Hidroenergetikos potencialo panaudojimo ES ir Lietuvoje skirtumai AEI „MAŽŲJŲ BRANDUOLINIŲ REAKTORIŲ IR ATSINAUJINANČIOS ENERGETIKOS PERSPEKTYVOS BALTIJOS ŠALYSE IKI IR PO 2020 METŲ“. 2011 03 03, Druskininkai Hidroenergetikos potencialo panaudojimo ES ir Lietuvoje skirtumai Petras Punys Lietuvos hidroenergetikų asociacija/ Lietuvos žemės ūkio universitetas

Turinys Informacijos šaltiniai Hidroenergetikos (HE) sektoriaus apžvalga Aplinkosaugos reikalavimai ir poveikis HE ištekliams Hidroenergijos (HE) indėlis iki 2020 m. AEI veiksmų planuose Hidroenergetikos technologijų vystymosi perspektyvos Hidroenergetikos įvaizdis ir sprendimų priėmimas

1. Informacijos šaltiniai 1. ES projektas: Hidroenergetikos kelrodis (STREAM MAP) 2009-2012 (Sudaryta centrinė hidroenergetikos duomenų bazė HYDI) http://streammap.esha.be/1.0.html http://www.hidro.lt/naujienos.php?ID=1 2. ES projektas SHERPA: 2006-2008 http://www.esha.be/index.php?id=28 3. ES projektas SHAPES: 2007-2010 4. HE duomenų bazės: The International Journal on Hydropower & Dams, EuroStat, IEA, Euroelectric, EurObserv’ER ir kt. ES hidroenergetikos (HE) sektorius yra labai netolygiai išsivystęs - labiausiai lemia topografinės sąlygos, tačiau yra ir išimčių. Skiriama mažoji (<10 MW) ir didžioji (>10 MW) HE.

Hidroenergetikos duomenų http://streammap.esha.be/1.0.html Hidroenergetikos duomenų bazė HYDI

2. Hidroenergetikos sektoriaus apžvalga 27150 MW Instaliuota galia , MW Didžiųjų hidroelektrinių instaliuota galia (be hidroakumuliacinių)

Mažųjų HE (<10 MW) instaliuota galia Instaliuota galia , MW Mažųjų HE (<10 MW) instaliuota galia

Hidroakumuliacinių (HAE) instaliuota galia 7544 MW Instaliuota galia , MW Hidroakumuliacinių (HAE) instaliuota galia

HE komponavimo schemos Vagos tipo HE Lietuvoje - vyrauja vagos ir žemo/vidutinio slėgio aukščio HE. ES sudaro ~80% Tik apie 20% ES mažųjų HE yra vagos (užtvankos) tipo HE (Užtvanka ir jėgainė yra upės vagoje ir sudaro vieną kompleksą) Derivacijos tipo HE HE komponavimo schemos

Vienetinė hidroenergija (MWh/km2/metus) Šalies HE ištekliai nėra dideli, o jų efektyvus panaudojimas labai priklauso nuo upės hidrologinių ir topografinių sąlygų. Mūsų upių santykinis energetinis pajėgumas yra nesulyginamas su kalnuotų šalių, kuris yra nuo 4 (Prancūzija, Švedija) iki 40 kartų (Norvegija, Šveicarija) didesnis Vienetinė hidroenergija (MWh/km2/metus)

Vienetinė mažoji hidroenergija (ekonominiai) GWh/metus/km2 1 st Vienetinė mažoji hidroenergija (ekonominiai) GWh/metus/km2

HE potencialo panaudojimas ES senbuvių šalyse ~80% hidroenergijos potencialo panaudota (liko tik mažieji HE ištekliai) Airija, Belgija, Vokietija - arti 100% Naujose ES šalyse (EU -10) ~40% Čekija, Prancūzija - 80% Italija – 60% Lenkija: 24-40% Švedija: 55-77% Anglija: 14 -30% Lietuva: 25 -35 % mažieji–didieji % HE potencialo panaudojimas

Nuo 2007 beveik nėra naujų HE Mažųjų HE plėtra Lietuvoje ir ES

Vidutinė jėgainės galia, MW Senos HE (amžius didesnis kaip 40 metų) % 1 MW galios HE pagamina GWh/metus mHE įnašas į bendrąją elektros gamybą % mHE įnašas į hidroenergijos gamybą* % Elektros kaina Eurocentai/kWh Supir-kimo Buitinių naudotojų Lietuva 0,34 10 2,4 0.5 17.0 7.6* 10* Senos ES šalys (ES-15) 0,70 67 4,0 1.47 10,8 7,85 12,09 Naujos ES šalys (ES-12) 0,30 41 2,7 0.67 12,8 5,74 8,68 * 7,6 –dabar Lietuvos, ES senbuvių ir naujųjų šalių mažų HE apibendrinti rodikliai (2006)

