Mokinių kompetencijų ugdymas ir vertinimas

Kokios asociacijos/mintys kyla išgirdus žodį KOMPETENCIJA

Suprantu, kas yra kompetencijos Suprantu, kaip turi būti ugdomos kitiems spręsti kompetencijų Žinau, kaip padėti ugdymo klausimus Suprantu, iš ko galima spręsti, kad pamokoje yra ugdomos kompetencijos Suprantu, kaip turi būti vertinamos Suprantu, kokie metodai padeda ugdyti kompetencijas Suprantu, kaip rengiamos mokymosi užduotys kompetencijoms ugdyti Po voratinklio prisistatymas ir įvardija rūpimus klausimus Kur esate dabar?

Seminaro tikslas. Uždaviniai Aptarti mokinių kompetencijų ugdymo prasmę. Uždaviniai Aptarti mokyklos kaitos kryptis tarptautiniame ir mūsų šalies kontekste. Suderinti supratimą apie ES švietimo dokumentuose ir Bendrosiose programose apibrėžtas bendrąsias ir esmines dalykines mokinių kompetencijas. Išsiaiškinti, kokie pokyčiai vyksta/turėtų įvykti mokyklose pritaikant ugdymo aplinką ir procesą bei pažangos ir pasiekimų vertinimą mokinių kompetencijoms ugdyti.

Kodėl reikia kažką keisti? „Švietimas klesti tik tuomet, jeigu jam pavyksta prisitaikyti prie laiko reikalavimų ir poreikių. Mokymo programa negali nesikeisti. Ji privalo reaguoti į pokyčius visuomenėje ir ekonomikoje bei į paties ugdymo pasikeitimus.“ Teigiami visų dalyvių atsiliepimai Gera spauda Gera valia „QCA imasi iniciatyvos” Kelios naujos geros istorijos apie QCA Besikeičiantis įsidarbinimo ir ekonomikos pobūdis. Pokyčiai socialinėse struktūrose – šeimoje ir migracijoje. Technologijų poveikis. Naujas požiūris į mokymąsi ir smegenis. Tarpusavio priklausomybė – klimatas, ekonomika, saugumas ir bendruomenė. Gareth Mills, Robin Widdowson, Mathilda Joubert, 2009

Mokyklos kaita Andreas Schleicher, 2009 Viduramžių mokykla – bažnyčios mokykla Industrinio amžiaus mokykla – disciplinos mokykla Šiandienos iššūkiai – mokykla turi ugdyti: motyvuotus, pasitikinčius savo jėgomis; rizikuoti nebijančius, verslius; nuolat besikeičiančius profesionalus gebančius prisitaikyti prie globalaus konteksto ir technologijų pažangos.

Gebėjimų kaita 1960-2002 m. Andreas Schleicher, 2009 Gebėjimai, kurių poreikis mažėja: Rutininio rankų darbo Rutininių kognityvinių (reprodukavimo, mokėjimo pagal vadovėlį) Kaip ugdyti ir vertinti šiuos gebėjimus aišku Gebėjimai, kurių poreikis auga: Nerutininio rankų darbo Nerutininių analitinių Nerutininių interaktyvių Kaip ugdyti ir vertinti neaišku –tai milžiniškas iššūkis mokyklai

Tarptautinės mokymosi tendencijos… Mokymosi programų lankstumas ir pritaikymas mokiniui ir vietos kontekstui. Dėmesys bendriesiems gebėjimams. Dalykų turinio integracija, aktualumas, ryšys su gyvenimu. Gilus mokymasis – suvokimas ir pritaikymas. Dėmesys asmeniniam tobulėjimui ir gerai savijautai. Informacinių technologijų įtaka. Globalizacija : švietimo tyrimai ir programų derinimas. Gareth Mills, Robin Widdowson, Mathilda Joubert, 2009

Vietinė atsakomybė ir nacionaliniai nurodymai Andreas Schleicher, 2009 Darni visos švietimo sistemos reforma Nuo nurodymų kaip mokyti ir vertinti link personalizuoto mokymosi Šių dienų mokykla Industrinis modelis Detalūs nurodymai mokyklų veiklai Rytdienos mokykla Kompetencijų plėtotė Suomijos mokykla šiandien Kiekviena mokykla efektyvi

Mokytojai – žinių darbuotojai (knowledge workers) Andreas Schleicher, 2009 Mokinių įvairovės problemos sprendžiamos individualiam lygmenyje (Suomija) Švietimo ateitis – „produktyvus žinojimas“ Nacionaliniai nurodymai Švietimo tradicija – „reproduktyvus žinojimas“ Profesionalūs sprendimai mokykloje Pagrįsti nurodymai Nepagrįsti nurodymai, mokytojai įgyvendintojai Pagrįsti profesiniai sprendimai, mokytojai – žinių darbuotojai Nepagrįsti profesiniai sprendimai, mokytojai dirba izoliuotai

