SVEIKATA- DIDŽIAUSIA VERTYBĖ: AR GALI LIETUVA BŪTI SVEIKESNĖ? Prof. Vilius GRABAUSKAS Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Lietuvos Sveikatos Forumas, 2011 m. gruodžio 16 d., Vilnius

PRANEŠIMO STRUKTŪRA Priminti sveikatos poziciją Lietuvos gyventojų “vertybinėje skalėje” Apžvelgti Lietuvos sveikatos kiekybinius rodiklius ES kontekste Atkreipti dėmesį į pagrindines Lietuvos gyventojų “nesveikatos” priežastis Priminti 1998-2010 metų laikotarpio LSP pamokas Aptarti būtinus Lietuvos gyventojų sveikatos problemų strateginius sprendimus Vilius Grabauskas

RESPONDENTŲ POŽIŪRIS Į VERTYBES (ATSAKYMAI Į KLAUSIMĄ “KAS SVARBIAUSIA JŪSŲ GYVENIME?”), LYGINANT PAGAL LYTĮ, PROC. 45.0 39.6 38.1 40.0 36.1 37.0 34.4 35.0 31.7 30.0 25.0 19.2 20.0 15.7 15.0 10.7 10.8 10.0 7.4 4.3 5.4 4.8 5.3 5.0 0.0 SVEIKATA ŠEIMA VAIKAI DARBAS KITOS Moterys Vyrai Iš viso Vilius Grabauskas

Žmonių pripažinimas, populiarumas, šlovė “KLASIKINĖ” VERTYBINĖ SKALĖ, ATSAKANT Į KLAUSIMĄ: KAS SVARBIAUSIA JŪSŲ GYVENIME? Šeima Vaikai Draugai Saviraiška Žmonių pripažinimas, populiarumas, šlovė Turtas, pinigai Išsilavinimas Darbas Profesinė karjera Religija, tikėjimas Meilė Sveikata Laisvalaikis Politika *penkiabalė skalė atsakymų galimybei: labai svarbu; svarbu; nei svarbu nei nesvarbu; nesvarbu; visai nesvarbu. **Šalt. Weber M, Mayo E, McGregor D. ir kt. Vilius Grabauskas

LR KONSTITUCIJA, 4 SKIRSNIS, 53 STR. Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos gydymo įstaigose teikimo tvarką. Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir sportą. Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Vilius Grabauskas

S.Bertarelli. Klinikinė scena (Medicatrina). 1550 Vilius Grabauskas Vilius Grabauskas

(Sveikatos technologijos, farmacija, informacinė sistema, mokslas) SVEIKATOS SISTEMA Sveikatos sektorius Asmens sveikatos priežiūra Visuomenės sveikatos priežiūra Kiti visuomenės veiklos sektoriai ir jų atsakomybė sveikatai (ekonomika, socialinė ir fizinė aplinka, mokslas, švietimas, pramonė, žemės ūkis ir maistas, transportas, NVO ir t.t.) Palaikymo infrastruktūra (Sveikatos technologijos, farmacija, informacinė sistema, mokslas) Vilius Grabauskas

LIETUVOS NACIONALINĖ SVEIKATOS KONCEPCIJA Vilius Grabauskas SVEIKATOS ĮSTATYMAI AKTYVI SVEIKATOS POLITIKA IR STRATEGIJA SVEIKATOS UGDYMAS SVEIKA GYVENSENA MEDICINOS PAGALBA APLINKOS SAUGA VYSTOMA VISA SVEIKATOS SISTEMA PSO “SVEIKATOS VISIEMS” PRINCIPAI

PAGRINDINIAI PSO “SVEIKATOS VISIEMS” STRATEGIJOS PRINCIPAI Sveikos gyvensenos skatinimas Ligų, kurias galima perspėti, prevencija Subalansuota sveikatos priežiūra ir reabilitacija Šalt.: J.Ashton, H.Seymour, “The New Public Health”, 1996. Vilius Grabauskas

