Projektas„Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ (II etapas), Nr. VP1–2.2-ŠMM-02-V-01–009

Prof. dr. Birutė Obelenienė Santuokos ir šeimos studijų centras VDU Krikščioniškosios šeimos samprata. Vertybinės jaunuolių rengimo šeimai ugdymo nuostatos Prof. dr. Birutė Obelenienė Santuokos ir šeimos studijų centras VDU

Gyvenimo tvarka 1. Meilė

Gyvenimo tvarka 2. Santuoka

Gyvenimo tvarka 3. Vaikai Meilės bendruomenės gausinimas

Sėkmingo gyvenimo receptas Gyvenimo įvykių seka: II III I I II

Raktiniai žodžiai Žmogus Lytiškumas Meilė Lytinis potraukis Lytiniai santykiai Skaistumas Santuoka

MEILĖ

Kas yra meilė Ar mes matome tikrosios meilės apraiškų viešojoje erdvėje? Ar tai, ką matome vaizduojamajame mene yra meilė ? Ar jaunuoliai aistringai besibučiuojantys viešoje vietoje demonstruoja jog myli vienas kitą?

Ne Dažniausiai tai ką mes matome yra žmogaus “kūnų daromas meilės ženklas kai virš jų neplevena meilės dvasia” Reiškinį, kai forma neatitinka savo turinio - mes vadiname melu

Meilės samprata Dažnai manoma, jog meilės nereikia ugdyti, kad ji kažkas gatavo duota žmogui kaip tam tikros rūšies širdies nuotykis

Apibūdinti meilę vienu žodžiu, labiausiai atitinkančiu jos esmę JAUSMAS

Sociologai teigia, jog didžioji dalis respondentų turi romantinės meilės supratimą Aušra Maslauskaitė. Lytis, globa ir kultūriniai gerovės kapitalizmo barjerai Lietuvoje//Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2004, Nr. 3, p. 39–51 Daugiau nei 50 % apklaustų sužadėtinių, kurie ruošiasi tuokti Katalikų Bažnyčioje sutapatina meilę su jausmais Narbekovas A.; Obelenienė B.; Kulpys Ž. Sužadėtinių santuokinės meilės samprata // Tiltai. 2010, nr. 41, p. 52-68.

Meilė nėra jausmas Romantinė meilė tai – ištirpti kito žmogaus esybėje, prarandant savo individualumą, nepaisant kito asmens savybių, ir kurioje seksualiniai pojūčiai yra nepamainoma meilės raiška. Dalia Marcinkevičienė. Romantine meile kaip (sovietinė) socialine politika. //Colloquia, 2008, Nr. 21, p. 96-113.

Meilė nėra nulemta iš anksto Įsigalėjusi klaidinga nuostata, jog meilė yra kažkas gatava, kažkas nulemta iš anksto ir tikrai kiekvienam bus “duota” Tačiau meilė nėra duotybė, ji visada esti užduotis Patirtis, kuri yra “duota” remiasi natūraliu juslumu (seksualumu) ir jausmingumu (jausmai ). Ji tik teikia meilei “žaliavą”

Meilė yra užduotis Meilė niekada nesti “yra”, bet nuolat “įvyksta” Ir tai kas “įvyksta” priklauso nuo abiejų asmenų indėlio ir jų sugebėjimo perkelti kito asmens pažinimą nuo jo lytinių verčių į asmens vertę Tai kas “įvyksta” tik remiasi tuo kas “duota”, t.y. juslumu ir natūraliu moters ir vyro jausmingumu, t.y. meilės „žaliava” duota pačios prigimties “Užduotis” – sukurti meilę iš to kas duota

Meilė yra integracija Žmogus kaip sudėtinė daugiasluoksnė būtis išreiškia save daugelyje skirtingus tikslus turinčių dinamizmų : Kūniškas lygmuo: lytinis potraukis juslumas Psichinis lygmuo: emocijos, jausmaijausmingumas Asmeninins lygmuo: asmens vertės pažinimas Visų šių trijų lygmenų integracija yra sugebėjimo mylėti sąlyga

