1992 m. Lietuva pakviesta dalyvauti Europos tyrimų plėtros ir bendradarbiavimo programoje „Eureka“ne narės teisėmis. 1997 m. Lietuvai suteiktas stebėtojos statusas Europos bendradarbiavimo mokslinių ir techninių tyrimų srityje COST programoje. 1999 m. sausio 8 d. LRV nutarimu Nr. 23, siekiant narystės „Eureka“ programoje, įsteigiamas Lietuvos nacionalinis informacijos centras „Eureka“, kuriam pavedama koordinuoti Lietuvos ryšius su Europos tyrimų plėtros ir bendradarbiavimo „Eureka“ programa, o vėliau ir su Europos bendradarbiavimo mokslo ir techninių tyrimų srityje COST programa.

Nuo 1999 m. gegužės 27 d. Lietuva dalyvauja COST Nuo 1999 m. gegužės 27 d. Lietuva dalyvauja COST programoje valstybės narės teisėmis. 1999 m. birželio 29 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos narystės Europos tyrimų plėtros ir bendradarbiavimo programoje „Eureka“ memorandumas. 1999 m. Lietuva tapo ES 5-osios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos asocijuota nare. 2002 m., atsižvelgus į papildomai koordinuoti Lietuvos Vyriausybės nutarimu pavestas programas, centras „Eureka“ reorganizuojamas į Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūrą.

Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra koordinuoja tarptautinių programų „Eureka“ , COST, ES 6-osios bendrosios programos ir kitų tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų vykdymą Lietuvoje; dalyvauja formuojant ir įgyvendinant mokslo ir technologijų plėtros politiką Lietuvoje; remia mokslinį ir technologinį bendradarbiavimą tarp mokslo ir studijų institucijų bei įmonių. http://www.tpa.lt

Europos tyrimų plėtros ir bendradarbiavimo programa „Eureka“: skatina bendradarbiavimą tarp įvairių Europos šalių mokslo tyrimo įstaigų ir įmonių, siekiant kuo efektyviau įdiegti gamyboje progresyvias technologijas, vystyti Europos šalių pramonę ir jos konkurencingumą pasaulio rinkoje; tai vykdoma per bendrus su užsienio partneriais tyrimų projektus, kuriuose kuriami potencialūs pasaulinės rinkos atžvilgiu ir pažangiausiomis technologijomis paremti gaminiai, procesai ir paslaugos.

„Eureka“ projektai kadangi „Eureka “ projektai yra vykdomi remiantis kelių šalių bendradarbiavimu, naujiems gaminiams atsiveria platesnė rinka, o jų techninės savybės tenkina aukščiausius reikalavimus; dėl darbo pasidalijimo sumažėja projektavimo ir gamybos parengimo išlaidos; vyksta tarptautinis projektų vertinimas ir valdymas; „Eureka“ projektai orientuoti į rinką; pažangos technologijos perimamos, vystomos ir įsisavinamos Lietuvoje mažiausiais kaštais.

„Eureka“ projektams keliami reikalavimai: atsižvelgti į pagrindinį „Eureka“ tikslą: didinti Europos valstybių ekonomikos efektyvumą ir konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, tarnauti taikiems tikslams, gaminiai, procesai ar paslaugos, sukurti įvykdžius projektą, turi būti konkurentabilūs pasaulinėje rinkoje, bendradarbiavimas tarp kelių „Eureka“ valstybių narių institucijų (įmonių, mokslo tyrimo institucijų), iš tarptautinio bendradarbiavimo projekto dalyviai turi tikėtis pastebimos naudos, projekte turi būti naudojamos pažangios technologijos, projekte dalyvaujančių įmonių finansiniai įsipareigojimai turi būti lygiaverčiai.

