Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, rengimo aktualijos Erika Ribašauskienė, erika.erpi@yahoo.com, 861130211 Biržai, 2014 kovas

Vietos plėtros strategijų rengimo ir įgyvendinimo teisinis pagrindas ir finansavimas

LEADER teisinis pagrindas ir finansavimas 2018.12.01 Teisinis pagrindas: EP ir ET regl. Nr. 1303/2013 (bendrasis) 32-35 str. EP ir ET regl. Nr. 1305/2013 (EŽŪFKP) 42-45 str. LR Partnerystės sutartis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa. Patvirtinta Europos Komisijos 2015 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. C(2015)842 85% ES dalis 334,2 mln. Lt 15% LT dalis 58,9 mln. Lt 393,1 mln. Lt 6% EŽŪFKP

LEADER finansavimo struktūra 2014-2020 m. LEADER numatyta skirti 6 proc. EŽŪFKP (393,1 mln. Lt) Veiklos sritis Planuojami rodikliai Planuojamas finansavimas Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas – vietos projektų įgyvendinimui, VVG veiklai ir gyventojų aktyvinimui - atrinktų VVG skaičius - atrinktų VVG teritorijos gyventojų skaičius paremtų vietos projektų skaičius sukurtų darbo vietų skaičius 97,1 proc. 381,7 mln. Lt Bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas - tarp teritorinių projektų skaičius - tarptautinių projektų skaičius 2,5 proc. 9,9 mln. Lt Parengiamoji parama VVG parengtų ir atrankoje dalyvaujančių vietos plėtros strategijų skaičius 0,4 proc. 1,5 mln. Lt LR Žemės ūkio ministerijos duomenys.

Bazinė paramos suma VVG Paramos vietos plėtros strategijoms (VPS) įgyvendinti nustatymo principai (projektas) Bazinė paramos suma, kuri apskaičiuojama paskirstant 10 proc. paramos sumos VPS įgyvendinti Bazinė paramos suma VVG 381 mln. Lt *0,1 /51 =0,747 mln. Lt Likusi 90 proc. paramos sumos VPS įgyvendinti paskirstoma pagal: gyventojų skaičių, VPS kokybę, VPS įgyvendinimo pažangą + 80 proc. paskirstoma pagal gyventojų skaičių ir VPS kokybę 20 proc. pagal VPS įgyvendinimo 2014-2020 m. pažangą 2019 m.

Paramos suma iš viso, kai strategija įvertinta pagal gyventojų skaičių Parama Biržų r. VVG vietos plėtros strategijai įgyvendinti 2014-2020 m. (projektas) Gyventojų sk. kaime, įskaitant mstl. ir miestus iki 6000 gyv. (be sav. centrų)* Paramos suma Paramos suma iš viso, kai strategija įvertinta faktinis perskai čiuotas bazinė pagal gyventojų skaičių 100 kokybės balų 70 kokybės balų 14 807 17 412 0,434 (mln. Eur) 1 497 (mln. Lt) 1 171 (mln. Eur) 4 044 (mln. Lt) 1 605 (mln. Eur) 5 540 (mln. Lt) 1 253 (mln. Eur) 4 327 (mln. Lt) * 2014 01 01 VPS administravimo išlaidos neturi viršyti 20 proc. nuo planuojamos paramos VPS įgyvendinti. VPS administravimo išlaidos turi būti išskirtos į dvi kategorijas: VVG veiklos išlaidos (ne daugiau 75 proc. VPS administravimui suplanuotų lėšų) ir VVG teritorijos gyventojų aktyvinimo išlaidos (ne mažiau 275 proc. VPS administravimui suplanuotų lėšų).

2. VPS investavimo logika Vietos plėtros strategijos (VPS) vertinimas – max 100 balų (projektas) (1) Kriterijai Balai VPS įgyvendinimu siekiama darbo vietų VVG teritorijoje kūrimo, įskaitant palankios aplinkos verslui kūrimą bei sąlygų grįžti į darbo rinką sudarymą, t. y. VPS priemonėms arba jų veiklos sritims, kurių pagrindinis tikslas – darbo vietų kūrimas, numatyta : 45 ne mažiau kaip 75 proc. vietos projektams įgyvendinti numatytų lėšų ne mažiau kaip 65 proc. vietos projektams įgyvendinti numatytų lėšų 35 ne mažiau kaip 55 proc. vietos projektams įgyvendinti numatytų lėšų 25 ne mažiau kaip 45 proc. vietos projektams įgyvendinti numatytų lėšų 15 mažiau kaip 45 proc. vietos projektams įgyvendinti numatytų lėšų 2. VPS investavimo logika 30 SSGG analizės stiprybės ir silpnybės išsamiai susietos su situacijos analizėje pateiktais statistiniais duomenimis 6 VVG teritorijos plėtros poreikiai išsamiai susieti su SSGG analizės išvadomis, nacionaliniais kaimo plėtros ir VVG teritorijos gyventojų poreikiais, aiški poreikių prioritetų nustatymo sistema pasirinktos tinkamos ir inovatyvios VPS priemonės identifikuotiems ir pasirinktiems VVG teritorijos plėtros poreikiams tenkinti suplanuotos VPS lėšos konkrečioms VPS priemonėms yra pakankamos VPS priemonių tikslams pasiekti VPS pasiekimų rodikliai pagal konkrečias priemones ir jų veiklos sritis (kai tokių yra) yra realūs, suderinti su suplanuotomis lėšomis pagal konkrečias VPS priemones, veiksmų plane nurodyti VPS įgyvendinimo etapai pagrindžia jų pasiekiamumą

Vietos plėtros strategijos (VPS) vertinimas – max 100 balų (projektas) (2) Kriterijai Balai 3. Teminė kaimo vietovių VPS aprėptis ir numatomų veiksmų mastas, t. y. kaimo vietovių VPS priemonėmis bus prisidedama prie bet kurio (-ių) ES kaimo plėtros prioriteto (-ų) : 15 ne mažiau kaip keturių tikslinių sričių įgyvendinimo trijų tikslinių sričių įgyvendinimo 10 dviejų tikslinių sričių įgyvendinimo 5 vienos tikslinės srities įgyvendinimo 4. Jaunų žmonių įtrauktis į VVG sprendimų priėmimo procesus, t. y. jaunų žmonių kolegialaus VVG valdymo organe yra: 30 ne mažiau kaip 35 proc. ne mažiau kaip 30 proc. ne mažiau kaip 25 proc. 3 mažiau kaip 25 proc.