UŽDUOTA: Integracija kito asmens vertė jausmingumas juslumas ASMENINIS INDELIS UŽDUOTA: Integracija DUOTA

Integracija – nėra kažkas savaiminio,- tai žmogaus savęs realizavimo programa. Tikroji meilė gali būti tik asmenų kūrinys Žmogus iš prigimties yra kūrėjas, ir meilė turi būti kuriama dvasiniu valingu veiksmu integruojant lytinį potraukį ir jausmus į vieną visumą

Dezintegracijos atveju – reiškia asmens nesugebėjimą nei save patį valdyti, nei save turėti, t.y. nesugebėjimą mylėti Kad meilė būtų tiesa ir galėtų teisingai vienyti vyrą ir moterį , reikia kad ji tvirtai remtųsi ne jo lytinių verčių, bet paties asmens vertės teigimu

Jei nesugebama integruoti Jei asmenys nesugeba integruoti tai kas duota iš prigimties meilei sukurti, jie naudoja meilės “žaliavą” (juslumą ir jausmingumą) , kuri greitai išsenka tada tokie asmenys konstatuoja – meilė baigėsi Dar daugiau, meilės baigtimi pateisinamos ir skyrybos, ir kito asmens paieškos, nes sutikus jį “meilės žaliavos “ šaltinis atsiveria iš naujo

Manyti kad meilė kažkas gatava- vadovautis klaidinga tendencija, kurioje slypi vartojimo nuostata Didelė Meilė gali būti tik asmenų kūrinys, asmenų susivienijimas, kuriame jie vienas kitam besąlygiškai dovanoja O tam kad save dovanotum, pirmiausiai reikia save turėti

Meilė Davimas/dovanojimasis Rūpestis Pagarba Pažinimas Atsakomybė

Vadinasi, Meilė yra asmenų susivienijimas, besąlygiškas dovanojimasis Meilė niekada nėra akla, nes pagrįsta asmens pažinimu, pagarba, asmens kaip tikslo (bet ne kaip priemonės) supratimu Todėl meilė yra tiesa, Meilė kaip tiesa yra neribota laike Kai meilė yra tiesa, santuoka nesibaigia skyrybomis

Lytinis potraukis

Aistra yra prievarta žmogui Lytinis potraukis – egzistencinė galia yra stipriausias žmogaus potraukis Buvimas, kuris yra pagrindinis gėris, atsiranda būtent per lytinį potraukį Tai generatyvinė galia skirta homo sapiens rūšiai Tačiau lytinis potraukis yra labai egoistinis , netgi gruobuoniškas žmogus yra vienintelis protingas ir laisvas, jis gali save valdyti

Lytinio instinkto ir potraukio skirtumas Gyvūnų pasaulyje viešpatauja instinktai: esant kokiam nors poreikiui (alkanas), vienodi išoriniai stimulai (grobio kvapas, vaizdas) neišvengiamai skatina vienodus poelgius (pulti, griebti) . Schema: Stimulas veiksmas

Lytinio instinkto ir potraukio skirtumas Potraukis yra tam tikra visos žmogaus būties orientacija (kryptingumas) susijusi su pačia tos būties prigimtimi (pvz. potraukis valgyti). Tačiau žmogus sugeba apmąstyti priemonių santykį su tikslu ir priemones renkasi pagal siekiamą tikslą. Veiklos schema Stimulas protas pritaria veikla nepritaria

Ar lytinio potraukio realizacija gyvybiškai būtina? Ne Ne asmens gyvybiniams poreikiams bet rūšies

Dvi lytinio potraukio dimensijos Asmeninė Visuomeninė

Lytiniai santykiai

Prasmė Meilės atbaigimas kūno kalba Ne įrodymas, bet jau įrodytos meilės užbaigimas Skirtas sujungti ir sukurti

Skaistumas Apsaugą nuo kūno geidulingumo teikia visiškas skaistumo dorybės įgyvendinimas . Skaistumas – tai dvasinė galia išvaduojanti iš savęs teigimo Gebėjimas teisingai elgtis su kito žmogaus laisve

žmogus privalo atsisakyti naudoti asmenį kaip priemonę malonumui. Skaistumas yra dorybė, padedanti lytinį potraukį pakelti į meilės lygmenį. žmogus privalo atsisakyti naudoti asmenį kaip priemonę malonumui. skaistumas siekia dar toliau, nes apima ir meilę kitam asmeniui, t.y. asmenų tarpusavio visišką ir laiko požiūriu neribotą atsidavimą. Vadinasi, skaistumas siekia 1) save “turėti”, norint 2) save visiškai “atiduoti” kitam.

