IKT mokyklose – ko galime pasimokyti iš Suomijos patirties? Šio pranešimo tikslas – pasimokyti iš Suomijos patirties…

2000–2009 m. laikotarpiu buvo daug investuota į bendrojo lavinimo mokyklų informacines ir komunikacines technologijas (IKT), ir yra nemažai įdomių šio laikotarpio „pavyzdinių“ projektų. Tačiau neseniai švietimo ministrė apibendrino šį laikotarpį, sakydama, kad

„IKT taikymo švietime tarptautiniai palyginimai rodo, kad Suomija, anksčiau buvusi viena pirmaujančių šalių šioje srityje, dabar nukrito į vidutinę vietą Europoje ir yra paskutinė tarp Šiaurės šalių“. Henna Virkkunen, Švietimo ir mokslo ministrė, 2010-09-16

Analizuodama padėtį, ministerijos ekspertų grupė nustatė keletą problemų. Jos išvardytos čia kartu su atitinkamais tikslais, paskelbtais laikotarpio pradžioje.

1999 „Suomijos sprendimas, kuriuo siekiama kelti žinių lygį, reiškia platų informacinių ir komunikacinių technologijų panaudojimą ugdymui ir tyrimams. Tai yra ne tik technologijų integravimas į tradicinius veiklos metodus, bet ir visiškai naujos veikimo kultūros sukūrimas. Vienas pagrindinių veiksnių yra naujų, interaktyvių mokymo ir mokymosi metodų įgyvendinimas“. (1)

2010 Buvo skirta daug išteklių Suomijos mokyklų kompiuterių aparatūrai ir plačiajuosčiam ryšiui. Tačiau mokyklos nepakeitė savo mokymo metodų ir nepradėjo taikyti IKT mokymui platesniu mastu. (3)

1999 Visose švietimo įstaigose bus siekiama intensyvesnio ugdymo, administravimo ir technologijos ekspertų bendradarbiavimo. Ekspertai įvertins esamas mokymo programas ir parengs informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo ugdymui strategiją iki 2002 m. (1)

2010 Mokyklų direktoriai ir kiti sprendimus priimantys asmenys dažniausia nelaiko, kad IKT kaip administravimo ar mokymo priemonės plėtojimas yra didelis prioritetas. (3)

1999 Mokytojų rengimo įstaigos sistemingai kurs informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo švietime strategijas. Bus stiprinamas informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo mokymui instruktorių rengimas. (1)

2010 Gebėjimų lygis, kurį būsimieji mokytojai pasiekia studijų metu, labai skiriasi įvairiuose universitetuose, ir nemažai universitetų neturi aiškiai suformuluotų tikslų šioje srityje. Mokytojų rengimo įstaigų studentai neturi galimybių kasdien naudotis savo įstaigų technologijų infrastruktūra. (3)

1999 Vis labiau bus vystomos mokymosi aplinkos, skirtos funkciniam besimokančiųjų tinklui ir savarankiškoms besimokančiųjų grupėms. Taigi besimokantieji sudaro ekspertų, kurių tikslas yra panaudoti pateiktąją informaciją mokymuisi, tinklą. Ugdymo planavimo požiūriu tai reiškia naujų valdymo ir vertinimo sistemų, nukreiptų į besimokantįjį ir pagrįstų tinklu, bei bendradarbiavimo gebėjimų plėtojimą. (1)

2010 Mokyklų medijų kultūros tyrimas rodo, kad IKT kasdienio naudojimo įvairiose mokyklose skirtumai labai dideli. Mokytojų savarankiškumas nebūtinai reiškia platų naujų technologijų taikymą. (3)

1999 Infrastruktūros sukūrimo tikslas yra pasiekti, kad IKT prietaisai, programinė įranga ir ryšių tinklai būtų reikiamo kiekybinio ir kokybinio lygio ir kad būtų pakankama techninė bei pedagoginė parama. (2)

2010 Lankstus IKT sistemų panaudojimas ugdymui yra iššūkis. (3) Šaltiniai: Švietimas, ugdymas ir tyrimai informacinėje visuomenėje: 2000–2004 m. nacionalinė strategija  Švietimas, ugdymas ir tyrimai informacinėje visuomenėje: 2000–2004 m. nacionalinė strategija (projektų planai) http://www.minedu.fi/OPM/Koulutus/Liitteet/tietoyhteiskuntakehittaminen.pdf (2010)

Kas padaryta? Svarbiausi projektai Ope.fi Virtuali mokykla Parama investicijomis Edu.fi Pirmauti su informacija

Ope.fi – mokytojų rengimas Ope.fi I – pirmas etapas apėmė pagrindinį IKT priemonių (tekstų rengyklės, el. pašto, interneto naršyklių) įsisavinimą. Ope.fi II – antras etapas apėmė pedagoginį ir techninį lygį, būtiną mokykloms ir mokyklų tinklams. Pedagoginio panaudojimo gilinimas ir įvairinimas.