VVG tinkamumo sąlygos ir įsipareigojimai

VVG tinkamumo sąlygos (1) ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įsteigtas pagal LR asociacijų įstatymą neturi įsiskolinimų VMĮ prie LR FM ir VSD prie LR SADM, išskyrus atvejus, kai LR teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjai yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai tvarko buhalterinę apskaitą pagal LR teisės aktų nustatytus reikalavimus neturi iškeltos bylos dėl bankroto ir (arba) nelikviduojama, pertvarkoma, reorganizuojama arba restruktūrizuojama parengusi kaimo vietovių VPS ir nesiekia paramos dvisektorei VPS įgyvendinti veiklą grindžia trijų sektorių – pilietinės visuomenės, verslo ir vietos valdžios – partnerystės principu, įtraukiant kaimo plėtros ir žemės ūkio sričių atstovus (fizinius ir juridinius asmenis) atstovauja kaimo vietoves, kurių bendras gyventojų skaičius yra nuo 6 iki 150 tūkst., įskaitant kaimus, miestelius, miestus, kitas gyvenamąsias vietoves, kurių gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. (savivaldybių centrai, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, nelaikomi kaimo vietovėmis). Atstovaujama teritorija geografiškai, ekonomiškai ir socialiniu požiūriu turi būti vientisa, nepriklausyti kitos VVG teritorijai, kuri yra gavusi paramą kaimo vietovių VPS arba dvisektorei VPS įgyvendinti iš 2014–2020 m. finansavimo laikotarpio Šaltinis: VPS atrankos taisyklių projektas 2015 vasaris.

VVG tinkamumo sąlygos (2) sudaro kolegialų valdymo organą, turintį teisę priimti sprendimus dėl KPP priemonės „LEADER“ įgyvendinimo atstovaujamoje teritorijoje, susidedantį iš ne mažiau kaip 11 narių, renkamų visuotiniame narių susirinkime pagal skaidrią ir demokratinę procedūrą ir atstovaujančių skirtingiems sektoriams: pilietinei visuomenei (kaimo vietovių VVG teritorijoje įsteigtoms ir veikiančioms bendruomeninėms organizacijoms, kitoms NVO, pvz., jaunimo organizacijoms) – ne mažiau kaip 35 proc. ir ne daugiau kaip 49 proc. narių verslui (pvz., kaimo vietovių VVG teritorijoje įsteigtoms ir veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms, ūkininkams, verslą plėtojantiems fiziniams asmenims) – iki 35 proc. narių vietos valdžiai (savivaldybei) – iki 30 proc. narių. Savivaldybės įsteigti savarankiški juridiniai asmenys kolegialiame VVG valdymo organe gali atstovauti vietos valdžios interesams, kai juos paskiria savivaldybės meras arba taryba Jeigu atstovaujama teritorija apima kelių besiribojančių savivaldybių teritoriją ar kelių savivaldybių teritorijų dalį (-is), kurios turi būti ne mažesnės kaip seniūnija, į VVG valdymo organą iš visų savivaldybių teritorijų turi būti deleguota bent po vieną asmenį iš visų trijų sektorių (pilietinės visuomenės, verslo ir vietos valdžios).   Šaltinis: VPS atrankos taisyklių projektas 2015 vasaris.

VVG tinkamumo sąlygos (3) ir kurie būtų: būtų įvairaus amžiaus (bent 2 asmenys iki 40 m. jų išrinkimo dieną  į kolegialų VVG valdymo organą) ir abiejų lyčių (santykiu 40:60, t. y. mažiausiai 40 proc. nesvarbu, kurios lyties atstovų); keistųsi VPS įgyvendinimo metu, t. y. ne rečiau kaip kas 3 metai pasikeistų mažiausiai 1/3 narių, tačiau ne mažiau kaip po vieną iš kiekvieno – pilietinės visuomenės, verslo ir vietos valdžios – sektoriaus atstovą; užtikrintų tinkamą viešųjų ir privačių interesų derinimą, t. y. LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka deklaruotų privačius interesus ir sutiktų teikti minėtas deklaracijas bei jų pakeitimus VVG ir Agentūrai. Savivaldybės meras, tarybos nariai, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių vadovai, kiti asmenys, savivaldybėje dirbantys politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindais, taip pat savivaldybei atskaitingų įstaigų, įmonių ar kitų juridinių asmenų vadovai kolegialiame VVG valdymo organe turi teisę atstovauti tik vietos valdžios sektoriui. Jeigu asmuo, išrinktas į kolegialų VVG valdymo organą, pagal faktinę padėtį turi galimybę atstovauti pilietinės visuomenės ir verslo sektoriams (pvz., yra bendruomeninės organizacijos narys ir ūkininkas), jis turi aiškiai raštu išreikšti, kuriam sektoriui atstovauja eidamas kolegialaus VVG valdymo organo nario pareigas; būtų išklausę arba įsipareigotų per 6 mėn. nuo išrinkimo į kolegialų VVG valdymo organą dienos išklausyti mokymo kursus, tiesiogiai susijusius su BIVP metodo taikymu (reikalavimas taikomas mažiausiai 1/3 kolegialaus VVG valdymo organo narių). Tinkamais pripažįstami mokymo kursai, kurių kodai yra 596131007, 596131008 ir 396131007;   Šaltinis: VPS atrankos taisyklių projektas 2015 vasaris.

Sąvokos (1) pilietinės visuomenės atstovas – bendruomeninės organizacijos, kitos NVO paskirtas atstovas, kurio dalyvavimo kolegialaus VVG valdymo organo veikloje tikslas – atstovauti viešiesiems interesams verslo atstovas – privataus juridinio asmens, privačių juridinių asmenų asociacijos arba fizinių asmenų, užsiimančių ekonomine veikla, asociacijos paskirtas asmuo, taip pat fizinis asmuo, besiverčiantis ekonomine veikla, kurio dalyvavimo kolegialaus VVG valdymo organo veikloje tikslas – atstovauti verslo sektoriaus interesams vietos valdžios atstovas – VVG teritorijoje veikiančios savivaldybės, kuri yra VVG narė , meras ir (arba) mero arba tarybos paskirtas asmuo, kurio dalyvavimo kolegialaus VVG valdymo organo veikloje tikslas – atstovauti vietos valdžios interesams NMA: ar savivaldybės narystė VVG yra tik per tarybos paskirtą asmenį, ar pati savivaldybė kaip įstaiga yra VVG narė? KPD: VVG nariu turi būti pati savivaldybė (tiksliau, savivaldybės administracija, įregistruota Registrų centre kaip juridinis asmuo).   Šaltinis: VPS atrankos taisyklių projektas 2015 vasaris.

