SOCIALINĖS APSAUGOS EKONOMIKA 13. Tarptautinės pasaulio mastu veikiančios institucijos socialinėje apsaugoje Doc. T.Medaiskis 2014

Kai kurios globãlios socialinę apsaugą įtakojančios organizacijos United Nations Development Programme (UNDP) International Labour Organization (ILO) International Social Security Association (ISSA) International Council on Social Welfare (ICSW) Organization for Economic Co-operation and Development (OECD) World Bank (WB) International Monetary Fund (IMF)

United Nations Development Programme (UNDP) Jungtinių Tautų padalinys, veikiantis daugiau kaip 160 šalių. Jo misija – paskatinti šalių galimybių plėtrą šiomis kryptimis: Demokratiškas valdymas, Skurdo įveikimas, Krizių prevencija ir įveikimas, Energija ir aplinkosauga, ŽIV/AIDS įveikimas. Ypatingas dėmesys žmogaus teisėms ir tolydžiai žmogaus socialinei raidai (sustainable human development). www.undp.org www.undp.lt

UNDP: Millenium Development Goals Šiuo metu aktualiausi – Tūkstantmečio plėtros tikslai (Millenium Development Goals) Buvo suformuluoti 2000 metų rugsėjį Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų Tūkstantmečio viršūnių susitikime, kuriame dalyvavo 189 pasaulių valstybių bei vyriausybių vadovai. Susitikimo dalyviai priėmė Tūkstantmečio deklaraciją. Joje buvo paskelbti Tūkstantmečio plėtros tikslai, kurių įgyvendinimo siekdama kiekviena šalis apsisprendžia dėl įsipareigojimų, kurie skatintų socialinę raidą ir mažintų skurdą. Naudojant 1990 m. kaip atskaitos tašką, kiekvienam tikslui buvo nustatytas vienas arba daugiau uždavinių, dauguma kurių turi būti įgyvendinti iki 2015 m.

UNDP: Millenium Development Goals 1. Panaikinti ypač didelį skudą ir badą Iki 2015 m. perpus sumažinti gyventojų, kurių pajamos sudaro mažiau nei 1 JAV dolerį per dieną, skaičių ir badaujančių gyventojų skaičių. 2. Užtikrinti visuotinį pradinį išsilavinimą Iki 2015 m. užtikrinti, kad visi berniukai ir mergaitės galėtų užbaigti pradinio mokslo kursą. 3. Skatinti lyčių lygybę ir daugiau teisių suteikti moterims Sumažinti lyčių skirtumus pradinio ir vidurinio ugdymo srityse (pageidautina iki 2005 m.) ir visuose kituose ugdymo lygmenyse (ne vėliau kaip iki 2015 m.). 4. Sumažinti vaikų mirtingumą Iki 2015 m. trečdaliu sumažinti vaikų iki 5 m. amžiaus mirtingumą. 5. Stiprinti gimdyvių sveikatą iki 2015 m. trimis ketvirtadaliais sumažinti gimdyvių mirtingumą. 6. Kovoti su ŽIV/AIDS, maliarija ir kitomis ligomis iki 2015 m. užkirsti kelią ir sumažinti ŽIV/AIDS paplitimą, maliarijos ir kitų pavojingų ligų atvejus.

UNDP: Millenium Development Goals 7. Užtikrinti darnią aplinkos apsaugą Nuosekliai integruoti plėtros principus į šalies politiką ir programas ir atstatyti prarastus aplinkos išteklius. Iki 2015 m. perpus sumažinti nuolatinio geriamojo vandens šaltinio neturinčių žmonių skaičių. Iki 2020 m. pastebimai pagerinti gyvenimo sąlygas ne mažiau kaip 100 milijonų žmonių, gyvenančių lūšnose. 8. Suburti pasaulio visuomenę tolimesnei žmonijos raidai užtikrinti Toliau vystyti atvirą prekybos ir finansinę sistemą. Spręsti specifinius mažiausiai išsivysčiusių šalių poreikius, taip pat šalių, neturinčių išėjimo į jūrą, bei besivystančių mažųjų salų valstybių specialiųjų reikmių problemas. Nuosekliai spręsti besivystančių šalių skolų grąžinimo problemas. Rengti kokybišką ir veiksmingą darbą jaunimui. Bendradarbiaujant su farmacijos kompanijomis suteikti besivystančioms šalims galimybes įsigyti nebrangių pagrindinių vaistų. Bendradarbiaujant su privačiu sektoriumi sudaryti galimybes naudotis naujausiomis technologijomis, ypač informacijos ir komunikacijų technologijomis.

