SOCIALINĖS APSAUGOS EKONOMIKA 5. Lietuvos socialinio draudimo senatvės pensijų sistema Prof. T.Medaiskis 2017

Pensijų tipai Lietuvoje Valstybinės socialinio draudimo pensijos Teisė gauti šias pensijas įgyjama atitinkamą laiką mokėjus socialinio pensijų draudimo įmokas Valstybinės pensijos Teisė gauti šias pensijas įstatymais suteikiama tam tikroms socialinėms ar profesinėms grupėms Šalpos (socialinės) pensijos Teisė gauti šias pensijas įstatymais suteikiama asmenims dėl objektyvių priežasčių neįgijusiems teisės gauti kitos pensijos Pensijų suma ne daugiau 1,5 užpraeito ketvirčio VDU

Socialinio draudimo pensijų sandara Pensija = pagrindinė + priedas + papildoma Pagrindinė – visa ar dalis bazinės pensijos. Skirta pensijų dydžio išlyginimui, perskirstymui. Priedas – priklauso tik nuo stažo. Įvestas stažo “įtakai” padidinti Papildoma – priklausanti nuo buvusio uždarbio. Atlieka prarasto uždarbio pakaitalo vaidmenį. Pensija = bendroji + individualioji dalys Bendroji dalis – visa ar dalis bazinės pensijos. Atlieka minimalios (bazinės) apsaugos funkciją. Individualioji dalis – priklausanti nuo buvusio uždarbio. Atlieka prarasto uždarbio dalinio pakaitalo vaidmenį.

Socialinio draudimo senatvės pensijos: teisė gauti Senatvės pensijos amžius 65 metai vyrams ir moterims (nuo 2026 metų) Pradėtas didinti nuo 1995 metų (buvo 55 m. moterims, 60 m. vyrams) Šiuo metu tęsiamas didinimas :+2 mėn. vyrams ir + 4 mėn. moterims. 2017 metais: 63,5 metų vyrams ir 62 moterims. Siūlyta, bet Seimo atmesta: nuo 2026 m. jei 65-mečių tikėtina gyvenimo trukmė padidėja puse metų, po dviejų metų didėja ir pensijos amžius Minimalus socialinio pensijų draudimo stažas Lietuvoje reikalaujama 15 metų pensijų draudimo stažo

Pagrindinė / bendroji pensijos dalis Pagrindinė dalis = ·1,1B Bendroji dalis = β·B+ = Faktinis asmens stažas Būtinasis stažas (  1) Būtinojo stažo reikalavimai senatvės pensijai – 30 pensijų draudimo metų. B – bazinė pensija (€ 130) nuo 2017 m. spalio B+ -nauja bazinė pensija (110 % senosios bazinės pensijos) β = Faktinis asmens stažas Būtinasis stažas Būtinojo stažo reikalavimai senatvės pensijai laipsniškai didėja nuo 30 iki 35 pensijų draudimo metų 2026 m. (po pusę metų per metus)

γ = 0,03·(S-30), jei S > 30 (S - stažas) Pensijos priedas Priedas = γ·B γ = 0,03·(S-30), jei S > 30 (S - stažas) Įvestas nuo 2007 metų vidurio, tenkinant reikalavimus padaryti pensiją "labiau priklausomą nuo stažo". Nors ir pagrįstas gerais norais, toks priedas dar labiau susilpnino įmokų ryšį su išmokomis. Naujame įstatyme priedo nelieka – jis integruojamas į bendrąją pensijos dalį. (sena) ·1,1B + γ·B ≤ β·B+ (nauja)

Papildoma pensijos dalis iki pertvarkos : principas P = 0,005u1+0,005u2 +...+0,005uS ut – t-tųjų metų vidutinis mėnesio uždarbis Papildoma pensijos dalis yra suma dėmenų, sudarančių po 0,5% asmens vidutinio mėnesinio uždarbio kiekvienais metais. Pavyzdžiui: 0,005 ∙ 800€ ∙ 40 metų = 160 eurų; su bazine 1,1∙130€ ir priedu 10∙0,03∙ 130€ - viso 344€. Individuali bruto pakeitimo norma 344/800 - 43%

Darbo užmokesčio ekvivalentas: pavyzdys 1985 metais asmuo uždirbo 285 rub. per mėnesį. 1985 m. Lietuvos vidutinis darbo užmokestis 190 rub. 2000 metais asmuo uždirbo 1200 litų per mėnesį. 2000 m. draudžiamosios pajamos - 886 litai. 2017 m. draudžiamosios pajamos € 476 285 rub. ekvivalentas eurais yra (285/190)•476 = € 714 Todėl į pensiją už 1985 m. bus priskaitoma 0,005∙714= € 3,57 1200 litų ekvivalentas eurais yra (1200/886)•476= € 644,7 Todėl į pensiją už 2000 m. bus priskaitoma 0,005∙644,7 = € 3,22

