Lygybė ir decentralizavimas kaip mažos tautos švietimo politikos globalizuotame pasaulyje charakteristikos Lietuvos parlamentas, 2014-04-25 Jari Lavonen, Mokytojų švietimo fakultetas, Helsinkio universitetas, Suomija Jari.Lavonen@Helsinki.Fi

Suomijos Respublika 5,4 milijono gyventojų (maždaug 2 kartus daugiau nei Lietuvoje) Šiaurės Europoje, 340 000 km2 plotas (maždaug 5 kartus didesnė už Lietuvą) Sėkmingai sukurta: - gerovė - švietimas

Prezentacijos turinys Kokie veiksniai mokyklos lygmeniu daro įtaką švietimo inovacijų įgyvendinimui Suomijos švietimo sistemos kontekstas Novatoriškas mokyklos modelis, skatinantis švietimo inovacijų kūrimą ir įgyvendinimą Diskusija

Veiksniai, turintys įtakos švietimo inovacijų įgyvendinimui (Fullan, 2007) Inovacijų ypatybės: tinkamumo naudoti aspektai (tinkamumas mokymuisi, naujumas…), įtaka mokymuisi ir sudominimui… Vietos charakteristikos: mokymo programa ir vertinimas, mokytojų įsitikinimai, lyderystė, tinklai ir partnerystės (vidinės – išorinės)… Išoriniai veiksniai: švietimo kontekstas, politika, XXI amžiaus įgūdžių sąjūdis, švietimo reformos, mokytojų švietimas, decentralizacijos lygis Remiantis PISA 2012, 95 % Lietuvos, 80 % SGB, 75 % Suomijos, 71 % JAV, 65 % Kanados, 60 % Australijos ir 49 % Šanchajaus mokytojų nėra nusistatę prieš permainas! Galėtų remti mokytojų profesionalizmą

Suomijos švietimo kontekstas Helsinki, February 2011, 12:00 Tiesioginės citatos prezentacijoje Suomijos švietimo kontekstas

Tiesioginės citatos prezentacijoje Buvo apklausti trys patyrę mokytojai: Kaip patiriate mokyklos paramą švietimo inovacijų kūrimui ir įgyvendinimui šiais aspektais: - lyderystė, - mokytojų kompetencija, - mokymosi aplinka, - mokyklos tinklai ir partnerystės. Tada buvo atlikta dedukcinė atsakymų turinio analizė.

2. Suomijos švietimo kontekstas

Suomijos švietimo sistemos charakteristikos Laukkanen (2008), Niemi ir kt. (2012), Sahlberg (2011) Bendra, nuosekli ir ilgalaikė politika - mokytojų ir kompleksinio švietimo modeliai yra 40 metų senumo. Švietimo lygybė - kuo mažesnė socialinių / ekonominių veiksnių įtaka; - mokslas yra nemokamas (vadovėliai, maitinimas, sveikatos priežiūra…); - tinkamai organizuotas specialusis mokymas (integracija) ir konsultavimas. Remiantis PISA 2012, 75 % Lietuvos, 52 % Suomijos, 49 % Šanchajaus, 35 % Kanados, 33 % JAV, 32 % SGB ir 21 % Australijos mokytojų naudoja pedagogikos priemones padėdami skirtingų gabumų mokiniams mokytis visose savo klasėse.

Suomijos švietimo sistemos charakteristikos (2) Laukkanen (2008), Niemi ir kt. (2012), Sahlberg (2011) Sprendimų priėmimo galios perdavimas vietos lygmeniui - lyderystė ir valdymas mokyklos lygmeniu (mokyklos direktorius); - mokytojai atsako už vietinę mokymo programą ir vertinimą. Pasitikėjimo ir bendradarbiavimo kultūra grindžiama profesionalizmu (akademinėmis žiniomis): nacionalinis lygmuo – rajonas – mokykla – šeimos - nėra inspektorių, nėra nacionalinių egzaminų (testų)… - nėra privataus mokymo ar vakarinių mokyklų.

