Autizmo spektro sutrikimai ir jų įtaka psichosocialinei adaptacijai Sigita Lesinskienė 1

VAIKYSTĖS AUTIZMAS IR ASPERGERIOS SINDROMAS SIGITA LESINSKIENĖ VILNIAUS UNIVERSITETO PSICHIATRIJOS KLINIKA VAIKŲ PSICHIATRIJOS IR SOCIALINĖS PEDIATIJOS CENTRAS

Įvairiapusių raidos sutrikimų grupė: VAIKYSTĖS AUTIZMAS ASPERGERIO SINDROMAS AUTIZMO BRUOŽAI AUTIZMO SPEKTRAS

Autizmas nėra laikomas viena apibrėžta liga su Viena etiologija, tai nespecifinis sutrikimas, kurį gali sukelti įvairūs organiniai, biologinai ir genetiniai faktoriai. Autizmas nėra laikomas viena apibrėžta liga su viena etiologija, tai nespecifinis sutrikimas, kurį gali sukelti įvairūs organiniai, biologinai ir genetiniai faktoriai. Vienas autizmo sutrikimą turintis vaikas gali būti visai nepanašus į kitą, išskiriamos įvairios subgrupės didelėje klinikinėje autizmo įvairovėje.

Rekomenduojami filmai: Rain Man. 1988. (Lietaus žmogus) Forrest Gump. 1994 (Forestas Gampas) I am Sam. 2001 (Aš esu Semas) Mozart and the Whale. 2005 (Mocartas ir banginis) Snow Cake. 2006. (Sniego tortas) Ben X. 2007. (Benas X)

Rekomenduojamos knygos: Tony Attwood The Complete Guide to Asperger’s syndrome Jessica Kingsley Publishers, 2008 Rudy Simone Aspergirls. Empowering Females with Asperger Syndrome Jessica Kingsley Publishers, 2010 Rudy Simone 22 Things a Woman Must Know If She Loves a Man with Asperger’s Syndrome

Trys pagrindinės autizmo simptomų dgn grupės: Kokybiniai socialinės sąveikos sutrikimai Kokybiniai trūkumai verbaliniame ir neverbaliniame bendravime bei vaizduotėjė 3) Pabrėžtinai ribotas veiklos ir pomėgių ratas ------------------------------------------------------------------- Įvairiapusiai sutrikimai kitose psichinio funkcionavimo srityse: Judrumo, dėmesingumo, impulsyvumo, kūno judesių, pažinimo ir mąstymo, kalbos ir kalbėjimo, emocijų, intuicijos stokos socialiniame bendravime, sensorinio jautrumo, sensorinės integracijos ir kt.

L. Wing (1983) pagal socialinės sąveikos sutrikimų pobūdį suaugusiųjų amžiuje autstus suskirstė į tris grupes: “atitolusių” grupė vienišiai, atsiriboję, labiausiai atitinkantys klasikinį “Kanner’io” autizmo klinikinį vaizdą 2) “pasyviųjų” grupė labiau draugiški, priimantys ir mažai aktyvūs; Gerai išsivysčiusi kalba su autizmui būdingais kalbėjimo ypatumais Autizmo simptomai itin išryškėja atsidūrus streso būsenoje 3) “aktyvūs, tačiau keisti” intensyvus domėjimasis tam tikra sritim, sunku tai panaudoti kasdieniniame gyvenime, vyrauja ritualai, kokybiniai bendravimo sutrikimai ir motorikos nerangumas

Įvairiapusių raidos sutrikimų grupė: VAIKYSTĖS AUTIZMAS ASPERGERIO SINDROMAS AUTIZMO BRUOŽAI AUTIZMO SPEKTRAS

Hans Asperger 1944 m Lorna Wing 1981 m Uta Frith 1991 m Leo Kanner 1943 m Hans Asperger 1944 m Lorna Wing 1981 m Uta Frith 1991 m

TLK - 10 (PSO, 1993m) Psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius Įvairiapusių raidos sutrikimų grupė: F 84.5 Aspergerio sindromas

Autizmo bruožų komorbidiškumas: Aktyvumo ir dėmesio sutrikimai Specifiniai mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai (disleksija, disgrafija, diskalkulija) Tikai Enurezė Nervinė anoreksija, valgymo sutrikimai Obsesinis – kompulsinis sutrikimas ----------------------------------------------------------------- Nuotaikos, emocijų, psichosomatiniai sutrikimai