Slovenia & Macedonia Mažųjų HE indėlis į bendrąją elektros gamybą (naujos ir kandidatės į ES)

Mažų hidroelektrinių investicijos ir elektros gamybos kaina Šalis Vidutinė elektros gamybos kaina €centai/kWh Investicijos €/kW Austrija 8 - 31 3000-5500 Ispanija 3.5 - 7 1000 -1500 Prancūzija 0.5-1.8 1850-4000 Italija 10-17 2150-4500 Švedija 2-2.5 2150 - 3500 Lietuva 2.5 – 3.0 2200 – 2500 Čekija 1 - 3 1000 - 6000 Lenkija 3-4 2200-2500 Mažų hidroelektrinių investicijos ir elektros gamybos kaina Šaltinis: ESHA, LHA, SERO 2008

3. Aplinkosaugos reikalavimai ir poveikis HE ištekliams ES “didžiausią siaubą” hidroenergijos naudojimui kelia ES Bendrosios vandens politikos direktyvos įgyvendinimas (2000/60/EC). Lietuvoje ši direktyva “nebeturi kur pasireikšti – viskas sutvarkyta iš anksto” – aplenkiant jos įgyvendinimo etapus. Draudžiamos tvenkti upės: Lietuvoje – masinis reiškinys, Naujose ES šalyse nėra (išskyrus – Latvija ir Estija), Senbuvių ES – pavienės upės)

Draudžiamos tvenkti upės Lietuva : 170 upių ir jų ruožai (visos didžiausios ir vidutinės) Estija: 112 upių ir jų ruožai (mažos upės) Latvija : 214 upių ir jų ruožai (mažos upės) Švedija: 4 didelės upės + atskirų upių ruožai Suomija : keletą upių Prancūzija: yra daug mažų upių

Lietuva. Visos saugomos teritorijos, įskaitant ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingas upes. Likusios ūkiniu požiūriu (hidroenergetikai, laivybai ir kt.) vertingos upės (~30 vnt.) pažymėtos mėlynai.

Hidroenergetikos plėtros etapai (ekonomiškai tikslingi panaudojimui)

Mažųjų HE išteklių mažėjimas (%) dėl draudžiamų upių 100% Technically feasible Economically feasible Environmentally compliant “Draudžiamos upės” MHE potencialas, GWh Natural 41% 30% 14% 5%

Mažieji hidroenergijos ištekliai (% teorinių) Vidurkis MHE potencialas (%) Šaltinis: modifikuota pagal BlueAge, 2001

2010 m. Valstybinio audito ataskaitoje dėl AEI potencialo naudojimo Lietuvoje pažymėta, kad aplinkosaugos reikalavimai hidroenergetikai Lietuvoje patys griežčiausi iš visų ES šalių, todėl yra ribotos galimybės plačiau naudoti hidroišteklius. Šaltinis: Valstybinio audito ataskaita. Atsinaujinančių energijos išteklių potencialo naudojimas Lietuvoje. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, Vilnius, 2010.

4. Hidroenergijos (HE) indėlis iki 2020 m 4. Hidroenergijos (HE) indėlis iki 2020 m. nacionaliniuose AEI veiksmų planuose (direktyvos 2009/28/EB reikalavimas) Bendras HE galios augimas nėra didelis - 12-50% (Austrija, Italija, Ispanija, Graikija, Prancūzija, Liuksemburgas, Rumunija, Slovėnija). Lietuva - 15% Įspūdingas: Olandijoje (žymiai lėkštesnis kraštas nei Lietuva) - 450% (nuo 37 iki 203 MW), Portugalijoje -100% Kitose šalyse yra nežymus (Suomija, Čekija, Belgija, Latvija, Vokietija, Švedija - 2-6%) Mažosios HE augimas (%) yra žymiai didesnis nei didžiųjų HE (Slovakija -194%, Graikija -187%, Portugalija -132%, Rumunija - 124%)

Vis dėl to hidroenergija užleidžia pozicijas... Šaltinis: EREC report RE-thinking 2050, 2010

5.Hidroenergetikos technologijų perspektyvos NEPATVANKINĖS: (UŽTVANKOS NĖRA, NAUDOJAMA TIK VANDENS GREIČIO ENERGIJA – HIDROKINETINĖ) Potencialas: Lietuvoje ištekliai iki šiol nevertinti (ES taip pat) : ~šimtai, tūkstančiai megavatų Net įsivysčiusiose šalyse, nėra efektyvios, komerciniu požiūriu patrauklios technologijos (JAV 2009 m. hidrokinetinių elektros jėgainių galia buvo apie 1 MW, kai tuo tarpu klasikinių HE (patvankinių) galia buvo apie 77 000 MW. ) Rinkos vertė >15-20 metų (kaip vėjo energetika) Baltijos jūros bangų energijos (priekrantės ar atviros jūros) panaudojimas.