„Eureka“ projektų technologijų sritys Medicina ir biotechnologijos Ryšiai Energijos technologijos Aplinka Informacinės technologijos Lazeriai Naujos medžiagos Robotai ir gamybos automatizavimas Transportas

„Eureka“ projektų privalumai projektai siūlomi „iš apačios“, t. y. pateikiami pačių mokslo ir studijų institucijų ar įmonių, vyksta tarptautinis bendradarbiavimas, yra orientuoti į rinką surandami partneriai iš pramonės ir mokslo tyrimų institucijų, reiškiasi įmonių iniciatyva ir vadovavimu, realizavus projekto idėjas gaminiuose, gamyba tampa našesnė, o produkcija konkurentabilesnė pasaulinėje rinkoje.

„Eureka“ siūlo galimybę naudotis Europos pažangių technologijų tinklu, partnerių paiešką pramonėje ir mokslo tyrimų institucijose, įvairesnes paramos galimybes iš valstybinių finansavimo šaltinių, paramos priemones: sudarant tinkamus kontraktus tarp partnerių, įtraukiant į Europos standartų rengimo veiklą.

Finansinė parama Lietuvoje „EUREKA” PROJEKTŲ PARAMOS FONDAI LIETUVOJE ĮMONĖS MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOS ŪKIO MINISTERIJA –PRAMONĖS KONKURENCINGUMO DIDINIMO PROGRAMA LIETUVOS VALSTYBINIS MOKSLO IR STUDIJŲ FONDAS

„Eureka“ pagrindiniai serveriai Informaciją apie „Eureka“ projektus, projektinius siūlymus (idėjas), renginius ir programos paskirtį jūs galite rasti: http://www.eureka.be ir Agentūros interneto svetainėje: http://www.tpa.lt

E! 2447 Multimedia TESVIL „Programinė įranga interaktyvaus telemokymo organizavimui ir pritaikymui“ (2000 10 01 – 2003 04 01) Technologijų sritis: informacinės technologijos. Šalys dalyvės: LT, GR, SE. Lietuvos įmonė: UAB „MediaWorks“. Tikslas: sukurti sistemą, integruojančią video medžiagos transliavimo technologijas su grįžtamojo ryšio palaikymo priemonėmis. Sistema leistų virtualų vizualinį bendravimą internete tarp teoriškai neriboto žmonių skaičiaus. Numatomas rezultatas: bus sukurta telemokymo programinė įranga, leidžianti internetu transliuoti mokomąsias ir kitokio pobūdžio video laidas.

E! 2707 CARE ELECTRONICS PACS „Prognozuojanti ir adaptyvi komunikacijos sistema fiziškai neįgaliems su tarsenos ir kalbos trūkumais“ (2002 01 01 – 2004 01 01) Technologijų sritis: ryšiai. Šalys dalyvės: LT, AT. Lietuvos įmonė: IĮ „Entiumas“ Tikslas: sukurti ir įdiegti komunikacijos ir aplinkos kontrolės sistemą, kuri būtų valdoma vieno rakto pagalba ir leistų pagerinti kontrolės ir bendravimo galimybes neįgaliesiems su ryškia judesių negalia, turintiems tarsenos ir kalbos trūkumų. Planuojamas rezultatas: bus sukurtas labai supaprastintos valdymo sistemos modulis (programinė įranga), apjungiantis dvi funkcijas – komunikaciją ir aplinkos kontrolę į visumą, kas suteiks neįgaliajam pozityvų psichologinį efektą.

COST PROGRAMA COST – Europos bendradarbiavimo mokslo ir techninių tyrimų srityje programa: ü koordinuoja europinio lygio nacionalinius tyrimus, ü skatina skirtingų nacionalinių organizacijų, institutų, universitetų ir įmonių bendradarbiavimą mokslo ir techninių tyrimų srityse, ü COST veikloms būdinga tai, kad valstybių dalyvavimas yra laisvanoriškas, atsižvelgiant į nacionalinius tyrimų prioritetus. Bet kuriai COST valstybei įsijungiant į konkrečią veiklą, pasirašomas memorandumas, kuris yra teisinis COST veiklos dokumentas.