Ankstyvieji autizmo požymiai Padidintas/sumažintas jautrumas aplinkos dirgikliams Lyg nereaguoja, neprigirdi, mažai šypsosi Savotiškas akių kontaktas arba jo stoka Savitas domėjimasis žaislais ir aplinkos daiktais Prasmingų gestų, čiauškėjimo, kalbėjimo stoka Eiliškumo bendravime nepajautimas Noro dalintis bendra veikla, dėmesiu, įspūdžiais stoka Stereotipiniai judesiai, echolalijos

Rutininiai kūdikių ir mažų vaikų fizinės, somatinės būklės tyrimai kartu apimant ir raidos, bendravimo bei pažintinių funkcijų įvertinimus Atrankos instrumentai įtariant įvairiapusius raidos sutrikimus – pirminės sveikatos priežiūros specialistams Screening for Communication and Cognition in Infants and Toddlers (SCCIT) 18 klausimų: 9 Taip, 9 Ne (6, 9, 12, 15, 18, 24 mėn) – 3! Pediatric Nursing 2007; 33(6):473-480.

Komunikacijos (bendravimo) sutrikimai: Kalbos (simbolinė minčių reprezentacija) Kalbėjimo (garsinė išraiška formuojant žodžius) Gestų (veido išraiška, kūno kalba) Kognityvinių (pažintinių) funkcijų sutrikimai: Nekalbinių psichinių procesų: dėmesio, atminties, problemų sprendimo, išmokimo, užduočių įvykdymo sugebėjimų (objektų pastovumo ir paskirties, pradžios-pabaigos supratimas, atpažinimas)

Nekalba Negirdi? Nevalgo Sutrikęs miegas Mažai šypsosi ir bendrauja Jautriai ar keistai reaguoja į tam tikrus aplinkos stimulus Linguoja, supasi, daužo galvą

7 JUTIMŲ (SENSORINĖS) SISTEMOS:

(skirtingas tankis įvairiose kūno vietose) NERVINĖS SKAIDULOS RECEPTORIAI (skirtingas tankis įvairiose kūno vietose) NERVINĖS SKAIDULOS CNS ĮVAIRIOS SRITYS

2 FUNKCIJOS: atpažinti, išskirti apsaugoti REZULTATAS: įvairus atsakas į aplinkos ir kūno dirgiklius EFEKTYVU NEEFEKTYVU

EFEKTYVU NEEFEKTYVU Atsakai leidžia: 1. prisitaikyti prie socialinės situacijos 2. mokytis 3. draugauti 4. išvengti pavojų NEEFEKTYVU 1. dėmesio sukaupimo ir išlaikymo problemos 2. mokymosi sunkumai 3. sutrikęs gebėjimas suprasti kitų asmenų intencijas 4. padidintas arba sumažintas reagavimas į tam tikras situacijas

PADIDINTAS JAUTRUMAS STIMULAMS: disstresas dėl tam tikrų garsų sensityvumas šviesai tam tikrų medžiagų netoleravimas uoslės ir skonio neįprasti ypatumai nesaugumas judant, ypač aukštyje padidintas jautrumo slenkstis pavojaus “kovok ar bėk” reakcijoms BŪDINGOS TAM TIKRO SENSORINIO STIMULIAVIMO VENGIMO REAKCIJOS

BŪDINGOS TAM TIKROS STIMULIACIJOS SUMAŽINTAS JAUTRUMAS STIMULAMS: trūksta reagavimo į garsinę stimuliaciją nejautrumas skausmui, susižalojimams nejautrumas temperatūros pokyčiams dėmesio nekreipimas į asmenis ar daiktus aplinkui pavėluoti, uždelsti atsakai ir atreagavimas BŪDINGOS TAM TIKROS STIMULIACIJOS SIEKIMO REAKCIJOS

Autizmo spektro sutrikimai – dažni vaikų tarpe

Socialinio elgesio sutrikimai: intuityvaus pajautimo bendravime stoka socialiai ir emocionaliai netinkamas neprognozuojamas elgesys elgesio moduliavimo pagal socialinį kontekstą stoka nesugebėjimas bendrauti su bendraamžiais egocentrizmas, direktyvumas apsunkintas socialinis priėjimas, vienišumas noro bendrauti su bendraamžiais stoka