NACIONALINĖS SVEIKATOS KONCEPCIJOS DOKUMENTO STRUKTŪRINĖ SANDARA Politinės bei socialinės prielaidos Tarptautinė įtaka Sveikatos sistemos, ne vien medicinos pagalbos sektoriaus vystymas - Prioritetas sveikatai - Prioritetas ligų profilaktikai - Visuomenės sveikatos vystymas Sveikatos priežiūros sektoriaus restruktūrizacija Sveikatos priežiūros specialistų rengimo reforma Sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo reforma Sveikatos ir medicinos mokslo vystymas Vilius Grabauskas

Kaip kito tarptautiniu mastu patikimiausiai palyginami kiekybiniai Lietuvos sveikatos rodikliai per visą Nepriklausomybės laikotarpį? Vilius Grabauskas

STANDARTIZUOTŲ BENDROJO MIRTINGUMO RODIKLIŲ 100 000 GYVENTOJŲ KAITA BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE 1200.16 963.16 893.13 865.10 618.42 554.22 951.84 Vilius Grabauskas

VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS RODIKLIŲ KAITA BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE 80.82 79.15 75.21 74.34 73.28 69.52 Vilius Grabauskas

VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS 65+ AMŽIAUS BALTIJOS, ES IR NVS ŠALIŲ POPULIACIJOSE 16.37 14.65 19.85 19.82 16.86 16.74 16.45 Vilius Grabauskas

VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS SUMAŽĖJIMAS DĖL ANKSTYVŲ (IKI 65 m. AMŽIAUS) MIRČIŲ BALTIJOS, ES IR NVS ŠALIŲ VYRŲ POPULIACIJOJE 12.85 10.89 10.29 9.92 8.32 5.63 4.93 Vilius Grabauskas

VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS SUMAŽĖJIMAS DĖL ANKSTYVŲ (IKI 65 m. AMŽIAUS) MIRČIŲ BALTIJOS, ES IR NVS ŠALIŲ MOTERŲ POPULIACIJOJE 6.59 5.2 4.74 4.39 3.24 2.97 4.25 Vilius Grabauskas

RŪKYMO LEMTAS MIRTINGUMAS 100 000 GYVENTOJŲ BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE 692.76 490.50 442.61 363.67 342.42 208.9 173.24 Vilius Grabauskas

ALKOHOLIO VARTOJIMO LEMTAS MIRTINGUMAS 100 000 GYVENTOJŲ BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE 163.17 153.35 134.87 115.95 93.79 60.91 52.35 Vilius Grabauskas

KŪDIKIŲ IKI 1 METŲ MIRTINGUMO RODIKLIAI 1000 GYVŲ GIMUSIŲ BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE 11.75 7.75 6.32 4.99 4.93 4.3 4.27 3.73 Vilius Grabauskas

SVEIKATĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI G. Dahlgren, M. Whitedhead, 1997 Vilius Grabauskas

KAIP BUVO NUMATOMA PASIEKTI LSP TIKSLUS LR Seimo patvirtintoje LSP programoje yra teigiama, kad LSP tikslus galima pasiekti optimaliai derinant tris integruotus poveikio sveikatai būdus: A) Sąlygų sveikai gyvensenai sudarymas Tabako vartojimo sumažinimas Alkoholio vartojimo mažinimas Narkotikų vartojimo profilaktika Sveikos mitybos skatinimas Fizinio aktyvumo didinimas B) Aplinkos kokybės gerinimas Kokybiškas vanduo ir oras Saugus maistas Palanki fizinėir socialinė aplinka Darbo aplinkos priežiūra C) Tinkamos sveikatos priežiūros organizavimas Priimtina, prieinama, tinkama bei grindžiama teisumo principais Aprūpinta ištekliais Subalansuota struktūriškai Efektyviai valdoma Vilius Grabauskas

Keletas pavyzdžių iš to, ką sveikatos problemų sprendimui diktuoja Lietuvoje atliekami moksliniai tyrimai ir kaip jie įgyvendinami

SANTYKINĖ NESUSITUOKUSIŲJŲ MIRTIES RIZIKA LIETUVOS POPULIACIJOJE LYGINANT SU SUSITUOKUSIAIS ATSKIROSE AMŽIAUS GRUPĖSE (SUSITUOKUSIŲ = 1) AMŽIUS Vilius Grabauskas