Sąvokos (2) bendruomeninė organizacija – asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra tam tikros vietovės (jos dalies arba kelių vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per inicijuotus projektus įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje jauni žmonės – rengiant ir įgyvendinant VPS dalyvaujantys asmenys nuo 14 iki 40 metų, įskaitant VVG kolegialaus valdymo organo narius nuo 18 iki 40 metų kaimo bendruomenė – kaimo vietovės gyventojai, siejami bendrų gyvenimo kaimynystėje poreikių ir interesų. Kaimo bendruomenė, siekianti gauti finansinę paramą, turi LR asociacijų įstatymo arba LR viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka įsteigti bendruomeninę organizaciją, kurios paskirtis – per inicijuotus projektus įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje    nevyriausybinė organizacija (toliau – NVO) – nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų nepriklausomas savanoriškumo pagrindais visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra politinės valdžios siekimas arba vien tik religijos tikslų įgyvendinimas. Valstybė ar savivaldybė, juridinis asmuo, kurio visuotiniame dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 1/3 balsų, negali turėti daugiau kaip 1/3 balsų NVO visuotiniame dalyvių susirinkime Šaltinis: VPS atrankos taisyklių projektas 2015 vasaris.

VVG įsipareigojimai (1) būti atvira naujiems nariams t. y. užtikrinti lanksčią, atvirą ir nediskriminuojančią naujų narių, veikiančių (juridinių asmenų atveju) arba gyvenančių (fizinių asmenų atveju deklaravusių gyvenamąją vietą) VVG teritorijoje, priėmimo tvarką. VVG turi teisę praplėsti atvirumo principo taikymą ir į VVG veiklą įtraukti kitus asmenis, turinčius sąsajas su VVG teritorija (pvz., VVG teritorijoje registruotus, bet joje neveikiančius, juridinius asmenis; VVG teritorijoje veikiančius, bet negyvenančius fizinius asmenis). Bet kokie VVG nustatyti apribojimai dėl narystės VVG yra draudžiami, išskyrus atvejus, kai VVG nariu norinčio tapti fizinio ar juridinio asmens veikla yra draudžiama kitų teisės aktų. VVG nustatytas privalomas mokėti stojamasis ir (arba) metinis narystės VVG mokestis, kuris yra didesnis negu 50 eurų juridinių asmenų atveju ir 30 eurų fizinių asmenų atveju, laikomas ribojančiu VVG atvirumą   užtikrinti VPS administravimo, metodinius ir finansų valdymo gebėjimus įgyvendinti VPS ir administruoti viešąsias lėšas Minimalūs reikalavimai: VPS administravimo vadovui – turėti aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnę nei 3 m. darbo patirtį projektų administravimo srityje; arba turėti ne mažesnę negu 5 m. darbo patirtį VPS įgyvendinimo srityje; VPS buhalterinės apskaitos specialistui (finansininkui) – turėti aukštąjį išsilavinimą buhalterinės apskaitos tvarkymo srityje ir ne mažesnę nei 2 m. darbo patirtį buhalterinės apskaitos ir (arba) finansų valdymo srityje; arba turėti ne mažesnę negu 3 m. darbo patirtį buhalterinės apskaitos ir (arba) finansų valdymo srityje įgyvendinant VPS; VPS administratoriui – turėti aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnę negu 1 m. darbo patirtį projektų administravimo srityje; arba turėti ne mažesnę negu 2 m. darbo patirtį VPS administravimo srityje; viešųjų ryšių specialistui (VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatintojui) – turėti aukštąjį išsilavinimą, taip pat turėti žinių LEADER metodo įgyvendinimo ir kitose kaimo plėtros politikos srityse; arba turėti ne mažesnę negu 1 m. darbo patirtį VPS administravimo srityje; Šaltinis: VPS atrankos taisyklių projektas 2015 vasaris.

VVG įsipareigojimai (2) viešinti paramą VPS įgyvendinti pagal Suteiktos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą viešinimo taisykles, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-925 ir VPS administravimo taisykles nedaryti įtakos, siekiant palankaus sprendimo, VPS vertinimą atliekančiam (-tiems) ekspertui (-ams), Agentūrai, VPS atrankos komitetui arba atskiriems jo nariams, Ministerijai VPS įgyvendinimo metu dalyvauti kaimo vietovių VVG tinkle laikytis įsipareigojimų viso VPS įgyvendinimo laikotarpio metu   Šaltinis: VPS atrankos taisyklių projektas 2015 vasaris.

Bendrieji reikalavimai VPS rengimui

Kaimo plėtros politikos prioritetai prie kurių įgyvendinimo turi prisidėti vietos plėtros strategijos 2014-2020 m. Prioritetas Tikslinės sritys P6 Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse 6B, 6A, 6C P1 Skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse 1A, 1C P2 Didinti ūkių perspektyvumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą visuose regionuose, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarų miškų valdymą 2B P3 Skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje 3A P4 Atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas 4A P5 Skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose 5C Šaltinis: VPS atrankos taisyklių projektas 2015 vasaris.

Kaimo plėtros tikslinės sritys prie kurių įgyvendinimo turi prisidėti vietos plėtros strategijos 2014-2020 m. Kodas Tikslinės sritys 6A Veiklos įvairinimo, naujų mažų įmonių kūrimo ir plėtros bei darbo vietų kūrimo lengvinimas 6B Vietos plėtros skatinimas 6C Prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų plėtra, jų naudojimo skatinimas bei kokybės gerinimas 1A Inovacijų skatinimas, bendradarbiavimo ir žinių bazės vystymas 1C Mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose skatinimas 2B Tinkamos kvalifikacijos ūkininkų patekimo į žemės ūkio sektorių, ypač kartų kaitos, palengvinimas 3A Konkurencingumo didinimas, gerinant žemės ūkio maisto produktų grandinę, taikant kokybės sistemas, didinant jų pridėtinę vertę bei propaguojant vietos rinkas 4A Biologinės įvairovės* saugojimas ir didinimas 5C Atsinaujinančių energijos išteklių tiekimo ir naudojimo palengvinimas *Įskaitant NATURA 2000 vietoves, taip pat vietoves, susiduriančias su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis, ir tas, kuriose vykdomas didelės gamtinės vertės ūkininkavimas bei Europos kraštovaizdžio būklės atstatymas Šaltinis: VPS atrankos taisyklių projektas 2015 vasaris.