Abejonės dėl netikrų priešybių Gebėjimai ar žinios Tiesioginis mokymas ar paties vaiko tyrinėjimai Pagrindai ar plati subalansuota mokymo programa Dalyko mokymas ar integruotas mokymas Reguliarus ir dažnas ar gilus nuodugnus mokymasis ilgesnį laikotarpį Svarbios praeities mintys ir įvykiai ar ryšys su šių laikų aktualijomis Ne ar, bet IR Gareth Mills, Robin Widdowson, Mathilda Joubert, 2009

PISA tyrimo rezultatai: Suomija – pirma, Lietuva žemiau vidurkio Šalys, kurių rezultatų vidurkis statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo LIETUVOS: Islandija, Italija, Švedija, Latvija, Kroatija, Austrija, Portugalija, Ispanija, Slovakija, Prancūzija

Miesto ir kaimo mokinių pasiekimų palyginimas

Kas sunkiausiai sekasi? Atpažinti gamtamokslines problemas Sunkūs klausimai, kai reikia: nurodyti ko nors priežastis; susieti žinias, kai prašoma paaiškinti procesus; pritaikyti gamtos tyrimų metodologiją; analizuoti ir interpretuoti duomenis. Dr. J. Raugalas

Kas priklauso nuo mokyklos? Mokykla kaip bendruomenė. Mokymąsi skatinanti aplinka – mokymosi kultūra. Kvalifikuoti mokytojai ir jų skaičius. Mokymuisi skirtų vadovėlių, kompiuterių ir kitų skaitmeninių mokymosi priemonių skaičius. Mokyklų laboratorijos ir darbas jose. Gamtos mokslų mokymosi papildomų galimybių pasiūla mokykloje. Dr. J. Raugalas

Kompiuteris Mokyklos kompiuterizuotos. Ar kompiuteriai naudojami pagal paskirtį – pamokose? Trūksta specialiai mokymuisi sukurtų internetinių svetainių. Internete pateikiama medžiaga nepritaikyta mokiniams, tikslinėms amžiaus grupėms. Mokiniai nemoka atsirinkti informacijos, nesupranta, kada ja tikėti, o kada – ne. Dr. J. Raugalas

Pamoka Vyrauja tradicinės akademinės pamokos: Mokytojas pasakoja – mokiniai klauso, užsirašo. Užduodamos visiems vienodos užduotys. Mokymas orientuotas į vidutinį mokinį. Mokytojai, siekdami motyvuoti mokinius, turėtų plačiau panaudoti už mokyklos ribų mokinių įgyjamą informaciją ir patirtį. Labai didelė spraga mokyme mokytis. Dr. J. Raugalas

Trys svarbiausi klausimai Ko siekiame? Kaip veikiame siekdami tikslų? Koks yra geriausias būdas organizuoti mokymą? Iš ko matysime, kad pasiekėme tikslus? Iš kur žinosime, kad tai veikia?

Metodinės medžiagos paskirtis paskatinti mokyklų bendruomenes – mokytojus, mokinius, tėvus – kartu pamąstyti apie poreikius, galimybes, siekius ir diskutuoti šiais klausimais. Ko siekiame? Kaip veikiame siekdami tikslų? Iš ko matysime, kad pasiekėme tikslus?

Kaip pamato, kas pasisiekė? Darbas grupėse: Kaip mokykloje pamatyti atsakymus į šiuos tris klausimus? 1. _____________________ _______________________ 2. _____________________ _______________________ 3. _____________________ _______________________ 1. ________________________ __________________________ 2. ________________________ __________________________ 3. ________________________ __________________________ Ko siekia? Kaip siekia? Kaip pamato, kas pasisiekė?

Darbas grupėse 15 min. Piešiame vaiką ir aprašome , koks jis turėtų būti baigęs mokyklą

Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose (2008) numatoma, kad mokinys baigdamas mokyklą bus įgijęs šias bendrąsias kompetencijas: Darbas grupėse 30 min. Rengiame kompetencijų aprašymus: Suprantamas šūkis, atspindintis kompetencijos esmę, ir iš ko matysime, kad mokinys kompetenciją turi

Metodinės medžiagos paskirtis paskatinti mokytojus ir mokinius sukurti savo mokyklos ar klasės ugdymo turinio viziją, savo žodžiais aprašyti bendrąsias kompetencijas, vaizdžiai jas pavaizduoti. Bendrųjų kompetencijų aprašuose pateikiami pagrindiniai visų šešių bendrųjų kompetencijų požymiai. Šiuose aprašuose mokiniui nusakoma, kuo svarbi kiekviena kompetencija, o mokytojui – įvardijami svarbiausi kompetencijų elementai.

