Doc. dr. Arūnas Emeljanovas Sporto edukologijos fakulteto dekanas KŪNO KULTŪROS MOKYTOJŲ METODINĖ DIENA 4 DALIS Doc. dr. Arūnas Emeljanovas Sporto edukologijos fakulteto dekanas 2013

Kūrybingumas Nagrinėdama kaip kūrybingumas apibrėžtas bei analizuojamas edukologiniame diskurse per pastaruosius 50 metų, R. Dineen ir kt. (2005) susistemino kūrybingumo tyrimus ir išskyrė šešis požiūrius į kūrybingumą: Humanistiniu požiūriu kūrybingumas pasireiškia saviraiškos tendencija. Manoma, kad kiekvienas asmuo turi kūrybinį potencialą, kuris atsiskleidžia palankioje ugdymo aplinkoje. Formalusis ugdymas laikomas nepalankiu kūrybinio potencialo raiškai.

Asmenybės charakteristikų požiūriu pripažįstama asmenybės savybių įtaka kūrybingumui. Atskleista nemažai savybių, kurios būdingos daugeliui kūrybingų asmenybių, tačiau tyrimai buvo orientuoti tik į išskirtinio kūrybingumo asmenis, ignoruojant kūrybingų asmenybių trūkumus. Kūrybingumo ugdymo tyrimuose šis požiūris lėmė supratimą, kad kūrybingi vaikai linkę ginčyti autoritetus, mąstyti nepriklausomai ir rizikuoti nesilaikant taisyklių. Dėl šių ir kitų jų bruožų mokytojai kūrybingus mokinius vertina kaip nepritampančius ir trikdančius ugdymo proceso drausmę.

Kognityviuoju požiūriu kūrybingumą aiškinant kaip kūrybinės veiklos pagrindą įvardijami protavimo procesai. Manoma, kad asmuo gali išmokti kūrybingumo, kaip kad išmoksta įgūdžių, sukaupia žinių. Asmenybės jausmai, nuostatos bei aplinka laikomi sąlygiškai svarbiais. Šis požiūris veikė kūrybingumo ugdymo sampratą trim būdais: demistifikavo kūrybos procesą; pagrindė poreikį derinti divergentinį bei konvergentinį mąstymą, o taip pat problemomis grįsto mokymosi reikšmę kūrybingumo ugdymui.

Socialinių veiksnių įtakos požiūrį apibrėžia du momentai: pirmas siejamas su organizacinės psichologijos tyrimais, kurių rezultatas – kūrybingumui palankios socialinės aplinkos samprata, sulaukusi atgarsio kuriant mokymosi aplinką ugdymo įstaigose; antras – su kūrybingumo sistemų teorija, kurioje kūrybingumas suprantamas kaip sąveikos tarp asmens, socialinės srities (šiuo atveju – mokyklos) ir veiklos srities (t. y. švietimo) rezultatas. Šioje teorijoje svarbi socialinė sritis, kurioje asmuo kuria. Jai priskiriamos „vartininko“ funkcijos: kūrybingo elgesio, kūrybingų idėjų praleidimas arba sustabdymas. Mokytojams tenka kritinis vaidmuo, nes ugdymo aplinkoje tik jie turi galią vertinti elgesio tinkamumą.

Holistiniu požiūriu siekiama asmenybės, motyvacijos, socialinių ir kognityviųjų veiksnių integracijos aiškinant, kaip kūrybinis potencialas tampa kūrybine veikla. Daugiausia dėmesio skiriama kūrybingumo sąsajų su mokymosi motyvacija ir mokymosi stiliumi analizei. Sutariama, kad mokymosi stiliaus ir užduočių, naudojamų metodų atitikimas teigiamai veikia mokymąsi, o galima šios įtakos priežastis – vidinė motyvacija suprantama kaip polinkis užsiimti veikla dėl tos veiklos ir turimų polinkių atitikimo. Holistinis požiūris turėjo įtakos supratimui, jog mokytojo požiūris į mokymą tiesiogiai veikia mokinio požiūrį į mokymąsi.

Klasės veikla pagrįsto kūrybingumo ugdymo požiūriu formalusis ugdymas laikomas ribotu kūrybingumo potencialo raiškai. Konstatuojamas neatitikimas tarp reikalavimų kūrybingumo ugdymui bei veiklos klasėje realybės ir ieškoma būdų ugdyti mokinių kūrybingumą akcentuojant metodologinius pamokos aspektus.

http://www.youtube.com/watch?v=oRBchZ LkQR0

FIZINIS AKTYVUMAS Griaučių raumenų sukelti judesiai, kuriuos darant energijos suvartojimas yra didesnis negu ramybės būsenoje.

SVEIKATA Visiška fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, o ne vien ligos ar fizinės negalios nebuvimas. PSO teigia, kad sveikata daugiau negu laisvė nesirgti, laisvė nekentėti skausmų, o optimalios fizinės, psichinės ir socialinės funkcijos bei gera savijauta.

Laisvalaikio FA

Profesinis FA

Buitinis FA

Mobilumo FA

Physical Activity and Health Coronary Heart Disease Stroke CVD Mental health (mood, anxiety, depression), Social benefits, QOL Obesity Prostrate cancer? Arthritis? Diabetes Colon Cancer Breast Cancer Osteoporosis Blood Pressure Cholesterol Physical Activity and Health

Turėtų būti!!!