Ope.fi – mokytojų rengimas Ope.fi III Aukštesniajame lygyje (III-ame etape) kvalifikacijos tobulinimas padėjo lengviau peržiūrėti ugdymo įstaigų ugdymo strategijas ir mokymo programas. Šaltinis: http://ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/infonational2004.pdf

Nacionalinės švietimo tarybos Ope.fi skirti ištekliai 2000–2003 m.   Eurai Dalyviai Išlaidos vienam dalyviui Ope.fi I–III 2000–2003 9.700.000 18.200 533 EUR Ope.fi II–III 2002 2.730.000 3.898 700 EUR 2003 2.680.000 3.440 779 EUR http://www.xplora.org/ww/en/pub/insight/policy/policies/good_practice_finland.htm

Virtualios mokyklos portalas „Virtualios mokyklos projektas yra nacionalinės Informacinės visuomenės programos dalis. Virtualios mokyklos projektas buvo pradėtas 1999 m., siekiant padaryti Suomijos mokyklų sistemą lankstesnę ir įvairesnę naudojant informacines ir komunikacines technologijas (IKT)“.

Virtualios mokyklos portalas… „Kanalas skleisti geriausią patirtį, teikti informaciją apie mokymosi galimybes ir mokymosi medžiagą. Virtualios mokyklos portalas yra internetinės Edu.fi paslaugos, kurią tvarko Suomijos nacionalinė švietimo taryba, dalis“. Ella Kiesi, Marianna Nieminen, Anja Balanskat http://www.xplora.org/ww/en/pub/insight/policy/policies/good_practice_finland.htm

Plėtros projektai „Virtualios mokyklos projektą sudaro ne tik portalo sukūrimas, bet ir keletas didelių plėtros projektų, vykdomų bendradarbiaujant švietimo institucijoms, švietimo paslaugų teikėjams ir mokykloms, kad būtų parengti ir pateikti studijų moduliai, pagalbinės paslaugos ir mokymosi medžiaga. Šiais projektais taip pat siekiama rasti problemų, kurios kyla dėl naujų studijų formų, sprendimus ir įdiegti naujus metodus kaip pedagoginės veiklos būdų dalį.“ Ten pat.

Vyriausybės parama Virtualios mokyklos projektui 2000 (EUR) 2001 (EUR) 2002 (EUR) 2003 (EUR) 2004 (EUR) Privalomasis švietimas 500.000 565.000 460.000 530.000 Asmenų su specialiaisiais poreikiais švietimas 127.000 87.000 150.000 Švedų kalbos projektai 38.333 91.000 63.000 52.000 26.000 Iš viso 538.333 656.000 650.000 639.000 706.000

Tiesiog bandyti suprasti… (1) Sahlberg, P. 2009 Sahlberg, P. 2009 Tiesiog bandyti suprasti… (1) Suomijos mokyklų plėtra 1988–2009 m. Visuotinės švietimo reformos judėjimas 1988–2009 m. Dėmesys žinioms ir mokymuisi Dėmesys veiksmingam mokymui Lankstus ir įvairus mokymas Standartizuotas mokymas ir mokymasis Mokymo programa – nuo vietinių sprendimų iki nacionalinių tikslų Mokymo programa – nustatyta centralizuotai Dėmesys plačiam ir giliam mokymuisi Dėmesys raštingumui ir matematiniams gebėjimams Atsakomybė ir profesinė etika Tikrinimu pagrįsta atsakomybė Pasitikėjimas ir parama Griežta mokytojų ir mokyklų kontrolė Šaltinis: Sahlberg, Pasi, 2009

Tiesiog bandyti suprasti… (2) „Mokytojas klasėje yra kaip laivo kapitonas ar Dievas danguje. Bendrai mokyklos direktorius neabejoja jo ar jos savarankiškumu“. Opettaja (Mokytojas), The Journal of Trade Union of Education in Finland (Suomijos švietimo profsąjungos žurnalas), 2010.10.04

Tiesiog bandyti suprasti… (3)

Tiesiog bandyti suprasti… (4) Kaip pasiekti, kad koks(ia) nors savo darbo ekspertas(ė) imtų taikyti naujus darbo būdus? Pateikiant įtikinamų argumentų apie naujus būdus Parodant darbo sprendimus, kurių sunkumų ir naudos santykis yra tinkamas

Tiesiog bandyti suprasti… (5) Parodant, kad kas nors palaiko šiuos naujus darbo būdus, taigi verta jiems skirti laiko. Pasiūlant kvalifikacijos kėlimo galimybių, kad ekspertai galėtų pasiekti jų „patogios savijautos zoną“ taikyti naujuosius metodus.

Tiesiog bandyti suprasti… (6) Nesugebėjimas atskirti PAGEIDAUJAMUMAS / GALIMUMAS / ĮGYVENDINAMUMAS Pageidaujamas tai, kas pageidaujama, turi savybių, kurios verčia jus to norėti; sakoma tada, kai norite, kad kas nors įvyktų Galimas savybė, dėl kurios ką nors galima padaryti, kas nors yra galimas ar gali pasisekti Įgyvendinamas galimas įgyvendinti praktiškai ir naudingai, gali tapti darnios praktikos dalimi