Klausimynai

Metodai Tyrimo tipas Tiriamoji populiacija, planuojama imtis, atrankos būdai Kintamieji Tyrimo instrumentas Duomenų šaltiniai, jų rinkimo būdai, tyrimo procedūros Duomenų tvarkymas Statistiniai metodai Tyrimo etika

Kintamieji, tyrimo instrumentas Kintamieji, kurių analizė leis atsakyti į iškeltus uždavinius anketa turėtų būti kuriama, kai aišku, kokių kintamųjų reikia; idealu, jei padaromas kintamųjų sąrašas Duomenų rinkimo instrumentas: Instrumentas / aparatas – jei matuojama Klausimynas/ anketa – jei apklausa (išsamiai atskiroje paskaitoje)

Planas Klausimynų konstravimo principai Sukurtų klausimynų naudojimas Originalių klausimynų kūrimo principai Neatsakymo mažinimas Pristatymas Klausimų rūšys, klausimų pateikimas Seka, ilgis Klausimynų pagrįstumas ir patikimumas

Tradicinis empirinis kiekybinis tyrimų metodas yra apklausa Tradicinis empirinis kiekybinis tyrimų metodas yra apklausa. Jos tikslas – iš nedidelės populiacijos dalies (imties) gauti išvadas apie visos populiacijos elgesį. Visa populiacija dažniausiai tiriama tik atliekant gyventojų surašymą.

Klausimynas tai tyrimo instrumentas formalizuoti klausimai, kuriais siekiama gauti informacijos iš respondentų.

Tyrėjas turi nuspręsti: Kokie tinkamiausi informacijos rinkimo metodai Ar yra tokio pobūdžio naudotų instrumentų? Ar bus kuriamas originalus klausimynas?

Kitų tyrėjų sukurti ir naudoti klausimynai Leidimas Ne lietuvių k. – vertimas Sulyginimas Testavimas su maža grupe dėl supratimo (g. būti ne vieną kartą iki min)

Klausimyno vertimas ir įvertinimas Vertimo fazė Pagrįstumo (validity) ir patikimumo įvertinimo fazė

Originalaus klausimyno sudarymo nuoseklumas 1. Nustatyti, kokia informacija yra reikalinga (min) 2. Pasirinkti apklausos būdą 3. Sumažinti respondento nenorą ar nesugebėjimą atsakyti 4. Įvertinti klausimo esmę 5. Pasirinkti klausimo struktūrą 6. Parinkti tinkamus žodžius 7. Išdėstyti klausimus anketoje 8. Nustatyti anketos formą 9. Patikrinti anketą Klausti minimalų kiekį informacijos, reikalingos tyrimo tikslams. Užtikrinti, kad į klausimą būtų įmanoma atsakyti. Respondentas sugebėtų parinkti teisingą atsakymą (pasakytų tiesą) Respondentas neatsisakytų į juos atsakyti.

Neatsakymo mažinimas Veiksmai prieš pateikiant anketą (išankstinis bendravimas) Pateikimo technikos (ilgis, lydimasis laiškas/supažindinimas, atgalinis vokas, suasmenintas adresas, paskatinimai) Technikos išsiuntus (priminimai) Klausimų tinkamumas (kad atsakytų, teisingai) Koks tinkamiausias klausimo formatas Kokia turi būti klausimų seka Kokią informaciją realu surinkti pirmiausia turi būti motyvuotai, logiškai paaiškinta, dėl ko atliekamas tyrimas, po to pateikiama trumpa anketos užpildymo instrukcija; apklausiamojo pastangos atsakyti turi būti minimalios, todėl klausimai turi būti konkretūs, o atsakymų variantai suprantami; kuo mažiau respondentui tenka rašyti, tuo daugiau jis tiki, kad bus išlaikytas anonimiškumas; svarbi anketos apimtis: ilga anketa tiriamąjį atbaido, nėra noro atidžiai ją skaityti, todėl galimi paviršutiniški atsakymai; svarbus ir anketos apipavidalinimas, klausimų kompozicija - tai gali sušvelninti kilusias neigiamas nuostatas; reikia vengti klausimų, kurie stumia respondentą į vieną atsakymą; reikia vengti sudėtingų, erzinančių klausimų.