Darbas grupėse Iš ko matysime, kad kompetencijos ugdomos? Pamokoje Mokyklos veikloje Mokyklos aplinkoje

Planavimas IR planavimas pažangai Mathilda Joubert, Robin Widdowson, Gareth Mills, 2009 Komandinis darbas Kūrybiškumas Mokymasis mokytis Menai Istorija Gamtos mokslai

Kompetencijų ugdymas Dalykinis, integruotas, mokinio inicijuotas mokymasis ir mokymosi refleksija. Mokymo ir mokymosi metodų tikslinga įvairovė Gerai suplanuotas mokymasis Mokymasis įvairiose aplinkose ir su įvairiais žmonėmis Daug svarbių sąsajų su gyvenimu ir aktualiais klausimais Visapusiškas subalansuotas mokinio vertinimas Mathilda Joubert, Robin Widdowson, Gareth Mills, 2009

MOKYMOSI MODELIS Mokymosi veikla: aiškiai įvardijamos žinios ir kompetencijos, kurių siekiama mokymo ir mokymosi metodai atitinka tikslus Mokymasis turėtų: - būti realus, aktualus, ir įtraukiantis - atsižvelgti į auditoriją ir tikslus - suteikti mokiniams savarankiškumo pojūtį - kelti iššūkius, atitinkančius skirtingų mokinių poreikius - suteikti galimybes mokiniams prisiimti skirtingus vaidmenis ir pareigas - plėsti akiratį ir skatinti siekti daugiau - padėti mokiniams suprasti, kaip jiems sekasi siekti savo tikslų Rewind - Designing learning The Homework activity encouraged the participants to design learning activities that would meet various principles drawn out of our conversations last time. Remind them of the principles - emphasise that these are theirs. Focus them on the Aims of the next activities - through looking back: to share what they’ve done to refocus them into what the skills are to explore their ideas and thoughts around how to develop the skills within a task to get them to identify some of the challenges or issues that arose, which they want addressing over the next day(s). Rewind to review previous sessions. Mathilda Joubert, Robin Widdowson, Gareth Mills, 2009

Session 1 Švietimo modeliai: mokymo ir mokymosi prigimtis XIX a. ir XX a. XXI a. Mokymasis – nacionalinių programų turinio įsisavinimas 1 2 3 4 5 6 7 Mokymasis – bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymas Nacionalinės programos sudarytos dalykų pagrindu Nacionalinės programos orientuotos į tam tikras temas Dalykų mokymas, orientuotas į mokymosi įgūdžius Integruojama mokymosi mokytis ir kitos kompetencijos Dalykų mokomasi per pamokas Kompetencijos ugdomos įgyvendinant ilgalaikius projektus Vertinimo skalė nuolat siaurėja Vertinimo skalė nuolat platėja SSAT 2008 Session 1

Kompetencijų pažangos vertinimas Kompetencijų pažangos vertinimas. Penki svarbiausi vertinimo veiksniai pagal Black ir Wiliam veiksmingas grįžtamasis ryšys mokiniams aktyvus mokinių įtraukimas į jų pačių mokymąsi ir vertinimą mokymo pritaikymas taip, kad būtų atsižvelgiama į vertinimo rezultatus esminės vertinimo įtakos mokinių motyvacijai ir savigarbai, o per tai ir mokymuisi, pripažinimas galimybė mokiniams įsivertinti ir suprasti, kaip tobulėti 29

Gebėjimų pažangos modelis Kompleksinės užduotys Užduotis sudėtinga, kelianti kelis klausimus ir turinti kelis galimus sprendimus. Mokiniams gali tekti dirbti bendrai, bet patiems organizuoti savo darbą. Atliktos su pagalba Savarankiškai atliktos Užduotis paprasta, kelianti vieną klausimą. Procesą modeliuoja ir jame dalyvauja mokytojas. Paprastos užduotys Pagal Carol McGuinness (Belfasto universitetas) parengtą modelį

Gebėjimų pažanga Kompleksinės užduotys Atliktos su pagalba Užduotis sudėtinga, kelianti kelis klausimus ir turinti kelis galimus sprendimus. Mokiniams gali tekti dirbti bendrai, bet patiems organizuoti savo darbą. Atliktos su pagalba Savarankiškai atliktos Užduotis paprasta, kelianti vieną klausimą. Procesą modeliuoja ir jame dalyvauja mokytojas. Paprastos užduotys

