Makroekonomika (I ir II)- Macroeconomics Doc., dr. Mindaugas DAPKUS

Slides:



Advertisements
Similar presentations
5 tema “VARTOTOJŲ ELGSENOS MODELIAI”
Advertisements

Introduction to Macroeconomics
MACROECONOMICS The study of the major economic totals, or aggregates, such as the nation’s output, the national unemployment rate, or the general price.
ATVIRI VALDŽIOS DUOMENYS LIETUVOJE GALIMYBĖS VERSLUI, MOKSLUI IR VISUOMENEI Ūkio ministerija, diskusija-forumas
VERSLO ĮMONĖS APLINKOS SOCIOEKONOMINIŲ INDIKATORIŲ DAUGIAKRITERINIS VERTINIMAS PROF. HAB. DR. ALGIS ŽVIRBLIS.
ALTERNATIVE FUELS AND VEHICLES KURO ELEMENTŲ ELEKTRINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS Carlos Sousa AGENEAL, Almados vietinė energetikos.
LITHUANIAN ICT MARKET TODAY AND TOMORROW The president of INFOBALT Vytautas Vitkauskas Vilnius 2004.
Preparing for ”Knowledge Economy Phase” Private/public cooperation in supporting Information Society and Knowledge Economy developments Antanas ZABULIS.
Sauga ir sveikata darbe rūpi visiems. Tai svarbu jums ir įmonei. Visos Europos nuomonių apklausa apie saugą ir sveikatą darbe Pavyzdys, skirtas 36-ioms.
Didelės rizikos grupių ankstyvo sveikatos problemų nustatymo ir ankstyvos intervencijos situacija bei perspektyvos Dr. Rugilė Ivanauskienė LSMU Medicinos.
1 Programų testavimo metodai. 2 ĮVADAS  Modulio paskirtis.
LIETUVOS STATYBININKU ASOCIACIJA Lithuanian Builders Association Dr. Vaidotas Šarka LSA Executive Director Member of Council of Lithuanian Builders.
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS ZARASŲ KULTŪROS CENTRE.
Fiscal Policy.
If you want to register, please click here Registration Form
Kaip parašyti testavimo planą?
MODULE 2 Introduction to Macroeconomics
SYSTEM OF PROGRAMMING BUDGET
Macroeconomics The Big Picture.
Šiandieninio verslo tendencijos Šiandieninio verslo tendencijos: Tendencijos: Mažmeninės prekybos kraštovaizdis pasikeis nuo „plytų ir skiedinio“ iki „paspausk.
Demographic Dimensions of Global Consumer Markets
LEONARDO DA VINCI PROGRAMOS MOBILUMO PROJEKTŲ 2012 M. KONKURSO APŽVALGA Donata Kavoliūnienė Seminaras “2012 m. finansuotų Leonardo da Vinci programos mobilumo.
Smart none of us are as smart as all of us. smart none of us are as smart as all of us.
LKTA XXI-oji tarptautinė konferencija
Medicininės radiologijos procedūrų pagrįstumas
Daugiakalbė naudotojo sąsaja (Multilingual User Interface)
Lietuvos ūkio raidos įžvalga pagal regionines ir pasaulio tendencijas
atsinaujinančios energetikos
8. Natūralus nedarbo lygis ir Filipso kreivė
Darbą parengė: Viktorija Drūteikaitė IT2
SSGG (SWOT): Organizacijos stiprybės ir silpnybės, galimybės ir grėsmės (nustatymas, grupavimas, vertinimas, rezultatas) Pagrindinė literatūra: Lietuvos.
Robert Andruškevič AT27D.   Tai yra operacinė sistema, daugiausia naudojama išmaniuosiuose telefonuose, nors ją galima įdiegti ir kituose mobiliuosiuose.
Kaip tapti partneriu Europiniuose mokslinių tyrimų projektuose ir mokslo verslo partnerystės iniciatyvose 7BP projekto „Kompleksiškas miškingų Europos.
Universitetų reitingai
Esant PMS’ui ir klimakteriniam diskomfortui
PINIGŲ POLITIKOS ESMĖ mruni
PINIGŲ POLITIKOS (PP) PRIEMONĖS
2. Šalies ekonominių pasiekimų rodikliai
PARAIŠKOS DĖL PROJEKTO FINANSAVIMO PILDYMAS
Makroekonomika (I ir II)- Macroeconomics doc., dr. Mindaugas DAPKUS
PINIGŲ POLITIKOS ESMĖ Kurso įvadas. Pinigų politikos sudedamosios ir jų sąsajos. Komercinės ir centrinės bankininkystės institucijų sąveika. Kitų šalies.
Ugdymo plėtotės centras
Programų sistemų inžinerija
Klasikai. Adam’as Smith’as.
IV. Vartotojų pajamos, išlaidos ir lūkesčiai
Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas
វិទ្យាស្ថានខ្មែរជំនាន់ថ្មី Institute of New Khmer
El. portfelis (el.aplankas)
Tyrimo rezultatų taikymas suaugusiųjų mokymosi kokybei gerinti
INTERAKTYVIŲ UŽDUOČIŲ KŪRIMO PROGRAMA
26. Fiskalinė politika: apibendrinimas
Socialinės žiniasklaidos vaidmuo užsienio politikoje URM patirtis
Antrosios kartos interneto technologijos
Dvišalio bendradarbiavimo nuostatos
Saulius Ragaišis, VU MIF
Europos profesinių sąjungų konfederacija
Doktorantūros studijų organizavimo proceso kokybės vertinimas
Lygčių sistemos modeliai
Programų sistemų testavimas
PROJEKTAS „ALTERNATYVUS UGDYMAS ŠVIETIMO SISTEMOJE“
DALYKO PROGRAMA BIRUTĖ GALINIENĖ
Lietuvos energetikos institutas ir programa „Horizontas 2020“
Lietuvos pažangos strategijos sėkmingo įgyvendinimo prielaidos ir grėsmės Dr. Nerijus Pačėsa.
Daugelio dokumentų sąsaja (angl. Multiple document interface)
Lietuva – Fintech hub‘as. Utopija ar realybė.
Judrus projektų portfelio valdymas
SOCIALINĖS APSAUGOS EKONOMIKA
ECN 200: Introduction to Economics Basic Idea of Macroeconomics
Kompiuterijos mokslo edukaciniai tyrimai
Lyčių lygybės indeksas 2015
Presentation transcript:

Makroekonomika (I ir II)- Macroeconomics Doc., dr. Mindaugas DAPKUS 1 semestras: EKO1003 2 semestras: EKO2001 Medžiaga ir rezultatai: http://fcim.vdu.lt/~m.dapkus@evf.vdu.lt/ Kontaktinis internetinis adresas: m.dapkus@evf.vdu.lt

Literatūros šaltiniai BAZINIS- įsigyt: Blanchard, Olivier. Makroekonomika. Tyto Alba, Vilnius, 2007. Lietuviškų-angliškų terminų žodinėlis Matematikos priminimas (prieduose) Savišvietos užduotys knygoje Testinės savikontrolės užduotys internete (anglų) Snieška V., ir kt. Makroekonomika. Kaunas: Technologija, 2003. Burda M., Wyplosz Ch. Macroeconomics: a European Text. Oxford university press, 2005. Wonnacott P., Wonnacott R. Makroekonomika. Kaunas, Litterae universitatis, 1993. Verslo žinios, Dienraščių ekonominiai puslapiai, the Economist, The financial times, the wall street journal ……………………..

Kiti informaciniai šaltiniai Nacionaliniai šaltiniai: www.std.lt, www.lrv.lt (www.ukmin.lt, www.finmin.lt, ...), www.lb.lt Tarptautiniai šaltiniai: http://europa.eu.int/comm/eurostat www.oecd.org, www.ifm.org, www.ilo.org, www.worldbank.org www.fraserinstitute.ca/publications/ (ekonominės laisvės indexas) Straipsnių bazės http://www.ebsco.com http://www.nber.com/ National Bureau of Economic Research http://www.ssrn.com Social Science Research Network Patariama užsiprenumeruoti www.robert-schuman.org/ Ekonomikos nuosmukis- geriausias ekonomisto draugas

Susitikimų tvarkaraštis ir atsiskaitymai (sekti galimus pasikeitimus) 2011.09.24 I Kontrolinis – 25% (iš 0-5 temų: pagamintos produkcijos, darbo rinkos, biudžeto, tarptautinės prekybos, kainų rodiklių skaičiavimas- ir teorijos testo klausimai) 2011.11.05 Konsultacija (persiskaityt 6-9 temas- konsultacijai pasirengt klausimus) 2011.12.03 II kontrolinis – 25% (~20 užduočių: uždaro tipo klausimai + 4-5 uždavinėliai + vienas atviras klausimas) (6-9 temos) Baigiamosios paskaitos: Egzaminas – 50% (10-13 temos)

EKO1003 turinys: Pagrindai Įvadas Pagrindinės sąvokos ir rodikliai Trumpasis laikotarpis Prekių rinka Finansų rinka Prekių ir finansų rinkos IS-LM modelyje Vidutinis laikotarpis Darbo rinka AS-AD modelis Natūralus nedarbo lygis ir Filipso kreivė Infliacija, aktyvumas ir nominaliųjų pinigų kiekio augimas Ilgasis laikotarpis Augimas Taupymas, kapitalo kaupimas ir gamyba Technologinė pažanga ir augimas Technologinė pažanga, darbo užmokestis ir nedarbas