Papildoma pensijos dalis iki pertvarkos: skaičiavimas Pt = 0,005(u1/D1)Dt+...+0,005(uS /DS )Dt Uždarbiai dalinami iš kiekvienų metų draudžiamųjų pajamų ir dauginami iš mokėjimo mėnesį t galiojančių draudžiamųjų pajamų. Draudžiamosios pajamos (Dt) pagal pradinę pensijų sistemos versiją – vidutinis mėnesio darbo užmo-kestis, nuo kurio realiai priskaitomos įmokos ir socia-linio draudimo išmokos. Iki 2018 metų buvo nustatomos vyriausybės ad hoc sprendimais. Dt = €476 (2017)

Papildoma pensijos dalis: transformacijos Pt = 0,005(u1/D1)Dt+...+0,005(uS /DS )Dt ki = ui /Di – asmens metinis d.p. koeficientas Pt = 0,005(k1)Dt+...+0,005(kS )Dt Pt = 0,005(k1 +...+ kS )Dt k = (k1 +...+ kS )/S – asmens d.p.koeficientas Pt = 0,005·S·k·Dt

Papildoma pensijos dalis iki pertvarkos: informacinės problemos ir "lubos" Problema: nėra patikimų duomenų apie uždarbį iki 1994 metų, todėl negalima apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientų. Blogas, bet priimtas sprendimas: taikyti koeficientus už metus nuo 1994 metų visam stažui. Taip padarius, mažų uždarbių metai mažina, o ne didina pensiją. Taigi skaičiuojama pagal formulę Pt = 0,005·S·k·Dt taikant apribojimą k  5 dėl "informacinių" ir "socialinio solidarumo"priežasčių.

Apskaitos vienetų (pensijos taškų) sistema Tai labai aiški ir skaidri sistema: per metus sumokėjęs pensijų draudimo įmoką nuo 12 tų metų vidutinio darbo užmokesčio dydžių asmuo (samdomas, savarankiškai dirbantis ir t.t.) įgyja 1 AV. Išėjus į senatvės pensiją, įgyti AV sumuojami. Kiekvienas AV įvertinamas eurais, ir pagal tai mokama pensija. Pavyzdžiui, surinkus 60 AV ir esant vieneto vertei 5 eurai, individualioji mėnesio pensijos dalis bus 300 eurų. AV vertė indeksuojama automatiškai – ne politiniais sprendimais, o objektyviais skaičiavimais.

Apskaitos vienetų (pensijos taškų) sistema Sukauptas AV skaičius žinomas visos darbo karjeros metu. Pagal dabartinę vieno AV vertę galima sužinoti jau įgytą pensijos dydį. AV sistema panaikina dabartinę pensijų formulės ydą: įmokų mokėjimas tam tikrais atvejais dabar gali mažinti, o ne didinti pensiją. Papildomai dirbant po pensijos paskyrimo įgyjami papildomi AV, ir pensija ne mažėja kaip dabar, o didėja. Numatytas kasmetinis pensijos dydžio naujinimas, atsižvelgiant į naujai įgytus AV.

Pensijos taškų sistemos privalumas AV sistemoje vienodas įgytų AV skaičius užtikrina vienodą pensiją, nesvarbu, kada jis įgytas. Tiek pat AV turintys pensininkai gaus vienodą pensiją, nors jų išėjimo į pensiją laikas gali skirtis dešimtmečiu ir daugiau. Kitaip tariant, vienodą darbo (įmokų) biografiją, lyginant su šalies vidurkiu, turintys pensininkai gaus vienodas pensijas. Šio principo pasekmė – visos pensijos didėja, jei dirbančiųjų uždarbiai didėja. Gerovės kilimu dalinamasi su pensininkais, bet krizių atveju ir pensininkai turi solidarizuotis su dirbančia karta. Tuo ši sistema pranašesnė ir už “madingą” NDC, kuri intergene- racinę nelygybę gali užtikrinti, o gali ir neužtikrinti priklausomai nuo politikų sprendimų.

Latvijos NDC patirtis

Paprastas dabartinės sistemos transformavimas į AV Papildoma dalis dabar = 0,005·S·K·D arba Papildoma dalis dabar = (S·K)·(0,005·D) Dydis S·K tampa apskaitos vienetų skaičiumi V = S·K Dydis 0,005·D tampa vieneto verte p = 0,005·D Individuali dalis = V·p Papildomos senatvės pensijos dalies dydis, tampantis individualia dalimi, lieka nepakitęs.

