Naujos technologijos ir žmogaus socialinė raida 2017-10-22

Naujos technologijos ir ŽSR Naujos technologijos ir jų ypatumai Technologinių pasiekimų rodiklis Naujos technologijos Lietuvoje

1.Naujos technologijos ir jų ypatumai Kas gi yra naujos technologijos? Informacinės technologijos Ryšio technologijos Biotechnologijos

Informacinės technologijos 1823-40 Pirmoji automatinė skaičiavimo mašina 1945 Pirmoji elektroninė skaičiavimo mašina 1947 Pirmasis radio imtuvas 1966 Informacijos saugojimo diskas 1971 Mikroprocesorius

Informacinės technologijos 1975 Personalinis kompiuteris 1980 Ms-Dos operacinė sistema 1985 Windows aplinka 1980 Nešiojamieji kompiuteriai 1994 Kompaktiniai diskai 1995 Skaitmeniniai video diskai 2000 Gigabaitiniai atminties diskai .... Terabaitiniai diskai, USB, iPAD ir t.t 2008 Socialiniai ir kt. tinklai 2011 Debesų kompiuterija

Ryšių technologijos 1833 Morzės abėcėlė 1876 Pirmasis telefonas 1947 Matematinė komunikacijų teorija 1966 Palydovinis ryšys 1977 Pirmasis mobiliųjų telefonų tinklas 1979 Kompiuterinis modemas 1989 World Wide Web koncepcija

Ryšių technologijos 1995 Pirmasis viešasis internetas 1997 Bevielio ryšio protokolas 2000 Visuotinis mobiliųjų telefonų paplitimas, .... 3G, 4G ir kt išmanieji telefonai.

Biotechnologijos 1856 Genai 1982 Biotechnologiniai vaistai 1982 Pirmieji genetiškai modifikuoti augalai 1988 genetiškai modifikuoti augalai prekyboje 1998 Klonavimas (Dolly avis)

Naujų technologijų ypatumai XXI amžius - tinklų amžius NT pasiekiamumas Pigumas Įvairūs vartotojų sluoksniai Įvairios gyvenimo sritys Aktyvus privatus sektorius Technologijų kūrimas Pelninga gamyba NT rinka -be sienų Inovaciniai centrai NT darbuotojų rinka

Naujų technologijų ypatumai Būtinos sąlygos NT plėtrai: NT palanki aplinka Žmonių gebėjimas įsisavinti NT Intelektualinės nuosavybės apsauga

Naujų technologijų ypatumai Būtinos sąlygos NT plėtrai Žmonių gebėjimas įsisavinti NT Švietimo sistemos tobulinimas Mokymasis ir kvalifikacijos kėlimas visą gyvenimą Protų nutekėjimo problemos sprendimas

Naujų technologijų ypatumai Būtinos sąlygos NT plėtrai NT palanki aplinka Šalies NT vizija (strategija, nacionaliniai prioritetai ) Telekomunikacinių paslaugų konkurencijos skatinimas Skatinti tiriamuosius darbus (R&D)

NT pavojai Neigiamas poveikis sveikatai Neigiamas poveikis aplinkai

NT pavojai Apsaugos būdai: Nežinojimą pakeisti tikra informacija apie riziką Viešos diskusijos ir vieši sprendimai Galimybė rinktis tarp alternatyvų Tarptautinių standartų nustatymas Kontroliuojančios institucijos

4. Naujos technologijos Lietuvoje Inovacijų sąjungos švi eslentės Tai - ES bei 7 Europos šalių mokslinių tyrimų ir inovacinės veiklos vertinimo ir palyginimo rodikliai. Švieslentę sudaro trys komponentės sudarytos iš 8 agreguotų rodiklių, kurių apskaičiavimui naudojami 25 indikatorių.

Inovacijų sąjungos švieslentės Suminis inovacijų indeksas (SII) PRIEMONĖS VERSLO SUBJEKTŲ VEIKLA REZULTATAI Žmogiškieji ištekliai Atviros ir patrauklios tyrimų sistemos Finansavimas ir parama Įmonių investicijos Bendradarbia vimas ir verslumas Intelektinė nuosavybė Novatoriai Ekonominis poveikis Europos Komisija 2013 m. kovo 26 d. paskelbė 2013 m. Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinę (švieslentę), kuri grindžiama 25 indikatoriais, susijusiais su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, ir apima 27 ES valstybes nares, taip pat Islandiją, Kroatiją, Makedoniją, Norvegiją, Serbiją, Šveicariją ir Turkiją. Švieslentė – tai ES ir kitų šalių lyginamasis mokslinių tyrimų ir inovacinės veiklos įvertinimas, skirtas stebėti „Europos Inovacijų sąjungos“ įgyvendinimą.   Minėti indikatoriai suskirstyti į 3 tipus, o šie - į 8 inovacijų dimensijas: žmogiškieji ištekliai; atviros, itin geros ir patrauklios mokslinių tyrimų sistemos; finansavimas ir parama; įmonių investicijos; bendradarbiavimas ir verslininkystė; intelektinė nuosavybė; inovatoriai ir ekonominis poveikis. PKS- patentinės kooperacijos sutartis VAT- vidutinės ir aukštosios technologijos p.s. indikatorius -sparčiai augančios inovatyvios įmonės dar neskaičiuojamas http://ec.europa.eu/growth/industry/innovation/facts-figures/scoreboards_en file:///C:/Users/Projektas/Downloads/Lithuania%20(2).pdf

Įžvalgos 2016 metais Lietuva priskiriama nuosaikių novatorių grupei. 2010-2016 metų laikotarpiu bendras inovacijų rodiklis gerėja. Jis išaugo21proc. Nuo 59 iki 79. Lietuva tarp ES šalių yra 16 vietoje ir priskiriama saikingoms inonatorėms. Pagal pasaulio (141 šalys) inovacijų indeksą (PII) Lietuva yra 38 vietoje.

Įžvalgos Stipriosios Lietuvos pusės: Žmogiškieji ištekliai: Gyventojų dalis turintys aukštąjį išsilavinimą. Vidurinį išsilavinimą turinčiųjų jaunų žmonių dalis. Verslo investicijos į inovatyvias technologijas

Įžvalgos Silpnosios Lietuvos pusės: Menkas inovatyvių žinių panaudojimo efektyvumas skaida. Uždara mokslinių tyrimų sistema; mažas cituojamų publikacijų indeksas Labai menka dalis bendrų mokslo ir verslo publikacijų Patentai ir licencijos Įnovatyvių produktų eksportas ir kt.