HIPERTEKSTINĖS TECHNOLOGIJOS

Slides:



Advertisements
Similar presentations
Internet Applications Development Lecture 2 L. Obead Alhadreti.
Advertisements

NORĖDAMI PAKEISTI SKAIDRĖS STILIŲ – SPUSTELĖKIT E DEŠINIUOJU PELĖS KLAVIŠU ANT SKAIDRĖS FONO IR PASIRINKITE > LAYOUT ARBA DARBALAUKI O ĮRANKIŲ JUOSTOJE.
Vaizdinė užduotis. Kuriose iš šių valstybių galima pamatyti tokius gyvenamuosius namus? Jemene Tanzanijoje Mongolijoje Indonezijoje A B C D 1.
Network address translation Tinklo adresų vertimas
PROJEKTAS LIETUVOS IR NORVEGIJOS POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS IR GEBĖJIMŲ STIPRINIMAS KOVOJANT SU SMURTU ARTIMOJE APLINKOJE IR SMURTU LYTIES PAGRINDU.
LIETUVIŲ KALBA INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE
Tekstų redaktorius MS Word 200x
Etiškas informacijos naudojimas/ Bibliografinės nuorodos
Funkcijos R.
Internetas.
1 paskaita: Įvadas į 3D grafiką OpenGL GLSL = OpenGL Shading Language
Programavimo ir IT pagrindai
Darbą parengė: Viktorija Drūteikaitė IT2
Studijų baigiamojo rašto darbo rašymas
SSGG (SWOT): Organizacijos stiprybės ir silpnybės, galimybės ir grėsmės (nustatymas, grupavimas, vertinimas, rezultatas) Pagrindinė literatūra: Lietuvos.
MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖS STEBĖSENOS
Robert Andruškevič AT27D.   Tai yra operacinė sistema, daugiausia naudojama išmaniuosiuose telefonuose, nors ją galima įdiegti ir kituose mobiliuosiuose.
CLIL, MY OPEN WINDOW ON THE WORLD AROUND ME
Video kūrimas su Windows Movie Maker 2.0
Kompiuterio sandara, programinė įranga
Įvadas į dinaminių interneto puslapių kūrimą
Dialogo langai Benas Ragauskas, PS m.
Elektroninių viešųjų paslaugų teikimo pavyzdžių analizė
CC BY-SA mascil consortium 2014
Tekstų redaktorius MS Word 200x
Kūrybingumo kompetencija: ugdymo ir vertinimo dermės paieškos
LIETUVOS VARTOTOJŲ GALIMYBĖS NAUDOTIS VISATEKSTĖMIS DUOMENŲ BAZĖMIS
PHP „CodeIgniter“ karkaso saugumas
Pagrindinės sąvokos Hipertekstas ir multimedija
Skyrius 1: Paskirstytos informacinės sistemos
PROGRAMAVIMO PAGRINDAI
Ernestas Kaukėnas MIF IT 3grupė
Lotus Notes pagrindai Notes darbalaukis.
Atliko: Jokūbas Rusakevičius VU MIF PS 3k 3g
JavaScript kalbos apžvalga
By Rita Vickienė MEITT, Vilnius, Lithuania 2010 m. liepos 6 – 16 d.
Programinė įranga.
Informacija kaip naudotis skaidrių demonstravimu (SLIDE SHOW) 
IPod MENIU.
Paprasti skaičiavimai. Uždavinių sprendimas
Kas yra arduino ? Parengė:Karolis Šumskis ir Mokytoja ekspertė Elena Šišenina.
Duomenų struktūros ir algoritmai
Atvirojo kodo elektronika
Vaikai ir internetas Neleiskime jiems kalbėtis su nepažįstamaisiais
Failai ir jų tvarkymas.
INTERAKTYVIŲ UŽDUOČIŲ KŪRIMO PROGRAMA
Tekstynų lingvistika ir tekstynų naudojimas klasėje
Antrosios kartos interneto technologijos
Tekstiniai uždaviniai
THUYẾT TRÌNH JAVASCRIPT
Saulius Ragaišis, VU MIF
Biomedicinos mokslų informacijos šaltiniai ir paieška
Projekto apžvalga Mokymosi sritis Amžius Uždaviniai
Virtualus kompiuteris
MS Word 2007.
Duomenų struktūros ir algoritmai
Funkcijos 9 paskaita.
Operacinė sistema Testas 9 klasė
Projekto apžvalga Mokymosi sritis Amžius Uždaviniai Anglų kalba
VANDEX SUPER Hidroizoliacinis sluoksnis
Studijų pasirinkimas Lietuvoje ir užsienyje: ką svarbu žinoti?
PARTNERIŲ PAIEŠKA UŽSIENYJE
Pertrauktys (Interrupts)
Daugelio dokumentų sąsaja (angl. Multiple document interface)
Windows Ribbon Framework
Grupinio darbo programinė įranga Lotus Notes
Pranešėjas Jurij Kuznecov
Presentation transcript:

HIPERTEKSTINĖS TECHNOLOGIJOS Įvadas į statinių internetinių puslapių kūrimą Parengė: S. Ivanikovas Įvadas į statinių internetinių puslapių kurimą

Įvadas Hipertekstinės technologijos darosi vis aktualesnės ne tik informatikos specialistams, bet ir visiems informacinės visuomenės nariams. Kiekviena įstaiga, firma nori (ir gali) turėti savo internetinę svetainę. Gana greitai auga ir asmeninių puslapių skaičius. Šiuo metu yra nemažai priemonių kurti internetinius puslapius: pradedant nuo paprasčiausių html puslapių iki asp, php, flash technologijų ir pan.

