„Viešosios erdvės tekstai pamokoje – pilietiškumo ugdymo galimybė”
Vietoje įžangos
Iš Griunvaldo deklaracijos [1982] Užuot smerkę ar patvirtinę neabejotiną žiniasklaidos galią, kaip akivaizdų faktą turime suprasti jos įtaką ir skvarbumą visame pasaulyje, taip pat įvertinti jos, kaip kultūros elemento, svarbą. Vystymosi procese negali būti nuvertintas nei ryšių ir žiniasklaidos vaidmuo, nei pačios žiniasklaidos funkcija, kuri yra piliečių aktyvaus dalyvavimo visuomenėje instrumentas.
Iš Griunvaldo deklaracijos [1982] Politinė ir švietimo sistemos turi suprasti, kad jų pareiga – skatinti piliečių kritinį supratimą apie komunikacijos reiškinius. Deja, neformalaus švietimo sistema padarė labai nedaug, kad būtų skatinamas informacinis raštingumas ar mokymas apie komunikaciją. Egzistuoja pernelyg didelis atotrūkis tarp siūlomos mokymosi patirties ir realaus pasaulio, kuriame gyvena žmonės.
Iš Griunvaldo deklaracijos [1982] Jei jau dabar yra svarūs argumentai apie informacinį raštingumą kaip pasiruošimą atsakingam pilietiškumui, tai netolimoje ateityje vystantis naujausioms komunikacijos technologijoms (palydoviniam ryšiui, skaitmeninei TV ir pan.), šie argumentai bus apskritai neatremiami dėl vis didėjančios žiniasklaidos priemonių įvairovės ir jų vartojimo.
Iš Griunvaldo deklaracijos [1982] Atsakingi bus tie pedagogai, kurie neignoruos šių pokyčių, bet dirbs kartu su savo mokiniais, siekdami juos suprasti, atsižvelgdami į komunikacijos priemonių vystymąsi ir naujas informacijos prieigos galimybes. Nereikėtų nuvertinti šios informacijos ir idėjų srauto poveikio kultūriniam tapatumui, kurį tarp skirtingų kultūrų skatins pati žiniasklaida.
Iš Griunvaldo deklaracijos [1982] Mokykla ir šeima dalijasi atsakomybe, rengdamos jauną žmogų gyvenimui – pasauliui, kuriame egzistuoja vaizdų, žodžių ir garsų galia. Kad vaikų ir suaugusiųjų raštingumas būtų ugdomas šiose trijose simbolinėse sistemose, reikės iš naujo įvertinti švietimo prioritetus. Toks įvertinimas gali nulemti integruotą požiūrį į kalbos ir komunikacijos mokymą.
Iš Griunvaldo deklaracijos [1982] Informacinis raštingumas efektyviausias bus tuomet, kai tėvai, mokytojai, žiniasklaidos atstovai ir viešojo sprendimo galią turintys asmenys pripažins, kad jie turi atlikti svarbų vaidmenį kuriant didesnį klausytojų, žiūrovų ir skaitytojų kritinį sąmoningumą. Didesnė švietimo ir komunikacijos sistemų integracija, be abejonės, bus svarbus žingsnis siekiant efektyvesnio švietimo.
Žiniasklaidos sąvoka Žiniasklaida – viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai, taip pat jų veikla renkant, rengiant, skleidžiant ir teikiant informaciją ir visuomenės informavimo priemonės, kuriomis tokia informacija skleidžiama. Pastaba: žiniasklaidos sąvoka nėra apibrėžta įstatyme
Iššūkis pedagogams Mokymas „apie žiniasklaidą” yra svarbiau nei mokymas „žiniasklaidos pagalba”. Tačiau jeigu pedagogai gilins savo kompetencijas ir savo pedagoginėje praktikoje aktyviau naudos žiniasklaidą ir patys ją kurs, palaipsniui jie taps lyderiais, kurie informacinį raštingumą perteiks per savo dėstomas programas mokyklose.
Ką reikėtų suprasti ir įvertinti? Pedagogai turi suprasti ir įvertinti: Žiniasklaidos funkcijas ir vaidmenį Žiniasklaidos veikimo sąlygas, kurioms esant ji gali atlikti įvairias savo funkcijas Kaip žiniasklaida atlieka savo funkcijas t. y. kritiškai vertinti informacijos turinį ir (ar) žiniasklaidos siūlomas paslaugas
Ką reikėtų suprasti ir įvertinti? Pedagogai turi mokėti analizuoti ir suprasti: kaip kuriamas žiniasklaidos turinys ir kita informacija kaip vertinti žiniasklaidą / informaciją kaip žiniasklaidą / informaciją naudoti tam tikriems tikslams kokie informacijos panaudojimo būdai skirtingose žiniasklaidos sistemose mokėti įvertinti, ar mokiniai teisingai supranta iš įvairių šaltinių gautą informaciją
Žiniasklaidos ir informacinis raštingumas (ŽIR) – tai repertuaras kompetencijų, kurias pasitelkiant žmonės geba analizuoti, vertinti ir kurti įvairių žiniasklaidos rūšių, žanrų ir formų turinį. http://en.wikipedia.org/wiki/Media_literacy – tai gebėjimų, reikalingų individui atpažinti reikiamą informaciją ir įgalinančių surasti, įvertinti ir efektyviai ja pasinaudoti, rinkinys. JAV Bibliotekų asociacija (1989) – tai kompetencija, kurios dėka vartotojai gauna kokybišką informaciją.