Neverbalinio bendravimo sutrikimai: ribota, negili, neįvairi veido išraiška keistas, savotiškas žvilgsnis dažnai netinkama veido išraiška nesugeba perteikti akimis nežiūri į kitus arba savotiškas akių kontaktas neįprastos veido grimasos ar tikai ribotas gestų naudojimas motoriniai manieringumai nejaučia distancijos, per arti priartėja prie kitų

Emocijos: empatijos stoka neįprasta ir netinkama emocijų išraiška sunku suvokti savo ir kitų jausmus iš veido išraiškos nesupranta emocijų bendraujant nejaučia subtilių signalų, neprisiderina polinkis suktis arba plasnoti, plevėsuoti rankomis susijaudinus polinkis turėti keistų, neįprastų baimių

Kalbos ir kalbėjimo savitumai: neįprasta kalbėsena balso, intonacijos ir tembro savitumai formali pedantiška kalba kalba per daug arba kalba per mažai nuoseklumo, sąryšio pokalbiui stoka besikartojantis kalbos šablonas perkeltinės prasmės, juokų supratimo stoka garsiai mąsto ir galvoja

Stambiosios ir smulkiosios motorikos nerangumas, prasta kūno judesių koordinacija

Sensorinis sensityvumas: įvairiems garsams prisilietimui, tam tikriems rūbams įvairiems kvapams maisto skoniui, sudėčiai ar konsistencijai įvairiems vizualiniams stimulams skausmui, temperatūrai

Pažinimo ir mąstymo ypatumai - 1: specifiški intensyvūs riboti interesai daugiau mechaniškumo nei prasmės puiki ilgalaikė atmintis intensyvus fokusavimasis į detales sunku atskirti esminius dalykus nuo neesminių mąstymo rigidiškumas, lankstumo stoka sunkiai persijungia į kitą veiklą

Pažinimo ir mąstymo ypatumai - 2: vizualiniai stimulai suvokiami geriau nei verbaliniai labai netolygūs sugebėjimai įvairiose srityse nesugeba žaisti vaizduotės žaidimų polinkis laikytis ritualų ir rutinų didelis jautrumas lūkesčių ar įprastos tvarkos pasikeitimui

Aukštas įtampos ir nerimo lygis : dažni psichosomatiniai sutrikimai, depresijos epizodai, grubaus agresyvaus elgesio protrūkiai

35

Paplitimas 3,6 - 7,1 : 1000 vaikų (7-16 metų) populiacijoje 2,3 - 4 berniukai : 1 mergaitė S.Ehlers ir C.Gillberg, 1993

Aspergerio sindromo skryningo klausimynas (27 klausimai vaiko mokytojams ir tėvams) Vaikams, turintiems socialinių, bendravimo bei elgesio sutrikimų ir ribotą intelektualinių interesų ratą. Stephen Ehlers, Christopher Gillberg, Švedija Lorna Wing, Anglija

autizmo paplitimą Vilniaus miesto vaikų tarpe, Epidemiologinis tyrimas 1999 - įvertinti Aspergerio sindromo ir vaikystės autizmo paplitimą Vilniaus miesto vaikų tarpe, išanalizuoti diagnostikos, klinikos, šeimos bei socialinius aspektus.

14-oje atsitiktiniu būdu pasirinktų bendrojo lavinimo mokyklų DARBO METODIKA Aspergerio sindromo paplitimo tarp Vilniaus miesto 7-16 metų amžiaus moksleivių tyrimas: 1. Aspergerio sindromo atrankos klausimynas mokytojams (ASSQ, 1993) 14-oje atsitiktiniu būdu pasirinktų bendrojo lavinimo mokyklų po dvi kiekvienų metų I-IX klases. 2. Klinikinis atrinktų vaikų ištyrimas ir diagnozės nustatymas TLK-10 (1993), DSM-IV(1994), Gillberg ir Gillberg(1989), Szatmari ir kt. (1989).