Pristatymo informacija Apie ką čia kalbama? Kas tai nori žinoti? Kodėl jiems to reikia? Ar tai yra svarbu? Kodėl konkretus respondentas buvo pasirinktas tyrimui? Ar tai bus labai sunku? Kiek laiko tai užsims? Ar tai man kainuos? Ar aš būsiu identifikuotas, ar galiu atsakyti anonimiškai? Kokiais tikslais tai bus panaudota? Kokia man bus iš to nauda? Kada ir per kiek laiko aš tai turiu padaryti?

Klausimų rūšys Uždari klausimai 5-7 kategorijos “Nežinau” svarstytina vienas iš sudėtingesnių pvz. - Likerto skalė 5-7 kategorijos “Nežinau” svarstytina Atviri klausimai (gerai pradėti temą) Plataus pasirinkimo klausimai (galimi keli pasirinkimai) Likert skalės trūkumai Atsakymas “nežinau”: neutrali pozicija, ar negalėjimas apsispręsti tarp prieštaringų jausmų? Dauguma pasirinktų atsakymų 1 ir 5, arba 3, 4 ir 2

Atvirų klausimų privalumai ir trūkumai Nereikia rinktis neatitinkančio atsakymo Suteikia daugiau informacijos (gim.m. vietoj amžiaus) Respondentui nereikia interpretuoti klausimo tam kad į jį atsakytų Trūkumai Sunku sudaryti kodavimo sistemą Ne visi linkę atsakyti

Klausimo konkretumas Ar jūs perkate jogurtą? patariama atsakyti į klausimus kas / ką / kada / kur / kodėl / kaip. a. Ar jūs esate tas žmogus šeimoje, kuris atsakingas už jogurto pirkimą? b. Ar jūs pirkote jogurtą vakar?

Tinkami žodžiai Paprasti/suprantami Nedviprasmiški (retai, kartais; daug, vidutiniškai, mažai)

Dvigubi klausimai Kuriame mieste gyvena jūsų tėvai? Ar jūs turite žalingų įpročių (ar rūkote/geriate/vartojate narkotikus)? Kaip vertinate Vilniaus asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbą?

Jautrūs klausimai Kokios jūsų pajamos? Nurodykite prašau, kuris atsakymo variantas geriausiai atspindi jūsų asmenines pajamas, gaunamas per mėnesį, atskaičius mokesčius: 1. iki 300 eurų (imtinai) 2. 301 - 500 eurų 3. 501 - 1000 eurų 4. 1001 - 1500 eurų 5. 1501 - 2000 eurų 6. 2001 ir daugiau eurų

Kiti neaiškumai Nurodantys klausimai Intervalų persiklojimai Juk taip...? Intervalų persiklojimai Kuriai amžiaus kategorijai jūs priklausote? Iki 18 metų 18-30 metų 30-40 metų 40-50 metų 50 ir daugiau metų

Klausimo ilgis Kartais atsakymai išsamesni į ilgesnius, pvz. Kokių sveikatos problemų jūs turėjote per pastaruosius metus? Kitu klausimu jūsų teiraujamasi apie sveikatos problemas per pastaruosius metus. To mes klausiame kiekvieno žmogaus šio tyrimo metu. Kokių sveikatos problemų jūs turėjote per pastaruosius metus?

