IV. Vartotojų pajamos, išlaidos ir lūkesčiai

IV.1. Vartojimo reikšmė Ekonomikai: C ~ 2/3 visų išlaidų (BVP), nekoordinuotos išlaidos (BVP=C+I+G+NX) Vartojimas ekonominio ciklo generatorius- 90% atvejų lemia ekonomikos svyravimus Pardavimams Importui Verslo investicijoms...

IV.2. Reikšmingiausi rodikliai Asmeninės pajamos ir vartojimas Mažmeninė (retail sales) prekyba Vartojimo kreditų charakteristikos (Consumer credit outstanding) Vartotojų kreditų indeksas Vartotojų pasitikėjimo indeksas

IV.2.1. Asmeninės pajamos ir išlaidos (1) Asmeninės pajamos- iki mokesčių sumokėjimo (Disponuojamos pajamos- po) Darbo užmokestis (wages and salaries)- 56% (JAV) Nuosavо verslo pajamos (Proprietors’ income)- 8% Renta (rental income)- 1,4% Dividendai - 4,4% Palūkanos (Interest income)- 11% Transferai (transfer payements) – 13% Kitos darbo pajamos – 6,2% (gyvybės draudimo, pensijų, sveikatos išmokos Neįtraukta: pajamos iš VP ir nekilnojamos turto pardavimo Vidutinis valandinis darbo užmokestis (Average Hourly Earnings)- atsiliekantis-pralenkiantis?? rodiklis, bet… yra potencialios infliacijos, susijusios su darbo jėgos kaina, indikatorius

Lietuvos NBVP pajamų metodu struktūros dinamika, 1994-2000 BVP elementai pajamų metodu BVP, mln. Lt % 1994 2000 1. Kompensacijos darbuotojams 6956,4 18524,1 41,1 41,2 2. Pelnas ir mišrios pajamos 6815,6 16606,6 40,3 32,6 3.Pagrindinio kapitalo suvartojimas 1496,1 4590,3 8,9 10,2 4. Netiesioginiai mokesčiai 1905,8 5674,3 11,3 12,6 5. Subsidijos (minus) 269,8 465,3 1,6 1,0 Iš viso: 16904,1 42767,9 100,0

Darbo užmokesčio ypatumai vidutiniu-ilguoju laikotarpiu Išsivysčiusio-besivystančios šalys Spartesnis DU augimas visumoj Spartesnis DU augimas mažiausios kvalifikacijos darbuotojų kategorijoje DU augimas viršija produktyvumo augimą DU augimo “normalumo” kriterijai

Asmeninės pajamos ir išlaidos (2) Asmeninio vartojimo išlaidos ~95% nuo a. pajamų Pagrindinės išlaidų kategorijos Ilgalaikio vartojimo prekės (12-14% viso vartojimo)- savybės???=> įtaka vartojimui- elastingumas pajamų atžvilgiu Trumpalaikio vartojimo prekės (30%)- neelastinga pajamų atžvilgiu Paslaugos (60%) (medicina, kirpyklos, kelionės, kinas,...)- neelastinga JAV (komunalinės paslaugos, sveikata) Realių pajamų pasikeitimas – reikšmingesnis rodiklis vartojimo kitimui Santaupos- personalinio taupymo lygis Bankuose (einamos sąskaitos, ....) VP ... Kojinėse??? Kaip turėtų keistis santaupos ilguoju laikotarpiu? Kokia santaupų prasmė? Keinso prielaida?- medžiaga hipotezėms