UNDP: Metiniai pranešimai Metiniai pranešimai apie žmogaus socialinę raidą (Human Development Report): Globaliniai, leidžiami New Yorke. Vietiniai, leidžiami atskirose šalyse. Apibendrina pasiekimus svarbiausiose socialinėse srityse: švietimas, sveikatos apsauga, socialinė apsauga ir t.t. Kiekvienai šaliai apskaičiuojamas jos socialinės raidos indeksas (Human Development Index).

UNDP: Human Development Index (2012) HDI value Life expectancy at birth (years) Mean years of schooling Expected years of schooling GNI per capita (PPP US$) 1. Norway (0.955) 10.Japan (83.6) Norway (12.6) 2.Australia (18.0) 7.Ireland (18.0) ... 36.Qatar (87478) 33.Estonia (0.846) Estonia (75.0) Estonia (12.0) Estonia (15.7) Estonia (17402) 39. Poland (0.821) 41. Lithuania (0.818) Lithuania (72.5) Lithuania (10.9) Lithuania (16.1) Lithuania (16858) 43. Portugal (0.816) 44. Latvia (0.814) Latvia (73.6) Latvia (11.5) Latvia (15.0) Latvia (14724) 186.Niger (0.304) 177.Sierra Leone (48.1) 185.Mozambique (1.2) 169.Sudan (4.4) 174.Liberia (480) 3. USA (0.937) 5.Germany (0.920) 20. France (0.893) 26. United Kingdom (0.875) 55. Russian Federation (0.788) 2013 metais Lietuva kartu su Lenkija 35-36 vietoj

International Labour Organization (ILO) Specializuota JT agentūra, kuri siekia įgyvendinti socialinį teisingumą ir tarptautiniu mastu pripažįstamas žmogaus ir darbo teises. Įkurta 1919 metais Versalio sutartimi. Vėliau ILO principai išryškinti Filadelfijos Deklara- cijoje, priimtoje 1944 metais. Dabar vienija 183 šalis nares. Lietuva yra narė nuo 1921 metų, narystė atnaujinta 1991 spalio 4 d. www.ilo.org

ILO strateginiai tikslai Skatinti bei įgyvendinti darbo standartus bei fundamentalius darbo principus ir teises. Konvencijos, rekomendacijos ir jų įgyvendinimo monitoringas Kurti didesnes galimybes moterų bei vyrų tinkamam užimtumui ir pajamoms. Global Employment Agenda: siūloma politika ir veiksmai. Millenium Development Goals. Gerinti socialinės apsaugos aprėptį ir efektyvumą. Decent Work agenda: aprėpties, darbo sąlygų (atlyginimai, darbo laikas ir pan.), saugumo darbe politika ir veiksmai. World Social Security Report. Stiprinti trišalį ir socialinį dialogą.

ILO: Nustatomos teisės Konvencijų ir Rekomendacijų forma TDO formuluoja tarptautinius darbo standartus, nustatydama minimalius reikalavimus pamatinėms darbo teisėms: asociacijų laisvė, organizacijų teisė, kolektyvinės derybos, priverčiamojo darbo uždraudimas, lygios galimybės ir teisės, kitos teisės. Teikia šiose srityse techninę pagalbą. ILO veikia trišalės partnerystės principu – visuose valdymo organuose ir sprendimų priėmimo procesuose lygiomis teisėmis su vyriausybių atstovais dalyvauja darbdavių ir dirbančiųjų organizacijų atstovai.

ILO: Konvencijos Konvencijų parengta apie 200. Lietuva yra ratifikavusi 40 (iš jų 7 prieš karą). Konvencija, jei šalis ją ratifikuoja, yra privalomas vykdyti dokumentas. Už tą vykdymą kasmet reikia teikti ataskaitas.

ILO: Konvencijų grupės Asociacijų laisvės konvencijos Priverčiamojo darbo uždraudimo konvencijos Lygių galimybių konvencijos Užimtumo ir žmogiškųjų išteklių konvencijos Socialinės politikos konvencijos Santykių pramonėje konvencijos Darbo užmokesčio konvencijos

ILO: Konvencijų grupės Savaitinio poilsio ir apmokamų atostogų Saugos ir sveikatos darbe konvencijos Socialinės apsaugos konvencijos Moterų darbo sąlygų konvencijos Vaikų ir jaunimo darbo sąlygų konvencijos Migruojančių darbuotojų konvencijos Vietinių plantacijų darbuotojų konvencijos Darbo valandų konvencijos

