Projektas “Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra” (II etapas). SVEIKATOS UGDYMO METODINĖ DIENA. 2013 kovo 27 d.

Iš sveikatos ugdymo bendrosios programos – į mokyklos sveikatos ugdymo planą prof. dr. Rasa Jankauskienė lekt. Dr. Simona Pajaujienė 2013 kovo 27 d.

Tikslas Aptarti sveikatos ugdymo tikslų ir metodų tarpusavio priklausomybės ypatumus Pristatyti mokymosi iš patirties koncepciją Pristatyti tęstinių mokymosi linijų taikymo galimybę plėtojant sveikatos ugdymo kompetencijas Diskutuoti dėl sveikatos ugdymo kompetencijų vertinimo.

Mokyklos sveikatos stiprinimas MOKYKLOS POVEIKIS BENDRUOMENEI Sveikatos ugdymas Sveikatos stiprinimo projektai (programos) Mokyklos aplinka Integruotas į dalykus Privaloma sveikatos ugdymo pamoka Intervencinis modeliavimas Emocinė Fizinė Socialinė Biologija Kūno kultūra Etika Technologijos Kalbos Pilietinis ugdymas Kitos pamokos Sveikatos ugdymas ĮGALINIMAS MOKYKLOS POVEIKIS BENDRUOMENEI

Sveikatos ugdymo tikslų tarpusavio priklausomybė Pažinimo sritis Kognityvinė dimensija Sveikatos žinios Sprendimų priėmimas Sprendimų priėmimas Emocinė dimensija Socialinė dimensija Mąstymas Jausmai Elgesys Sveikatos požiūris Sveikatos elgesys Psichomotorinė sritis Sprendimų priėmimas Emocinė sritis Butler, 2001; Principles of Health Education and Health Promotion. Weadsworth, a division of Thompson Learning, Inc. 101 psl.

Sveikatos ugdymo rezultatas Kognityvinė sritis Kas? Kur? Kada? Emocinė sritis Kodėl? Psichomotorinė sritis Kaip? Problemą išryškinantis ugdymas Žinios ir supratimas Požiūris, nuostatos, vertybės Gebėjimai ir gyvenimo įgūdžiai Elgesys Paskaita Skaitymas iš vadovėlio Dalomoji medžiaga Demonstravimas Klausimai – atsakymai Sienlaikraščiai Lankstinukai Diskusija Debatai Atvejo analizė Vaidmenų žaidimai Filmų peržiūra Ekskursija Socialinė reklama Projektų rengimas Bendraamžių švietimas Burbulų dialogas Koncentriniai ratai Vaidmenų žaidimai Bandymas atlikti Fizinio aktyvumo veiklos Projektai 6 galvojančios kepurės Problemų sprendimas Sprendimų priėmimas Kūrybinis mąstymas Kritinis mąstymas Bendravimo įgūdžiai Savęs pažinimas Streso įveikimas Atsisakymas Savęs vertinimas

Kas svarbiausia? Sveikatos raštingumas Vertybinės nuostatos Gyvenimo įgūdžiai, asmens įgalinimas Vertybinės nuostatos Sveikatos raštingumas

Albert Einstein (1879-1955) “Žinios yra patyrimas, visa kita yra tik informacija” Ir... “Vaizduotė yra žymiai svarbiau negu žinios” Ir… “Aš niekada nemokau savo mokinių; Aš tik sudarau sąlygas, kuriose jie gali mokytis”

Mokymasis iš patirties (angl. Experiental Learning) Konkreti epizodinė patirtis (natūrali ar sukurta) Stebėjimas ir refleksija remiantis viso gyvenimo patirtimi Suvokta patirtis Konkrečių išvadų ir koncepcijų formulavimas Konkreti epizodinė patirtis (natūrali ar sukurta Bankinis ugdymas vs problemą išryškinantis ugdymas Savivaldus besimokantysis pats sprendžia, kada jis turi būti mokomas, o kada turi mokytis Kolb spriralė: mokymosi iš patirties ciklas. Kolb, Fry, 1975

11/17/2018

11/17/2018

Koordinuota sveikatos ugdymo ir stiprinimo veikla Sveikatos ugdymo bendroji programa Šeimos, bendruomenės įtraukimas Fizinis ugdymas Sveikatos stiprinimas mokyklos darbuotojams Visuomenės sveikatos priežiūra Maitinimo paslaugos Sveika aplinka (emocinė, fizinė) Socialinis pedagogas Psichologinis konsultavimas T.Butler. Principles of Health Education and Health Promotion. 3rd ed. Wadsworth, A division of Thompson Learning, Inc., 2001.