ŽIR tikslas Žiniasklaidos raštingumo tikslas yra ne įsiminti faktus apie žiniasklaidą, išmokti padaryti vaizdo klipą ar sukurti svetainę. Jo tikslas – ištirti klausimus, kurie kyla kritiškai vertinant informacinį pranešimą, nepriklausomai nuo to, kas ir kokiu būdu yra perduodama (žinios, vaizdai ar kt.), t. y. vystyti aukštesnius mąstymo įgūdžius – mokytis nustatyti pagrindines sąvokas ar problemas, rasti ryšius tarp daugelio idėjų, užduoti susijusius klausimus, rasti klaidas, suformuluoti atsakymus. Thoman, E. & Jolls, T. (2004). Media literacy: A national priority for a changing world. American Behavioral Scientist, 48(1), 18-29.
ŽIR tikslas Kritinis mąstymas – įgūdis, leidžiantis auditorijai priimti nepriklausomą sprendimą dėl žiniasklaidos turinio. Silverblatt, 2001 XXI-ajame amžiaus neraštingais bus laikomi ne tie, kurie nemoka skaityti ir rašyti, bet tie, kurie nemokės mokytis, pamiršti tai, kas išmokta ir išmokti tai iš naujo. Alvin Toffler, Partnership for 21st Century Skills, 2003
Informacijos įvertinimas Informacijos kelias Informacijos paieška Informacijos įvertinimas Informacijos panaudojimas Informacijos kūrimas ir sklaida
Informacijos paieška Viešosios informacijos samprata Viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama. Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 74 d.
Informacijos paieška Google v. Bibliotekos / Archyvai Google paieškos sistema: užtikrintas betarpiškas priėjimas informacija ne visada patikima naudojamasi dažniausiai Bibliotekos / Archyvai: priėjimas ribotas tačiau informacija galima labiau pasitikėti naudojamasi rečiau
Informacijos paieška Informacijos pirkimas nesuderinamas su pagrindiniais visuomenės informavimo principais: pagarba žodžio laisvei, nuomonių įvairovei Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 2 d. Viešosios informacijos rengėjai informacijos neturi laikyti nei savo nuosavybe, nei preke, informacijos laisvė nesuderinama su viešosios informacijos pirkimu už pinigus ar kitokį atlygį Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 2 str.
Informacijos paieška „Nei leidėjai ar savininkai, nei žurnalistai neturėtų manyti, jog žinios yra jų nuosavybė“, „žinių perdavimo organizacijos informaciją turėtų laikyti ne preke, o pagrindine piliečio teise“ Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1003 (1993) „Dėl žurnalistikos etikos“ 15 p.
Informacijos paieška Spėjama, kad didžiojo ketverto – Google, Amazon, Microsoft ir Facebook serveriuose yra 1 200 petabaitų (arba 1,2 mln. terabaitų) informacijos Manoma, kad viso interneto informacija sudaro apie 5 mln. terabaitų (palyginimui, paieškos sistema Google indeksuoja apie 0,004 proc. šios informacijos) 2009 m. Youtube per 1 minutę vartotojai patalpino 10 valandų filmuotos medžiagos
Informacijos paieška 2009 metais: televizorių turėjo 4,9 mlrd. žmonių prieigą prie kompiuterio – 1,9 mlrd. žmonių mobiliuosius telefonus – 4,6 mlrd. žmonių radijo klausytojų – virš 2,5 mlrd. laikraščių prenumeratorių – 1,4 mlrd. remiantis UNESCO statistika, pasaulyje kasmet atspausdinama apie 1 mln. naujų knygų
Informacijos paieška 1) progresyviai daugėja informacijos internete (perkeliama seniau spausdinta informacija, kurią anksčiau buvo galima rasti tik bibliotekose ir skaityklose, archyvuose esanti informacija) 2) paprastėja informacijos paieška 3) kuriamos naujos informacinės sistemos 4) kuriami nauji produktai (apjungiantys žiniasklaidą, verslą, duomenų rinkmenas ir informacines sistemas) 5) „prisijungimas 24/7“, informacijos saugojimas „debesyse”
Informacijos paieška
Informacijos paieška
Informacijos paieška
Informacijos įvertinimas Informacija ir formacija Žiniasklaida informuoja visuomenę, t. y. perteikia tai, kas yra (vyksta) visuomenėje Žiniasklaida formuoja visuomenę, t. y. nustato visuomenei (1) tam tikras temas ir (2) tam tikrą laiką joms aptarti
Informacijos įvertinimas Konstitucinė saviraiškos laisvės samprata Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį.