ILO: 102 KONVENCIJA Konvencija skirta nustatyti minimaliems išmokų standartams įvairiose socialinės apsaugos šakose: sveikatos apsaugos, ligos išmokos, nedarbo išmokos, senatvės išmokos, nelaimingo atsitikimo darbe išmokos, šeimos išmokos, motinystės išmokos, negalios išmokos, maitintojo netekimo išmokos. Ratifikavimui užtenka priimti įsipareigojimus trijose iš šių devynių sričių

102 Konvencija: senatvės išmoka Teisė įgyti išmoką turi būti pripažįstama ne vėliau kaip sulaukus 65 metų Leidžiamas kaip išimtis ir vyresnis amžius, jei statistikos duomenys liudija didėjančią gyvenimo trukmę ir didelį vyresnių žmonių užimtumą Teisę įgyti išmoką privalo turėti arba 50% visų dirbančiųjų arba 20% ekonomiškai aktyvių gyventojų arba visi gyventojai, kurių pajamos senatvėj mažesnės už nustatytą standartą.

102 Konvencija: senatvės išmoka Standartinis gavėjas (senatvės amžiaus sulaukęs vyras su žmona) turi gauti arba ne mažesnę kaip 40% buvusių pajamų išmoką, jei jis uždirbo ne daugiau kaip “kvalifikuotas rankų darbą dirbantis vyras”; arba (flat rate išmokos atveju) ne mažesnę kaip 40% suaugusio vyro darbininko atlyginimo dydžio išmoką. Reikalaujamas minimalus draudimo laikotarpis turi būti ne daugiau 15 metų; visai išmokai gauti – 30 metų.

ILO: NATIONAL FLOORS OF SOCIAL PROTECTION 2012 metų rekomendacija This Recommendation provides guidance to Members to establish and maintain social protection floors as a fundamental element of their national social security systems; and to implement social protection floors within strategies for the extension of social security that progressively ensure higher levels of social security to as many people as possible. Social protection floors are nationally defined sets of basic social security guarantees which secure protection aimed at preventing or alleviating poverty, vulnerability and social exclusion.

ILO: NATIONAL FLOORS OF SOCIAL PROTECTION 2012 metų rekomendacija The social protection floors comprise at least the following basic social security guarantees: (a) access to a nationally defined set of goods and services, constituting essential health care, including maternity care, that meets the criteria of availability, accessibility, acceptability and quality; (b) basic income security for children, at least at a nationally defined minimum level, providing access to nutrition, education, care and any other necessary goods and services; (c) basic income security, at least at a nationally defined minimum level, for persons in active age who are unable to earn sufficient income, inparticular in cases of sickness, unemployment, maternity and disability; (d) basic income security, at least at a nationally defined minimum level, for older persons.

International Social Security Association (ISSA) ISSA yra tarptautinė organizacija, jungianti įvairių šalių institucijas, vykdančias bent vieną iš privalomos socialinės apsaugos rūšių. Ji veikia kaip tarptautinis forumas, kur įvairių šalių socialinę apsaugą administruojančios institucijos gali palyginti savo patirtį, pasikeisti informacija ir diskutuoti problemas; žinių ir naujovių apie socialinės apsaugos plėtrą surinkimo ir skleidimo centras, taip pat tyrimų ir diskusijų organizatorius. www.issa.int

ISSA: Veikla Organizuoja tarptautinius bei regioninius susitikimus ir konferencijas. Renka ir skleidžia informaciją apie socialinės apsaugos plėtrą, palaiko duomenų bazę ir leidžia publikacijas. Skatina mokslinius tyrimus bei skleidžia jų išvadas. Organizuoja mokymo programas socialinės apsaugos administratoriams. Žurnalas: International Social Security Review

International Council On Social Welfare (ICSW) Tarptautinė socialinės gerovės taryba. Įkurta 1928 m. kaip nevyriausybinė organizacija socialinei gerovei, socialiniam teisingumui ir socialinei plėtrai paskatinti. Organizacijos nariai – nacionalinės nevyriausybinių organizacijų asociacijos (ICSW vietiniai komitetai), tarptautinės bei regioninės organizacijos ir kitos vietinės organizacijos. Pagrindinės veiklos kryptys: informavimas ir komu-nikacija; politikos patarimai ir konsultavimas; mokymai ir parama. www.icsw.org

International Council On Social Welfare (ICSW) ICSW misija Įgyvendinti socialinę ir ekonominę plėtrą, kurios tikslas – sumažinti pasaulyje skurdą, vargą ir nepalankaus likimo žmonių pažeidžiamumą. ICSW siekia, kad būtų pripažintos ir apsaugotos pamati-nės žmonių teisės turėti maistą, būstą, gauti išsilavinimą, sveikatos paslaugas ir saugumą. ICSW tiki, kad šios teisės yra laisvės, teisingumo ir taikos pamatas. ICSW sieka lygių galimybių pažangos, žmonių laisvės save išreikšti ir žmogiškųjų paslaugų prieinamumo.