Ilgalaikių ir trumpo vartojimo prekių pirkimas JAV 1947-1989 metais

Laiko veiksnio įtaka vartojimui: Pastovių Pajamų Hipotezė Trumpuoju laikotarpiu vartojimas neelastingas pajamų atžvilgiu Ilguoju laikotarpiu ryšys tarp C ir DI proporcionalus Pastovių pajamų hipotezė teigia, kad pinigų suma, kurią vartotojas išleidžia yra proporcionali jų nuolatinėms pajamoms (ar ilgalaikėms laukiamoms), nepriklausomai nuo to, koks pajamų lygis bebūtų 1 ketvirčio MPC  1/3 nuo 3 metų MPC; 20% svyravimų sąlygoja pajamos 4 ketvirčių MPC  2/3 nuo 3 metų MPC; 50% svyravimų sąlygoja pajamos 12 ketvirčių MPC =0,87 3/4 svyravimų sąlygoja pajamos

Vartojimas Gyvenimo Ciklo Hipotezėje GCH (Modigliani) teigia, kad žmonės paskirsto savo vartojimą tolygiai visam gyvenimui siekdami optimizuoti naudą viso gyvenimo eigoj Amžiaus grupė Grynosios pajamos, $ Visuminės išlaidos, $ Santaupos, % <25 18813 22543 -19,8 25-34 42665 38945 8,7 35-44 52626 45149 14,2 45-54 54149 46160 14,8 55-64 44109 39340 10,8 65-74 27553 30782 -11,7 >75 19759 21908 -10,7

IV.2.2. Mažmeninės prekybos duomenys 1/3 nuo C (tik prekyba, maitinimo įstaigos) Nevertinami automobilių pardavimai (JAV) (20%) Alternatyvos mažmeninei prekybai Tinklinės prekybos (Chain Stores sales) apimtys (apie 10% C) E-prekybos apimtys (mokesčių lengvatos, rizika, ... Mažmeninės prekybos kultūrų skirtumai Smulkaus/stambaus verslo santykis Specializacija

IV.2.3. Vartojimo kreditų reikšmė Žemas informacijos reikšmingumas JAV Vėluoja (2mėn. po fakto) Kreditų tipai: Atnaujinamas-kartojamas kreditas (revolving credit) (trumpalaikiai- be užstato; kreditinės kortelės,...) apie 40% išsimokėtinų kreditų Ilgalaikiai (prekėms, namams, mokymuisi, refinansavimui, ...) Skola: gerai ar blogai? Tradicijų ir pasitikėjimo ekonomika svarba. Asmeninio bankroto galimybė? Kaip paskutinė galimybė? Kaip lūkesčių išraiška? Kriterijai: Skolos/a pajamų santykis (14-18%) 17% atsargiai Mokamų palūkanų lygis (2-2,5% nuo DI) JAV Cambridge Consumer Credit Index (2001)- vertinami lūkesčiai paskolose: didės ar mažės

Turto, skolų, palūkanų kitimo poveikis vartojimui Turto ir skolų kitimo poveikis vartojimui: santykinis vartojimas bus didesnis (mažesnis), kai Skolų/pajamų santykis .................. turto/pajamų santykis ..................... Mažėjant (didėjant) bankinėms palūkanoms vartojimas ................. nuoma, lizingas, pirkimai išsimokėtinai Jei valstybės obligacijų palūkanos aukštos- mažėja prieinamumas-..................... Gerbūvio efektas: VP vertės padidėjimas 1$, C didina 3-6cnt; NT vertės padidėjimas 1$, C didina 2-4cnt (Kaip paaiškinti skirtingą reakciją???)

IV.2.4.Vartotojų lūkesčių įvertinimas Metodas- Vartotojų nuomonių tyrimas (Lietuvos statistikos departamentas) 13 uždarų klausimų (kartą per ketvirtį – dar 3 papildomi klausimai apie tikimybę per 2 artimiausius metus išleisti dideles pinigų sumas stambiems pirkiniams) Vertinimo rodikliai ir kriterijai: 1) Balansas – skirtumas tarp teigiamų ir neigiamų atsakymų lyginamosios dalies procentais:  Balansas=(LG+1/2G)-(LB+1/2B) {vertinimo intervalas [-100; +100%]} kur LG - atsakymas „labai gerai“; G - atsakymas „gerai“; LB - atsakymas „labai blogai“; B - atsakymas „blogai“ 2) Vartotojų pasitikėjimo rodiklis (VPR) (Consumer confidence indicator) parodo gyventojų kaip vartotojų materialinės padėties ar ją lemiančių ekonominių veiksnių pokyčių prognozes: VPR=Average(x1, x2, x3, x4) x1-namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius 12 mėn. x2 -šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. x3 -nedarbo lygio kitimas per artimiausius 12 mėn. (su priešingu ženklu) x4 -tikimybė sutaupyti per artimiausius 12 mėn.

