Socialinio darbo teoriniai modeliai Kognityvinis modelis Raminta Jančaitytė SDK

Kognityvinės teorijos pradininkas T.Beck (1963, 1964)

Kognityvinės teorijos svarbiausia idėja - žmogaus elgesį apsprendžia jo mintys, t. y. žmogaus mąstymas ir savęs suvokimas sąlygoja jo elgesį ir emocijas.

Svarbiausios sąvokos Sąmonė – įsisąmoninimo struktūra, kur priimami sprendimai ir leidžia: kontroliuoti ir vertinti sąveiką su aplinka; Susieti praeities patyrimą su dabartine patirtimi; Kontroliuoti ir planuoti ateities veiksmus. Kertiniai įsitikinimai – tam tikri modeliai informacijos apdorojimui. Jie sudaro giliausią įsitikinimų sluoksnį; gali būti globalūs, rigidiški ir perdėtai apibendrinti. Automatinės mintys – yra minčių srautas, egzistuojantis šalia kito ryškesnio minčių srauto.

Kertiniai įsitikinimai Rigidiški mąstymo būdai, kurie susiformuoja ankstyvos patirties ir auklėjimo pagrindu. Suaktyvinami svarbių įvykių (pvz. egzaminų), veda prie tam tikrų prielaidų (pvz., “jei visą dieną mokiausi, tai turiu gauti gerą pažymį). Prielaidos sukelia automatines mintis.

Kognityvinė triada Prielaidų sukeltos automatinės mintys pritaikomos: Sau (pvz., tikriausiai esu kvailas), Savo elgesiui (pvz., nepakankamai daug mokausi), Savo ateičiai (pvz., niekada neišlaikysiu tų egzaminų ir neįstosiu į universitetą). Automatinės mintys gali sukelti: emocinius pokyčius (liūdesį, nerimą), elgesio permainą (vengimą eiti iš namų, perdėtą darbštumą), Somatinius pokyčius (apetito ir miego sutrikimus).

Automatinės mintys Įvykis mintys jausmai Pavyzdys: A. Įvykis. Įlipate į mašiną, pasukate raktelius, o mašina neužsiveda. B. Mintys. “Siaubas, kas dabar bus. Pavėluosiu. Šakės!” C. Jausmai. Nerimas, baimė, pyktis.

Automatinių minčių savybės (1) Automatinės mintys yra trumpos: Nebūtinai reiškiamos žodžiais, gali būti vaizdiniai, garsai, kvapas ir pan. Tai gali būti tam tikras praeities įvykio šmėstelėjimas. Gali pasireikšti intuityviu žinojimu, be žodžių ar vaizdinių.

Automatinių minčių savybės (2) Automatinės mintys beveik visda yra tikima: Nepriklausomai nuo to, kiek nelogiškos jos būtų. Pvz., matote žmogų, sėdantį į raudonos spalvos Porsche automobilį ir galvojate “Oho, koks turtingas, koks patenkintas savimi”, šios mintys jums tokios pat tikros ir neabejotinos, kaip ir mašinos spalva.

Automatinių minčių savybės (3) Automatinės mintys yra spontaniškos: Kyla automatiškai vykstant kokiam nors įvykiui. Šmėsčioja žmogaus galvoje, ir apie jas žmogus dažniausiai negalvoja. Pvz., stebėkite save, kokios mintys kyla skaitant šią skaidrę.

Automatinių minčių savybės (4) Automatinėms mintims Būdingas turėtum/privalėtum minčių pobūdis: Tai taisyklės, pagal kurias žmogus tvarko savo gyvenimą. Kai taisyklės tampa automatiškomis, žmogus jų nebepastebi ir kritiškai nevertina gerai tai ar blogai. Pvz., “Turi daug mokytis, kad išlaikytum egzaminą”. “Tu turėtum labiau rūpintis savo sveikata”.

Automatinių minčių savybės (5) Automatinės mintys yra katastrofizuojančios: Pavojus matomas visur ir visame kame; Tikimasi blogiausio, kas gali nutikti. Kelia nerimą. padeda nuspėti ateitį ir pasiruošti blogiausiam. Pvz., skrandžio skausmas gali būti suvokiamas, kaip vėžio simptomai.

Automatinių minčių savybės (6) Automatinės mintys yra išskirtinės/unikalios: Kiekvienas žmogus turi savo unikalias automatines mintis. Analizuodami tą patį įvykį, žmonės galvoja skirtingas mintis. Pvz., situacija kino salėje: vidury kino seanso mergina atsistoja, trenkia vaikinui per žandą ir išeina. Kiekvienas, sėdintis salėje, galvoja skirtingai: “Matyt vaikinas per daug sau leido, taip jam ir reikia’. “Vargšelis, jis gal tik norėjo ją pabučiuoti”. “šaunuolė mergina! Visi vyrai to nusipelno”.