COST programos paskirtis ü užtikrinti ir palaikyti Europos valstybių mokslo ir techninių tyrimų potencialą; ü tarnauti taikiems tikslams; ü skatinti Europos valstybių bendradarbiavimą mokslo ir techninių tyrimų srityse; ü padėti valstybėms kandidatėms integruotis į Europos Sąjungą.

COST programos pagrindiniai principai ü visos COST valstybės narės, taip pat ir Europos Komisija, gali siūlyti COST veiklas; ü dalyvavimas COST veiklose yra savanoriškas, jungiantis tik suinteresuotas valstybes; ü COST tyrimų finansavimas vykdomas iš nacionalinių resursų. Koordinavimo išlaidos yra finansuojamos tiek projektą koordinuojančios valstybės, tiek ir Europos Komisijos skiriamomis lėšomis; ü COST veiklos yra nukreiptos koordinuoti europinio lygio nacionalinius tyrimus. Kiekvienai COST veiklai yra sudaromas valdymo komitetas, kuris administruoja šioje veikloje vykdomus darbus.

COST veiklos šiuo metu apima 17 tyrimų sričių: 1 Informatika 1   Transportas 1    Medžiagos 1    Meteorologija 1    Maisto technologija 1    Medicina 1    Chemija 1    Skysčių dinamika 1    Statyba 1    Ryšiai 1    Okeanografija 1    Aplinka 1 Žemės ūkis ir biotechnologija 1    Socialiniai mokslai 1    Miškai ir miškininkystės produktai 1    Fizika 1    Kita

Finansinė parama + EK iš Lietuvos įnašo FP programai COST VEIKLŲ PARAMOS FONDAI LIETUVOJE MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOS LIETUVOS VALSTYBINIS MOKSLO IR STUDIJŲ FONDAS + EK iš Lietuvos įnašo FP programai ( komandiruočių, stažuočių finansavimas)

COST pagrindiniai serveriai Informaciją apie COST programos veiklas, paskirtį Jūs galite rasti: http://cost.cordis.lu, http://ue.eu.int/cost arba Agentūros interneto svetainėje: http://www.tpa.lt

„Mobiliųjų ryšių sistemų galimas poveikis sveikatai” COST 281 „Potential health implications from mobile communication systems” „Mobiliųjų ryšių sistemų galimas poveikis sveikatai” TIKSLAS: Įvertinti naujų ryšio ir informacinių technologijų gaminių skleidžiamo elektromagnetinio lauko įtaką žmogaus sveikatai. Pateikti sukauptų duomenų mokslinį įvertinimą, kuriuo galėtų naudotis įstatymų leidėjai, žmonės, priimantys sprendimus dėl rizikos leistinumo, nau-dojant prietaisus, skleidžiančius akšto dažnio elektromagnetinį lauką. Kaupti ir apibendrinti duomenis apie elektromagnetinio lauko naudojimą komunikacinėse technologijose Europos mastu. REZULTATAS:  Teikiamos rekomendacijos atitinkamoms standartų organizacijoms dėl elektromagne-tinio lauko poveikio tarptautiniu ir nacionaliniu lygiu. Veikloje dalyvauja 21 šalis. Veiklos terminai: 2001-2006 m. Tik patvirtinus šią veiklą, į ją įsijungė VU Radiofizikos katedra. Bendradarbiaujant su Ryšių Reguliavimo Tarnyba renkama ir analizuojama informacija apie Lietuvoje naudojamų ryšio sistemų elektromagnetinį spinduliavimą. Surinktos informacijos pagrindu, planuojama kompiuteriniais metodais modeliuoti elektromagnetinius laukus Lietuvoj.  