Nacionaliniai kaimo plėtros poreikiai prie kurių įgyvendinimo turi prisidėti vietos plėtros strategijos 2014-2020 m. sudaryti galimybes NVO projektais skatinti verslumą ir užimtumą kaime ir užtikrinti vietos iniciatyvos tęstinumą sudaryti palankias sąlygas jaunimui įsikurti, kurti verslą ir skatinti užimtumą kaimo vietovėse mažinti skurdo riziką kaimo vietovėse, didinant užimtumo galimybes remti darbo vietų, ypač reikalaujančių kvalifikuotos darbo jėgos, išlaikymą ir kūrimą kaimo vietovėse, ypač ne žemės ūkyje remti viešosios infrastruktūros kūrimą ir tvarkymą, skatinti ekonominę, socialinę, kultūrinę veiklą sutvarkytuose pastatuose vykdyti mokymą, patirties sklaidą ir konsultavimą kaimo vietovėse skatinti vietinės maisto produktų rinkos vystymąsi, stiprinant ryšius tarp vartotojų ir gamintojų bei diegiant inovacijas skatinti biomasės, ypač atliekinės, panaudojimą energijos gamybai gerinti kaimo gyventojų gyvenimo kokybę remiant vietinių vandens tiekimo sistemų tvarkymą panaudoti rekreaciniu požiūriu vertingas teritorijas, kultūros paveldo objektus, didinti miškų reakreacinį potencialą suteikti plačiajuosčio interneto prieigą visoms šalies kaimo vietovėms ir išplėtoti viešųjų elektroninių paslaugų teikimą Šaltinis: VPS atrankos taisyklių projektas 2015 vasaris.

Nacionaliniai kaimo plėtros poreikiai prie kurių įgyvendinimo turi prisidėti vietos plėtros strategijos 2014-2020 m. sudaryti galimybes NVO projektais skatinti verslumą ir užimtumą kaime ir užtikrinti vietos iniciatyvos tęstinumą sudaryti palankias sąlygas jaunimui įsikurti, kurti verslą ir skatinti užimtumą kaimo vietovėse mažinti skurdo riziką kaimo vietovėse, didinant užimtumo galimybes remti darbo vietų, ypač reikalaujančių kvalifikuotos darbo jėgos, išlaikymą ir kūrimą kaimo vietovėse, ypač ne žemės ūkyje remti viešosios infrastruktūros kūrimą ir tvarkymą, skatinti ekonominę, socialinę, kultūrinę veiklą sutvarkytuose pastatuose vykdyti mokymą, patirties sklaidą ir konsultavimą kaimo vietovėse skatinti vietinės maisto produktų rinkos vystymąsi, stiprinant ryšius tarp vartotojų ir gamintojų bei diegiant inovacijas skatinti biomasės, ypač atliekinės, panaudojimą energijos gamybai gerinti kaimo gyventojų gyvenimo kokybę remiant vietinių vandens tiekimo sistemų tvarkymą panaudoti rekreaciniu požiūriu vertingas teritorijas, kultūros paveldo objektus, didinti miškų reakreacinį potencialą suteikti plačiajuosčio interneto prieigą visoms šalies kaimo vietovėms ir išplėtoti viešųjų elektroninių paslaugų teikimą Šaltinis: VPS atrankos taisyklių projektas 2015 vasaris.

Tinkamos VPS priemonės Investicijos į materialųjį turtą Ūkio ir verslo plėtra Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse Bendradarbiavimas NVO socialinio verslo kūrimas ir plėtra (kai socialinio verslo iniciatorius – NVO) Privataus sektoriaus socialinio verslo kūrimas ir plėtra (kai socialinio verslo iniciatorius ir paramos gavėjas – fizinis asmuo arba pelno siekiantis juridinis asmuo) Vietos projektų pareiškėjų ir vykdytojų mokymas, įgūdžių įgijimas (kai mokymai susiję su VPS priemonėmis) Kultūros savitumo išsaugojimas, tradicijų tęstinumas Kitos VPS savarankiškos priemonės Šaltinis: VPS atrankos taisyklių projektas 2015 vasaris.

VPS struktūra Bendrų nuostatų reglamento 33 straipsnio 1 dalyje aprašytas privalomas VPS turinys: Teritorijos gyventojų, kuriems taikoma VPS apibrėžtis Teritorijos vystymosi poreikių ir potencialo analizė, taip pat stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė VPS ir jos tikslų apibūdinimas, integruoto ir novatoriško VPS pobūdžio apibūdinimas, tikslų hierarchija, taip pat išmatuojamos produkto arba rezultato siektinos reikšmės Bendruomenės dalyvavimo, rengiant VPS, apibūdinimas Veiksmų planas, iš kurio būtų matyti, kaip pagal tikslus nustatomi konkretūs veiksmai VPS valdymo ir stebėsenos tvarkos apibūdinimas, iš kurio būtų matyti vietos veiklos grupės gebėjimas įgyvendinti strategiją, ir konkrečios vertinimo tvarkos apibūdinimas VPS finansinis planas

VPS turinys TURINYS Psl. I DALIS. KAS MES: MŪSŲ SIEKIAI IR DABARTIES BŪKLĖ 1. VVG vertybės, VVG teritorijos vizija iki 2030 m. ir VVG misija   2. VVG teritorijos socialinės, ekonominės bei aplinkos situacijos ir gyventojų poreikių analizė 3. VVG teritorijos stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės (SSGG) 4. VVG teritorijos plėtros poreikių nustatymas II DALIS. KOKIE MŪSŲ TIKSLAI? 5. VPS prioritetai, priemonės ir veiklos sritys 6. VPS prioritetų, priemonių ir veiklos sričių sąsaja su ESIF teminiais tikslais ir EŽŪFKP prioritetais bei tikslinėmis sritimis 7. VPS sąsaja su VVG teritorijos strateginiais dokumentais ir Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija (ESBJRS) III DALIS. KAIP PASIEKSIME UŽSIBRĖŽTUS TIKSLUS? 8. LEADER metodo principų bei horizontaliųjų principų ir prioritetų įgyvendinimas 9. VPS priemonių ir veiklos sričių aprašymas 10. VPS finansinis planas 11. VPS įgyvendinimo rodikliai 12. VPS įgyvendinimo veiksmų planas 13. VPS įgyvendinimo vidaus stebėsena ir valdymas IV DALIS. PRIEDAI 1 priedas. VVG teritorijos situacijos analizei naudojama 2011 m. statistinė informacija apie VVG teritorijos gyventojus, jų pasiskirstymas pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietovę, užimtumą, socialinę padėtį. 2 priedas. VVG teritorijos situacijos analizei naudojama 2013 m. (2014 m.) statistinė informacija apie VVG teritorijos gyventojus, jų pasiskirstymas pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietovę, užimtumą, socialinę padėtį.  <....> priedas. Prašome eilės tvarka išvardyti visus priedus, kurie yra pridedami prie VPS. Šaltinis: kaimo vietovių VPS rengimo instrukcijos projektas 2015 vasaris .