Organization For Economic Co-operation and Development (OECD) OECD jungia 34 šalis nares į unikalų forumą, kuriame diskutuojama, plėtojama ir tobulinama ekonominė bei socialinė politika. Įkurta 1961 m. Šalys dalinasi patirtimi, ieško atsakymų į bendras problemas ir veikia, kad būtų koordinuojama vietinė bei tarptautinė politika padedanti šalims narėms veikti globalėjančiame pasaulyje. Šalių patirties pasikeitimas gali vesti į susitarimus veikti nustatytu būdu. OECD taip pat žinoma dėl 'soft law' – neprivalomų instrumentų sudėtingoms problemoms spręsti. www.oecd.org

OECD ŠALYS NARĖS Australia Austria Belgium Canada Chile Czech Republic Denmark Estonia Finland France Germany Greece Hungary Iceland Ireland Israel Italy Japan Korea Luxembourg Mexico Netherlands New Zealand Norway Poland Portugal Slovak Republic Slovenia Spain Sweden Switzerland Turkey United Kingdom United States

OECD: veikla OECD šalių narių vyriausybės keičiasi informacija ir analize (tarpininkaujant Paryžiaus sekretoriatui). Organizacija yra vienas didžiausių ir patikimiausių pasaulyje palyginamų statistinių, ekonomikos ir socialinių duomenų šaltinių. Sekretoriato padaliniai renka duomenis, stebi trendus, analizuoja ir prognozuoja ekonomikos plėtrą. Kiti tyrinėja socialinius pokyčius, prekybos tendencijas, aplinką, žemės ūkį, technogijas, mokesčius ir t.t.

OECD: Directorate For Employment, Labour and Social Affairs Direktoratas yra OECD šalių narių patarėjas, teikiantis politikos analizę ir statistikos duomenis užimtumo, migracijos, socialinių reikalų, sveikatos ir panašiais klausimais.Prioritetai: užimtumo didinimas, darbo našumo kėlimas, dirban-čiųjų gebėjimų ugdymas; socialinės apsaugos sistemų modernizavimas, įveikiant senėjimo pasekmes ir suteikiant galimybes visiems tarptautinės migracijos valdymas, geriausiai atsižvel-giant ir į siunčiančių, ir į priimančių šalių poreikius. www.oecd.org/els/

World Bank Group Pasaulio bankas nėra bankas įprasta prasme. Tai viena iš Jungtinių Tautų specializuotų agentūrų, jungiančių 187 šalis nares (įskaitant Lietuvą). Šios šalys kartu atsako, kaip institucija finansuojama ir kaip leidžia pinigus. Įkurtas 1994 metais. Būstinė Washington, D.C. www.worldbank.org

World Bank Group: apie save The World Bank is a vital source of financial and technical assistance to developing countries around the world. Our mission is to fight poverty with passion and professionalism for lasting results and to help people help themselves and their environment by providing resources, sharing knowledge, building capacity and forging partnerships in the public and private sectors. The Bank focuses on achievement of the Millennium Development Goals: elimination of poverty and sustained development. We are not a bank in the common sense; we are made up of two unique development institutions owned by 187 member countries: the International Bank for Reconstruction and Development (IBRD) and the International Development Association (IDA). The IBRD aims to reduce poverty in middle-income and creditworthy poorer countries, while IDA focuses on the world's poorest countries. Together, we provide low-interest loans, interest-free credits and grants to developing countries for a wide array of purposes that include investments in education, health, public administration, infrastructure, financial and private sector development, agriculture and environmental and natural resource management.

World Bank: Lietuva Pasaulio Banko misija Lietuvoje buvo padėti šaliai pasiekti ilgalaikį ekonomikos augimą ir geriausiai pasinaudoti naryste ES. Pasaulio Bankas taip pat veikė gerindamas socialines paslaugas, ypač labiausiai pažeidžiamoms grupėms. Praeityje: aktyvi įtaka pensijų reformoms, struktūrinio sureguliavimo paskolos (SAL). www.worldbank.org/pensions

World Bank Group: veikla Pagrindinė Pasaulio Banko veikla yra skolinti plėtros projektų vykdymui. Per daugelį metų Pasaulio Bankas sukūrė didelę įvairovę skolinimo instrumentų, kad atitiktų besiskolinančiųjų poreikius. Priešingai, negu kitų skolintojų, Pasaulio Banko lėšos ateina su patarimais ir tyrimų bei patirties rezultatais. Kiekvienas projektas turi tyrimų stadiją, kada Banko tyrėjai ir jo partneriai tyrinėja daugelį šalies ekonomikai ir socialinei sveikatai svarbių faktorių. Pasaulio Bankas turi specializuotus departamentus, kurie pataria sveikatos, švietimo, finansinių paslaugų, teisingumo ir teisės bei aplinkos apsaugos klausimais.