Lygmenys ir tarpusavio sąveikos Suomijos švietimo sistemoje… + lyderystė Remiantis PISA 2012 klausimynu mokykloms… 61 % JAV, 42 % Kanados, 40 % Lietuvos, 33 % Australijos, 30 % Šanchajaus, 18 % Suomijos ir 16 % SGB mokyklų direktorių vertina savo mokytojus bent kartą per mėnesį. Partners: - union of municipalities - universitetai - pramonė interesų grupės - profesinės sąjungos - šeimos - ... 1 lygmuo nacionalinis 2 lygmuo rajonas mokykla 3 lygmuo klasė Bendrieji nacionaliniai tikslai ir švietimo politika Nacionalinio lygmens mokymo programa ir vertinimas 68 % Australijos, 63 % Lietuvos, 62 % Suomijos, 48 % SGB, 47 % Kanados, 44 % JAV ir 38 % Šanchajaus mokytojų jaučiasi atsakingais už „vietinės mokymo programos“ rengimą. Mokymo medžiaga Teacher education Savivaldybės: Vietinė programa Mokyklos: direktoriai ir mokytojai Lyderystė ir valdymas Mokymas Mokymasis Tėvai 83 % Lietuvos, 70 % Australijos ir Suomijos, 58 % Kanados, 49 % SGB, 40 % JAV ir 33 % Šanchajaus mokytojų mano, kad jie yra tikrai atsakingi už mokinių vertinimą. 60 % SGB, 36 % Australijos, 35 % JAV, 32 % Kanados, 23 % Lietuvos, 20 % Šanchajaus ir 4 % Suomijos mokyklų teigia jaučią nuolatinį spaudimą iš daugelio tėvų.

Rezultatais grindžiamas modelis Suomiškas „įdėtų pastangų“ modelis Tikslai Mokymosi rezultatai Platūs mokymo / mokymosi tikslai Svarbus lygmuo Planavimas ir vertinimas nacionaliniu / apskrities lygmeniu Vertinimas ir planavimas mokyklos ir klasės lygmeniu Dėmesio objektas… Dažnai – produktas Procesas ir produktas +mokinys žino, ką jis arba ji turi išmokti, ir aktyviai dalyvauja mokymosi procese - konkurencinė mokyklų kultūra: mokinių ir mokyklų skirstymas rangais - „mokymas testams“ +bendras planavimas +mokytojas atlieka vertinimą, kad tobulintų mokymosi procesus - kyla sunkumų lyginant mokymosi rezultatų kokybę ir atrinkti mokinius į kitą lygmenį *Spelling correction for district *removed “Too” from the focus for outcome based-model *The format on here might be too large for the slide?

Matematikos ir tiksliųjų mokslų mokymo ištekliai Suomija Lietuva Matematikos pamokoje mokinių yra mažiau nei 25 99 % 51 % Netrūksta tiksliųjų mokslų mokytojų 96 % 97 % Netrūksta matematikos mokytojų Netrūksta mokslinės laboratorinės įrangos 75 % 73 % Netrūksta mokymo medžiagos 84 % 88% Netrūksta mokymui skirtų kompiuterių 68 % 83 % Netrūksta interneto ryšio 81 % 95 % Netrūksta mokymui skirtos kompiuterių programinės įrangos 60 % 70 % Netrūksta vietos mokymui

Vienerių metų studijos EBPO vidurkis

Nacionalinė bazinė mokymo programa 3. Novatoriška mokykla Nacionalinė bazinė mokymo programa

Novatoriškų Suomijos mokyklų vertybės ir tikslai Profesionalūs mokytojai Universali žinių bazė Bendradarbiavimo įgūdžiai Partnerystės ir darbo tinkle įgūdžiai Mokymosi visą gyvenimą kompetencija Vietinė mokymo programa ir aplinka Platūs tikslai Universalios mokymo aplinkos ir technologinės priemonės Mokymo ir vertinimo metodai Lyderystės ir kokybės kultūra Paskirstytos vadovavimo ir valdymo pareigos Orientacija į tikslus ir tarpusavio sąveika Kokybės užtikrinimas Komandos ir komandinis darbas Tinklai ir partnerystės Idėjų sklaida naudojantis tinklais Bendradarbiavimas ir dalijimasis tikslais bei informacija partnerystėse Parama švietimo inovacijų įgyvendinimui Globalios suinteresuotosios šalys Tėvai Suomijos visuomenė Partneriai Įvairūs mokiniai Suomijos mokykla