Klausimų sekos anketoje principai Informacija iš klausimyno: Pagrindinė (susijusi su tyrimo problema) Klasifikavimo (socialinės ir ekonominės bei demografinės charakteristikos) Identifikavimo (pavardės/pavadinimai, adresai, telefono nr.) Sudėtingi, jautresni klausimai vėliau, kad neišgąsdintų

Grafinis išdėstymas Optimalaus ilgio Stulpeliai Nurodymai, ką daryti pasirinkus vieną ar kitą atsakymą Klausimas ir pasirinkimo variantai viename lape

Klausimyno pagrįstumas ir patikimumas Pagrįstumas (validity) - taikomo tyrimo instrumento kompleksinė savybė, nusakanti, kokiu mastu ši priemonė atitinka savo paskirtį, tai yra ja renkama ta ir tik ta pirminė informaciją, kuri reikalinga mokslinėms išvadoms gauti. parodo, ar tikrai matuojama tai, kas turėtų būti matuojama Patikimumas (reliability) - instrumento pastovumo (stabilumo) ir suderinamumo matas. Ensuring the reliability of measurement Reliability refers to two things. First, reliability means the researchers would get similar results if they repeated their questionnaire soon afterwards with the same workers. The “repeatability” of the questionnaire would be high. This is called test-retest reliability. The other aspect of reliability concerns the consistency among the questions. Because all the questions relate to depression, you would expect all the answers to be fairly consistent. If our depression researchers were sloppy in ensuring the validity or reliability of their questionnaire, it could have affected their study's overall results. It's important to note that you can never prove reliability or validity conclusively, but results will be more accurate if the measures in a study are as reliable and valid as possible.

Pagrįstumas /validumas Ar klausimynas pagrįstas? Ar jis matuoja tai, ką turi matuoti? Ar atspindi turinį? Ar tinkamas tai imčiai / populiacijai? Ar klausimynas pakankamai išsamus, kad surinktų visą informaciją, atsakančią į iškeltus tyrimo tikslus ir uždavinius? Ar instrumentas panašus į klausimyną? Tips for Developing and Testing Questionnaires/Instruments Rama B. Radhakrishna Associate Professor The Pennsylvania State University University Park, Pennsylvania

Pagrįstumas /validumas Turinio dažnai vadinamas loginiu, vertina ekspertai Kriterijų kaip rezultatai palyginami su kitais tos problemos klausimynų rezultatais Konstrukto kai negalima tiesiog išmatuoti, o sprendžiama iš įvairių klausimų (mini eksperimentai), pvz. klausimynas apie depresiją turi duoti panašius rezultatus kaip ir kl. apie psichologinį išsekimą, tačiau priešingus nei kl. apie laimingumą. Ensuring the validity of measurement At the outset, the researchers needed to consider the face validity of the questionnaire. Face validity can be described as a sense that the questionnaire looks like it measures what it was intended to measure. Were the questions phrased appropriately? Did the options for responding seem appropriate? Content validity is also usually one of the first ways to ensure the validity of a questionnaire or other measure. The researchers could have asked experts in depression to consider their questions against the known symptoms of depression. These symptoms include depressed mood, sleeping problems, weight changes and physical pain. To have content validity, the questionnaire should include items about known symptoms. The researchers could have also established criterion validity. How well do the results from their questionnaire compare with other measures of depression? One way to assess this is to give the workers two questionnaires: a “gold standard” questionnaire that's already been validated, and the new one. Then they could compare findings. Another way might be to follow the workers over time to see how the questionnaire results relate to the workers' actual treatment for depression later on. Unlike physical traits such as weight or blood pressure, depression is not easily seen or measured. This is called a “construct.” The researchers might do some mini-experiments with their questionnaire and other measures to establish construct validity. For instance, if workers were given a questionnaire on a similar construct, such as psychological distress, the results should be related. A questionnaire on a different construct, such as happiness, would have opposite results.

Tyrimo validumo rūšys Išorinis – apibendrinimui Vidinis - gebėjimas atsiriboti nuo įvairių galimų pašalinių veiksnių įtakos tyrimo rezultatams (arba, kitaip tariant, juos kontroliuoti).