Vadinasi, meilės ugdymas- tai pirmiausia skaistumo dorybės ugdymas. Skaistumo ugdymas – pirmiausia yra mokymas kaip teisingai naudotis savo ir kito asmens laisve Skaistumas apima savęs apvaldymą, realizavimą tų prigimtinių savybių, kurios žmogų išskiria iš visos gamtos , t.y. buvimu laisvu ir protingu

Ugdymas meilei- skaistumo dorybės ugdymas Tik skaistumo dorybė padeda asmenims kurti tokius santykius , kuriuose jie vienas kitam yra tik tikslu bet niekada ne priemone. Alternatyva yra aiški, arba žmogus valdo savo potraukį ir tampa laisvu arba yra jo valdomas ir tampa nelaimingu vergu

Būti panaudotam labiau nei kas kita žeidžia žmogaus orumą Ankstyva lytinė patirtis neturi jokios perspektyvos, nes paaugliai nėra emociškai subrendę atsakomybei, pažinimui , pagarbai ir rūpesčiui Ankstyvi lytiniai santykiai visada baigiasi tuo, jog kuris nors (dažniausiai mergaitė) yra naudojama

Merginos, iširus intymiems santykiams, dažnai išgyvena rimtą depresiją, lydimą minčių apie savižudybę, valgymo sutrikimus, piktnaudžiavimo alkoholiu ar pavojaus įnikti į narkotikus.

Nutrūkę santykiai veda į savo paties įvaizdžio praradimą, o depresijos pagrindu tampa pažeista savigarba – klasikinis psichinis fenomenas lytiniai paauglių santykiai jiems nepasiekus psichoseksualinės brandos niekada nėra saugūs, – o daugeliu atveju kelia rimtą pavojų psichinei sveikatai ir sėkmingai jaunos asmenybės raidai. Vaitoška G.ir kt. Lytinio susivaldymo svarba ir jo vaidmuo asmens emocinei brandai//Sveikatos mokslai Nr. 2(49), 2007, p. 746-757

Tikrai saugūs, šia prasme, lytiniai santykiai galimi tik santuokoje Žmogus yra nedaloma kūno ir sielos vienovė, t.y. kūniškas asmuo Todėl meilė (dvasinis veiksmas) negali būti atskirtas nuo prokraecijos (kūniškas veiksmas)

Santuokinis skaistumas Lytinis aktas tik tarp sutuoktinių Besąlygiškas dovanojimasis Dovanotojas Dovana Dovanos gavėjas Atvirumas gyvybei

Išeliminavus kūną (prokraciją) iš meilės, asmuo dezintegruojamas, paneigiama asmens kaip visumos vertė. Šiuo atveju asmuo santykyje su kitu asmeniu visada bus naudojamas Kai santykiai tarp asmenų yra pagrįsti vartojimo nuostata, jie tampa vienas kitam priemone, bet ne tikslu

Santuokoje tai reiškia supratimo, jog sutuoktinis yra dovana – praradimą Dar daugiau, vaikų ir tėvų santykių vidinė prigimtis yra tokia pati kaip ir santykių tarp sutuoktinių Praradimas sampratos – sutuoktinis/ė yra dovana, yra praradimas sampratos – vaikas yra dovana

Priemonės skaistumui ir meilei ugdyti Drovumas – prigimtinė savybė apsauganti mergaitę nuo tapimo priemonę Skaistumo ugdymui svarbiausia išsaugoti ir stiprinti drovumą Pagarba gyvybei Vaizduotės higiena – drovumo išsaugojimo pamatas

