Pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos kalbos kurso sudarymo principai Doc. dr. Zita Nauckūnaitė Lietuvos edukologijos universitetas Ugdymo plėtotės centras

Z karta Nervinės grandinės, sukurtos peržvelgti informaciją, plečiasi ir stiprėja, o skaitymo ir giliojo sutelkto mąstymo grandinės silpsta ir nyksta. N. Carr. Seklumos: Kaip internetas keičia mūsų smegenis. Vilnius: „Eugrimas“. 2013, p.117–120.

Daugybės dalykų darymas... prastai „Daugiaveiklininkai“ yra „beprasmybės mėgėjai“ (suckers for irrelevancy) – negeba filtruoti nereikšmingų aplinkos trikdžių ir yra priklausomi nuo nesvarbių dirgiklių, esančių atmintyje (Ophir ir kt., 2009).

Mūsų smegenys – kaip kompiuteris Smegenys – milžiniški „kietieji diskai“, skirti saugoti žinioms, bet informaciją apdoroja tik maži atminties lustai. Kai informacija viršija darbinės atminties lustų erdvę, mes negalime apdoroti arba išlaikyti naujų žinių.

„Ekraninis“ elgesys Kuo daugiau laiko praleidžiama internete, tuo labiau stiprėja „ekraninis“ skaitymo elgesys. Paviršinis skaitymas, skenavimas ir greitasis skaitymas sumažina supratimą ir turinio suvokimą.

Z kartos mokymosi centre – tyrinėjimas ... mokiniai mokosi geriau, kai yra įtraukiami į reikšmingą ir intelektą stimuliuojančią mokomąją veiklą (Berger, 2010) Tiriamosios veiklos metodas įtraukia tradicinį ir multimodalinį raštingumą!

Daugialypis (multimodalinis) raštingumas – gebėjimas naudoti skaitymo ir rašymo gebėjimus siekiant kurti, suprasti, aiškinti, kritiškai vertinti įvairių formatų tekstus (spausdintus, skaitmeninius, audiovizualinius) iš įvairių žiniasklaidos šaltinių Europos Komisija Informacinis pranešimas, 2012 m. rugsėjo 6 d., Briuselis

Tradicinio raštingumo svarba internetinio raštingumo laikais tik didėja! Skaitymo ir rašymo gebėjimai yra esminiai norint naudotis internetu ir IKT, tik skaitymas, rašymas ir komunikavimas įgauna naujas formas, nes tekstas derinamas su naujomis žiniasklaidos priemonėmis ir susiejamas per sudėtingus informacijos tinklus. (Leu ir kt., 2011)

III varianto skirtumai

Didaktinės nuostatos Integracijos ir interpretacijos Sistemiškumo ir sąmoningumo Integracijos ir interpretacijos Komunikacijos ir bendradarbiavimo

1. Žinios apie kalbą sudaro sistemą, kad mokiniai: mokytųsi sąmoningai suprasti mokomąjį dalyką kaip sistemą skirtų bendruosius dalykus nuo atskirų suvoktų kiekvieno kalbos fakto vietą kalbos lygmenų hierarchijoje kalbos pažinimo kursas pradedamas žemiausiu kalbos lygmeniu ir baigiamas aukščiausiu kiekvienas kalbos mokslo skyrius išlaiko savo vidinę logiką

Gramatiniai vienetai Gėlės žydi Gėlės žydi gėl- ės žyd- i

Mūsų mąstymui labai didelę įtaką turi struktūrų, o ne atskirų faktų suvokimas. Eric Jensen Smegenys yra nuostabiai subtilus ir jautrus modelių nustatymo aparatas. Leslie A. Hart

2. Integracijos ir interpretacijos nuostata vidinės kalbos ir literatūros sąsajos mokomųjų dalykų ryšiai mokinio kūrybinių galių plėtotė mokinio savarankiškas kūrybinis požiūris į kalbą ir literatūrą Neįmanoma mokytis kalbos sistemos, jei neišgyveni kalbos grožio jausmo!

Skaitymo – žodyno turtinimo ryšys Sunkiai skaitančių mokinių žodynas yra skurdus. Žodyną turtinant ir plečiant – mokiniai geriau atpažįsta sąvokas, geba daryti tiesiogines išvadas, geba sieti skirtingus tekstus, lavėja gebėjimas suprasti tai, ką skaito.