Automatinių minčių savybės (7) Automatinės mintys yra atkaklios ir pastovios: Neįmanoma “išjungti”. Nuolatinė minčių grandinė. Nepastebimos, kol neatkreipiamas dėmesys.

Automatinių minčių savybės (8) Automatinės mintys skiriasi nuo tų minčių, kurias žmogus išsako viešai: Žmonės viešai kalba ne tai, ką sau mintyse pasako. Kitiems žmogus įvykius aiškina kaip logišką priežasčių ir pasekmių ryšį. Tačiau sau žmogus gali vertinti įvykius save smerkdamas ir darydamas nemalonias prognozes. Pvz., atleistas iš darbo žmogus garsiai sako “kai mane atleido, aš šiek tiek nusiminiau”, o sau galvoja “aš nevykėlis, neberasiu darbo...mano šeima badaus”.

Automatinių minčių savybės (9) Automatinės mintys kartoja įprastas temas: Depresiją išgyvenantys žmonės dažnai galvoja apie praeitį, nesėkmes. Chronišką pyktį išgyvenantys žmonės nuolat galvoja apie skaudinantį, tyčinį kitų žmonių elgesį. Pvz., “Man vėl nepasiseks, aš niekad nesugebu normaliai iškepti pyrago”.

Automatinių minčių savybės (10) Automatinės mintys yra išmokstamos: Vaikystėje žmonės yra išmokomi ką galvoti ir kaip. Šeima, draugai, masinės informavimo priemonės veikia kiekvieno žmogaus įvykių interpretavimo pobūdį. Pvz., jei tėvai sako vaikui, kad jis yra gražus ir protingas, kad gali daug ką pasiekti, tai vaikas panašiai galvoja apie save. O jei tėvai nuolat prikaišioja vaikui, kad jis niekam tikęs, kad nieko nesugeba, yra nevykėlis, tokio vaiko mintys susijusios su žemu savęs vertinimu: “aš nieko nesugebu’, “man nepasiseks” ir pan.

Ribotas mąstymas Kai kurios automatinės mintys turi roboto mąstymo charakteristikų. Ribotas mąstymas daugiau būdingas depresija sergantiems.

Riboto mąstymo charakteristikos (1) Filtravimas – tai siauras situacijos vertinimas, tarsi žiūrėtų per tunelį į situaciją tunelio gale – matant tik vieną elementą iš visumos. Yra ištraukiama viena detalė iš visumos ir pagal ją nuspalvinama visa situacija. Kita informacija yra ignoruojama, kad žmogus galėtų pasitvirtinti savo požiūrį į situaciją. Išvados daromos iš vienos įvykio detalės. Pvz., Į depresiją linkęs vyras, turintis žemą savivertę, negauna sveikinimo atviruko iš savo seno draugo. Jis galvoja “Aš prarandu visus savo draugus; niekam daugiau nerūpiu”. Jam nesvarbu, kad jį pasveikino kiti draugai, o senasis draugas jam siųsdavo atvirukus paskutinius 15 metų, o dabar yra labai užsiėmęs, nes kraustosi gyventi į kitą vietą.

Riboto mąstymo charakteristikos (2) Poliarizuotas mąstymas – gyvenimas vertinamas tik kaip juodas arba baltas. Žmogus vartoja tokias sąvokas kaip “arba-arba”, matydamas visur kraštutinumus ir niekur neįžvelgdamas aukso vidurio. Žmonės, daiktai, reiškiniai yra tik geri arba blogi, puikūs arba baisūs. Žmogaus emocinės reakcijos taip pat yra kraštutinės: nuo džiaugsmo iki ašarų – vienas žingsnis.

Riboto mąstymo charakteristikos (3) Perdėtas generalizavimas – plačios apibendrinančios išvados daromos iš vienos detalės. Pvz., mezgančiai moteriai iškrenta virbalas ir ji galvoja “aš niekada neišmoksiu megzti”. Jeigu žmogui kas nors nepasisekė vieną kartą, jis gali daugiau niekada nebandyti to pakartoti. Pvz., vaikinas neišlaikė vairavimo egzamino ir galvoja “aš nevykėlis, man niekad nepasiseks to padaryti, aš nesugebu vairuoti”. Perdėtas generalizavimas dažnai pasireiškia absoliučiais teiginiais: visi, niekas, niekada, visada, kiekvienas. Pvz., “niekas manęs nemyli”, “visi yra kvailiai”, “kiekvienas čia taip moka padaryti”. Dar vienas bruožas – globalios etiketė asmenims, vietovėms, įvykiams ir pan.: save aukojantis žmogus - visiškas kvailys, šiuolaikinis menas - absoliuti nesąmonė, televizija – totalus blogis.

