia vertinimo sistema Negali tiksliai apibrėžti taikomų principų ir taisyklių Nežino kiekvieno kriterijaus prioritetų Neaiškiai suvokia kiekvieno kriterijaus priimtinas ribas

Rekomendacijos menedžeriui: Maksimaliai išsiaiškinti vadovo preferencijas Paaiškinti vadovui, kaip lyginami sprendimo variantai Supažindinti su taikoma metodika Paaiškinti jų esmę pasitelkiant konkrečius pavyzdžius

Euristinės sprendimų priėmimo taisyklės: 1. Kriterijų santrauka 2. Vieno kriterijaus pasirinkimas iš visų: Nereikia nustatyti svorio koeficientų Ribinių lygčių sudarymo procedūra yra akivaizdi Matosi, kiek kainuoja kriterijaus dydžio pokyčiai

3E kriterijų taikymas. Universitetas Ekonomiškumas Ištekliai ir sąnaudos: 1. Personalo išlaikymo. 2. Studentų išlaikymo. 3. Logistikos. 4. Infrastruktūros plėtros

3E kriterijų taikymas. Universitetas Efektyvumas Veiklos rūšys: 1. Pedagoginė 2. mokslinė 3. Metodinė 4. Ūkinė 5. Finansinė

3E kriterijų taikymas. Universitetas Veiksmingumas Rezultatai (išeiga): 1. Parengti specialistai 2. Mokslinė produkcija 3. Metodinė produkcija 4. Įdiegti moksliniai laimėjimai 5. Gautas finansavimas

Euristinės sprendimų priėmimo taisyklės: 3. Nuosekliųjų nuolaidų metodas: Visi kriterijai suskirstomi pagal svarbą Uždavinys sprendžiamas vadovaujantis svarbiausiu kriterijumi Jei gautas rezultatas yra nepatenkinamas, nustatoma svarbiausio kriterijaus mažinimo riba Uždavinys sprendžiamas antrojo pagal svarbą kriterijaus atžvilgiu Jei gautas rezultatas yra nepatenkinamas, nustatoma antrojo kriterijaus mažinimo riba Tokie veiksmai tęsiami tol, kol bus rastas priimtinas sprendimas.