Skaitymo – gramatikos ryšys Mokiniai, kurie supranta žodžius morfemų lygyje – geriau suvokia žodžių reikšmę, yra geriau pasirengę suvokti ir kurti tekstus, atpažįsta sudėtingus darinius. Tyrimai rodo, kad morfologinės kalbos struktūros suvokimas koreliuoja ne tik su mokinių žodyno turtingumu ir tikslumu, bet ir su skaitomo teksto suvokimu. (Carlisle, Stone, 2005)

3. Komunikacijos ir bendradarbiavimo nuostata Kalbos taikymas gyvenime – bendradarbiavimas su kitais žmonėmis: dalijamasi patirtimi, keičiamasi nuomonėmis, kartu atliekami įvairūs darbai. Mokiniai praktiškai mokosi visų kalbinės veiklos rūšių – klausymo, kalbėjimo, skaitymo ir rašymo!

III variantas Kalbos sistemos pažinimo turinio apimtis DALYKO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI Kalbos vartojimo ugdymo turinio apimtis ir veiklos Kalbos sistemos pažinimo turinio apimtis Kalbos sistemos pažinimo ugdymo veiklos Mokymosi pasiekimai baigus ... klases

II variantas

Gramatikos atgimimas Gramatikos pedagogika remiasi kognityvinės lingvistikos principais. Siūlo naudoti dramatizavimą, vaidmenų žaidimus, gestus, erdvinį ir kt. vaizdavimą kaip būdus, kurie padėtų mokiniams suprasti gramatinius reiškinius. Analizuoja kalbos vartojimo ypatybes pagal tekstų tipus, žanrus ir kontekstus. Marcello Giovanelli. Teaching Grammar, Structure and Meaning. Routledge, 2014. National Association for the Teaching of English (NATE) in the UK: http://www.nate.org.uk/

Kalbos morfologijos pažinimas lemia Love K, Humphrey S. A multi-level language toolkit for the Australian Curriculum: English. Australian Journal Of Language & Literacy [serial online]. June 2012;35(2):173-191. Available from: Academic Search Complete, Ipswich, MA. Accessed November 19, 2014.

Kalbos pažinimo modeliavimas pagal pedagoginę gramatiką! R. Magritte, Širdies sfinksai

Kalbos sistemos pažinimo turinio sandara Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys Išeito kurso pagrindų kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių įtvirtinimas Fonetika, kirčiavimas, rašyba Morfologija ir rašyba Sintaksė ir skyryba

Kartojimo ir įtvirtinimo logika Mokslo metų pradžioje kartojamos žinios, kurios bus reikalingos naujai medžiagai įtvirtinami įgūdžiai, kuriems bus mažiau skiriama dėmesio 2. Per morfologijos ir rašybos pamokas kartojama fonetika, sintaksė ir skyryba 3. Per sintaksės ir skyrybos pamokas – morfologija ir rašyba, kirčiavimas. 4. Mokslo metų pabaigoje susisteminama tai, ko buvo mokomasi.

Fonetika, kirčiavimas, rašyba (5 kl.) Kalbos padargai. Kalbos garsai (balsiai, priebalsiai, pusbalsiai). Jų susidarymas. Balso lavinimo pratybos. Aiškaus kalbėjimo taisyklės. Garsas ir raidė. Abėcėlė. Susipažinimas su žodynais, žinynais, enciklopedijomis (spausdintiniais ir elektroniniais leidiniais). Balsiai. Ilgieji ir trumpieji balsiai. Dvibalsiai. i-y, u-ū, ė-ie, o-uo tarimas ir rašyba.

Fonetika, kirčiavimas, rašyba (5 kl.) Pusbalsiai. Mišrieji dvigarsiai. Mišriųjų dvigarsių su i, u tarimas ir rašyba. Skiemuo. Ilgieji ir trumpieji skiemenys. Žodžio kėlimas. Kirčiuoti ir nekirčiuoti skiemenys. Kirčio svarba. Trumpųjų skiemenų kirčiavimas. Priegaidės, jų rūšys. Priebalsiai. Kietieji ir minkštieji priebalsiai. Minkštumo ženklas. e-ia rašyba lietuviškų žodžių kamiene. Priebalsio j tarimas ir rašyba lietuviškuose žodžiuose. Skardieji ir duslieji priebalsiai. Priebalsių supanašėjimas ir susiliejimas.

Fonetika, kirčiavimas, rašyba (6 kl.) Tarptautinių žodžių rašyba, tarimas ir kirčiavimas (elementarūs atvejai). e-ia rašyba tarptautiniuose žodžiuose. Priebalsio j tarimas ir rašyba tarptautiniuose žodžiuose. Tarptautinių žodžių trumpasis o. Kaitomi ir nekaitomi tarptautiniai žodžiai, jų kirčiavimo ypatumai. Žodžio galo kirčiavimas.