Hidroakumuliacija (HAE): rezervinei galiai sudaryti- nepastoviems elektros generatoriams Mišrios HAE (naudojančios pumpavimą ir natūralią prietaką) Hibridinės (kartu su nepastoviais elektros generatoriais, pvz. vėjo-hidro) Europos Komisija, dėl rezervinių galių sudarymo, inicijavo galimybių studiją hidroakumuliacijos potencialo įvertinimui ES, panaudojant esamas užtvankas bei statant greta naujas (2010 m.)

6. Hidroenergetikos (mažosios) įvaizdis Politikai (pvz. Parlamentas): Remia MHE plėtrą (mažiau aktyvūs Kroatijoje, Latvijoje ir Juodkalnijoje) Visuomenė: teigiamai visose naujose ES šalyse Susilaiko: Kroatija, Latvija, Slovėnija) Aplinkos apsaugos specialistai Žymi opozicija: Lietuvoje Neutralūs Estijoje, Latvijoje ir Kroatijoje Teigiami: Lenkija, Bosnia and Herzegovina, Makedonija NVO: Neutralūs (išskyrūs Bulgarija, Latviją ir Lietuvą) Teigimai (Kroatijoje, Juodkalnijoje) Šaltinis: SHERPA, 2008

1. Nenaudojamų užtvankų – beveik neliko. 2. 2009 m. JAV bepatvankinių jėgainių (hidrokinetinė) galia sudarė <1 MW, o tradicinė HE – 77 000 MW instaliuotos galios.

Bernardinai LT:...... Premjeras gavo koalicijos "Švari Baltija", vienijančios 25 Baltijos jūros aplinkosauga besirūpinančias nevyriausybines organizacijas (NVO), laišką, kuriame teigiama, jog NVO koalicija yra itin susirūpinusi dėl Lietuvos planų statyti hidroelektrinių užtvankas Lietuvos upių sistemoje, pranešė Ministro pirmininko taryba. Premjero sprendimas: .....Reikėtų orientuotis į mažiau už hidroelektrines gamtai kenksmingą energetiką........ Pastebėjimas: 1) HE “konsultantų” iš “Švarios Baltijos” (Coalition for clean Baltic) vadovų būstinė - Švedijoje, kur hidroenergijos dalis elektros gamyboje sudaro 47% (Lietuvoje - apie 3%). 2) Neteko girdėti, kad ES senbuvių šalių vadovai taip gražiai atsilieptų apie HE. Šaltinis: Bernardinai LT: 2010 12 21 d.

Lietuvos sprendimų priėmėjai nežino, kad: AEI naudojimo skatinimo direktyva 2009/28/EB : nėra net jokios užuominos apie hidroenergetikos „nedarnumą”. HE be jokių išlygų, teisėtai laikoma AEI rūšimi ir niekas šito nekvestionuoja.

WWF Aršiausias energetikos oponentas : Pasaulinis laukinės gamtos fondas (WWF) pagal 45 balų skalę, atsižvelgiant į poveikį aplinkai ir kylančią riziką, socialinį priimtinumą ir savikainą vertina: Geotermija - 43, HE galios padidinimas - 43 Saulė (šiluma) - 39 Mažoji hidroenergetika – 39 Tvari (darni) biomasė -39, Netvari biomasė -17 Vėjas - 37. Didžioji HE - 30, Atominė - 13 Šaltinis: Climate Solutions: The WWF Vision for 2050, 2007.

Šaltinis: Climate Solutions: The WWF Vision for 2050, 2007.

Tačiau ES ir Lietuvos visuomenės nuomonė dėl hidroenergetikos plėtros – priešinga..... Eurobarometro (2006 m.) ir „TNS Gallup Lietuva” apklausa dėl energetikos technologijų Lietuvos žmonės skyrė prioritetą vėjo (73%), saulės (71%) ir hidroenergetikos technologijoms (71%). Biomasės naudojimui pritaria 55% ES gyventojų, panašiai ir Lietuvoje -57%.

Ačiū už dėmesį