VVG vertybės, VVG teritorijos vizija iki 2030 m. ir VVG misija

Informacija apie VVG Turėtų būti pateikiama trumpa informacija apie VVG (iki 1 psl.) kada įsteigta kas steigėjai būstinės vieta valdymo struktūros schema kiek yra ir kas yra nariais (galima pridėti sąrašą prieduose) narių (ne VVG valdymo organo narių, o paprastų VVG narių) pasiskirstymas pagal sektorius (pilietinės visuomenės, verslo ir vietos valdžios) administracijos darbuotojų sąrašas ir pareigų pavadinimai

VVG teritorijos vizija iki 2030 m. VVG vertybės Turėtų būti aprašytos vertybės, kuriomis VVG vadovaujasi vykdydama veiklą (iki 0,5 psl.) Vertybės nusako, kaip organizacija dirbs ir kuo vadovausis savo veikloje. Vertybės yra pagrindinės gairės, kuriomis paremiama veikla ir darbo principai, jomis turi vadovautis visi organizacijos nariai VVG teritorijos vizija iki 2030 m. Turėtų būti pateikta VVG teritorijos vizija (iki 0,5 psl.) Vizija: trumpas pageidaujamos ateities apibūdinimas ne tik norima, bet ir galima, pasiekiama situacija formuluojama, atsižvelgiant į vietos bendruomenės norus, įsitikinimus, siekius gali būti pagrįsta tam tikros tradicijos (istorinės, kultūrinės) tęsimu ar orientuota į naujumą, modernumą

VVG misija Turėtų būti aprašyta VVG misija VPS įgyvendinimo laikotarpiu (iki 0,5 psl.) Misija: padeda sukurti mikroklimatą organizacijoje, nes per ją persiduoda organizacijos filosofija ir principai nusako, kodėl organizacija egzistuoja ir kuo ji skiriasi nuo kitų, jos unikalumą paaiškina, kodėl kompanija egzistuoja ir kokį kelią pasirinko vizijos įgyvendinimui. Misija turi būti trumpa, suprantama, ją lengva įsiminti Misijos formulavimas Kodėl mes egzistuojame? Kokį galutinį rezultatą norime pasiekti? Ką organizacija siekia sukurti visuomenėje? Kokią veiklą mes vykdome? Ką mes darome, kad įgyvendinti savo misiją? Koks efektyviausias būdas įgyvendinti savo veiklai? Kaip mes darome tai, ką darome? Kokios pagrindinės mūsų veiklos savybės? Kokia metodika ar technologija mus išskiria iš kitų, kurie gal vykdo tokią pat veiklą? Kas mus daro unikaliais? Kam mes dirbame? Kas mūsų tikslinė auditorija, rinka, publika?

VVG teritorijos socialinės, ekonominės bei aplinkos situacijos ir gyventojų poreikių analizė

Pagrindiniai VVG teritorijos duomenys Turėtų būti pateikti pagrindiniai statistiniai duomenys apie VVG teritoriją (iki 1 psl.) geografinę padėtį, plotą (kv.m.) VVG teritorijos administracinį suskirstymą (pagal savivaldybę (-es) ir seniūnijas) VVG teritorijos administracinį susiskirstymą pagal gyvenamąsias vietoves (viensėdžius, kaimus, miestelius, miestus iki 6 tūkst. gyventojų) VVG teritorijos gyventojų skaičių pagal gyvenamąsias vietoves (kiek gyvenančių viensėdžiuose, kaimuose iki 200 gyventojų, kaimuose ir miesteliuose nuo 201 iki 1000 gyventojų, miesteliuose nuo 1001 iki 2999 gyventojų ir miestuose nuo 3000 iki 6000 gyventojų)

VVG teritorijos išskirtinumas ir identitetas Turėtų būti apibūdintas VVG atstovaujamos teritorijos išskirtinumas (identitetas) (iki 0,5 psl.) nematerialaus paveldo puoselėjimas kultūrinių renginių organizavimas, tradicinio meno puoselėjimas tradicinių amatų plėtra (tradicinių gaminių gamyba, tradicinių paslaugų teikimas, tradicinių žemės ūkio veiklų vystymas) saviveiklinių meno kolektyvų veiklos, kūrybinių dirbtuvių organizavimas, kultūros paveldo objektų pritaikymas šiuolaikiniams poreikiams tarpteritoriniai ir tarptautiniai bendradarbiavimo projektai leidinių, vietą identifikuojančio ženklo ir kitos informacinės reklaminės medžiagos rengimas bendruomeniškumo stiprinimas, vietos gyventojų įtraukimo į viešąjį gyvenimą skatinimas vietos turizmo, vietos paslaugų rinkodaros plėtra, vietos prekės ženklo kūrimas Šaltinis: Pollice, F. The Role of Territorial Identity in Local Development Processes. – Conference „The Cultural Turn in Geography“, 18–20th of September 2003 // Gorizia Campus, Part II: Landscape Construction and Cultural Identity – http://www.openstarts.units.it/dspace/bitstream/ 10077/841/1/b3pollic.pdf [2010 12 14].

VVG teritorijos gyventojų poreikių analizė Turėtų būti pateikta informacija apie: gyventojų poreikių tyrimo metodus (iki 1 psl.) Pvz.: apklausos būdo parinkimas imties nustatymas anketos parengimas ir suderinimas duomenų suvedimas ir apdorojimas tyrimo apribojimai nustatytus gyventojų poreikius (iki 2 psl.)

VVG teritorijos socialinė situacija Turėtų būti pateikta informacija apie VVG teritorijos gyventojus ir jų socialinę situaciją (iki 3 psl.) gyventojų kaitos tendencijas ir jų priežastis, gyventojų pasiskirstymą pagal amžių (rekomenduojama pateikti informaciją apie VVG teritorijos gyventojus iki 7 m., 7-13 m. (įskaitytinai), 14–29 m. (įskaitytinai), 30–39 m. (įskaitytinai), 40–64 m. (įskaitytinai), 65 m. ir vyresni) gyventojų pasiskirstymą pagal lytį (vyrai, moterys) gyventojų pasiskirstymą pagal tautybę gyventojų pasiskirstymą pagal išsilavinimą: turintys pradinį, pagrindinį, vidurinį, aukštesnįjį (įskaitant specialųjį vidurinį), aukštąjį išsilavinimą, neturintys išsilavinimo (nebaigę pradinės mokyklos, nelankę mokyklos, neraštingi) gyventojų pasiskirstymą pagal ekonominį aktyvumą, išskiriant bent bedarbius ir (arba) asmenis, neturinčius nuolatinių pajamų šaltinio gyventojų pasiskirstymą pagal pragyvenimo šaltinį (pragyvenimo šaltiniai: darbo užmokestis, pajamos iš savo ar šeimos verslo, pensija, pašalpa, stipendija, valstybės, šeimos ar kitų asmenų išlaikymas) asmenis, gyvenančius namų ūkiuose, susiduriančiuose su ekonominiais sunkumais (skurdo riziką ir (arba) skurdą patiriančias šeimas ir asmenis) socialinę atskirtį patiriančius gyventojus (socialinės rizikos šeimas ir asmenis, neįgalius, sergančius priklausomybės ligomis, taip pat vienišus, socialinės rūpybos ar globos reikalaujančius asmenis ir pan.) Turėtų būti nurodyta, kaip socialinė situacija atitinka nustatytus gyventojų poreikius (iki 0,5 psl.).