LIETUVOS GYVENTOJŲ BENDRO MIRTINGUMO SKIRTUMAS TARP UNIVERSITETINĮ IR PRADINĮ IŠSILAVINIMĄ TURINČIŲ ŽMONIŲ (UNIVERSITETINIO IŠSILAVINIMO GRUPĖS MIRTINGUMAS = 1) Santykis 13 12 11 10 9 8 7 6 5 4 3 2 1 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70+ Vyrai Moterys Amžius metais Vilius Grabauskas

SAVIŽUDYBIŲ IR BEDARBYSTĖS SĄSAJOS LIETUVOJE Vilius Grabauskas

KASDIEN RŪKANČIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ DALIS 1994 – 2010 m. 60 52 48 50 47 44 44 43 39 39 40 34 % 30 20 16 15 15 14 14 13 12 10 10 7 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 Vyrai Moterys Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė Vilius Grabauskas

LIETUVOS GYVENTOJŲ, BENT KARTĄ PER SAVAITĘ GERIANČIŲ STIPRIUS ALKOHOLINIUS GĖRIMUS, DALIS 1994-2010 m. 40 35 34 31 30 30 29 29 29 27 28 24 % 25 20 15 12 12 10 10 9 10 8 7 7 6 5 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė Vyrai Moterys Vilius Grabauskas

ALKOHOLIO VARTOJIMO KAITA LIETUVOJE Vilius Grabauskas

KEPENŲ CIROZĖS LEMTAS MIRTINGUMAS LIETUVOJE Vilius Grabauskas

LIETUVOS GYVENTOJŲ, 6-7 PER SAVAITĘ VALGIUSIŲ ŠVIEŽIAS DARŽOVES, DALIS 1994-2010 m. 35 29 30 25 24 25 23 20 % 19 23 18 20 15 17 17 16 15 14 10 11 5 5 4 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė Vyrai Moterys Vilius Grabauskas

ANTSVORIO IR NUTUKIMO DAŽNIS TARP LIETUVOS 20-64 METŲ AMŽIAUS VYRŲ 1994-2010 m. 70 60 60 57 60 55 52 49 50 47 50 46 40 30 20 19 20 16 16 14 10 10 10 11 10 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 KMI 25 KMI 30 Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė Vilius Grabauskas

ANTSVORIO IR NUTUKIMO DAŽNIS TARP LIETUVOS 20-64 METŲ AMŽIAUS MOTERŲ 1994-2010 m. 60 50 48 50 50 48 47 45 45 44 42 40 30 20 20 18 18 18 18 18 18 16 16 10 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 KMI 25 KMI 30 Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė Vilius Grabauskas

MAISTO PRODUKTŲ PASIRINKIMO KRITERIJAI LIETUVOS POPULIACIJOJE (BALTIJOS MITYBOS IR SVEIKATOS TYRIMAS) 80 70 66,8 60 50 40 30 20 16,1 8,3 10 6,4 2,4 Profilaktika Speciali dieta Kaina Skonis Mėgiamas maistas Vilius Grabauskas

MAISTO PRODUKTŲ PASIRINKIMO KRITERIJAI PRIKLAUSOMAI NUO ŠEIMOS PAJAMŲ LIETUVOS POPULIACIJOJE (BALTIJOS MITYBOS IR SVEIKATOS TYRIMAS) 77 Profilaktika 80 69 Kaina Skonis Mëgiamas maistas 60 45 40 30 15 14 20 11 7 8 8 8 8 MAŽIAUSIOS PAJAMOS VIDUTINĖS PAJAMOS DIDŽIAUSIOS PAJAMOS Vilius Grabauskas

PAGRINDINĖS LIETUVOS VYRŲ IR MOTERŲ MIRTIES PRIEŽASTYS 2010 m. (PROCENTAIS) Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras, 2011 Vilius Grabauskas

DEŠIMTIES SVARBIAUSIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA MIRTINGUMUI, NULĖMUSIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ MIRTIS 0,8 Švinas 10. 1,2 Užterštas oras miestuose 8. 9,1 Fizinės veiklos stoka 7. 1,1 Nesaugūs lytiniai santykiai 9. 10,5 Antsvoris 6. 10,7 Alkoholis 5. 12,0 Nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas 4. 17,8 Tabakas 3. 23,2 Hipercholesterolemija 2. 33,0 Arterinė hipertenzija 1. Mirčių proporcijų proc. Veiksnys Eil. Nr. Šalt.: European Health Report 2005, WHO/EURO, Copenhagen 2005 Vilius Grabauskas