6-oji bendroji programa (6BP) ü Instrumentas Europos Tyrimų Erdvei sukurti. ü Pagrindinis tikslas - ES ekonomikos konkurencingumo didinimas. ü Programa sudaryta 2002 – 2006 m. ir pilnai pradės veikti nuo 2003 m. sausio 1d. ü Bendras programos biudžetas – 17,5 milijardų eurų.  

ü Koncentruoti ir integruoti Europos EUROPOS SĄJUNGOS 6-OSIOS BENDROSIOS PROGRAMOS PRIORITETAI ü Koncentruoti ir integruoti Europos mokslinius tyrimus, tam tikslui panaudojant: kompetencijos tinklus, integruotus projektus, nacionalines programas. ü Remti Europos tyrimų erdvės struktūras; ü Stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvės pagrindus.

PAGRINDINIAI EUROPOS SĄJUNGOS 6-OSIOS BENDROSIOS PROGRAMOS KRITERIJAI ü Finansuojami tik tokie projektai, kuriuose dalyvauja partneriai iš skirtingų šalių. ü Programos fondai skirstomi pasibaigus projektų paraiškų pateikimo terminui. ü Apie tai, kokie projektai yra aktualūs ir pageidaujami, komisija informuoja visuomenę per žiniasklaidą. ü Būtina, kad projekto sritis ir objektai būtų pasirinkti iš nurodytų 6-osios bendrosios programos prioritetinių sričių. ü Projektų kokybę ir techninį atlikimą svarsto ir finansiškai įvertina nepriklausomi ekspertai, taip atsiribojant nuo politinių vienos ar kitos šalies interesų. Projektą vertina mažiausiai penki nepriklausomi ekspertai. ü Programos fondai neremia ir nefinansuoja atskirų mokslinių tyrimų organizacijų ar įmonių. Dotuojami tik patys projektai arba kurios nors prioritetinės srities vystymas.

ü pasiūlymas pateiktas laiku; ü dalyvaujantys partneriai atitinka ES PROJEKTŲ TINKAMUMO KRITERIJAI ü pasiūlymas pateiktas laiku; ü dalyvaujantys partneriai atitinka ES finansavimo kriterijus; ü partneriai yra iš tinkamų šalių; ü tinkamas siūlomo tyrimo objektas; ü buvo atsižvelgta į etinius aspektus http://europa.eu.int/comm/research/fp6/index_en.html

6-OJI BENDROJI PROGRAMA EUROPOS SĄJUNGOS 6-OJI BENDROJI PROGRAMA Teminiai prioritetai: gamtos mokslai, genomika ir biotechnologija sveikatos apsaugai; informacinės visuomenės technologijos; nanotechnologijos ir nanomokslai, naujų galimybių daugiafunkcinės medžiagos, naujos technologijos ir prietaisai; aeronautika ir kosmoso tyrimai; maisto kokybė ir sauga; subalansuotoji plėtra, globalūs pokyčiai ir ekosistemos; piliečiai ir valdymas žinių visuomenėje.

Tikslai: INFORMACINĖS VISUOMENĖS TECHNOLOGIJOS remti ir plėtoti e-Europos iniciatyvą; skatinti Europoje naujų kompiuterinių technologijų ir programų kūrimą, siekiant sukurti informacinę visuomenę bei padidinti Europos pramonės konkurencingumą; Objektas: ateities technologijos: kompiuteriai ir tinklai, integruoti į kasdieninę aplinką, galintys suteikti daugybę paslaugų per vartotojui patogias sistemas.    