HTML - kas tai? HTML (Hypertext Markup Language) – tai hiperteksto žymėjimo kalba. Internetinių puslapių kūrimui naudojama standartinė HTML kalba. Šia kalba parašyta dauguma Web dokumentų. HTML sudaro teksto formatavimo priemonės, hipernuorodos, grafika ir informacijos peržiūros išorinės priemonės.

Internetinių puslapių kūrimas Internetinį puslapį galima kurti keliais būdais: 1. Naudojant, pvz., programą Notepad, kurioje rašome gryną HTML tekstą nuo pradžios iki pabaigos. Failą saugome kaip tekstinį su plėtiniu htm arba html. 2. Sukuriame failą, pvz., su Microsoft Word, Microsoft Excel ar Microsoft PowerPoint, jį išsaugome, kaip Web puslapį, jei reikia pakoreguojame HTML tekstą. 3. HTML failus kuriame naudojantis specializuotu redaktoriumi.

HTML redaktoriai Programinės įrangos rinka siūlo milžinišką HTML redaktorių pasirinkimą. Egzistuoja trijų tipų HTML redaktoriai: 1. Text tipo redaktoriai 2. Toolbar tipo redaktoriai 3. WYSIWYG tipo redaktoriai

Text ir Toolbar tipo redaktoriai Text tipo redaktoriai tai tekstiniai redaktoriai, kurie specialiai patobulinti, pritaikant juos HTML dokumentų kūrimui. Toolbar tipo redaktoriai tai specializuoti HTML dokumentų redaktoriai, kurių meniu, kodų ir kitos sistemos optimaliai pritaikytos HTML dokumentų kūrimui. Čia rašomas tekstas HTML kalba, kai kurios konstrukcijos atsiranda savaime, arba iškviečiamos pasirinkus tam tikrus meniu punktus, arba įrankių juostos mygtukus. (HomeSite, HotDog Profesional ir t.t.).

WYSIWYG tipo redaktoriai WYSIWYG (what you see is what you get) – redaktorių šeima, kuri suteikia galimybes kurti ir redaguoti tiesiogiai HTML vaizdą ir visiškai ar beveik nereikalauja HTML kalbos žinojimo, nes dokumento konvertavimą į HTML kalbą atlieka pati programa (Aolpress, Microsoft FrontPage, HotDog PageWiz). Naujausi HTML redaktoriai dažnai turi visų trijų tipų redagavimo galimybes, vienaip ar kitaip integruotas savyje; su tokiais redaktoriais dalį dokumento galima redaguoti tekstiniu režimu, dalį toolbar režimu, o reikalingą informaciją įvedinėti WYSIWYG režime.

HTML pagrindai Kiekvieno tinklapio komandų struktūra yra griežtai apibrėžta ir praktiškai nekintama. Kiekviena komanda rašoma < > skliaustuose ir nusako tam tikrą tinklapio struktūrinį elementą. Kiekvienas HTML kalbos elementas sudarytas iš pradinio elemento <direktyvos_vardas>, o pabaigoje rašomas tas pats vardas tik su pasvirusiu brūkšneliu </direktyvos_vardas>. Tarp šių elementų rašomas tekstas, sudarantis tinklapį. Kai kurios komandos turi papildomų atributų, kurie nurodomi komandos pradžioje <direktyvos_vardas atributas = reikšmė>. Komentarai prasideda <!-- ženklu ir baigiasi -->.

HTML dokumento struktūra HTML dokumentą sudaro keturios pagrindinės dalys: 1. HTML – Visi HTML dokumentai prasideda nuoroda, kuri informuoja naršyklę, kad dokumentas yra parašytas naudojant HTML kalbos elementus. 2. HEAD – tai vadinamoji HTML „antraštė“, nurodanti įvairią techninę informaciją, pavyzdžiui, dokumento autorių, programą, su kuria dokumentas buvo kurtas, naudojamą kodų lentelę ir pan. 3. TITLE – tai dokumento pavadinimas, kuris bus rodomas peržiūros programos lango titulinėje eilutėje. 4. BODY – tai pagrindinė HTML dokumento dalis, susidedanti iš HTML komandų ir teksto.

Elementariausio puslapio pavyzdys <HTML> <HEAD> <TITLE>Pirmas puslapis</TITLE> </HEAD> <BODY>Pirmo puslapio tekstas </BODY> </HTML>

Šiek tiek apie Java Script Java Script- savotiška, programavimo kalba, taikoma įvesti dinamikos į HTML puslapį. JavaScript elementams įterpti į tinklapius vartojama HTML kalbos SCRIPT direktyva: <Script Language=”JavaScript”> programa JavaScript kalba ... </Script> Adresu http://javascript.internet.com galima rasti įvairių JavaScript’ų

Java Script naudojimo pavyzdys <html> <head> <title>Šiandien</title> </head> <body> <b> <script language="JavaScript"> siandien = new Date(); val = siandien.getHours(); document.write ("Dabar: " + val + " valandu<p><p>"); if ((val >= 6) & (val < 12)) document.write("Labas rytas"); if ((val >= 12) & (val < 18)) document.write("Laba diena"); if ((val >= 18) & (val < 24)) document.write("Labas vakaras"); if ((val >= 0) & (val < 6)) document.write("Laba naktis"); </script> </b> </body> </html>

Puslapio patalpinimas į serverį Puslapio patalpinimui į serverį, paprastai naudojami FTP klientiai (pav. Windows Commander)

Sėkmės toliau studijuojant HTML!!!