Nutukimas

HSBC HEALTH BEHAVIOUR IN SCHOOL-AGED CHILDREN (HBSC) STUDY: INTERNATIONAL REPORT FROM THE 2009/2010 SURVEY World Health Organization 2012

Viršsvoris ir nutukimas

Vidutinis ir didelis fizinis aktyvumas

TV žiūrėjimas

ŠIUOLAIKINĖS FIZINIO AKTYVUMO REKOMENDACIJOS 1995 ACSM rekomendacijos, PSO rekomendacijos The Physical Activity Guidelines Advisory Comittee Report, 2008 http://www.health.gov/paguidelines/ Oja P., Bull F.C., Fogerlholm M., Martin B. (2010). Physical activity recomendations for health: what should Europe do? BMC Public Health, 10: 10. doi:10.1186/1471-2458-10-10.

PSO rekomendacijos: Vaikai ir paaugliai (6-17 metų) 1 val. vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo kasdien BE TO: Be kasdieninio fizinio aktyvumo vaikai ir paaugliai turi atlikti didelio intensyvumo fizinę veiklą mažiausiai 3 kartus per savaitę; Be to, ne rečiau negu 3 kartus per savaitę, turi atlikti kaulų ir raumenų sistemą lavinančius pratimus.

Ką mes galime pakeisti?

+ FIZINIAM AKTYVUMUI PALANKI APLINKA VISUOMENĖS SVEIKATOS UGDYMAS MOKINIŲ SVEIKATOS UGDYMAS +

Visos mokyklos įtraukimas: koordinacinio komiteto kūrimo svarba administracijos atstovas/ai Kūno kultūros mokytojas Visuomenės sveikatos specialistas Mokinių tėvai Socialinis pedagogas Mokiniai Mokyklos psichologas Socialiniai partneriai

Sveikatos ugdymo pamoka vietoje trečiosios kūno kultūros pamokos?

Kieno atsakomybė? VALSTYBĖ: Visuomenės sveikatos raštingumas fizinio aktyvumo srityje. Fizinio aktyvumo sąlygos, nemokamas įrenginių prieinamumas, savivaldybių skiriamos lėšos gyventojų fiziniam aktyvumui skatinti. MOKYKLA: Kūno kultūros programos, tinkamas jų vykdymas, gerai dirbantys pedagogai. Visos mokyklos įtraukimas į problemos sprendimą. BENDRUOMENIŲ AKTYVUMAS

Fizinis pasyvumas tarp 5 didžiausių sveikatos rizikos veiksnių KMI > 25; nesubalansuota mityba; Fizinis pasyvumas; rūkymas; nesaikingas alkoholio vartojimas (Hu, et al., 2001).

Ekonominės situacijos įtaka... Fizinio pasyvumo (laisvalaikiu) reiškiniai labiau būdingi mažiausias pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų grupei.

Fizinis aktyvumas turi poveikį fiziniam pajėgumui (sveikatos rodiklis). Skirtingi autoriai pateikia teigiamą poveikį skirtingiems FP komponentams...

MOKSLEIVIŲ FIZINIS AKTYVUMAS 2005 metų Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės užsakymu Lietuvos kūno kultūros akademijos atliktoje studijoje „Lietuvos didžiųjų miestų vidurinių mokyklų mokinių fizinio aktyvumo tyrimas“ nustatyta, kad tik 9,8 proc. mergaičių ir 18,6 proc. berniukų, gyvenančių didžiuosiuose miestuose, fizinis aktyvumas atitinka PSO rekomenduojamas normas.

diskutuoti su vaikais apie fizinio aktyvumo reikšmę; Mokytojas, kasdien bendraujantis su mokiniais, galėtų jiems labai pagelbėti. Siekdamas šio tikslo, jis turėtų: diskutuoti su vaikais apie fizinio aktyvumo reikšmę; juos skatinti ir drąsinti pats rodydamas pavyzdį; teoriškai ir praktiškai „šviesti“ mokyklos bendruomenę, supažindinant ją su kūno kultūros siekiais ir vertybėmis.

Svarbiausias tėvų uždavinys sudaryti palankias sąlygas vaikų fizinei ir psichinei raidai mokyti rūpintis savo sveikata domėtis savo fizinėmis galiomis, įsisąmoninti kūno kultūros svarbą.

Taigi, fizinio aktyvumo svarba yra milžiniška, todėl reikia judėti ne tik per kūno kultūros pamokas, bet ir po pamokų, laisvalaikiu, su šeima, su draugais, per pertraukas mokykloje ir t.t.

Patyčių sąsaja su savęs vertinimu, pasitikėjimu savimi ir sportavimu Doc. dr. Ilona Tilindienė Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas. 2012, Nr. 2(85). p. 76-82. Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas. 2010, Nr. 2(77). p. 82-87.

2010-2012 m. atliktame visoje Lietuvoje tyrime keltas probleminis klausimas – ar paauglių savęs vertinimo bei pasitikėjimo savimi lygmuo bei dalyvavimas sportinėje veikloje yra priežastiniai patyčių (ne)patyrimo veiksniai?

Buvo apklausti 1759 12–17 metų paaugliai iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų (Vilniaus, Kauno, Alytaus, Marijampolės, Prienų, Šiaulių, Panevėžio, Utenos). Iš jų 927 sportuojantys ir 832 nesportuojantys.

Rezultatai: Sportuojančių 12-17 m. paauglių pasitikėjimas savimi ir savęs vertinimas yra aukštesnis nei nesportuojančių

Rezultatai: Gauta, kad patyčias patiria paaugliai turintys žemesnį savęs vertinimą. Šiuo aspektu sportavimo veiksnys patyčių patyrimui yra mažiau reikšmingas, t.y. tiek sportuojantys ir nesportuojantys paaugliai, turintys žemą savęs vertinimą patiria patyčias.

Doc. dr. Arūnas Emeljanovas Kol kas tiek. Sėkmės! ? Doc. dr. Arūnas Emeljanovas