Prof. Dr. Sarmitė Mikulionienė Mykolo Romerio universitetas Kaip sumažinti skurdo lygį Lietuvoje ir išlaikyti senėjančius gyventojus aktyvius darbo rinkoje ir visuomeniniame gyvenime? DISKUSIJA viešbutis „Šarūnas“, Raitininkų g. 4, Vilnius 2012 m. gegužės 3 d. Pagrindinės vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo problemos Lietuvoje Prof. Dr. Sarmitė Mikulionienė Mykolo Romerio universitetas sarmite@mruni.eu

Demografinis kontekstas

Lietuvos gyventojų senėjimas, 1959-2011 m. 22 % 700 tūkst. Šaltinis: Statistikos departamento Rodiklių duomenų bazė: http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1366

Lietuvos gyventojų senėjimas, 1959-2011 m. Šaltinis: Statistikos departamento Rodiklių duomenų bazė: http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1366

Lietuvos gyventojų senėjimas, 1959-2011 m. Nuošimtis didėja Skaičius stabilizavosi Šaltinis: Statistikos departamento Rodiklių duomenų bazė: http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1366

Lietuvos gyventojų senatvės rodikliai, 2011 Lietuvos gyventojų vidutinis amžius pagal gyvenamą teritoriją Lietuvos gyventojų piramidė Šaltinis: Statistikos departamento Rodiklių duomenų bazė: http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1366

Lietuvos gyventojų demografinio senėjimo kontekstas yra specifinis Lietuvos demografinė raida pasižymi depopuliacija – gyventojų skaičiaus mažėjimu Valstybė turi ribotą laiką ir ribotus išteklius gyventojų senėjimo iššūkių įveikimui Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos gyventojų senėjimo procesas plėtojosi sociopolitinės santvarkos keitimo (1990-) ir iš to kylančių dinamiškų reformų, vertybinių lūžių ir XXI a. pradžios ekonominio klestėjimo ir recesijos daugialypiuose kontekstuose

Gyventojų senėjimo iššūkiai Ekonominei sistemai Politinei sistemai Švietimo sistemai Socialinės apsaugos sistemai Sveikatos apsaugos sistemai Žmogaus ekologijai Individo gyvenimo raidai Senatvės sampratai Šaltinis: Mikulionienė, 2011.

Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių aktyvumas ir jo kliūtys

Subjektyvus sveikatos būklės vertinimas, Lietuvos gyventojai pagal amžių, 2005 Šaltinis: Statistikos departamento Rodiklių duomenų bazė: http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1366

Vyresnio amžiaus žmonės ir darbo rinka Lietuvos gyventojų užimtumas pagal amžiaus grupes, 1998-2011 Šaltinis: Statistikos departamento Rodiklių duomenų bazė: http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1366

Nerealizuoti lūkesčiai? 34 proc. LT gyventojų teigia, kad norėtų tęsti darbinė veiklą suėjus senatvės pensijos amžiui* 34 proc. 5,4 proc. tačiau faktiškai tedirba 5,4 proc. 65 metų ir vyresnių LT gyventojų** 34 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad norėtų tęsti darbinė veiklą suėjus senatvės pensijos amžiui*, tačiau faktiškai tedirba 5,4 proc. 65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų** * Šaltinis: SPECIAL EUROBAROMETER 378 "Active ageing”, 2012. p. 75 [QB20]. ** Šaltinis: Statistikos departamento Rodiklių duomenų bazė, 2011 m. duomenys: http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1366

Kokios kliūtys vyresnio amžiaus dirbantiesiems trukdo išlikti darbo rinkoje kuo ilgiau? 3 pagrindinės kliūtys (pritaria daugiau nei 2/3 ES ir Lietuvos gyventojų) Kitos kliūtys (pritaria daugiau nei pusė ES ir Lietuvos gyventojų) ribotos galimybės mažinti darbo valandų skaičių palaipsniui (72 proc.) vyresnio amžiaus darbuotojų neįtraukimas į mokymus darbo vietoje (71 proc.) darbdavių neigiamas požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus (70 proc.) įgūdžių, reikalingų šiuolaikinėje darbo vietoje, trūkumas (62 proc.) pensijų ir mokesčių sistemos neskatina vyresnio amžiaus žmonių tęsti darbinės veiklos (59 proc.) darbo vietos nėra pritaikytos vyresnio amžiaus (55+) žmonių poreikiams (57 proc.). ES valstybių narių gyventojai įvardija 3 pagrindines kliūtis, verčiančias vyresnio amžiaus žmones trauktis iš darbo rinkos: Šaltinis: SPECIAL EUROBAROMETER 378 "Active ageing”, 2012, p. 47 [QB9].