Mokyklos sveikatos ugdymo plano koordinacinis komitetas Mokyklos vadovas Visuomenės sveikatos specialistas Socialinis pedagogas Psichologas Dalykų mokytojai Mokiniai Socialiniai partneriai Rėmėjai

Bendras mokyklos sveikatos ugdymo planas Sveikatos ugdymo programa pradinio ugdymo klasėms (1-4 klasės) Sveikatos ugdymo programa pagrindinio ugdymo klasėms (5-8 klasės) Sveikatos ugdymo programa pagrindinio ugdymo klasėms (9-10 klasės) Sveikatos ugdymo programa vidurinio ugdymo klasėms (11-12 klasės)

Pavyzdys: gyvenimo įgūdžiai, įgalinantys veikti Gebėjimas priimti sprendimus (SU1) 10.2.1. teigiamai vertinti save, pozityviai mąstyti, kontroliuti emocijas, priimti palankiausius racionalius sprendimus savo, artimųjų, bendruomenės sveikatai ir gerovei; Gebėjimas sveikai gyventi (SU2) Gebėjimas atsispirti (SU3) Gebėjimas rasti ir analizuoti informaciją (SU4) Gebėjimas atstovauti sveikatos klausimais (SU5) Gebėjimas efektyviai bendrauti (SU6) Adekvatus pasitikėjimas savimi (SU7)

Kompetencijos (gyvenimo įgūdžio išlavinimo lygmuo) Adekvatus pasitikėjimas savimi (SU7) A lygmuo (1-2 klasės). Suvokia ir vertina save remdamasis suaugusiųjų nuomone; B lygmuo (3-4 klasės). Suvokia ir vertina save suprasdamas savo gerąsias savybes; C lygmuo (5-6 klasės). Vertina save, savo savybes, suprasdamas paauglystėje vykstančius pokyčius D lygmuo (7-8 klasės). Vertina save, savo stiprybes, suprasdamas, kas daro įtaką jo nuomonei, pasitiki savimi. E lygmuo (9-10 klasės). Vertina save kaip individualybę, remdamasisi įsisamonintomis charakterio savybėmis, pasitiki savimi. F lygmuo (11-12 klasės). Vertina save kaip asmenybę, gebančią daryti savarankiškus atsakingus sprendimus, pasitiki savimi.

Pavyzdys: Tęstinės mokymosi linijos Dalykai/ Klasės 1-2 3-4 5-6 7-8 9-10 11-12 Biologija SU1C; SU2C; SU3C; SU5C; SU6C; SU7C SU1D; SU2D; SU3D; SU5D; SU6D; SU7D SU1E; SU2E; SU3E; SU5E; SU6E; SU7E SU1F; SU2F; SU3F; SU5F; SU6F; SU7F Kūno kultūra SU2A; SU4A; SU6A; SU7A SU2B; SU4B; SU6B; SU7B SU2C; SU4C; SU6C; SU7C SU2D; SU4D; SU6D; SU7D SU2E; SU4E; SU6E; SU7E SU2F; SU4F; SU6F; SU7F Etika SU1A; SU2A; SU3A; SU4A; SU5A; SU6A; SU7A SU1B; SU2B; SU3B; SU4B; SU5B; SU6B; SU7B SU1C; SU2C; SU3C; SU4C; SU5C; SU6C; SU7C SU1D; SU2D; SU3D; SU4D; SU5D; SU6D; SU7D SU1E; SU2E; SU3E; SU4E; SU5E; SU6E; SU7E SU1F; SU2F; SU3F; SU4F; SU5F; SU6F; SU7F Užsienio k. SU1A; SU3A; SU4A; SU5A; SU6A; SU7A SU1B; SU3B; SU4B; SU5B; SU6B; SU7B SU1C; SU3C; SU4C; SU5C; SU6C; SU7C SU1D; SU3D; SU4D; SU5D; SU6D; SU7D SU1E; SU3E; SU4E; SU5E; SU6E; SU7E SU1F; SU3F; SU4F; SU5F; SU6F; SU7F Pilietinis ugdymas Sveikatos ugdymas SU1D; SU2D; SU3D; SU4C; SU5D; SU6D; SU7D

Autentiško mokymosi procesas Tikslas Veiklos žingsnių numatymas (tikslui pasiekti) Veikla ir vertinimas (tikslo atžvilgiu) Rezultatų įsivertinimas (tikslo atžvilgiu) Refleksija ir tolesnių tikslų numatymas KRITERIJAI

Kompetencijų vertinimas Įsivertinimas. Įtraukia mokinius į aktyvų ir kritinį savo darbo analizavimą kartu su mokytoju, individualiai arba grupinių diskusijų forma. Tarpusavio vertinimas. Mokiniai kritiškai analizuoja vienas kito darbus. Mokymosi aplankas. Mokinys tam tikrą laikotarpį kaupia geriausių savo darbų pavyzdžius, kurie patvirtina pažangą ir pasiekimus pasirinktų gebėjimų aspektu. Projektiniai darbai. Ypač vertingi tarpdalykiniai projektai, kurie peržengia mokomojo dalyko ribas ir susieja mokyklą su gyvenimu už jos ribų. Naudojami mokymosi ir vertinimo tikslais.