VVG teritorijos ekonominė situacija Turėtų būti pateikta informacija apie VVG teritorijos ekonomikos sektorius (iki 3 psl.) bendra informacija apie ekonominę situaciją (rekomenduojama pateikti informaciją apie VVG teritorijos gyventojus – užimtuosius žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, pramonės, paslaugų sektoriuose; nedarbo lygį ir jo tendencijas; laisvų darbo vietų skaičių ir tendencijas; informaciją apie ES ir kitų fondų pritraukimą į teritoriją) ne žemės ūkio sektorių (rekomenduojama pateikti informaciją apie alternatyviųjų veiklų pobūdį ir skaičių VVG teritorijoje; kokios smulkiojo ir vidutinio verslo tendencijos (smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skaičius (įskaitant kaimo turizmo sodybas), jų darbuotojų skaičius); kokios bendruomeninio ir (arba) socialinio verslo tendencijos; svarbiausios ne žemės ūkio ekonominės veiklos; savarankiškai dirbančių asmenų (pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą) skaičius; pramonės ir stambaus ne žemės ūkio verslo subjektų skaičius teritorijoje, dirbančių jame skaičius; informacija apie paslaugų sektorių (susisiekimą, komunalinį ūkį, prekybą)) žemės ūkio sektorių (rekomenduojama pateikti informaciją apie ūkininkavimo tendencijas (koks ūkininkaujančiųjų skaičius pagal ūkių dydį: iki 5 ha (įskaitytinai), 6–20 ha (įskaitytinai), 21–50 ha (įskaitytinai), 51–100 ha (įskaitytinai), daugiau nei 101 ha; kiek ūkininkaujančiųjų pagal amžių (iki 40 m. ir vyresnių nei 55 m.); kokia ūkininkaujančiųjų specializacija (augalininkystės, gyvulininkystės, mišrių ūkių skaičiai); koks ūkininkaujančiųjų ekologiškai skaičius; koks užsiimančiųjų žemės ūkio produktų perdirbimu ir realizavimu skaičius Turėtų būti nurodyta, kaip ekonominė situacija atitinka nustatytus gyventojų poreikius (iki 0,5 psl.).

VVG teritorijos socialinė infrastruktūra ir kultūros ištekliai Turėtų būti pateikta informacija apie VVG teritorijoje veikiančias organizacijas ir institucijas (iki 2 psl.) NVO (kaimo bendruomenines organizacijas, jaunimo, moterų, vyrų ir pan. organizacijas, viešąsias įstaigas, jų skaičių, kaitą, apie atskirų NVO narių skaičių ir jo kaitą, NVO įgyvendintų vietos projektų skaičių ir pokytį per kelis metus) savivaldybę ir jai pavaldžias įstaigas ir organizacijas (rekomenduojama pateikti informaciją apie švietimo įstaigas, veikiančias VVG teritorijoje, įskaitant besimokančių VVG teritorijoje veikiančiose mokyklose, kolegijose ar kt. mokymosi įstaigose skaičių; įstaigas, susijusias su socialinių paslaugų teikimu (pvz., globos įstaigas ir pan.); kultūros įstaigas (pvz., muziejus, bibliotekas, kultūros centrus); įstaigas, susijusias su visuomenės sveikatos gerinimu (pvz., ligonines, ambulatorijas, dantų priežiūros įstaigas, sanatorijas, reabilitacijos įstaigas); įstaigas, susijusias su visuomenės saugumo užtikrinimu (pvz., policijos nuovadas, policijos rėmėjus, priešgaisrinės apsaugos postus ir pan.); sporto organizacijas valstybės institucijas   Turėtų būti pateikta informacija apie VVG teritorijos kultūros išteklius (iki 1 psl.) profesionalų bei mėgėjų meną, teatrą, muziką, dailę, kiną kultūros ir istorijos objektus bei vertybes plėtojamą tautinį paveldą, įskaitant tradicinius ir netradicinius amatus organizuojamus tradicinius renginius. Turėtų būti nurodyta, kaip socialinė infrastruktūra ir jos veikla, taip pat kultūros ištekliai atitinka esamus gyventojų poreikius (iki 1 psl.).

VVG teritorijos gamtos išteklių analizė Turėtų būti pateikta informacija apie VVG teritorijos gamtos išteklius (iki 3 psl.) žemės fondą, jo struktūrą, žemės ūkio naudmenų kokybę ir jų tinkamumą žemės ūkio veiklai žemės ūkio naudmenų plotą, kuriame ekologiškai ūkininkaujama kraštovaizdį, įskaitant vandens telkinius ir miškus, jų tinkamumą rekreacijai biologinę įvairovę ir saugomas teritorijas vandens kokybę atsinaujinančios energijos gamybai naudotinus išteklius ir jos gamybą   Turėtų būti nurodyta, kaip ekonominė situacija žemės ūkio sektoriuje atitinka esamus gyventojų poreikius (iki 0,5 psl.).

VVG teritorijos stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės ir plėtros poreikių nustatymas

Rekomendacijos SSGG rengimui SSGG analizės metu nustatyti dalykai turėtų būti aiškiai pagrįsti įrodymais, gautais analizuojant situaciją vietovėje reikėtų sutelkti dėmesį į vietovės ypatumus, kuriais ji išsiskiria iš kitų vietovių, o ne paprasčiausiai išvardyti daugelį svarbiems sektoriams, tokiems kaip žemės ūkis, arba tokioms tikslinėms grupėms kaip jaunimas arba moterys bendrų bruožų. SSGG analizės neturėtų būti tokios bendros, kad tiktų beveik bet kuriai vietovei vietovėje esančioms galimybėms ir jos turtams nustatyti reikėtų skirti ne mažiau (gal net daugiau) dėmesio nei apibūdinant jos silpnybes ir grėsmes. Strategija neturėtų būti vien tik reakcija į esamas problemas – joje turėtų būti numatytos ir ateities perspektyvos svarbu pradėti skirstyti poreikius ir galimybes pagal svarbą arba nustatyti prioritetus, grindžiant įrodymais, atsižvelgiant į pagrįstas vietos suinteresuotųjų subjektų nuomones VVG turėtų skirti tai, ką norėtų pasiekti, nuo to, ką iš tiesų galima pasiekti naudojant turimus išteklius Šaltinis: Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams. Europos Komisija, 2014 gegužė.