II. Vaikystės autizmo paplitimo Vilniaus mieste tyrimas DARBO METODIKA II. Vaikystės autizmo paplitimo Vilniaus mieste tyrimas (visose Vilniaus m. specializuotose ugdymo įstaigose): 1. Klinikinis ištyrimas ir diagnozės nustatymas pagal TLK-10 (1993). 2. Autizmo sutrikimo išreikštumo laipsnio nustatymas pagal CARS (1988).

ASPERGERIO SINDROMO PAPLITIMO TARP VILNIAUS MIESTO MOKSLEIVIŲ TYRIMAS REZULTATAI ASPERGERIO SINDROMO PAPLITIMO TARP VILNIAUS MIESTO MOKSLEIVIŲ TYRIMAS 14 -oje mokyklų, 252 klasėse ištirta 6018 I-IX klasių moksleivių. 615 moksleivių klausimyne surinko 5 ir daugiau balų, klinikiniam ištyrimui atrinkti 42 vaikai, iš jų 36 diagnozuotas Aspergerio sindromas.

Aspergerio sindromo paplitimas - 5,9: 1000 (0,59%), REZULTATAI Aspergerio sindromo paplitimas - 5,9: 1000 (0,59%), berniukų/mergaičių santykis 1,6:1. 497 Aspergerio sindromą turintys vaikai Vilniuje

specifiniai mokymosi raidos sutrikimai - 11 (30,6%), REZULTATAI Komorbidiškumas: specifiniai mokymosi raidos sutrikimai - 11 (30,6%), lėtiniai judesių ar balso tikai - 8 (22,2%), aktyvumo ir dėmesio sutrikimas - 2 (5,6%).

Vaikystės autizmo paplitimas - 11,8: 10 000 (0,12%), REZULTATAI VAIKYSTĖS AUTIZMO PAPLITIMAS VILNIAUS MIESTE TARP 7-16 M. VAIKŲ Vaikystės autizmas diagnozuotas 97 vaikams (amžiaus vidurkis 11,6±2,8), 35 mergaitėms (36,1%) ir 62 berniukams (63,9%). Vaikystės autizmo paplitimas - 11,8: 10 000 (0,12%), berniukų/mergaičių santykis 1,9:1. 14 (14,4%) vaikų jau ankščiau buvo diagnozuotas autizmas, 6 (6,2%) buvo įvardinti autizmo bruožai.

lengvas/vidutinis - 38 (39,2%), sunkus - 59 (60,8%) vaikai. REZULTATAI Autizmo sutrikimo išreikštumo laipsnis (pagal CARS, 1988): lengvas/vidutinis - 38 (39,2%), sunkus - 59 (60,8%) vaikai. Protinio atsilikimo pasiskirstymas vaikystės autistų grupėje: lengvas protinis atsilikimas arba ribinis IQ - 23 (22,7%), vidutinis protinis atsilikimas - 42 (43,3%), sunkus ir labai sunkus protinis atsilikimas - 32 (33,0%) vaikų.

38 (39,2%) vaikų anamnezėje turėjo epilepsijos priepuolius; REZULTATAI LIGOS IR PATOLOGINĖS BŪKLĖS, DIAGNOZUOTOS VAIKYSTĖS AUTIZMĄ TURINTIEMS VAIKAMS 38 (39,2%) vaikų anamnezėje turėjo epilepsijos priepuolius; 23 (23,7%) vaikams buvo nustatyta liga ar genetinis sutrikimas, galėję sukelti ar įtakoti autizmo sutrikimo pasireiškimą; 74 (76,3%) vaikų autizmo priežastis buvo nežinoma ir nenustatyta.

REZULTATAI Elgesio sutrikimas 48 (88,9%) TĖVAMS DIDŽIAUSIĄ NERIMĄ KELIANČIOS JŲ AUTISTŲ VAIKŲ PROBLEMOS Elgesio sutrikimas 48 (88,9%) Supratingumo stoka, mokymosi problemos 37 (88,9%) Bendravimo sunkumai 32 (68,5%) Vaikas nekalba 20 (37,0%) Keisti ar nerangūs kūno judesiai 17 (31,5%) Nemokėjimas žaisti su vaikais 14 (25,9%) Nesavarankiškumas, menki savitvarkos įgūdžiai 10 (18,5%) Savisaugos jausmo nebuvimas 6 (11,1%) Bėgimas (palikus be priežiūros) 4 (7,4%) Tam tikrų garsų vengimas (klausos sensityvumas) 3 (5,6%) Žodžių atkartojimas echolalijos) 2 (3,7%) Intensyvios baimės 2 (3,7%)