Besimokantys Lietuvos gyventojai pagal amžių 25-64 m. amžiaus gyventojų mokymosi visą gyvenimą lygis Šaltinis: Statistikos departamento Rodiklių duomenų bazė: http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1366

Naudojimasis kompiuteriu Lietuvos gyventojai pagal amžių, kurie per pastaruosius 3 mėnesius naudojosi kompiuteriu, procentai Šaltinis: Statistikos departamento Rodiklių duomenų bazė: http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1366

Lietuvos ir ES valstybių narių gyventojų savanoriavimo lygis, 2011, procentai Q25. Do you currently participate actively in or do voluntary work for one or more of the following organizations?A sports club or club for outdoor activities (recreation organisation); Education, arts, music or cultural association; A trade union; A business or professional organisation; A consumer organisation; An international organisation such as development aid organisation or human rights organisation; An organisation for the environmental protection, animal rights, etc.; A charity organisation or social aid organisation; A leisure association for the elderly; An organisation for the defence of elderly rights ; Religious or church organisation; Political party or organisation; Organisation defending the interest of patients and/or disabled; Other interest groups for specific causes such as women, people with specific sexual orientation or local issues; Other voluntary work; None; DK Šaltinis: SPECIAL EUROBAROMETER 378 "Active ageing”, 2012, p. 88 [QB25].

Kokios kliūtys sulaiko žmones nuo dalyvavimo savanoriškoje veikloje? QB27. What are the main reasons why you currently don’t do any voluntary work yourself? Šaltinis: SPECIAL EUROBAROMETER 378 "Active ageing”, 2012, p. 93 [QB27].

Vyresnio amžiaus žmonių įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą Dauguma suaugusių Lietuvos gyventojų (81 proc.) mano, kad būtų naudinga prie vietos valdžios institucijų įsteigti specialius vyresnio amžiaus žmonių komitetus konsultacijoms prieš priimant sprendimus, kurie turi įtakos jų gyvenimo kokybei vietos bendruomenėse. Šaltinis: SPECIAL EUROBAROMETER 378 "Active ageing”, 2012, p.117 [QB31].

Vietinės fizinės aplinkos atitikimas vyresnio amžiaus žmonių poreikiams Lietuvoje 69/27 proc. gyventojų mano, kad jų gyvenamosios vietos aplinka yra/nėra pritaikyta vyresnio amžiaus žmonių poreikiams ES 27 vidurkiai yra panašūs – 65/29 proc. QB29.2 When a place is described as "age-friendly" it means that the environment is adapted to the needs of older people. Would you say that …. is "age-friendly" or not? Šaltinis: SPECIAL EUROBAROMETER 378 "Active ageing”, 2012, p.111 [QB30].

Ką labiausiai reikėtų patobulinti, kad Jūsų gyvenama vietovė būtų palankesnė vyresnio amžiaus žmonėms? QB29.2 When a place is described as "age-friendly" it means that the environment is adapted to the needs of older people. Would you say that …. is "age-friendly" or not? Kita Daugiau centrų vyresnio amžiaus žmonių judrumo ir sveikatos stiprinimui Nežino Nieko Visuomeniniai pastatai Komerciniai pastatai (pvz. parduotuvės, bankai) Viešosios vietos (pvz., parkai) Saugumas kelyje (pėsčiųjų perėjos, kelio ženklinimas) Viešasis transportas (pvz. autobusai, traukiniai) Šaltinis: SPECIAL EUROBAROMETER 378 "Active ageing”, 2012, p.111 [QB30].

Veiksmų kryptys ir principai

Veiksmų kryptys skatinant vyresnio amžiaus žmonių aktyvumą: fizinis aktyvumas Plėsti prevencines sveikatos stiprinimo priemones, ugdyti atsakingos sveikos gyvensenos sampratą Teikiant socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms vadovautis maksimalaus jų savarankiškumo ir aktyvumo išsaugojimo principais Plėsti vyresnio amžiaus žmonių mobilumo galimybes (prieinama aplinka, pagalbinės judėjimo priemonės, transporto paslaugos)