EKO2001 turinys: Teorijos plėtra ir taikomoji makroekonomika Lūkesčiai Atvira ekonomika Ekonominės “patologijos” Ekonominės politikos ypatybės Jungianti idėja: reakcija laike+lūkesčiai Trumpasis laikotarpis Vidutinis laikotarpis (~10m.- gamybos prisiderinimas prie paklausos) Ilgas laikotarpis (~ 50m. .....- kokybiniai pokyčiai ekonomikoje) Knygoje- JAV makroekonomikos pavyzdžiai- kodėl Lietuvai svarbu? Siektina ekonomika (išsivysčiusi) Turi didelės įtakos besivystančių šalių ekonomikoms

Mokymosi uždaviniai Įsisavinti esmines makroekonomikos sąvokas Suvokti makroekonominio proceso mechanizmą Gebėti suprasti ir panaudoti makroekonominius modelius suvokti makroekonominę informaciją ir laisvai diskutuoti makroekonominės problematikos klausimais Gebėti remiantis teoriniais modeliais siūlyti makroekonominių problemų sprendimus

1. Įvadas: Makroekonomikos disciplinos turinys ir metodai

1.1. Makroekonomika- kaip ekonomikos mokslo dalis Mikroekonomika - atskirų prekių ar prekių grupių vartotojų ir gamintojų elgesio dėsningumų tyrimo disciplina (individualus ar šakinis lygmuo) Makroekonomika (macroeconomics)- analizuojamas kolektyvinis gamintojų ir vartotojų elgesys (agreguotas, visuminis, bendras) Ekonomikos tyrimo objektas- ekonominiai procesai, reiškiniai ir juos lemiantys veiksniai

Ekonomikos mokslo tikslai ir tyrimų kryptys Nustatyti procesų veiksnius (funkcionavimo mechanizmas) Atskleisti makroekonominių procesų dėsningumus Pasiūlyti metodus (rodiklius, kriterijus) leidžiančius įvertinti makroekonominius procesus Pasiūlyti priemones problemų sprendimui- ekonominių procesų valdymui, ir jų efektyvumo didinimui Įvertinti tiriamų ekonominių procesų poveikį aplinkai Prognozuoti makroekonominių procesų plėtrą

1.2. Pagrindiniai makroekonomikos rodikliai Bendrasis vidaus produktas- visų šalyje pagamintų galutinių prekių/paslaugų verčių suma Augimo tempas Nedarbo lygis- nedirbančios, tačiau galinčios ir norinčios dirbti darbo jėgos santykis su visa darbo jėga Kainų lygis- tai vidutinis kainų lygis, vertinamas bazinių metų (ar lyginamosios valstybės) kainų atžvilgiu infliacija, defliacija Biudžeto saldas- tai valstybės pajamų ir išlaidų skirtumas {deficitas ir perteklius} Valstybės skola- kaip sukaupta ankstesnių metų biudžeto deficitui pasiskolintų ir dar negrąžintų lėšų suma Mokėjimų balansas- tai valstybės piniginių įplaukų iš užsienio ir ištekėjimų į užsienio šalis skirtumas einamoji, kapitalo sąskaitos

1.3. Makroekonominiai tikslai ir problematika Kaip maksimizuoti gyventojų gerovės lygį? (augimo tempų maksimizavimas) kokie yra kainų kitimo dėsningumai ir koks jų ryšys su gamyba? (infliacijos valdymas) Koks nedarbo lygis yra priimtinas? Kokia šalies užsienio prekybos politika geriausia? (mokėjimo balanso situacija) Kaip valdyti valstybės pajamas ir išlaidas? (valstybės biudžetas, skola) Kokią turi būti palūkanų norma? Kaip suderinti ekonomikos augimo ir gamtosaugos tikslus? ............. Kodėl ekonomika svyruoja, kokie svyravimų dėsningumai?

1.4. Makroekonomika ir ekonominė politika Ekonomikos svyravimų valdymas- esminis makroekonomikos disciplinos uždavinys Pusiausvyra- tai ekonomikos būklė, kai rinkos jėgos atsveria viena kitą ir nekyla tendencijų kuriems nors procesams keistis (subalansavimas) Paklausos ir Pasiūlos priemonės Visuminė (bendroji) paklausa- visų ūkio subjektų namų ūkių, firmų, vyriausybės sektoriaus, užsienio vartotojų aktyvuoti poreikiai Trumpalaikio ekonomikos reguliavimo priemonės: Fiskalinė ir Monetarinė politika Visuminė (bendroji) pasiūla- visų tipų gamybos ir paslaugų įmonių teikiamų paslaugų srautas Politika nukreipta į ilgalaikio (long-run) gamybinio potencialo efektyvumo gerinimą