Gebėjimų pažanga Kompleksinės Atliktos su pagalba Savarankiškai atliktos Paprastos

Pirminis tinklelis / Antrinis tinklelis Atliktos su pagalba Savarankiškai atliktos Užduotis paprasta, kelianti vieną klausimą. Procesą modeliuoja ir jame dalyvauja mokytojas. Užduotis sudėtinga, kelianti kelis klausimus ir turinti kelis galimus sprendimus. Mokiniams gali tekti dirbti bendrai, bet patiems organizuoti savo darbą Dalyvauja Klausosi kitų Randa reikalingą informaciją Siūlo idėjas Pabaigia užduotis Dirba su kitais, papildydami vieni kitų gebėjimus Aktyviai domisi jų nuomone Randa ir patikrina informaciją Nuolat pateikia idėjų, susiedami jas su kitomis idėjomis Suskirsto tarpusavyje susijusias užduotis į kelis etapus Kompleksinės užduotys Paprastos užduotys

Mokinio profilio pavyzdys – muzikalumas Mathilda Joubert, Robin Widdowson, Gareth Mills, 2009 Technikos įvaldymas Kompozicija Grojimas be pasirengimo Grojimas iš klausos Improvizacija Paprasta: atlikta su pagalba Sudėtinga: atlikta savarankiškai Atlikimas Emocinė raiška Jautrumas grojant su kitais

Mokinio profilis – A muzikos studentas Technikos įvaldymas Sudėtinga: atlikta savarankiškai Kompozicija Grojimas be pasirengimo Grojimas iš klausos Improvizacija Paprasta: atlikta su pagalba Atlikimas Emocinė raiška Jautrumas grojant su kitais

Mokinio profilis – B muzikos studentas Sudėtinga: atlikta savarankiškai Grojimas be pasirengimo Atlikimas Jautrumas grojant su kitais Emocinė raiška Kompozicija Technikos įvaldymas Improvizacija Grojimas iš klausos Paprasta: atlikta su pagalba

Mokinių profiliai ir personalizavimas Sudėtinga: atlikta savarankiškai Grojimas be pasirengimo Atlikimas Jautrumas grojant su kitais Emocinė raiška Kompozicija Technikos įvaldymas Improvizacija Grojimas iš klausos Paprasta: atlikta su pagalba

Kas yra pažanga? Svarbūs kompetencijos elementai pvz., pažinimo gebėjimai: nurodo susijusius klausimus, pateikia susijusius įrodymus, tinkamai pasirenka informaciją, patikrina informaciją, analizuoja informaciją, daro pagrįstas išvadas, atpažįsta modelius ar tendencijas Kas yra pažanga? naudojamas tinklelis: nuo atliktos su pagalba / paprastos prie atliktos savarankiškai / sudėtingos

Metodinės medžiagos paskirtis Padėti mokytojams ir mokiniams vertinti ir įsivertinti padarytą pažangą įgyjant kompetencijas

Pažangos žingsniai aprašomi vienu-dviem pasirinktais aspektais: autonomiškumo, dažnumo, konteksto, sudėtingumo, rezultato kokybės. Grupės pasirenka vieną tos pačios kompetencijos elementą (subkompetenciją) pažangai aprašyti (jeigu papildė, ima tą kuria papildė, o jeigu ne – pasirenka). Pasirenka aspektą ir surašo pažangos žingsnius ant A4 formato lapų. Priklijuoja šalia savo pasiūlytos kompetencijos ant didelių lapų. Apibendrinimas

Pažangos skalės pavyzdžiai Savarankiškumas (parama, skatinimas, savarankiškas darbas, kitų mokymas) Pasitikėjimas (nuo atsargaus iki ryžtingo gebėjimo panaudoti gebėjimus) Dažnumas (retai, dažnai, visada) Taikymo galimybės (nuo pažįstamo iki nepažįstamo konteksto, įvairūs kontekstai) Sudėtingumas (nuo paprastų užduočių iki sudėtingų užduočių) Rezultato kokybė (nuo niekuo ypatingo rezultato iki reikšmingo indėlio į sritį) Visų paminėtų elementų sintezė What do you feel are the most important elements of progression in these competencies – Diamond 9 type thing – we only have 6 cards or hierarchy Think – Pair – Share: Words on cards – move cards about Breadth... 7 subjects – 5 subjects... Schools across Lithuania may use different scales – if the learners are not independent – the autonomy scale is most important. In other schools some say that they can only do it in their favourite subjects...

„Galiausiai imame labiausiai vertinti tai, ką galime nesunkiai išmatuoti, ir nesistengiame ieškoti būdų, kaip pamatuoti tai, ką iš tiesų vertiname“ McNamara‘s sofizmas