Kompetencijų vertinimas Vertinimo registravimo priemonės. Naudojamos mokinių pažangai ir pasiekimams užfiksuoti (šablonai, atsakymų lapai).  Individualus mokymosi planas – tai mokinio, mokytojo ir kartais tėvų bendravimo procesas, kurio siekiniai užfiksuojami konkrečiame plane. Jis skiriamas pagrindiniams tikslams, kurių mokinys tikisi pasiekti, užduotims, metodams, rodikliams, registruoti.

Vertinimas Formuojamasis vertinimas. Kiekvienas mokinys padedamas sveikatos ugdymo mokytojo įsivertina savo kompetencijų raidą, išsikelia tikslus ir jų siekia. Diagnostinis vertinimas. Tikrinama, ar buvo pasiekti sveikatos ugdymo tikslai. Apibendrinamasis vertinimas. Atliekamas metų ar pusmečio pabaigoje. Vertinama naudojant mokymosi pasiekimų aplanką.

Darbas grupėse Sveikatos ir gyvensenos problemos? Sveikatos ugdymo temos? Kompetencijos, gyvenimo įgūdžiai?

Apibendrinimas

Apibendrinimas Sveikatos stiprinimo tikslas – asmens ir bendruomenės įgalinimas. Sveikatos ugdymo taikinys – mokinių bendrųjų gyvenimo įgūdžių ugdymas, visos mokyklos bendruomenės mokymasis. Sveikatos ugdymo ir stiprinimo veikla neturėtų būti fragmentiška, konsertvatyvi, ji turėtų skatinti kritiškai mąstyti ir mokytis visą gyvenimą, prisidėti prie bendruomenės plėtros.

Apibendrinimas Sveikatos stiprinimas užtikrinamas per gerai koordinuotų ir mokslu grįstų ilgalaikių projektų rengimą aktyviai veikiant mokyklos administracijai ir įtraukiant visą bendruomenę. Sveikatos stiprinimo projektų (programų) rengimui vadovaujamasi šiuolaikiniais projektų rengimo principais, mokslu grįsta elgesio keitimo metodologija.

Apibendrinimas Sveikatos ugdymas realizuojamas per integravimą į įvairius dalykus ir atskirą sveikatos ugdymo dalyką Sveikatos ugdymas grindžiamas mokymusi iš patirties, orientuotas į mokinį, taikomi aktyvūs ugdymo metodai. Siekiant užtikrinti nuoseklų kompetencijų plėtojimą, formuojamos tęstinės mokymosi linijos. Sveikatos ugdymo dalykas su pažymiu nesiejamas. Taikomas formuojamasis, diagnostinis arba apibendrinamasis vertinimas. Mokiniai naudoja įsivertinimą, kaupia mokymosi pasiekimų aplanką, rengia projektus.

Efektyvaus mokyklos sveikatos ugdymo plano bruožai Paremta naujausiais mokslinių tyrimų rezultatais Naudojama informacija bei mokymo metodai pritaikyti atitinkamam amžiaus tarpsniui Naudojama interaktyvi patyrimą skatinanti veikla, aktyviai įtraukianti moksleivius Suteikia moksleiviams galimybių lavinti socialinius įgūdžius ir savęs vertinimą (O‘Dea, 2005). Analizuoja socialinę ir žiniasklaidos įtaką elgesiui Stiprina individualias ir grupės vertybes, kurios susiję su sveiko elgesio pasirinkimu Yra pakankamos trukmės, kad moksleiviai galėtų susiformuoti sveiko elgesio įgūdžius Įtraukiamas mokytojų ir kito personalo rengimas (mokymai) Įtraukiama visa mokyklos bendruomenė

Metodinės medžiagos, sudarant programą, pavyzdžiai Zipio draugai (1-4 klasės) Gyvenimo įgūdžių ugdymas Alkoholio ir tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencinė programa (ATPP) Universali rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa Sveikatos mokymas. Mokymo formos ir metodai. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, 2012. Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo ugdymas mokyklose. Metodinės rekomendacijos mokytojams. LR Sveikatos apsaugos ministerija, Vilnius, 2009.

Kitos programos Sniego gniūžtės programa Lions Quest Patyčių prevencijos Olweus programa Bendraamžių švietimas

SHOWED (kritiško mąstymo ugdymas, atvejo analizės pavyzdys) S – what do we See there? H – What is really Happening? O – How does her story related to Our lives? W – Why does she become alcoholic? E – How we can be Empowered by our social understanding? D – What can we Do about these problems in our lives? Wallerstein and Bernstein, 1988, 386 psl.

Diskutuokime