Lyderystė Mokomosios ir transformuojamosios lyderystės derinys (Marks ir Printy 2003; Huber ir Muijs 2010)

kokybiškas profesionalizmas Mokytojų lyderystė Plačiąja prasme mokytojų lyderystė gerai tinka Suomijos mokytojams (Katzenmeyer ir Moller 2001) Mokytojas lyderis (Lieberman 1992, Harris 2003) turi aiškią viziją ir orientuojasi į tikslus; gali planuoti, įgyvendinti ir vertinti savo praktiką ir mokinių mokymąsi; turi nuodugnių žinių apie mokymą ir mokymąsi; gali dirbti bendradarbiaudamas su kitais mokytojais; yra kitų mokytojų pagalbininkas, treneris, vadovas arba instruktorius; gali suprasti tyrimais grindžiamas žinias; yra mokymo programų specialistas ir naujų metodų kūrėjas; moka naudoti vertinimų rezultatus mokyklos tobulėjimui; … kokybiškas profesionalizmas tinklai ir partnerystės mokymasis visą gyvenimą

Kaip mokytojai patiria lyderystę? Galima atpažinti orientaciją į tikslus mokyklos veikloje. Tarpusavio sąveika organizuojama kasmėnesiniais susitikimais ir savaitinėmis informacinėmis pertraukomis. Svarbus atvirumas ir informavimas apie būsimas problemas. … Stipri yra ta lyderystė, kuria dalijamasi. Mokytojai ir mokyklų direktoriai turi turėti bendrą viziją … visapusiškas bendradarbiavimas padeda įgyvendinimui… Mokyklos direktoriaus vaidmuo yra svarbus.

Mokytojo profesionalizmas / efektyvumas

Skirtingi požiūriai į mokytojų profesionalizmą / efektyvumą „Profesionalus / efektyvus mokytojas“ – tai sudėtinga ir prieštaringa sąvoka (Cruickshank ir Haefele 2001; Stronge ir Hindman 2003; Goe, Bell ir Little 2008) Vietoje sąvokų „profesionalus“ / „efektyvus“, dažnai vartojamos sąvokos „kompetentingas“, „patyręs“, „kokybiškas“, „idealus“ arba „tinkamas“. „Profesionalus mokytojas“ veikia kaip ekspertas, o tam padeda kultūra ir mokyklos aplinka. „Efektyvaus mokytojo“ efektyvumas įžvelgiamas mokymosi rezultatuose, kurie vertinami, pavyzdžiui, nacionaliniais testais.

„Efektyvus mokytojas“ Efektyvus mokytojas gali padėti mokiniams mokytis, o efektyvumas pastebimas mokinių mokymosi rezultatuose Ryšys su atskaitingumu, kai egzaminai padeda atskirti efektyvias ir neefektyvias mokyklas bei mokytojus (Williamson ir Walberg 2004). Standartai ir akreditacijos yra reikalingi mokymui, mokytojams, mokykloms ir mokytojų švietimui. (Bullough Jr., Clark ir Patterson 2003). Remiantis PISA 2012, 15 % Suomijos, 30 % Kanados, 49 % Australijos, 57 % JAV, 73 % Lietuvos, 86 % Šanchajaus ir 87 % SGB mokytojų mano, kad mokinių vertinimai naudojami susidarant nuomonę apie mokytojų efektyvumą. Suomijoje mokytojai daugiau dėmesio skiria mokinių parengimui XXI amžiaus tikslams, o ne maksimaliems rezultatams atliekant testus.

Svarbūs visi veiksniai kurti ir įgyvendinti inovacijas Mokytojų profesionalizmas (ir profesionalumas) (Müller ir kt. 2010; TALIS 2008 tyrimas) Mokytojų profesionalizmas nurodo mokytojų statusą ir priklauso nuo: kultūros ir švietimo politikos veiksnių valstybės lygmeniu arba nuo konteksto (atskaitingumo politika  pasitikėjimo kultūra…); mokyklos lygmens veiksnių (bendra lyderystė, bendradarbiavimas, mokyklos-visuomenės-šeimos partnerystė…); asmeninių savybių (mokytojo žinios, mokymo filosofija, bendravimo įgūdžiai…). (Mokytojo profesionalumas grindžiamas žiniomis, įgūdžiais ir darbe naudojamomis procedūromis.) Svarbūs visi veiksniai Padeda kurti ir įgyvendinti inovacijas

Įvairūs profesionalizmo apibrėžimai (Hargreaves ir Goodson 1996; Evans 2008; Freidson 2001; Urban ir Dalli 2011; Evetts 2012) Savybės Profesinių (konceptualių) žinių bazė. Savikontrolė ir darbo valdymas (savarankiškas vertinimas). Savita profesinė ideologija, įskaitant bendrą profesinių vertybių sampratą ir etikos kodeksą. Įtraukiami socialiniai ir asmeniniai elementai. Stiprus profesinės grupės institucionalizavimas. Savarankiškas vaidmuo planuojant ir įgyvendinant. Darbas (veikla) yra sudėtingas ir nelengvai standartizuojamas. kokybiškas profesionalizmas tinklai ir partnerystės mokymasis visą gyvenimą