World Bank Group: veikla Šalys, kurios skolinasi iš IBRD, turi kur kas daugiau laiko paskolai grąžinti, negu skolinimosi iš kitų: 15 - 20 metų su trijų-penkių metų laikotarpiu iki paskolos grąžinimo pradžios. IBRD uždirba beveik visus savo pinigus pasaulio finansinėse rinkose. Turėdamas AAA kredito reitingą, Bankas išleidžia obligacijas, kad gautų pinigų ir juos skolina žemomis palūkanomis. Didžiausia pajamų dalis iš skolinamo kapitalo. Beprocentiniai kreditai ir grantai iš IDA finansuojami 40 turtingiausių šalių įmokomis kas treji metai.

International Monetary Fund IMF taip pat yra viena iš JT specializuotų agentūrų, jungianti 187 šalis (įskaitant Lietuvą), skirta pasaulio mastu puoselėti makroekonominį stabilumą, skatinti augimą ir mažinti skurdą. IMF buvo įkurtas tarptautine sutartimi 1945 metais, kad rūpintųsi pasaulio ekonomikos sveikata ir neleistų pasikartoti tokiems reiškiniams kai 1930-jų Didžioji depresija. Centrinė būstinė Washington, D.C. www.imf.org

International Monetary Fund: apie save The IMF tracks global economic trends and performance, alerts its member countries when it sees problems on the horizon, provides a forum for policy dialogue, and passes on know-how to governments on how to tackle economic difficulties. The IMF provides policy advice and financing to members in economic difficulties and also works with developing nations to help them achieve macroeconomic stability and reduce poverty. The IMF supports its membership by providing policy advice to governments and central banks based on analysis of economic trends and cross-country experiences; research, statistics, forecasts, and analysis based on tracking of global, regional, and individual economies and markets; loans to help countries overcome economic difficulties; concessional loans to help fight poverty in developing countries; technical assistance and training to help countries improve the management of their economies.

IMF: poveikio priemonės IMF turi tris poveikio instrumentus: priežiūra (surveillance), dalykinė pagalba ir mokymai (technical assistance and training), skolinimas (lending). Surveillance: Dvišalis monitoringas paprastai daromas kasmet. Vertinama šalies ekonominė ir finansinė politika, jos ekonominė situacija. Kartu su šalies valdžia diskutuo-jamos reikalingos politikos priemonės. Šalys gali skelbti, bet gali ir neskelbti IMF įvertinimą (dauguma skelbia). Public Information Notice (PIN). Technical assistance and training: Pinigų ir finansų politika (pinigų politikos instrumentai, bankininkystė, priežiūra ir restruktūrizavimas ir pan.) Mokesčių politika ir valdymas(mokesčiai ir muitai, biudžetas, išlaidų valdymas, socialinės apsaugos sitemos, vidinės ir užsienio skolos administravimas) Statistikos duomenų rinkimas, valdymas, sklaida Ekonomikos ir finansų įstatymų leidyba

International Monetary Fund: skolinimas IMF labiausiai domisi makroekonomine ir finansine politika, o Pasaulio bankas labiau ilgalaike plėtra ir skurdo įveikimu. Pasaulio Bankas skolina besivystančių šalių infrastruktūros plėtros projektams, kai kurių ekonomikos sektorių reformoms ir platesnėms struktūrinėms reformoms. IMF, priešingai, finansuoja ne atskirus sektorius, bet teikia pagalbą šalių mokėjimo balansui, finansiniam stabilumui palaikyti.

International Monetary Fund: skolinimas IMF skolina su su sąlygomis: besiskolinančioji šalis privalo vykdyti politiką, kuri gerintų jos mokėjimų balansą. Sąlygos skolinantis iškeliamos tokios, kad šalys nebegalėtų atidėlioti sunkių sprendimų ir toliau didinti deficitą, bet vykdomų sąlygų dėka būtų pajėgios sustiprinti savo ekonomikas ir grąžinti paskolą. Todėl šalis ir IMF turi susitarti dėl būtinų ekonominės politikos veiksmų.