1.5. Makroekonomikos problemų sprendimo ideologijos “Laissez-faire” politika- valstybės nesikišimo į ekonomiką politika (A.Smith) Intervencionizmas (valstybės reguliavimo vaidmuo) Didžiosios 1926-40m. depresijos pasekoje: John Maynard Keynes The General Theory of Employment, Interest and Money (1936)

1.6. Makroekonomikos tyrimų metodai Empirika- metodas, kuris remiasi patirtimi norint gauti tam tikrų, dažniausiai mokslinių, žinių; tai žinios gautos iš patirties Teorija- tikrovės reiškinių aiškinimas, remiantis abstrakčia logine forma (mokslinių teiginių sistema) Modeliai praeities ekonominių-socialinių procesų tyrimo pagrindu ar analizuojant esamus procesus Modelis- supaprastintas tikrovės vaizdas Pasekmė-priežastys (endogeniniai ir egzogeniniai veiksniai) Prielaidos (ceteris paribus) Hipotezė – išankstinis reiškinių sąveikos apibūdinimas

Makroekonominio modeliavimo ir prognozavimo ypatybės Socialinių mokslų ypatybė- ribotos eksperimentavimo galimybės (kolbоs per mažos) Socialinio elemento- žmogaus, visuomenės- “neprognozuojamumas” (...valdžios elgsenos) Teorijų testavimas post-factum statistinių duomenų pagrindu prognozavime remiamasi vėluojančiais duomenimis Didelė veiksnių apimtis įtakojanti ekonominius procesus Ekonominių korekcijų vertinimo ribotumas: efektas pasireiškia po kelių mėnesių

Kompleksiškumo sąlygotos problemos Kompleksinė problema, nes analizuojami agreguoti veikėjai (bendra pasiūla-paklausa) Tiriamą objektą veikia keli veiksniai Pats tiriamas objektas paveikia kitus ekonominius objektus Egzistuoja grįžtamasis ryšys (višta ar kiaušinis) Makrosistemų inertiškumas Vadinasi: teoriniam tyrimui būtinos prielaidos (ceteris paribus)- modelių analizavimas Realybės analizei modelių apjungimas, tobulinimas

Pvz., OECD prognozių 2002 metams paklaidos Prancūzija Vokietija Japonija Korėja JK JAV Metinis ekonomikos augimo tempas, % 2000 gruodis 2,5 2,0 5,6 2,3 3,3 2001 birželis 2,7 2,4 1,1 5,5 2,6 3,1 2001 gruodis 1,6 1,0 -1,0 3,2 1,7 0,7 Faktiškai 02 1,2 0,2 0,3 6,3 1,8 Metinė Infliacija, % -0,1 2,8 2,2 1,5 -0,5 3,5 1,4 -1,5 3 0,8 2001 rugsėjo 11d. – Teroro aktas JAV

Pozityvinė ir normatyvinė analizė Pozityvinė ekonomika- išvadų darymas remiantis faktais (konstatavimas) Normatyvinė ekonomika- rekomendacijų teikimas (aktyvaus keitimo priemonės- problemų sprendimas)

1.7. Pasaulio ekonomikų problematika 1.7.1. JAV ekonomika

Pagrindiniai JAV rodikliai 1970–2006 (vidurkis) 1996–2006 2006 2007 2008 Output growth rate 3.1% 3.4% 3.3% 2.1% 2.5% Unemployment rate 6.2 5.0 4.6 4.8 Inflation rate 4.0 2.0 2.9 2.6 2.2 Output growth rate: annual rate of growth of output (GDP). Unemployment rate: average over the year. Inflation rate: annual rate of change of the price level (GDP deflator).

JAV gamybos augimas darbo valandai ir “Nauja ekonomika”?

JAV prekybos deficito problema

1.7.2. Europos Sąjungos ekonomika

ES: pagrindiniai rodikliai 5 didž. ES šalių rodikliai 1970–2006 (vidurkis) 1996–2006 2006 2007 2008 Output growth rate 2.3% 2.0% 2.7% 2.6% 2.2% Unemployment rate 7.4 8.7 7.6 7.0 6.7 Inflation rate 5.4 1.8 1.7 2.2 Output growth rate: annual rate of growth of output (GDP). Unemployment rate: average over the year. Inflation rate: annual rate of change of the price level (GDP deflator).

JAV ir ES nedarbo lygio dinamika

1.7.3. Kinijos ekonomikos potencialas

Kinijos augimo tempai ir infliacijos dinamika 1980–2006 1996–2006 2006 2007 2008 Output growth rate 9.3% 8.8% 10.7% 10.0% 9.5% Inflation rate 5.4 3.3 1.5 2.5 2.2 Output growth rate: annual rate of growth of output (GDP). Inflation rate: annual rate of change of the price level (GDP deflator). Kinija: Didžiausia rinka Galimybės prisidėti prie naujos Azijos valiutos iškilimo Didelis karinis potencialas