Klausimyno pagrįstumo ir patikimumo tikrinimas Žvalgomasis tyrimas Stabilumas - pakartotinas taikymas (test-retest): Cohen Kappa, koreliacijos koeficientas Vidinis suderinamumas: Cronbach α, split-half Spearman Brown, ICC Išorinis suderinamumas - lygiagretus taikymas tarp ne vieno vertintojo, pasirenkamų respondentų, pvz. tėvų apie vaiko FA, kelių instrumentų palyginimui: tarp dviejų - Cohen Kappa, koreliacijos koeficientas, tarp daugiau nei dviejų – ICC, Fleiss kappa ICC (intraclass correlation) – turint daugiau negu porinių palyginimų, kai skiriasi vertinimo sistema ICC skiriasi nuo Pirsono koreliacijos koeficientu, kad čia naudojamas jungtinis (pooled) vidurkis ir SN, o pvz. vieni klausimai lyginami su bendrai klase (Slaugos kl.: energingumo palaikymo klasės (6 kl.) koreliacija su kiekvienu iš 6 kl.)

Test-retest Pastovumas laiko atžvilgiu Pranašumas yra tas, kad tai natūralus ir paprastas patikimumo koeficiento nustatymas. Trūkumas – neapibrėžtumas, parenkant laiko intervalus, nes pirmasis matavimas visada skirsis nuo antro. Be to, tiriamieji jau yra susipažinę su testavimo turiniu, atsimena pirminius atsakymus ir orientuojasi į tai atsakinėdami į klausimus.

Test-retest Koreliacija kiekybiniams rezultatams: (0,75-0,8 testas yra išoriškai patikimas). Kappa kokybiniams rezultatams

Kappa Palyginami dviejų tyrėjų tyrimo rezultatai (to paties subjekto arba du kartus atliktos apklausos). Patikimumas labai mažas, kai koeficientas mažesnis nei 0,20 mažas, kai koeficientas 0,20 - 0,39, patenkinamas, kai koeficientas 0,40 - 0,59, didelis, kai koeficientas 0,60 - 0,79, labai didelis, kai koeficientas 0,80 ir daugiau less than 0% no agreement, 0-20% poor, 20-40% fair, 40-60% moderate, 60-80% good, 80% or higher very good

Kappa koeficientas (kategoriniams) Ao – bendras stebėtas sutapimas Ac – bendras sutapimas dėl atsitiktinumo N – didžiausias galimas sutapimas

Kappa skaičiavimo pvz. (1) (dvinariams)

Kappa skaičiavimo pvz. (2)

Test-retest pavyzdys Šaltinis: chpe.buseco.monash.edu.au/pubs/wp116.pdf

Vidinis suderinamumas Cronbach alfa Vidinio klausimų (maždaug virš 5 - 10 kl.) homogeniškumo klausimyne koeficientas (internal consistency). iki 0,60 – žemas homogeniškumas, 0,60 - 0,70 – pakankamas, 0,70 – 0,90 – aukštas. Jei įverčiai dvinariai, naudojama Kuderio-Ričardsono matavimo sistema.

Išorinis suderinamumas Lygiagretaus taikymo pavyzdys Šaltinis: chpe Išorinis suderinamumas Lygiagretaus taikymo pavyzdys Šaltinis: chpe.buseco.monash.edu.au/pubs/wp116.pdf

Klausimyno tikrinimo pavyzdys Olga Riklikienė, Kazimieras Pukėnas. Slaugos rezultatų klasifikacijos lietuviškos anketos parengimas ir psichometrinis įvertinimas. Medicina (Kaunas) 2007; 43(11). http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2007~ISSN_1010-660X.V_43.N_11.PG_895-902/DS.002.0.01.ARTIC

Aptarti klausimai Klausimynų konstravimo principai Sukurtų klausimynų naudojimas Originalių klausimynų kūrimo principai Neatsakymo mažinimas Pristatymas Klausimų rūšys, klausimų pateikimas Seka, ilgis Klausimynų pagrįstumas ir patikimumas

 Duomenų rinkimo būdai Atsakymo lygio didinimas Duomenų analizė Etiniai aspektai