Žodžių sandara ir rašyba (5 kl.) Žodžių sandara, jos žymėjimas (šaknis, galūnė, priešdėlis, priesaga, sangrąžos dalelė, jungiamasis balsis). Šaknis – pagrindinė reikšminė žodžių dalis. Šaknies balsių kaita giminiškuose žodžiuose. Kamienas ir galūnė. Galūnės skyrimo pratybos. Pagrindinės kamieno tarimo ir rašybos taisyklės.

Žodžių sandara ir rašyba (5 kl.) Priešdėliai, dalyvaujantys suskardėjimo procese (ap-,at-, ant-, prieš-, iš-). Priešdėlis, dalyvaujantis suduslėjimo procese (už-). Priebalsių supanašėjimas dūriniuose. Priebalsių susiliejimas (žodžiuose su priešdėliais iš-, už- ir dūriniuose). Priesagos, sukeliančios paskutinio šaknies priebalsio suduslėjimą (-ti, -t-, -tuv-, -tuk-, -s-, -st-, -sn-, -sm-ir kt.) ir suskardėjimą (-dav-, -dam-). Nosinės raidės – kalbos istorijos liudininkės. Nosinių raidžių rašyba žodžių kamiene. Priešdėlių są- (san-, sam-) ir į- (in-, im-) rašyba. Nosinių raidžių rašyba žodžių šaknyje (ą, ę, į, ų : an, en, in, un, ą : ę : į).

Žodžių sandara ir rašyba 6 kl. Paprastieji žodžiai ir dariniai. Žodžių darybos būdai. Vediniai. Sudurtiniai žodžiai, jų jungiamieji balsiai. Darybinė žodžio reikšmė. Žodžių lizdas. Giminiški žodžiai. Daiktavardis. Tikrinių sudėtinių pavadinimų rašyba. Daiktavardžių darybos būdai. Priesagų rašyba. Būdvardis. Kokybiniai ir santykiniai būdvardžiai. Būdvardžių laipsniai, jų rašyba. Įvardžiuotinių būdvardžių rašyba. Būdvardžių darybos būdai. Priesaginių ir priešdėlinių būdvardžių rašyba.

Žodžio sudėtis

Šaknies sąvokos formavimas (1)

Šaknies sąvokos formavimas (2)

Šaknies sąvokos formavimas (3)

Galūnės sąvokos formavimas (1)

Galūnės sąvokos formavimas (2)

Sakinio dalių sąvokų formavimas

Mokomoji veikla 5. Meistriškumo etapas 4. Situacinės veiklos etapas 3. Sintetinės veiklos etapas 2. Analitinės veiklos etapas 1. Orientacinis etapas

1. Orientacinis etapas Mokiniams parodoma, kad tas rašybos įgūdis jiems svarbus; sužadinamos geros emocijos. Analizuojama tik tiek pavyzdžių, kiek būtina taisyklės esmei atskleisti. Atrandama rašybos taisyklė ir jos galiojimo sąlygos („ką būtinai reikia pastebėti?“). Jei pagal tą taisyklę rašomų žodžių sąrašas baigtinis, jis pateikiamas. Aiškinimas(is) gali būti papildomas piešiniais, schemomis, maketais... Taisyklę galima surimuoti, padainuoti, suvaidinti, imituoti, nupiešti, sukurti istoriją... Mokiniai įsisąmonina taisyklę paaiškindami ją savais žodžiais.

2. Analitinės veiklos etapas Mokiniai atpažįsta nagrinėjamas ortogramas pateiktuose žodžiuose, jas paaiškina. Analizuoja skambantį žodį (signalizuoja spalvotomis juostelėmis arba judesiais; pagauna kamuoliuką ir pasako, ką reikėtų rašyti ir pan.). Pasakinėja mokytojui, ką šis turi rašyti (lentoje). Žaidžia rašybinius žaidimus (išbraukia, nuveda rodyklę, uždengia, pasako, parodo...). Atlieka kompiuterinius pratimus (atsakymas turi būti gaunamas tuoj pat!). Randa nagrinėjamas ortogramas tekste, jas pabraukia ir/ar paaiškina.

3. Sintetinės veiklos etapas Įrašo ortogramas (kompiuteriu ar pratybų lape). Nurašinėja (pvz., dailyraščiu nusirašo gražius posakius). Rašo įspėjamąjį (regimąjį arba girdimąjį) diktantą. Sprendžia rašybinius uždavinius (įrašo ortogramas, parašo žodžius). Atlieka užduotis su rašybos žodynu. Rašo komentuojamąjį, aiškinamąjį, atrenkamąjį diktantus. Įrašo ortogramas nurašydami pratimą į sąsiuvinį (tuojau tikrinama!).