Vadovėlyje “Būnant kartu neišvengiamai kyla noras pajusti fizinį artumą . Daugeliui tai nėra lengva užduotis. Kartais tenka įveikti tam tikrų vidinių kliūčių ir nugalėti drovumą”

Vaizduotės higiena skirta apsaugti paauglę nuo vaizduotę dirginančios informacijos perteikiamos tiek vaizdu, tiek žodžiu

Šiandieniniai iššūkiai rengimui šeimai Seksualizacija Kontracepcijos socialinė rinkodara Reprodukcinių teisų ideologija Lytinis švietimas

Romantinės meilės įvaizdis demonstruojamas netgi romantinėse komedijose kenkia asmenų meilės sampratai. Kimberly R. Johnson, Bjarne M. Holmes. Contradictory Messages: A Content Analysis of Hollywood-Produced Romantic Comedy Feature Films//Communication Quarterly , 2009, Vol. 57, No. 3, p. 352–373

Iš kur citata? Panagrinėsime lytinį aktą, arba lietuviškai sueitį Iš pradžių vyras ir moteris aistringai bučiuojasi, glamonėja vienas kitą . Prisilietimai sukelia lytinį susijaudinimą. Į vyro varpą priplūsta kraujo , todėl ji sustandėja. Moters makšties sienelės išskiria gleivių , kurios sutepa makšties vidinį paviršių. Tai reiškia kad ji pasirengusi lytiniam aktui. Tada vyras įstumia varpą į moters makštį ir abu partneriai ritmiškai juda

Pagarba gyvybei Pagarba “aš jaučiu vidinę paskatą rodyti tokią pat didžią pagarbą kitų norui gyventi, kaip ir savajam”gerbti gyvybę – leisti gyventi T.y. atvirumas gyvybei Pagarba savo vaisingumui, pirmiausiai jo pažinimas Nėštumas tiesioginė lytinių santykių pasekmė o ne kontracepcijos nenaudojimo pasekmė

Pagarba gyvybei Atsakomybės skiepijimas - nėštumas tiesioginė lytinių santykių pasekmė, o ne kontracepcijos nenaudojimo pasekmė Teisę į lytinius santykius turi tik sutuoktiniai Nėštumas – yra ne abstrakcija, o naujos gyvybės nešiojimas Pagarba gyvybei visada suponuoja pagarbą mergaitei, merginai, moteriai

Pagarbos gyvybei ir vaisingumui neregimumas vadovėliuose L. Molienė, S. Molis. Žmogaus biologija ir sveikata. Kaunas: Šviesa, 2000. Vadovėlis 9 klasei

Jie mumyse įžvelgia tik „pasitenkinimą; Jie mumyse įžvelgia tik „pasitenkinimą; ...vaikinai gali pradėti negerbti merginų ir į jas žiūrėti tik kaip į pasitenkinimo objektą; manau, kad nuvertina merginas, apie jas galvoja vaikinai kaip apie sekso mašina manau, kad šis vadovėlis skatina dauginimąsį tarp nepilnamečių berniukų ir mergaičių, ...Manau, vaikinai tai tik ir supranta kaip skatinimą... . Ištikrųjų vadovėly užmaskuotai siūloma mylėtis ir apsisaugoti nuo neštumo. pateikti visi galimi būdai <kontracepcijos>, bet tik iš gerosios pusės....Bet manau būtų geriau jei apie kontracepciją išvis nebūtų parašyta. Manau tokia informacija skatina lytinius santykius. B. Obeleniene. Paauglių lytinių santykių pedagoginės prevencijos vertinimas. VDU 2007.

Analizuotų programų ir vadovėlių palyginimas LLU pricipų aspektu ALS pedagoginės prevencijos proceso vertinimas B.Obelenienė2007, Daktaro disertacija, VDU Analizuotų programų ir vadovėlių palyginimas LLU pricipų aspektu (RŠLU – “Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa”, 2007 RŠ metodinės rekomend.- “Vaikų ir jaunimo rengimo šeimai programų rengimo metodinės rekomendacijos”, 2006) 55