Paprastas dabartinės sistemos transformavimas į AV Perėjimas prie AV nuo dabartinės sistemos labai aiškus, skaidrus ir nereikalaujantis reikšmingų papildomų išlaidų: dabartinės formulės stažo ir koeficiento sandauga tampa AV skaičiumi ir galima jau naująja sistema judėti toliau. Nėra “sandūros” ir iki- bei poreforminių pensijų dydžių, o tuo ir visuomeninių konfliktų. Nuo 2018 metų AV įgyjami, lyginant darbo užmokestį ne su voliuntaristinėmis "draudžiamosiomis pajamo- mis", o su vidutiniu darbo užmokesčiu.

Pensijų indeksavimo politika iki krizinių pokyčių 1995 sausis 2000 sausis 2009 gruodis Bazinė pensija (Lt) 75 138 360 Draudžiamosios pajamos (Lt) 352 886 1488 Vidutinis uždarbis (neto) (Lt) 316 743 1648 Vidutinė senatvės pensija (Lt) 126 311 835

Pensijų indeksavimo politika iki krizinių pokyčių 1995 sausis 2000 sausis 2009 gruodis Bazinė pensija 100% 184% 480% Draudžiamosios pajamos 252% 423% Vidutinis uždarbis (neto) 235% 522% Vidutinė senatvės pensija 247% 663% Kainų indeksas 173% 215%

Pensijų indeksavimo politika iki krizinių pokyčių 2000 sausis 2009 gruodis Bazinė pensija 100% 261% Draudžiamosios pajamos 168% Vidutinis uždarbis (neto) 222% Vidutinė pensija 268% Kainų indeksas 131%

Pensijų indeksavimo politika: krizė ir po 2008 gruodis 2011 birželis 2017 Bazinė pensija+ €114,7 €125,1 €132 Draudžiamosios pajamos €431,0 €338,9 €476 Vidutinis uždarbis (neto) €513,5 €474,9 87,4% €659 128,4% Vidutinė senatvės pensija €240,5 €222,4 92,5% €288 119,8% Bazinė+ 110% bazinės pensijos (2010-2011 – 120% bazinės pensijos) Vidutinė senatvės pensija – turinčio būtinąjį stažą asmens

Vidutinės socialinio draudimo senatvės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio (neto) santykis

Agreguota pensijos pakeitimo norma (SILC) The indicator is defined as the ratio of the median individual gross pensions of 65-74 age category relative to median individual gross earnings of 50-59 age category, excluding other social benefits.

Skurdo rizikos lygis: bendras ir vyresnių kaip 65

Pensininkų skurdo rizikos lygis Europoje

Pensijos sumažinimo dėl recesijos teisėtumas Argumentas prieš: „nuosavybės” teisė. Argumentas už: pensijos yra dalis dirbančiųjų uždarbio, kuriuo jie dalinasi su pensininkais. Jei norime, kad pensijos didėtų su dirbančių uždarbiais, tai turime sutikti, kad jos mažėtų mažėjant dirbančiųjų uždarbiams.

Nesistemingo pensijų indeksavimo ydos Pensijų dydžiai tampa politinio turgaus objektu. Kai nėr taisyklių, didesnis pagrindas daryti spaudimą, “maloninti” rinkėjus, tuo klampinant sistemą į gilų deficitą. Ad hoc tvirtinant draudžiamųjų pajamų dydžius, įgyti koeficientai nebeturi ryšio su šalies viduti-niais uždarbiais, be to, nebėra jų tęstinumo laike. Vidutinį uždarbį gavęs 1995 m. žmogus įgijo koefi-cientą 1,21, o 2008 m. – koeficientą 1,56.

Indeksavimo taisyklė nuo 2017 m. t – apskaičiavimo metai t+1 – indeksavimo metai DUFt –darbo užmokečio fondas t metais; BVPt – bendras vidaus produktas t metais V = DUF augimo tempų vidurkis (t-3 ... t ... t+3) metais IK –indeksavimo koeficientas

Pensijos mokėjimas dirbančiam pensininkui Argumentas už mokėjimą: teisę gauti pensiją suteikia pasiektas amžius ir “nuosavybės” teisė. Argumentas prieš mokėjimą: pensija yra prarastų dėl socialinės rizikos (senatvės) pajamų pakaitalas. Jei pajamos neprarastos, mokėjimas nepagrįstas. Pirmasis argumentas atitinka kaupimo, o antrasis payg logiką. Argumentas už: laisvė rinktis užimtumą