4. Situacinis etapas Rašo klausiamąjį diktantą (gali diktuoti vienas kitam). Atlieka rašybinio nagrinėjimo užduotis. Įrašo praleistus mįslių, patarlių, posakių žodžius. Nurašydami sakinius suskliaustą žodį keičia tinkama forma. Rašo kūrybinį diktantą, laisvąjį diktantą ir atpasakojimus. Atstato deformuotą tekstą (iš duotų žodžių pradinių formų).

5. Meistriškumo etapas (naujame kontekste) Schemomis pavaizduoja tai, ko išmoko, ir aptaria schemas su bendraklasiais. Ištaiso draugų klaidas; moko savo bendraklasius. Kuria tekstą pagal gairinius žodžius, paveikslą, fotografiją... Sudaro pratimus šiam rašybos įgūdžiui ugdyti; parengia testus.

Rašybos mokymo(si) modeliavimas R. Magritte, Raktas į laisvę

Girdimasis artikuliacinis suvokimas  regimasis vaizdinys  rašymo reakcija

Taisyklingai rašantis remiasi vizualine atmintimi! Kai mokinys taisyklingai tars, susidarys taisyklingus regimuosius vaizdinius ir taisyklingai rašys. Svarbiausi yra regimieji vaizdai ir motoriniai rankų judesiai. „Būtina saugoti vaiko akis ir ranką nuo rašybos klaidų.“ (L. Kadžytė-Kuzavinienė)

Rašyba – visų įgūdžių rūšių suma! rašymo veikla yra sensomotorinis įgūdis rega ir klausa – sensoriniai kalbos padargų ir rankos judesiai – motoriniai rašybos taisyklių taikymas yra intelektinis įgūdis

Rašyba – kaip ugnis ir ledas! motoriniai įgūdžiai iš pradžių formuojasi greitai, po to pradeda lėtėti; intelektiniai – iš pradžių lėtai, po to vis greičiau ir greičiau; sensoriniai formuojasi tolygiai.

Rašyba – kaip ugnis ir ledas! Motoriniai įgūdžiai Sensoriniai įgūdžiai Intelektiniai įgūdžiai

Mokant rašybos daugiau laiko skirti intelektiniams įgūdžiams, t.y. rašybos taisyklės išsiaiškinimui; neskubėti skirti rašymo (ranka!) užduočių!

Iš tikro žmonės nieko nesupranta ir neišmoksta (išskyrus kūdikių motorinį mokymąsi) tol, kol patys sukuria asmeninę, mokymuisi reikalingą metaforą ar modelį. Eric Jensen

Kur taikysime taisyklę?

Rašybos modelis

Rašybos taisyklės atpažinimas žodžiu

Rašybos taisyklės atpažinimas raštu

Taisyklės apibendrinimas

ia – e rašyba lietuviškų žodžių galūnėje

Aiškinimo ir Užduočių pavyzdžiai Tema. Skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių supanašėjimas žodyje Aiškinimo ir Užduočių pavyzdžiai

Skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių supanašėjimas žodyje (1)

Skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių supanašėjimas žodyje (2)

Skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių supanašėjimas žodyje (3)

Skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių supanašėjimas žodyje (4) Priešdėlis – šaknis Paskutinį priešdėlio priebalsį (1) gali veikti pirmasis šaknies priebalsis (2). Todėl reikia įsidėmėti tuos priešdėlius, kurie baigiasi priebalsiais, kad žinotume, kaip juos rašyti.

Skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių supanašėjimas žodyje (5)

Raskite žodžius su priešdėliu at- Raskite žodžius su priešdėliu at-. Ateina, ataušo, atgabeno, ataka, atostogos, atpažįsta, atkaklus, atidus, atilsis, neatslūgo, atsarga, atgarsis, atgrasus, atsakė, atidavė, àtarė, atspalvis, atgaila.

Sukurkite vaizdelį su šiais veiksmažodžiais Atbėga, atbilda, atzvimbia, atžygiuoja, atskuodžia, atseka, atsėlina, atbloškia, atgyja, atbunda.

Priešdėlis ant- yra kilęs iš prielinksnio ant, pvz Priešdėlis ant- yra kilęs iš prielinksnio ant, pvz.: ant rankų – antrankiai, ant akies – antakis, ant kapo – antkapis, ant žemės – antžeminis, ant trobos – anttrobis (palėpė).