Informacijos įvertinimas Saviraiškos laisvės turinys laisvė turėti savo nuomonę (įsitikinimus) teisė gauti informaciją apie save ir kitus teisė skleisti informaciją bei idėjas
Informacijos įvertinimas Saviraiškos laisvės ribojimo sąlygos ribojimas yra teisėtas – nustatytas įstatymu ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje ribojimas proporcingas siekiamam tikslui Proporcingumo principas žodžio laisvės ribojimo (kriminalizavimo) atveju yra aktualiausias
Informacijos įvertinimas Kaip teisingai įvertinti informaciją? Būtina skirti: žinią nuo nuomonės arba faktą nuo komentaro. Pvz., kas atsakingas už tai, jei Wikipedija skelbia neteisingus faktus
Informacijos įvertinimas Žinia ir jos kriterijai Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys Pagal Visuomenės informavimo įstatymą žinios turi būti: tikslios, teisingos ir nešališkos
Informacijos įvertinimas Nuomonė ir jos kriterijai Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.
Informacijos įvertinimas Nuomonė ir jos kriterijai Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai (neturi būti įžeidžianti ar menkinanti) ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.
Informacijos įvertinimas Viešosios informacijos kriterijai Lietuvos Respublikos Konstitucija (II skirsnis „Žmogus ir valstybė“) Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (8 ir 10 str.) Europos konvencija „Dėl televizijos be sienų“ Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (1.3, 2.22-2.24, 6.250 str.) Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (2141-23, 2478, 2479, 2591 str.) Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (165-170, 309 str.) Visuomenės informavimo įstatymas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymas
Informacijos įvertinimas Viešosios informacijos kriterijai Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (1-8, 24, 33, 34 str.) Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (6, 10, 12 str.) Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (14 str.) Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas Konkurencijos įstatymas Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas Reklamos įstatymas Kino įstatymas
Informacijos įvertinimas Informacijos patikimumas Informacijos šaltinis Informacijos autorius (rengėjas) Informacijos užsakovas (valdytojas)
Informacijos įvertinimas
Informacijos įvertinimas
Informacijos įvertinimas
Informacijos įvertinimas TV / RADIJAS SPAUDA INTERNETAS Veikla licencijuota ir grižtai kontroliuojama Veikla nelicencijuota, (registracija ir duomenų apie save teikimas) bet kontroliuojama Veikla nelicencijuota, duomenų teikimą ir veiklą sudėtinga kontroliuoti Aiški redakcinė atsakomybė Redakcinė atsakomybė aiški ne visada Redakcinė atsakomybė dažnai iš viso neaiški Aiški savininkystė ir turinio valdymas Egzistuoja duomenų trūkumas Savininkystė ir turinio valdymas dažnai neaiškūs Pažeidimai ne dažni, lengvai išaiškinama atsakomybė Pažeidimai dažnesni, atsakomybė nesunkiai išaiškinama Pažeidimai dažni, atsakomybė kartais neišaiškinama Didelis populiarumas ir poveikis auditorijai Mažėjantis populiarumas ir poveikis auditorijai Didėjantis populiarumas ir poveikis auditorijai
Informacijos įvertinimas Turinio rodiklis Tiriamoji žurnalistika Žurnalistika Socialinė žurnalistika Reklama ir PR Objektas Tyrimas Verslas Saviraiška Poveikis / verslas Patikimumas Patikimas Ne visada patikimas / priklauso nuo valdytojo Ne visada patikimas / priklauso nuo iniciatoriaus Nepatikimas / visiškai priklauso nuo užsakovo Populiarumas Nepopuliari / populiari tam tikrose srityse Populiari Kaina Brangus Pigesnis Nemokamas Apmokėtas Sklaidos tendencija Mažėjanti Kintanti Didėjanti Kintanti / didėjanti
Informacijos įvertinimas Informacijos patikimumas Šiuo metu Lietuvoje nėra vieningos viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų informacinės sistemos (VIRIS) Duomenys neišsamūs, todėl neatskleidžia esminių žiniasklaidos nuosavybės santykių su kitais verslo ar finansinės veiklos subjektais Dėl to nukenčia visuomenės informavimo procesų skaidrumas ir informacijos objektyvumas
Informacijos įvertinimas Informacijos patikimumas „Transparency International“ Lietuvos skyriaus inicijuota viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazė: http://www.stirna.info Kultūros ministerijos duomenų bazė: http://www.lrkm.lt/leidb/lt/lldb.html
Informacijos įvertinimas
Informacijos įvertinimas
Informacijos įvertinimas
Informacijos įvertinimas
Informacijos įvertinimas
Vietoje pabaigos