Riboto mąstymo charakteristikos (4) Minčių skaitymas – kai žmogus žino, ką kiti galvoja, jaučia, ketina daryti ir pan. Pvz., “Jis taip elgiasi, nes man pavydi”, “Ją domina tik mano pinigai”. Žmonės tiki, kad žino apie kitus, ką jie galvoja ar jaučia. Arba žino, ką kiti apie juos pačius galvoja ir atitinkamai elgiasi Minčių skaitymas – tai projekcija. Žmogus įsivaizduoja, kad kiti žmonės galvoja ir elgiasi taip pat kaip ir jis. Toks žmogus neatidžiai klausosi, todėl negirdi ir nepastebi, kad visi aplinkui yra skirtingi.

Riboto mąstymo charakteristikos (5) Katastrofizavimas – maža skylutė valtyje reiškia, kad valtis nuskęs. Tokios mintys dažnai susijusios su konstrukcija kas, jei... Pvz., žmogus skaito laikraštyje aprašytą avariją ir galvoja “o kas būtų, jei aš ten būčiau važiavęs?” ,“O jeigu aš netekčiau rankos ar kojos,?”

Riboto mąstymo charakteristikos (6) Padidinimas – kai įvykiai, žodžiai ar patyrimas perdėtai padidinamas, o tai neatitinka realios įvykio reikšmės. Problema matoma kaip per teleskopą. Pvz., Smulkios klaidos tampa tragiškomis nesėkmėmis. Nedidelis patarimas – baisia kritika. Vartojamas toks žodynas: didžiulis, baisus, neįmanomas, siaubingas... Išreiškia pesimizmą. Sumažinimas – priešingas padidinimui, kai situacija yra menkinama. Problema matoma, kaip žiūrint per kitą teleskopo galą.

Riboto mąstymo charakteristikos (7) Personalizacija – žmogus galvoja, kad ir ką kiti žmonės bedarytų ir begalvotų, viskas yra su juos susiję. Pvz., Motina kaltina save dėl kiekvienos vaiko nesėkmės. Verslininkas, kiekvieną kartą girdėdamas, kai jo pavaldinys skundžiasi, jog pavargo, galvoja, kad pastarasis pavargo nuo jo (viršininko). Taip pat žmogus lygina save su kitais. Pvz., “jis geriau žaidžia krepšinį už mane”, “man čia nėra lygių”, “aš čia iš visų lėčiausiai susigaudau”.

Riboto mąstymo charakteristikos (8) “Turėtum” – tai nelanksčios taisyklės, kuriomis vadovaujasi žmogus savo gyvenime, ką ir kaip jis turėtų daryti. Bet koks nukrypimas nuo taisyklių yra vertinamas neigiamai. Žmogus dažnai vertina kitus ir ieško kaltų. Pvz., žmonės jus erzina, nes ne taip elgiasi ir ne taip mąsto, kaip reikėtų. Jie turėtų žinoti taisykles ir turėtų jų laikytis. Pvz., Moteris galvoja, kad mylintis vyras turėtų nupirkti jai brangius kailinius. Ji galvoja, kad jis turi norėti ją pradžiuginti ir taip išreikšti savo meilę. Tokie “turėtum” turi neigiamą poveikį tiek pačiam žmogui, tiek ir aplinkiniams.

Kognityvinės teorijos taikymas Principai: Į problemą orientuotas požiūris. Individualizuota atvejo koncepcija. Bendradarbiaujantys kliento ir konsultanto santykiai. Sokratiškas klausimų uždavimo stilius. Struktūravimo, psichologinio ugdymo ir repetavimo technikos mokymui užtikrinti. Automatinių minčių atpažinimas ir keitimas. Kertinių įsitikinimų atpažinimas ir keitimas.

Trukmė Trumpalaikė 5-10 sesijų Sesijų ilgis 45-50 min.

Literatūra Beck J.S. (2008). Kognityvinės terapijos pagrindai. Lietuvos kognityviosios ir elgesio terapijos draugija. Kaunas. McKay M., Davis M., Fanning P. (2007). Thoughts and Feelings. Taking Control of Your Moods and Your Life. A Workbook of Cognitive Behavioral Techniques. 3rd ed. New Harbinger Publications, Inc. Polukordienė K.O. (2008). “Krizių intervencija”. Iš Psichoterapija. Knyga profesionalams ir smalsiems Sud. ir red. E.Laurinaitis, R.Milašiūnas. Vilnius: Vaistų žinios. P.393-403. Wright J.H., Basco M.R., Thase M.E. (2005). Learning Cognitive-Behaviour Therapy. An Illiustrated Guide. Washington, DC: American Psychiatric Publishin, Inc.