Stiprybės 1. Vadovaujantis VVG teritorijos gyventojų poreikiais, socialinės, ekonominės ir aplinkos situacijos analize, turėtų būti nurodytos VVG teritorijos silpnybes – neigiamas savybes, kurioms įtakos gali turėti vietos pilietinės visuomenės raidos tendencijos, vietos pilietinės visuomenės, verslo ir valdžios partnerystės veikla. Kiekvienai stiprybei pagrįsti nurodykite situacijos rodiklio (-ių) Nr. Stiprybę pagrindžiančio rodiklio Nr. 1.1.   1.2. 1.3. <...> Silpnybės 2. Vadovaujantis VVG atstovaujamos teritorijos gyventojų poreikiais, socialinės, ekonominės ir aplinkos situacijos analize, turėtų būti nurodytos VVG teritorijos silpnybes – neigiamas savybes, kurioms įtakos gali turėti vietos pilietinės visuomenės raidos tendencijos, vietos pilietinės visuomenės, verslo ir valdžios partnerystės veikla. Kiekvienai silpnybei pagrįsti nurodykite situacijos rodiklio (-ių) Nr. Silpnybę pagrindžiančio rodiklio Nr. 2.1.   2.2. 2.3. <...>

Galimybės 3. Vadovaudamiesi VVG teritorijos gyventojų poreikiais, socialinės, ekonominės ir aplinkos situacijos analize, išvardykite VVG teritorijos plėtros galimybes – svarbiausius išorės veiksnius (nepriklausančius nuo vietos pilietinės visuomenės raidos tendencijų, vietos pilietinės visuomenės verslo ir valdžios partnerystės veiklos), galinčius turėti teigiamos įtakos vietos plėtrai. 3.1.   3.2. 3.3. <...> Grėsmės 4. Vadovaudamiesi VVG teritorijos gyventojų poreikiais, socialinės, ekonominės ir aplinkos situacijos analize, išvardykite VVG teritorijos plėtros grėsmes – svarbiausius išorės veiksnius (nepriklausančius nuo vietos pilietinės visuomenės raidos tendencijų, vietos pilietinės visuomenės, verslo ir valdžios partnerystės veiklos), galinčius turėti neigiamos įtakos vietos plėtrai. 4.1.   4.2. 4.3. <...>

VVG teritorijos plėtros poreikiai Eil. Nr. VVG atstovaujamos teritorijos poreikių nustatymas (prioritetine tvarka) vadovaudamiesi VVG teritorijos SSGG, turi būti nustatyti VVG teritorijos plėtros poreikiai ir išdėstykite prioriteto tvarka Poreikį pagrindžiantis VVG atstovaujamos teritorijos situacijos rodiklio Nr. kiekvienam poreikiui pagrįsti turi būti nurodytas VVG teritorijos SSGG teiginio (-ių) Nr. Sąsaja su KPP 2014–2020 m. nustatytais nacionaliniais kaimo plėtros poreikiais turi būti įrašytas nacionalinio kaimo plėtros poreikio Nr. su kuriuo siejasi nustatytas VVG teritorijos plėtros poreikis; jeigu nustatytas VVG teritorijos plėtros poreikis neturi jokių sąsajų su nacionaliniais kaimo plėtros poreikiais, tuomet įrašykite žodžius: „sąsajų nėra„ Poreikio tenkinimas / netenkinimas iš VPS lėšų turi būti nurodyta (taip arba ne), ar VPS lėšomis bus tenkinamas nustatytas VVG teritorijos plėtros poreikis. Jeigu VVG teritorijos plėtros poreikis iš VPS lėšų nebus tenkinamas, nurodykite priežastį (pvz., neatitinka EŽŪFKP paramos teikimo sąlygų; nesusijęs su KPP 2014–2020 m. nustatytais nacionaliniais kaimo plėtros poreikiais; bus tenkinamas iš kito finansavimo šaltinio (ES ar nacionalinio; žr. regionų plėtros planus); netenkinamas dėl paramos koncentracijos principo įgyvendinimo ir pan.) 1.   2. 3. <...>

VPS prioritetai, priemonės ir veiklos sritys bei jų sąsajos

VPS prioritetai, priemonės ir veiklos sritys 2. VPS prioritetai, priemonės  ir jų veiklos sritys (jei veiklos sritys numatytos): atsižvelgiant į VVG atstovaujamos teritorijos poreikius, turėtų būti nustatyti VPS prioritetai ir priemonės, nurodyti jų kodai Sąsaja su VVG atstovaujamos teritorijos poreikiais turėtų būti pateikiamas VVG atstovaujamos teritorijos poreikio (-ių) Eil. Nr., kuris (-ie) bus tenkinami pasirinktu prioritetu, priemone ir veiklos sritimi 2.1. I prioritetas:   2.1.1. Priemonė ir jos kodas : 2.1.1.1. - veiklos sritis ir jos kodas: 2.1.1.2. 2.1.2. Priemonė ir jos kodas: 2.1.2.1. 2.1.2.2. <...> 2.2. II prioritetas: 2.2.1. 2.2.1.1. 2.2.1.2. 2.2.2. 2.2.2.1. 2.2.2.2. 2.3. <...> prioritetas:

VPS prioritetų, priemonių ir veiklos sričių suderinamumas ir sąsaja su ESIF tematiniais tikslias ir EŽŪFKP prioritetais bei tikslinėmis sritimis VPS turinys ESIF teminiai tikslai 1 10 3 5-6 4 8 9 2 EŽŪFKP prioritetai ir tikslinės sritys 1A 1C 2B 3A 4A 5C 6A 6B 6C I VPS prioritetas:<...> VPS priemonė (kai nenumatytos veiklos sritys): turėtų būti įrašytas rašykite priemonės pavadinimas ir pažymėtas ženklu „X“ toliau esantis langelis, nurodantis, prie kurios ES kaimo plėtros prioriteto tikslinės srities prisidedama priemonės įgyvendinimu; gali būti pažymėtas tik vienas toliau esantis langelis. Jeigu VPS priemonės įgyvendinimu siekiama daugiau negu vienos ES kaimo plėtros prioritetų tikslinės srities, VPS priemonė turi būti skirstoma į veiklos sritis taip, kad viena VPS priemonės veiklos sritimi būtų prisidedama prie vienos ES kaimo plėtros prioriteto tikslinės srities   VPS priemonė ir jos veiklos sritis (kai numatytos veiklos sritys): II VPS prioritetas:<...> VPS priemonė: VPS priemonės veiklos sritis (jei taikoma): <...>

VPS sąsaja su VVG teritorijos strateginiais dokumentais ir ESBJRS Strateginiai dokumentai: VVG teritorijos savivaldybės plėtros strateginis planas VVG teritorijoje patvirtintas regiono plėtros planas Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija (ESBJRS) kiti VVG teritorijoje patvirtinti strateginiai dokumentai Turi būti pateikta VPS sąsaja su patvirtintais strateginiais dokumentais prioritetų ir priemonių lygiu.