Tyrimų kryptys: INFORMACINĖS VISUOMENĖS TECHNOLOGIJOS (IVT) 1.Taikomieji visuomeninių ir ekonominių poreikių IVT tyrimai, siekiant išplėsti sprendimų sritį ir efektyvumą, supaprastinti sprendimų priėmimą: patikimumo ir apsaugos technologijos; „inteligentiškos aplinkos“ sukūrimas remiantis informacinėmis tech-nologijomis, jų pritaikymas įvairiose gyvenimo srityse: sveikatos ir ap-linkos apsaugos, laisvalaikio, turizmo, kultūrinio paveldo apsaugos; e-verslo ir e-valdymo tyrimų erdvėje bus kuriamos sistemos ir pa-slaugos, skatinančios Europos privačių ir viešųjų institucijų, ypač SVV, inovacines galimybes, pridėtinės vertės augimą ir konkurenciją žinių ekonomikoje, ir palaikančios naują verslo infrastruktūrą; technologijų, leidžiančių naudoti nuotolinius šaltinius duomenų saugojimui ir apdorojimui, jų vystymas, jų pritaikymas aplinkosaugai, energetikai, sveikatos apsaugai, transportavimui, pramonei, finansams ir informacinėms priemonėms.

Tyrimų kryptys: INFORMACINĖS VISUOMENĖS TECHNOLOGIJOS 2. Mobilių, belaidžių, optinių ryšio infrastruktūrų ir kompiuterinių bei programinių technologijų tobulinimas, pritaikymas nuolat kintantiems visuomenės poreikiams: naujos kartos belaidžių ir mobilių ryšio sistemų ir tinklų sukūrimas, palydovinės ryšio sistemos; optinės technologijos; ryšio tinklų valdymas ir integracija; talpą didinančios technologijos, skirtos sistemų vystymui; garso ir vaizdo infrastruktūros ir paslaugos; naujos interneto kartos sukūrimas; programinės įrangos kūrimas, daugiafunkcinių ir kompleksinių paslaugų sukūrimas ir kontrolė, siekiant užtikrinti patikimumą ir veiksmingumą.

Tyrimų kryptys: INFORMACINĖS VISUOMENĖS TECHNOLOGIJOS 3. Mikrosistemos nano-, mikro- ir opto – elektroninių ir fotoninių dalių, pvz., mikroelektroninių ir mikrosistemų komponentų, skirtų informacijai saugoti kūrimas ir gamyba; miniatiūrizacija, mikro-elektronininės ir mikro-sistemos kainos ir energijos suvartojimo mažinimas, atsižvelgiant į IVT sistemų poveikį aplinkai; nano-elektronika, mikrotechnologijos, monitoriai ir mikrosistemos, tarpdisciplininiai tyrimai naujoms medžiagoms ir prietaisams, nauji kompiuterių modeliai ir koncepcijos.

Tyrimų kryptys: INFORMACINĖS VISUOMENĖS TECHNOLOGIJOS 4. Informacijos valdymas ir sklaida: priemonės, skirtos skaitmeninės informacijos kūrimui, organizavimui, naršymui, sklaidai, išsaugojimui; daugiasensorinė įranga, galinti suprasti ir interpretuoti žmonių išraiškas: žodžius, gestus ir kt.; daugiakalbė ir daugiakultūrinė virtuali aplinka, siekiant sukurti žinių visuomenę Europoje.

Prioritetų tematika 3625 Veiklos rūšis Milijonais eurų   GAMTOS MOKSLAI: GENOMIKA IR BIOTECHNOLOGIJA SVEIKATOS APSAUGAI 2255 INFORMACINĖS VISUOMENĖS TECHNOLOGIJOS 3625 NANOTECHNOLOGIJOS IR NANOMOKSLAI, NAUJŲ GLIMYBIŲ DAUGIAFUNKCINĖS MEDŽIAGOS, NAUJOS TECHNOLOGIJOS IR PRIETAISAI 1300 AERONAUTIKA IR KOSMOSO TYRIMAI 1075 MAISTO KOKYBĖ IR SAUGA 685 SUBALANSUOTOJI PLĖTRA, GLOBALŪS POKYČIAI IR EKOSISTEMOS 2120 PILIEČIAI IR VALDYMAS ŽINIŲ VISUOMENĖJE 225    

Informaciją apie 6-ąją bendrąją programą galite rasti: http://www.cordis.lu arba Agentūros interneto svetainėje: http://www.tpa.lt