Pagrindiniai vartotojų nuomonės klausimai 1. namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn.; 2. namų ūkio finansinės padėties numatomus pokyčius per artimiausius 12 mėn.; 3. šalies ekonominės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn.; 4. šalies ekonominės padėties numatomus pokyčius per artimiausius 12 mėn.; 5. kainų pokyčius per praėjusius 12 mėn.; 6. numatomus kainų pokyčius per artimiausius 12 mėn.; 7. numatomus bedarbių skaičiaus pokyčius per artimiausius 12 mėn.; 8. ar esamas metas yra tinkamas pirkti baldus, buitinę techniką; 9. tikimybę per ateinančius 12 mėn. išleisti stambiems pirkiniams daugiau nei per praėjusius 12 mėn.; 10. ar laikas palankus taupymui; 11. galimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.; 12. dabartinę namų ūkio padėtį; 13. planus pirkti automobilį, pirkti ar statyti būstą, išleisti didelę sumą būstui pagerinti per artimiausius 12 mėn.

Lietuvos vartotojų pasitikėjimo vertinimas 2006m. (balansai)   2006 I II III IV V VI VII VIII Namų ūkių finansinės padėties pokyčiai per praėjusius 12 mėnesių 4 1 3 5 2 per ateinančius 12 mėnesių 6 7 8 Šalies ekonominės padėties pokyčiai Nedarbo lygio kitimas per ateinančius 12 mėnesių -26 -24 -25 -23 Tikimybė nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėn. -39 -36 -37 -34 Vartojimo pasitikėjimo kriterijų suma -1 -4 -5 +3 -3 +2 Vartotojų pasitikėjimo rodiklis

Naujausia situacija Lietuvoj: lūkesčiai http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/2008_114_metodika.doc

Vartotojų lūkesčių vertinimo alternatyva Vartotojų pasitikėjimo (Consumer confidence index) rodiklis (apklausa+ kiekybinis vertinimas) Kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai (nedarbo lygis, infliacija, VP rinkos rezultatai, palūkanų norma) Neekonominiai veiksniai- karai, rinkimai, energetiniai šokai UR- nedarbo lygis, %; IR- infliacijos lygis per 2 paskutiniuosius ketvirčius, %; SP- S&P 500 akcijų indekso procentinis pokytis per paskutinius 2 ketvirčius; W- atlyginimo lygio pokytis per paskutinius 8 ketvirčius.

IV.2.5. Mokesčių normos pokyčių įtaka vartojimui Mokesčių didėjimas-mažėjimas Mokesčių pasikeitimo poveikio vartojimui įvertinimas: elastingumas mokesčių atžvilgiu Pastovus mokesčių pasikeitimas turi didesnį poveikį vartotojui nei laikinas mokesčių poveikis (MPC<0,5 laikiniems pokyčiams; MPC>0,5 ilgalaikiams pokyčiams)

IV.3. Pajamos ir išlaidos: įtaka finansų rinkai Asmeninių pajamų ir išlaidų obligacijų rinkai: Pajamų augimas- būsimas pakilimas- obligacijų patrauklumo mažėjimas- pardavimas Akcijoms: ekonominio aktyvumo augimas- pelningumo augimas- akcijų paklausos augimas- kainų augimas (Atsargiai ties pilnu užimtumu- rinkos “perkaitimas”) Valiutos kursas: ekonomikos augimas (palūkanų augimas)-užsienio investicijų augimas- nacionalinės valiutos kurso augimas