Kaip pasiekti užsibrėžtus tikslus?

LEADER metodo principų ir horizontaliųjų principų ir prioritetų laikymasis rengiant ir įgyvendinant VPS LEADER metodo principai: Teritorinis principas ,,Iš apačios į viršų“ Partnerystės Inovacijų Integruoto požiūrio Tinklaveikos ir bendradarbiavimo Vietos finansavimo ir valdymo principas Horizontalieji principai ir prioritetai: Jaunimas Kultūra Darnus vystymasis Moterų ir vyrų lygios galimybės ir nediskriminavimo skatinimas

VPS priemonių ir veiklos sričių aprašymas VPS priemonės pavadinimas ir kodas, prioritetas, kuriam skiriama priemonė VPS priemonės tikslas VPS priemonės apibūdinimas Pagal VPS priemonę remiamų vietos projektų pobūdis Tinkami paramos gavėjai VPS priemonės tikslinė grupė Tinkamumo sąlygos vietos projekto paraiškos teikėjams Vietos projektų atrankos kriterijai Didžiausia paramos suma vietos projektui (EUR) Paramos lyginamoji dalis, proc.

VPS finansinis planas VPS finansinis planas pagal prioritetus, EUR ir proc. VPS finansinis planas pagal priemones, EUR ir proc. VPS administravimo išlaidų finansinis planas pagal administravimo išlaidų kategorijas (VVG veiklos išlaidos ir VVG teritorijos gyventojų aktyvinimo išlaidos), EUR ir proc. Planuojamas lėšų poreikis vietos projektams pagal VPS finansuoti pagal metus (2015-2023 m.), proc. nuo vietos projektams numatytos sumos Planuojamas lėšų poreikis VPS administravimo išlaidoms pagal metus (2015-2023 m.), proc. nuo VPS administravimui numatytos sumos Planuojami papildomi VPS finansavimo šaltiniai

VPS pasiekimų produkto rodikliai (pagal ESIF teminius tikslus, EŽŪFKP prioritetus ir tikslines sritis) Paremtų vietos projektų skaičius: kuriuos pateikė NVO (vnt.) kuriuos pateikė vietos valdžios institucija (savivaldybė) arba valstybės institucija/organizacija (vnt.) kuriuos pateikė MVĮ (vnt.) kuriuos pateikė fiziniai asmenys (vnt.), iš jų iki 40 m. amžiaus ir 40 metų amžiaus ir vyresni, iš jų moterys ir vyrai Paremtų vietos projektų, skirtų infrastruktūros pagerinimui, skaičius VVG teritorijos gyventojų, gaunančių naudą dėl pagerintos infrastruktūros, skaičius (vnt.) susijusių su inovacijų ir bendradarbiavimo skatinimo mokymais (vnt.) susijusių su VVG teritorijos gyventojų kompiuterinio raštingumo mokymais (vnt.) susijusių su verslumo (žemės ūkio srityje, ne žemės ūkio srityje, socialinio verslo srityje) skatinimo mokymais (vnt.) VVG turi teisę įtraukti ir papildomus rodiklius

VPS pasiekimų tikslo rodikliai Vietos projektų įgyvendinimas: sukurtų naujų darbo vietų (naujų etatų) skaičius įgyvendinus vietos projektus (vnt.) išlaikytų darbo vietų (etatų) skaičius įgyvendinus vietos projektus (vnt.) VPS administravimas: sukurtų naujų darbo vietų (naujų etatų) skaičius VVG administracijoje, vykdant VPS administravimo veiklą (vnt.) išlaikytų darbo vietų (etatų) skaičius VVG administracijoje, vykdant VPS administravimo veiklą (vnt.)

VPS įgyvendinimo veiksmų planas Planuojami veiksmai 2015-2023 m. : susiję su VPS įgyvendinimu susiję su VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimu Turėtų būti nurodyti planuojami veiksmai, susiję su VPS įgyvendinimu (pvz., numatomi kvietimai teikti vietos projektus, vietos projektų vertinimo, tvirtinimo ir pan. Veiksmai pagal konkrečias VPS priemones) ir VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimu (pvz., VVG teritorijos gyventojų aktyvinimo renginiai, kvietimų teikti vietos projektus viešinimas, VVG viešumo didinimo veiksmai, talkos ir pan.)

VPS įgyvendinimo vidaus valdymas ir stebėsena VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos funkcijos pagal subjektus ir jų gebėjimai įgyvendinti VPS (VVG nariai, VVG valdymo organo nariai, VPS administravimo vadovas, VPS finansininkas (buhalteris), VPS administratorius, VPS viešųjų ryšių specialistas ir kt.) Turėtų būti pateiktas VPS įgyvendinime dalyvaujančių VVG subjektų funkcijų sąrašas (atskirų VVG subjektų funkcijos turi nesidubliuoti) bei minimalūs reikalavimai išsilavinimui ir kvalifikacijai. VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos vidaus sistemos apibūdinimas (iki 2 psl.) Turėtų būti: - apibūdintas atskirų įgyvendinant ir administruojant VPS dalyvaujančių VVG subjektų vaidmuo VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos vidaus sistemoje - aprašyta informacijos apie VPS įgyvendinimo eigą teikimo tvarka įgyvendinant ir administruojant VPS dalyvaujantiems VVG subjektams - aprašyta atskaitomybės (pavaldumo) tarp atskirų įgyvendinant ir administruojant VPS dalyvaujančių VVG subjektų sistema, taikoma įgyvendinant VPS - apibūdinta atsakomybės sistema, taikoma įgyvendinant VPS, t. y., kurie VPS įgyvendinime dalyvaujantys VVG subjektai ir kokių veiksmų imasi, jeigu VPS įgyvendinama netinkamai (pvz., atsiliekama nuo veiksmų plano, nustatomi tam tikrų darbuotojų piktnaudžiavimo (neteisėto veikimo arba neveikimo) atvejai ir pan.)

AČIŪ UŽ DĖMESĮ Vietovė 6 3 Partnerystė 5 1 2 Startas 4 7 Strategija 8 Atnaujinimas