Išankstinės pensijos ir atidėtas kreipimasis Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas 2003 m. lapkričio 18 d. Nr. IX-1828. Priimtas siekiant išspręsti priešpensinio amžiaus žmonių problemas ne jų užimtumo skatinimo ir nedarbo draudimo, o lengviausiu – išankstinių išmokų keliu. Pasielgta priešingai strateginiuose ES dokumentuose deklaruojamai tendencijai. Išankstinis pensijų mokėjimas visam likusiam gyvenimui dar sumažina (0,4% už kiekvieną mėnesį) ir taip jau mažas pensijas. Laimei, nėra populiarus: šiuo metu tik 7,7 tūkst. gavėjų: vidutinė pensija sudaro 71% vidutinės senatvės pensijos. Atidėtas kreipimasis: 8% už kiekvienus atidėjimo metus. Galima gauti pensiją 5 metais anksčiau, bet reikalaujama 30 metų draudimo. Galima gauti pensiją 5 metais anksčiau, bet reikalaujama būtinojo draudimo metų pagal išėjimo į pensiją metus. Bendroji dalis taip pat skaičiuojam pagal didėjantį būtinąjį stažą

SOCIALINĖS APSAUGOS EKONOMIKA Lietuvos socialinio draudimo netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos

Netekto darbingumo pensija Skirtingose valstybėse invalidumo ir senatvės pensijos traktuojamos vienodai arba skirtingai. Fiksuoto dydžio išmokos Airija, JK, Belgija (savarankiškai dirbantiems) Taikomos senatvės pensijos apskaičiavimo taisyklės Vokietija: apskaičiuojama kaip senatvės, bet taikomas pensijos rūšį atspindintis daugiklis (atsižvelgiant į neįgalumo lygį) Taikomos kitokios taisyklės Prancūzija: neįgalumo pensija apskaičiuojama, mokant 30 arba 50 proc. DU per geriausius 10 metų iki neįgalumo nustatymo (sunkiausio neįgalumo atveju – 50 proc. DU + 40 proc. dydžio priedas)     

Netekto darbingumo pensija: teisė gauti Negalios (netekto darbingumo) pripažinimas . (Kas yra netektas darbingumas?) Minimalus pensijų draudimo stažas netekto darbingumo pensijai nuo 2 mėn. iki 15 metų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) – netektą darbingumą nustatanti institucija     

Minimalus ir būtinasis stažas Minimalus stažas Būtinasis stažas Iki 22 metų (min.) Iki 24 metų (būt.) 2 mėn. 1 metai 38 metų (+ 4 mėn per metus) 3 metai 6 metai 62 metų (+ 12 mėn. per metus) 15 metų 30 metų

Netekto darbingumo pensija: dydžio apskaičiavimo principas Netekusiam viso ar dalies darbingumo asmeniui "dovanojamas" trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus stažas ir koeficientai ar apskaitos vienetai pagal vidurkį, įgytą iki netenkant darbingumo. Pridėjus šiuos "dovanotus" dydžius prie jau įgytų apskaičiuojama senatvės pensija ir mokama iki kol neatstatomas darbingumas arba iki senatvės. Naujoje sistemoje sulaukus senatvės pensijos amžiaus netekto darbingumo pensija pakeičiama "senatvės pensija neįgaliajam".     

Našlaičio pensija Teisę gauti turi mirusiojo vaikai, jei mirusysis galėjo gauti ar gavo socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo pensiją (netaikoma mirusiems iki 1991-06-01) . Vaikai turi teisę gauti iki 18 metų; jei mokosi – iki 24; invalidais tapę iki 18 m. neribotai. Dydis: 50% mirusiojo netekto darbingumo pensijos (60-70% darbingumo) vienam vaikui, 100% - dviems, daugiau vaikų.     

Našlių pensijos: principai Našlių pensijų kaip pensijų rūšies pagrįstumas: vyro maitintojo ("male breadwinner") tradicija; vienišo pensininko išlaidos didesnės; bendro sutuoktinių turto principas: dalis vieno sutuoktinio įgytų pensijos teisių pripažįstama kitam.     

Našlių pensijos: teisė gauti Teisę gauti našlių pensiją turi naujos santuokos nesudarę: našlė arba našlys, sukakę senatvės pensijos amžių; našlė arba našlys, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais: iki sutuoktinio mirties, per 5 metus po sutuoktinio mirties; tuo metu, kai slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) iki 18 metų, pripažintus neįgaliaisiais. Jei su mirusiuoju nėra vaikų, reikalaujama bent 1 metų (iki 2008 buvo - 5 metų) „vedybinio stažo”     

Našlių pensijos: dydis Našlei arba našliui, turinčiam teisę gauti našlių pensiją, našlių pensija skiriama valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio. Našlių pensijos bazinis dydis – €21     

Pensijų dalis socialinėse išlaidose

Pensijų dalis socialinio draudimo išlaidose 2015 m.