Kaip mokytojai patiria savo profesionalizmą novatoriškoje mokykloje? Mokytojai nurodė tris pagrindines sritis, kurios yra būtinos jų profesionalizmui žvelgiant iš inovacijų kūrimo ir įgyvendinimo perspektyvos: - pedagoginė kompetencija, - partnerystės ir tinklai, - noras mokytis visą gyvenimą ir kurti bei įgyvendinti inovacijas. Mūsų mokykloje mokytojai turi universalių savojo dalyko ir pedagoginių žinių. Dalijamės patirtimi ir praktinėmis žiniomis pedagoginiuose susitikimuose prie kavos. Mokytojai nori tobulinti savo darbą ir domisi naujovėmis. Svarbu nuolat mokytis naudoti naująsias technologijas kartu su kitais mokytojais.

Mokymasis universalioje aplinkoje

XXI amžiaus kompetencijų mokymasis universalioje mokymosi aplinkoje PISA, Naujojo tūkstantmečio mokiniai, „DeSeCo“ (kompetencijų apibrėžimas ir atranka)… Mąstymo būdai - Creative and critical thinking - Learning to learn, use of metacognition Darbo metodai Communication, collaboration and networking - Inquiry (questioning, concluding), explaining - Generating ideas Darbo priemonės - Broad literacy (network of concepts, skills) - Educational technology Darbo aplinka - Personal, social, local, global - Working life Darbui reikalingas požiūris - Willingness to use knowledge, engagement - Self-efficacy

Kaip mokytojai patiria mokymosi aplinką? Kuo daugiau turime technologijų ir išteklių, tuo daugiau reikia bendro planavimo, organizavimo ir paramos. Svarbu, kad būtų universalių mokymosi erdvių, kuriose mokiniai gali mokytis savarankiškai arba mažomis grupėmis. Turime kurti naujas aplinkas. Svarbu, kad mokytojai turėtų bendrą technologijų naudojimo mokant ir mokantis tikslą ir padėtų vieni kitiems tokių tikslų siekti.

Tinklai ir partnerystės

Tinklai ir partnerystės Tinklai skirti dalijimuisi idėjomis, nuomonėmis ir patirtimis. Tinklai padeda įgyvendinti švietimo inovacijas: informacija teka tinklais (Rogers 2003). Partnerystėje šalys bendradarbiauja ir dalijasi bendrais tikslais, informacija bei paslaugomis: Mokyklos ir šeimos partnerystė padeda dalytis švietimo tikslais ir pareigomis siekiant padėti mokinio raidai ir mokymuisi (Epstein 2009).

Kaip mokytojai patiria tinklus ir partnerystes? Tinklai ir partnerystės padeda bendrauti lygmenimis: - mokyklos lygmuo (klasės lygmuo, specialistai, lyderystės komandos); - miesto lygmuo (teminiai tinklai, mokyklų direktorių tinklai); - mokyklos-šeimos-visuomenės partnerystės; - nacionalinio lygmens tinklai. Visuose lygmenyse darbui tinkluose ir bendradarbiavimui padeda technologijos. Darbui tinkle padeda technologijų naudojimas. Darbas tinkle turi prasidėti nuo mūsų poreikių – o ne gavus nurodymą miesto lygmeniu. Siekiant paremti įgyvendinimą… Mokyklos ir šeimų bendradarbiavimas organizuojamas suburiant tėvų klubus ir klasių komitetus.

Tinklai ir mokyklos-visuomenės-šeimos partnerystė padeda… Dalytis švietimo inovacijomis, jas kurti ir įgyvendinti (Rogers 2003), kurti aplinką arba kultūrą, padedančią mokytis ir naudoti naujas žinias bei įgūdžius įvairiuose kontekstuose (Bransford ir Donovan 2005; Epstein 2009), didinti susidomėjimą ir motyvaciją turtingais kontekstais (Bennett, Hogarth ir Lubben 2003).