Parašykite Spaudos apžvalgą Parašykite Spaudos apžvalgą. Kas galėjo būti parašyta straipsniuose, kurie turi tokias antraštes? „Netikėtas apdovanojimas dvigubai brangesnis“ „Neapdairus poelgis“ „Naujos medžio apdirbimo staklės“ „Grybus apdoroti reikia greitai“ „Kas atbaidys uodus?“ „Varnos apdergia ne tik šaligatvius...“ „Muzika – sielos atgaiva“ „Apdulkėjęs grožis“ „Jo apdaras buvo žvėrių kailiai“ „Ar gali antžmogis būti laimingas?“ „Atsarga gėdos nedaro“ „Tai ne pažanga, o atžanga!“

Rašydami spaudos apžvalgą, galite laisvai pasinaudoti šiais pasakymais: Straipsnis „...“ pristato... / primena... Straipsnyje „...“ rašoma apie... / kalbama... /. Kitas rašinys „...“, kaip sako pavadinimas,... / kaip teigiama antraštėje, apgailestauja dėl... Straipsnio „...“ autorius kelia klausimą... / svarsto... / piktinasi... „...“ – tokiu pavadinimu spausdinamas straipsnis apie ... . Jame ... Tai ir visa ... spaudos apžvalga.

Įgūdžių sudarymo modelis Parengimas B. Įgūdžio formavimas C. Tikrinimas

Įgūdžių sudarymo modelis. A. Parengimas Sukuriama tinkama mokymosi aplinka. Paaiškinama įgūdžio svarba ir nauda. Numatoma, ko ir kada mokiniai išmoks. Nustatoma, ar naujas įgūdis sietinas su jau turimais įgūdžiais. Paaiškinama, kaip ir kur naują įgūdį bus galima pritaikyti.

Įgūdžių sudarymo modelis. B. Įgūdžio formavimas Pateikiamos pirmosios supaprastintos užduotys. Mokiniai skatinami pastebėti, suprasti ir paaiškinti, ką, kur ir kodėl reikia vartoti. Pateikiamos sudėtingesnės užduotys, kuriose to paties įgūdžio reikia kitame kontekste. Patikrinama, kaip mokiniai taiko (tik!) naują įgūdį. Pateikiamos taisyklių išimtys (jei jos yra). Pateikiamos užduotys, kuriose reikia atpažinti išimtis. Pateikiamos užduotys, kuriose naujas įgūdis siejamas su įsidėmėtinais atvejais (išimtimis). Pateikiamos užduotys, kuriose naujas įgūdis siejamas su kitais, jau turimais įgūdžiais.

Įgūdžių sudarymo modelis. C. Tikrinimas Apibendrinamos atliktos užduotys; mokiniai skatinami savais žodžiais pasakyti įgūdžio taikymo taisyklę. Mokiniai taiko įgūdį įvairaus pobūdžio pratimuose. Mokiniai taiko įgūdį įvairiuose kūrybiniuose darbuose. Suformuotas įgūdis turi būti reguliariai tobulinamas.

Pratimų sistemos sudarymo principai (1) Mokinys turi mokytis sąmoningai ir kryptingai: jis turi aiškiai žinoti, ką per šias pratybas turi išmokti; turi žinoti, ką, kaip ir kodėl jis turi atlikti.

Pratimų sistemos sudarymo principai (2) Pratimai turi atitikti mokinio amžių ir interesus, kad jis būtų dėmesingesnis. Dėmesingumas padeda išvengti klaidų!

Pratimų sistemos sudarymo principai (3) Pratybos sistemingos ir suplanuotos: iš pradžių laiko intervalai tarp pratybų turi būti mažesni, po to didėti; tempas pradiniuose etapuose turi būti lėtesnis; pratimų eilę dera sudaryti pagal jų sudėtingumą; pratybos turi vykti laiku; tarp pratimų būtinas nuoseklus perimamumas; mokinys turi greitai sužinoti savo rezultatus, suprasti klaidos priežastį ir tuoj pat pasitaisyti.

Pratimų sistemos sudarymo principai (4) Pratimų apimtis, skaičius ir trukmė priklauso nuo formuojamo įgūdžio, mokinių amžiaus ir individualių savybių. NB! Nors įvairiais įgūdžio formavimo etapais būtini vienpusiški pratimai, bet gabesniems mokiniams tai gali sukelti nuobodulį ir sumažinti domėjimąsi mokymusi.

Mūzų, visų mokslų ir menų deivė – atminties deivė Mnemozina į kiekvieno žmogaus sielą įdeda tarytum vaško lenteles, kuriose įsispaudžia matyti, girdėti ar paties sugalvoti įspūdžiai. Platonas, V a.pr.Kr.