KAUNO 45-59 METŲ VYRŲ POPULIACIJOJE KVADRATINĖS RIZIKOS FUNKCIJOS METODU APSKAIČIUOTI OPTIMALŪS RIZIKOS VEIKSNIŲ LYGIAI, KURIEMS ESANT PER 10 STEBĖSENOS METŲ UŽREGISTRUOTA MAŽIAUSIAI MIRČIŲ KAUNO 45-59 METŲ VYRŲ POPULIACIJOJE Rizikos veiksniai RV optimalus lygis, kuriam esant užregistruota mažiausiai mirčių Nustatytas RV lygis Rekomenduo-jamas RV lygis IŠL Vėžys Bendras mirtingumas Sist.spaud. (mmHg) 106,4 109,7 110,1 138,0 110 Diastol.sp. (mmHg) 77,1 92,1 62,7 88,1 65 Cholesterolis (mg/dl) 119,0 159,1 172,9 221,9 160 KMI (kg/m2) 16,8 27,3 23,9 27,2 25 Gliukozė (mg/dl) 104,7 190,6 93,5 145,6 100 Rūkymas (cig/d) -36,8 -20,6 -36,3 7,7 Šalt.: LSMU vykdyto PSO projekto duomenų bazė (KRIS) Vilius Grabauskas

IŠVENGIAMO MIRTINGUMO IR JO ĮTAKOTO VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS KAITA LIETUVOJE 2001-2008 m.m. Išvengiamų mirčių proporcija (12 mirties priežasčių) bendrojo mirtingumo struktūroje analizuojamu laikotarpiu sudarė 22,9 proc., t.y. beveik kas ketvirta mirtis galėjo būti išvengta Išvengimo mirtingumo rodikliai didėjo sparčiau nei bendrasis (vidutinis kasmetinis procentinis kitimas – 3,0 proc., p<0,05) 5 -64 m. žmonių mirtingumas (VKPK – 1,7 proc., p<0,05) Šiam kitimui žymiai didesnę įtaką turėjo mirtingumo nuo perspėjamų ligų didėjimas (VKPK – 4,6 proc., p<0,05) – tuo tarpu išgydomų ligų indėlis nebuvo statistiškai ženklus (VKPK – 0,7 proc.) Išvengiamos mirčių priežastys VGT sutrumpino 1,77 metų (perspėjamos – 1,12 m., išgydomos – 0,63 m.) Išvada: Išvengiamas mirtingumas Lietuvoje didėjo. Didžiausią įtaką mirtingumo didėjimui ir VGT mažėjimui turėjo pirtys, kurių galima būtų išvengti taikant profilaktines priemones Šalt.: Grabauskas V., Gaižauskienė A. et al., Medicina (Kaunas) 2011; 47 (9). Vilius Grabauskas

PROFILAKTINIO IR GYDOMOJO POVEIKIO EFEKTYVUMO PROGNOZĖ MIRTINGUMUI NUO ŠIRDIES LIGŲ LIETUVOS DUOMENIMIS KAI VEIKIAMA IKI LIGOS KLINIKINIO PASIREIŠKIMO IR JAI PASIREIŠKUS PSO – potencialiai atitolintos mirtys Šalt.: Kotke T., Jančaitytė L., Tamošiūnas A., Grabauskas V., Preventing Chronic Diseases, v.8, No 6, Nov.2011 Vilius Grabauskas