REZULTATAI TĖVŲ NURODYTI JIEMS REIKALINGI PAGALBOS BŪDAI Detalus vaiko ištyrimas ir individualios programos sudarymas 41 (75,9%) Individuali psichologinė/psichoterapinė pagalba vaikui 36 (66,7%) Tėvų konsultavimas 35 (64,8%) Pagalba vaikui integruojantis į vaikų kolektyvą 31 (57,4%) Psichologinė/psichoterapinė pagalba tėvams ir šeimai 20 (37,0%) Specialisto konsultacija socialiniais, teisiniais klausimais 17 (31,5%) Pagalba vaikui vaikų, turinčių panašių problemų,grupėje 14 (25,9%) Medikamentinis gydymas 14 (25,9%) Tėvų savitarpio pagalbos grupės 10 (18,5%) Nereikia jokios pagalbos 1 (1,9%)

KOMPLEKSINĖ PAGALBA Įvairūs specialistai Komandinis darbo principas IŠTYRIMAS DIAGNOSTIKA GYDYMAS PSICHOSOCIALINĖ PAGALBA VAIKUI IR ŠEIMAI Įvairūs specialistai Komandinis darbo principas ART ir PSC pagal gyvenamąją vietą – šeimos gydytojas Kiekvieno specialisto vaidmuo ir veiklos galimybės

SOCIALINĖ APSAUGA MEDICINA ŠVIETIMAS TARPŽINYBINIS BENDRADARBIAVIMAS NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS

Pagalbos kryptys: šeimos narių ir mokytojų konsultavimas padedant geriau suprasti šių vaikų sutrikimų ypatumus, grupinė psichoterapija bendravimo ir socialinių įgūdžių formavimas, adaptacijos kolektyve gerinimas, individuali psichoterapija fragmentinio pasaulio matymo praplėtimas, nerimo, įtampos, elgesio sutrikimų sumažinimas,

šių vaikų originalių pomėgių, interesų ir sugebėjimų panaudojimas Pagalbos kryptys: kūrybingas, optimalus ir prasmingas šių vaikų originalių pomėgių, interesų ir sugebėjimų panaudojimas vizualiai struktūruotas mokymas kartu taikant elgesio terapijos metodus

PASIŪLYMAS-PALINKĖJIMAS: KŪRYBINGAI IR GERANORIŠKAI DIRBTI VAIKŲ LABUI BENDRADARBIAUJANT SU KITŲ ĮVAIRIŲ SRIČIŲ SPECIALISTAIS

Kiti metodai-1 Gyvūnų terapija Žaidimo terapija: Skaitymo terapija: Šunų: http://www.youtube.com/watch?v=Pb6Qv0NDDXk http://www.youtube.com/watch?NR=1&feature=endscreen&v=eKyT2-3pFpw Alpakų: http://www.youtube.com/watch?v=0eHnOG98P5w Žaidimo terapija: http://www.youtube.com/watch?v=XhqB-E3hgxk&feature=relmfu Skaitymo terapija: http://www.youtube.com/watch?v=pwVCxHcJQc8&feature=related

Kiti metodai -2 Vandens terapija: Meno terapija: Muzikos terapija: http://www.youtube.com/watch?v=UyqH5ICBUUI&feature=related Meno terapija: http://www.youtube.com/watch?v=8gMKGjd2pX0&feature=related Muzikos terapija: http://www.youtube.com/watch?v=YvH7MNeJBkg&feature=related Jogos terapija: http://www.youtube.com/watch?v=pDjKuPA5ZvU

Kiti metodai -3 Bario ir deguonies terapija: http://www.youtube.com/watch?v=z84eX5CjxD0 Šviesų terapija: http://www.youtube.com/watch?v=royq4GQ2PWo Akupresūra: http://www.youtube.com/watch?v=_cBAcfg8Nw4&NR=1&feature=endscreen Dieta, chiropraktika, alergenų eliminavimo technikos, masažai, vizualizavimas, homeopatinės priemonės, vitaminai ir mineralai: http://www.youtube.com/watch?v=HdOhKuoK47k&feature=related

60