4. Suomijos mokytojų švietimas Mokytojai – tai akademinės srities ekspertai, galintys: - savarankiškai priimti sprendimus, - planuoti ir įgyvendinti mokymosi veiklą, - vertinti savo pačių mokymą ir mokinių efektyvumą. - mokytis visą gyvenimą (tobulėti kaip specialistai) Helsinki university main building Novatoriškos mokyklos mokytojų švietimas 4. Suomijos mokytojų švietimas

„… svarbiausia kiekvienos sėkmingos švietimo sistemos dalis yra mokytojas“ SCIENCE, 2012 m. sausio 13 d., Nr. 335 Samdykite geriausius ir šviesiausius būti mokytojais ir gerai juos paruoškite. Duokite jiems laisvę nuo centralizuotos valdžios, laiko pamokoms paruošti ir... .... Suomija pripažįsta esminį mokytojų vaidmenį visuomenėje, kurį patvirtina jiems rodoma pagarba. Leidėjas John E. Burris

Suomijos mokytojų profesinio tobulėjimo programa (2002 m Suomijos mokytojų profesinio tobulėjimo programa (2002 m.): mokytojų švietimo programos turi padėti įgyti: kokybiškų dalyko žinių, pedagoginio turinio žinių ir žinių apie žinių prigimtį, socialinių įgūdžių, pavyzdžiui, bendravimo; įgūdžių bendradarbiauti su kitais mokytojais, moralinių žinių ir įgūdžių, tokių kaip socialinis ir moralinis mokytojo profesijos kodeksas, žinių apie mokyklą kaip įstaigą ir jos ryšius su visuomene (mokyklos bendruomenė ir partneriai, vietos kontekstai ir suinteresuotosios šalys), įgūdžių, reikalingų tobulinant savo mokymą ir mokytojo profesiją. akademinių įgūdžių, pvz., tyrimo įgūdžių; įgūdžių naudotis informacinėmis ir ryšio technologijomis, mokymo programai kurti reikalingų įgūdžių, …. profesionalizmas kokybiškas partnerystė visą gyvenimą mokymasis

Mokytojai naudojasi tyrimų metodais sudarydami mokyklos mokymo programą, planuodami, įgyvendindami ir vertindami mokymą ir mokymąsi Vidurinės mokyklos mokytojo magistro studijų struktūra: 3 + 2 metai, 300 kreditų Magistro lygis (120 kr.) Bakalauro lygis (180 kr.) 180 160 Magistrinis darbas 140 Dalyko žinios, žinios apie mokymą ir mokymąsi bei praktika mokykloje integruojami į studento turimą asmeninę pedagogikos teoriją / pažiūras 120 kr. = 26 darbo valandos Studijų kreditai 100 80 Bakalaurinis darbas 60 Ped. darbas 40 Mokymo praktika 20 Pagrindinis dalykas Papildomas dalykas Pedagogikos Bendravimo studijos ir kalbų studijos

5. Diskusija

Kokie veiksniai mokyklos lygmeniu padeda įgyvendinti švietimo inovacijas? Mokytojo profesionalizmas reiškia mokytojų statusą ir priklauso nuo: - mokytojo žinių bazės; mokyklos lygmens veiksnių (aplinkos, lyderystės, bendradarbiavimo…); kultūros ir švietimo politikos veiksnių. Veiksniai, turintys įtakos švietimo inovacijų kūrimui ir įgyvendinimui: - inovacijos ypatybės; - vietos charakteristikų (aplinka, lyderystė, bendradarbiavimas…) - išoriniai veiksniai (politika, kultūra…). Mokytojo lyderystė: - mokytojo-lyderio žinių bazė - tinklai ir partnerystės (bendradarbiavimas, pagalba) - mokymasis visą gyvenimą (panaudojamos iš tyrimų gautos žinios, refleksija). Novatoriška mokykla padeda bendravimui: - lyderystės ir profesionalizmo charakteristikos, - tinklai ir partnerystės. 38

Novatoriškoje mokykloje mums reikia… daugiau... mažiau... profesionalizmo – biurokratijos ilgalaikės politikos ir vizijos konkrečių politikų idėjų decentralizacijos, sprendimų priėmimo ir vertinimo vietos lygmeniu standartizavimo, tikrinimo ir nacionalinių testų pasitikėjimu pagrįstos atsakomybės (savarankiškas vertinimas, mokinių ir savivaldybės atstovų / tėvų išklausymas) testais grindžiamo atsiskaitymo bendradarbiavimo, darbo tinkluose ir partnerysčių konkurencijos ir skirstymo pagal balus

Dėkojame!