Veiksmų kryptys skatinant vyresnio amžiaus žmonių aktyvumą: aktyvumas darbo rinkoje Kurti objektyvų vyresnio amžiaus darbuotojų įvaizdį (griauti prietarus ir neigiamas išankstines nuostatas) Suteikti vyresnio amžiaus darbuotojams lygias galimybes dalyvauti profesiniuose mokymuose (kompetencijų ugdymo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo) Skatinti vyresnio amžiaus žmonių smulkaus verslo plėtrą (žinios, įgūdžiai, teisinė bazė) Sudaryti galimybes vyresnio amžiaus darbuotojams lanksčiai, palaipsniui mažinti darbo valandų skaičių

Veiksmų kryptys skatinant vyresnio amžiaus žmonių aktyvumą: socialinis aktyvumas Plėtoti vyresnio amžiaus žmonių įtraukimą į savanorių judėjimą Įtraukti vyresnio amžiaus žmones į sprendimų priėmimo procesą Mažinti vyresnio amžiaus žmonių informacinę atskirtį stiprinant jų IT raštingumą Planuojant kampanijas, programas, paslaugas įvertinti, kaip tai prisidės prie prasmingo kartų dialogo, skirtingo amžiaus žmonių telkimo šeimoje, darbo / mokymosi vietoje, viešose erdvėse

Pamatiniai principai kuriant vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo prielaidas Kompleksinė prieiga Visų suinteresuotų pusių įtraukimas Gyvenimo raidos perspektyva Asmens-aplinkos perspektyva Senėjimo patirčių įvairovė Kartų santykiai Žinių, info sklaida Technologinės inovacijos Kompleksinė prieiga - Tarpsektorialumas, tarpdiscipliniškumas Visų suinteresuotų pusių įtraukimas - Vyresnio amžiaus žmonės / jų interesų atstovai, paslaugas teikėjai / prekių gamintojai, politikos formuotojai / įgyvendintojai, mokslininkai Gyvenimo raidos perspektyva - Senėjimo patirtis yra visos gyvenimo raidos (ankstesnių gyvenimo tarpsnių) išdava, todėl dėmesio centre turėtų būti ne tik dabartiniai vyresnio amžiaus žmonės, bet visų amžiaus grupių atstovai Asmens-aplinkos perspektyva – individų ir grupių senėjimas vyksta sudėtinguose socialiniuose ir fiziniuose kontekstuose ir iš dalies yra jų produktas Senėjimo patirčių įvairovė – nors ir neretai teigiame, kad „senstame skirtingai“, kasdienėje praktikoje vis dar neatsižvelgiame į tai, kad vyresnio amžiaus žmonių sveikatos, intelektinis, socialinis, ekonominis ir kultūrinis kapitalai yra be galo skirtingi ir čia negali būti taikomi universalūs (uni-size, uni-sex) sprendimai visiems vyresnio amžiaus žmonėms kartu. Viena kliūčių – statistinės informacijos apie vyresnio amžiaus žmones neišskleidimas, dažniausiai pateikiant agreguotus duomenis 60+, 65+ arba 80+ amžiaus grupei. Kartų santykiai – kartų santykių kūrimas yra integralus senstančios visuomenės (kelių kartų visuomenės) rūpestis, kurio demografiškai jaunos visuomenės nepatyrė. Neskiriant deramo dėmesio kartų santykių plėtotei, gali kilti kartų konflikto grėsmė Žinių, info sklaida – daugelis barjerų vyresnio amžiaus žmonių aktyvumui išnyktų vien dėl to, jeigu būtų prieinama informacija (laiku ir kuo plačiau būtų keičiamasi informaciją, žiniomis, gerosios patirties pavyzdžiais) Technologinės inovacijos – Lietuvoje mažėjant gyventojui skaičiui, o socialiniams rūpesčiams galimai didėjant, didelis potencialas slypi technologinių inovacijų diegime (žinoma, gyvas žmogus yra nepakeičiamas, tačiau daugelis rutininių, paprastų paslaugų gali būti atliekama kuo plačiau naudojantis technologijomis – pvz., e-sveikata, e-valdžia)

Pranešimas parengtas remiantis: Statistikos departamento Rodiklių duomenų bazė http://db1.stat.gov.lt/statbank/ SPECIAL EUROBAROMETER 378 "Active ageing”, TNS opinion & social , European Commission, 2012. http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb_special_379_360_en.htm Mikulionienė S. Socialinė gerontologija, MRU Leidybos centras, 2011 http://baltic-ebooks.eu/product/socialin-gerontologija26713 FUTURAGE: A Road Map for European Ageing Research, October, 2011 http://www.futrage.group.shef.ac.uk