LIETUVOS 1998-2010 METŲ SVEIKATOS PROGRAMOS SIEKINIAI Rezultatas 2009 - 2010 Prailginti vidutinę gyvenimo trukmę iki 73 m. Pasiektas iš dalies (73,45 m.) Sumažinti kūdikių mirtingumą 30 proc. Pasiektas viršija įsipareigojimą beveik 2 kartus Sumažinti sergamumą tuberkulioze Pasiektas Sumažinti mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų 30 proc. Beveik pasiektas (sumažintas 25 proc.) Sumažinti jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirtingumą nuo piktybinių navikų 15 proc. Beveik pasiektas (sumažėjo 13 proc.) Sumažinti jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirtingumą nuo išeminės širdies ligos 15 proc. Beveik pasiektas (sumažėjo 11,8 proc.) Sumažinti vyrų mirtingumą nuo plaučių vėžio 15 proc. Sumažinti jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų 15 proc. Nepasiektas (sumažėjo tik 5,6 proc.) Iki 2005 m. stabilizuoti ligotumą psichikos ligomis Nepasiektas (padidėjo 13 proc.) Sumažinti savižudybių skaičių iki 25 atvejų 100000 gyventojų Nepasiektas (sumažėjo tik iki 31,5 atvejo 10000 gyventojų) Sumažinti mirtingumą krūties vėžio 15 proc. Nepasiektas (sumažėjo tik 5,8 proc.) Sumažinti sergamumą gimdos kaklelio vėžiu 15 proc. Nepasiektas Vilius Grabauskas

LIETUVOS GYVENTOJŲ GERAI IR GANA GERAI VERTINANČIŲ SAVO SVEIKATĄ DALIS 1994 – 2010 m. Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė Vilius Grabauskas

Ką, formuojant ir įgyvendinant Lietuvos sveikatos politiką, derėtų perimti iš šios srities tarptautinių koncepcijų bei patirties Vilius Grabauskas

ŽMOGAUS TEISĖS IR SVEIKATA Teisė į sveikatą individui neturi būti suprantama tiesmukiškai, kaip teisė būti absoliučiai sveikam, bet kaip teisė į palaikančią socialinę aplinką, įgyvendinamą per visuomenės socialinių struktūrų sąrangą, reguliuojamą atitinkamais įstatymais bei normomis Teisė į sveikatą šalies vyriausybei turėtų būti suprantama kaip jos pareiga ir atsakomybė, jog minėtos sąlygos individo sveikatos siekimui būtų visiems vienodai užtikrintos Ypač svarbu, jog vyriausybės suprastų, kad teisė į sveikatą nėra vien medicinos pagalbos organizavimas, bet ir sveikatos sauga, ugdymas bei ligų prevencija Šalt.: Health for all policy framework for WHO European Region: 2005 UPDATE, Copenhagen, 2005 Vilius Grabauskas

SVEIKATA IR ETINIS SVEIKATOS SISTEMOS VALDYMAS PSO, propaguodama “Sveikatos visiems” koncepciją, orientuojasi į tokią etinių vertybių sistemą: lygybės ir teitumo principą sveikatos santykiuose, solidarumą jų įgyvendinime bei aktyvų gyventojų dalyvavimą Visuomenės sveikatos siekyje lygybės ir teitumo sveikatos santykiuose sampratą (equity) PSO apibrėžia dviem požiūriais: Kaip procesą, reiškiantį, jog nacionalinės vyriausybės užtikrina vienodas visų savo gyventojų galimybes gauti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas, nepriklausomai, kiek individas pinigine išraiška prisideda prie sistemos vystymo Kaip rezultatą, reiškiantį, kad nacionalinės vyriausybės užtikrina tokią sveikatos priežiūrą socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, kokią gauna visa šalies populiacija Šalt.: Health for all policy framework for WHO European Region: 2005 UPDATE, Copenhagen, 2005 Vilius Grabauskas

Vilius Grabauskas

NAUJOJI EUROPOS SVEIKATOS POLITIKA SVEIKATA - 2020 Moksliniais tyrimais įrodyta realybė: Sveikata yra svarbi investicija, o kartu ir variklis šalies socialinei-ekonominei pažangai Tuo pačiu sveikata yra vienas iš svarbiausių šalies socialinės-ekonominės pažangos rezultatų Investicija į sveikatą yra kritinis ir apsprendžiantis veiksnys modernios visuomenės vystymuisi bei jos politinės, socialinės ir ekonominės pažangos garantas Šalt.: The new European policy for health-HEALTH 2020: vision, values, main directions and approaches, WHO RC for Europe, 61-st session, Baku, Azerbaijan, 12-15 Sept. 2011 Vilius Grabauskas

NAUJOJI EUROPOS SVEIKATOS POLITIKA SVEIKATA - 2020 Moksliniais tyrimais įrodyta realybė: Holistinis požiūris į sveikatą diktuoja būtinybę žvelgti į jos problemų atsiradimą, o tuo pačiu ir sprendimą, kaip siekį suvaldyti sveikatą įtakojančius veiksnius, pajungiant šiam tikslui visas visuomenės bei šalies socialinės-ekonominės sąrangos struktūras Tai reiškia visos šalies vyriausybės žinybų koordinuotą tarnystę sveikatos labui (a “whole-of-government” approach) ir žmonių gerovei Šalt.: The new European policy for health-HEALTH 2020: vision, values, main directions and approaches, WHO RC for Europe, 61-st session, Baku, Azerbaijan, 12-15 Sept. 2011 Vilius Grabauskas

R.Hinkley. Narkozės demonstravimas Masačiusetse, JAV, 1882 Vilius Grabauskas

NAUJOJI EUROPOS SVEIKATOS POLITIKA SVEIKATA - 2020 Siūlomi 6 pagrindiniai politikos tikslai, kurie įvardinami kaip siekis ne tik šalies vyriausybės politikai formuoti visuose jos įgyvendinimo lygmenyse, bet tampa orientyrais ir visiems visuomenės veiklos sektoriams: Bendras darbas sveikatos labui. Geresnės sveikatos siekis (sukūrimas). Sveikatos siekio geresnis valdymas ir vadyba. Bendrų strateginių tikslų suformavimas Spartesnė žinių ir inovacijų sklaida. Dalyvavimo skatinimas (augimas). Šalt.: The new European policy for health-HEALTH 2020: vision, values, main directions and approaches, WHO RC for Europe, 61-st session, Baku, Azerbaijan, 12-15 Sept. 2011 Vilius Grabauskas

NAUJOJI EUROPOS SVEIKATOS POLITIKA SVEIKATA - 2020 Vertybių sistema, kuria grindžiama žmogaus teisė į sveikatą ir sveikatos priežiūrą: Universalumas Lygybė Prieinamumas sveikatos priežiūrai ir galimybei siekti sveikatos Solidarumas Tvarumas Teisė dalyvauti sprendimų priėmime Orumas Diskriminavimo nebuvimas Skaidrumas Atsakomybė Šalt.: The new European policy for health-HEALTH 2020: vision, values, main directions and approaches, WHO RC for Europe, 61-st session, Baku, Azerbaijan, 12-15 Sept. 2011 Vilius Grabauskas

SVEIKATOS PROBLEMŲ SPRENDIMO PRINCIPINĖS STRATEGIJOS Ligų diagnostika ir gydymas Ankstyva diagnostika Efektyvus terapinis ar chirurginis gydymas Reabilitacija Ligų priežasčių šalinimas Sveikatos ugdymas Kryptinga profilaktika Aplinkos sauga Asmens sveikatos priežiūra Visuomenės sveikatos priežiūra Vilius Grabauskas

EINAMŲJŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IŠLAIDŲ STRUKTŪRA: IŠLAIDOS PREVENCIJAI IR VISUOMENĖS SVEIKATAI Metai 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Proporcija (proc.) 1,8 1,7 1,3 1,9 1,2 1,1 1,2* Šalt.: Lietuvos statistikos departamento DB * Išankstiniai duomenys Vilius Grabauskas

Holistinio modelio sveikatos siekiui įgyvendinimas: APIBENDRINIMAS Holistinio modelio sveikatos siekiui įgyvendinimas: Valstybės pareiga ir atsakomybė, sudarant sąlygas daugiasektoriniam bendradarbiavimui sveikatos labui Sveikatos sektoriaus veiksmai Asmens atsakomybė (gyvensena), sudarant sąlygas sveikam individo pasirinkimui Mokslu pagrįstos sveikatos politikos suformavimas + įgyvendinimas Vilius Grabauskas

P.Bruegel. Aklieji. 1568 Vilius Grabauskas Vilius Grabauskas

AČIŪ UŽ DĖMESĮ !