Kauno Medicinos Universitetas Kardiologijos Klinika

Slides:



Advertisements
Similar presentations
Ma.
Advertisements

Look what we can do together. Mes mokysimės Kalbėti apie tai, ką mokame daryti ir ko nemokame.
Arnoldus Isaak Apituley (1998)
Click on each of us to hear our sounds.
Las Vocales En Espanol.
The Schrödinger Model and the Periodic Table. Elementnℓms H He Li Be B C N O F Ne.
HIRAGANA by number of strokes Images from:
Didelės rizikos grupių ankstyvo sveikatos problemų nustatymo ir ankstyvos intervencijos situacija bei perspektyvos Dr. Rugilė Ivanauskienė LSMU Medicinos.
ŠIRDIES NEPAKANKAMUMO GYDYMO YPATUMAI GYDANT HIPERTENZINĘ ŠIRDIES LIGĄ
Ligų pasireiškimo ir ligos eigos skirtumai tarp vyrų ir moterų Dr. Lina Jančaitytė KMU Kardiologijos klinika.
PHONICS Repeat each sound. Blend the sounds. Read each word.
ma mu mi mo me pe pi pa pu po si sa so.
Vaizdinė užduotis. Kuriose iš šių valstybių galima pamatyti tokius gyvenamuosius namus? Jemene Tanzanijoje Mongolijoje Indonezijoje A B C D 1.
Sílabas con m,p,s tema 2. pe so ma si mu se.
MA. ME MI MO MU MÁ MÉ MÍ MÓ MŮ LA LE LI.
Stepwise approach to assessing cardiac patient risk for noncardiac surgery. (Reproduced, with permission, from Fleisher LA et al. ACC/AHA 2007 Guidelines.
Stepwise approach to assessing cardiac patient risk for noncardiac surgery. (Reproduced, with permission, from Fleisher LA et al. ACC/AHA 2007 Guidelines.
Algorithm for the management of aortic valve stenosis
Major recommendation for statin therapy for ASCVD prevention
Regresijos determinuotumas
KMUK Kardiologijos klinikos II skyriaus vadovė
C. ACC/AHA/ESC guidelines Role of anticoagulant therapy in AF
Hipertenzija, diabetas ir širdis
SSGG (SWOT): Organizacijos stiprybės ir silpnybės, galimybės ir grėsmės (nustatymas, grupavimas, vertinimas, rezultatas) Pagrindinė literatūra: Lietuvos.
MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖS STEBĖSENOS
Robert Andruškevič AT27D.   Tai yra operacinė sistema, daugiausia naudojama išmaniuosiuose telefonuose, nors ją galima įdiegti ir kituose mobiliuosiuose.
INTERVENCINIS ŪMINIO MIOKARDO INFARKTO SU ST PAKILIMU GYDYMAS
Rūta Babarskienė KMUK Kardiologijos klinika
IŠL ir CUKRINIS DIABETAS: PTVAA ar AVAJO ?
Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinika
MOTERŲ IR ŠIRDIES LIGŲ PROBLEMŲ AKTUALUMAS. Prof. Rūta Babarskienė
Gyd.-rez.R.Jurgaitienė Vadovas Doc.N.Stoškutė
LIETUVOS VARTOTOJŲ GALIMYBĖS NAUDOTIS VISATEKSTĖMIS DUOMENŲ BAZĖMIS
Ruošė: Gyd.- rez. S. Samsanavičienė Vadovė: Doc. Dr. R. Jonkaitienė
Krūvio mėginio vertė asimptominiams pacientams
Skydliaukės hormonų preparatai
Pagrindinės sąvokos Hipertekstas ir multimedija
Eglė Marciuškienė UAB “Endemik diagnostika” 2012
SUAUGUSIŲJŲ ĮGIMTŲ ŠIRDIES YDŲ GYDYMAS:
Rez. Raimonda Verseckaitė Dr. Giedrė Bakšytė
Implantuojamų EKS diagnostinės galimybės
Sinkopės gydymo principai
Nemokami IKT įrankiai ir programos ugdymo individualizavimui
Tachiaritmijos šeimos gydytojo darbe
Hormoninių kontraceptikų savybių apibūdinimas ir palyginimas
Reproduced with permission from Yancy, C. W. et al. 2017
Šlapimo nelaikymo korekcija: Vilniaus miesto Universitetinės ligoninės patirtis Dr. Gediminas Mečėjus I-ji Lietuvos uroginekologijos draugijos konferencija,
Regresijos determinuotumas
Implantuojamų EKS diagnostinės galimybės
Tekstiniai uždaviniai
Intensyvi pirminė IŠL prevencija: kokia statinų reikšmė, perspėjant kardiovaskulinius įvykius? Olivija Gustienė.
Paruošė gyd. rezid. I. Molytė Vadovė doc. E. Ereminienė
Virtualus kompiuteris
Kauno medicinos universitetas Kardiologijos klinika
CCAB –Centre Borschette, Rue Froissart 36 room AB-0A
Operacinė sistema Testas 9 klasė
Studijų pasirinkimas Lietuvoje ir užsienyje: ką svarbu žinoti?
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa 2009
3D skenavimo metodas, jo privalumai. Kam reikalingi avalynės įdėklai?
Ūminis širdies nepakankamumas klinikiniai sindromai
Tyrimų rezultatų interpretacija
Klaipėdos Simono Dacho progimnazija
Rezid. Irena Molytė Vadovė doc. V. Medzevičienė
Figure 5 Algorithm for the management of hypertension
Pharmacological management of patients with newly discovered atrial fibrillation. Pharmacological management of patients with newly discovered atrial fibrillation.
Pharmacological management of patients with recurrent paroxysmal atrial fibrillation. Pharmacological management of patients with recurrent paroxysmal.
Pharmacological management of patients with recurrent persistent or permanent atrial fibrillation. Pharmacological management of patients with recurrent.
Presentation transcript:

Kauno Medicinos Universitetas Kardiologijos Klinika Holterio monitoravimo taikymas klinikinėje praktikoje dr. Vilija Barauskienė, rez. Raimonda Verseckaitė

Pagrindinė literatūra ACC/AHA Guidelines for Ambulatory Electrocardiography: Executive Summary and Recommendations: A Report of the American College of Cardiology/American Heart Association Task Force on Practice Guidelines (Committee to Revise the Guidelines for Ambulatory Electrocardiography) Developed in Collaboration With theNorth American Society for Pacing and Electrophysiology. Michael H. et al; Journal of Circulation 1999; 100;886-893. Norman J. “Jeff” Holter–“Father” of Ambulatory ECG Monitoring. Journal of Interventional Cardiac Electrophysiology 2005; 14,;117–118.

Holterio monitoravimas Tai ambulatorinės elektrokardiografijos metodas, kai EKG registruojama 24 val. įprastinio dienos režimo ir miego metu.

Trumpa istorija (1) Holterio monitoravimas taikomas nuo 1949 m. Jo išradėjas amerikiečių biofizikas Norman J. Holteris (1914-1983).

Trumpa istorija (2) 1947 m. sukurtas pirmasis originalus, bet labai sunkus Holterio aparatas, kurį sudarė didžiulis EKG radijo siųstuvas ir sunkios baterijos. Aparatas svėrė 38 kg, todėl praktikoje pacientams negalėjo būti taikomas.

Trumpa istorija (3) Vėliau 1952 m. sunki ir nepraktiška sistema palengvinta nuo 38 kg iki 1,2 kg. Radijo siųstuvas pakeistas magnetinių juostų registravimo įtaisu. Vienas pirmųjų ilgalaikės EKG aparatų padėjo nustatyti ST tarpo nusileidimą, vėliau pradėtas taikyti kiekybiškai ir kokybiškai įvertinti skilvelines ekstrasistoles.

Tikslas Priminti Holterio monitoravimo indikacijas, pabrėžti šio tyrimo galimybes bei panaudojimo aspektus.

Holterio monitoravimo tikslas (1) Užregistruoti savaiminius bei fizinio krūvio, emocijų, miego metu atsirandančius elektrokardiografinius reiškinius. Įvertinti kitimus laike ir medikamentų poveikyje. Nustatyti simptomų ryšį su širdies ritmo ir laidumo sutrikimais.

Holterio monitoravimo tikslas (2) Nustatyti antiaritminių vaistų efektyvumą, besimptominių ligonių su aritmijomis rizikos laipsnį, simptominę ar besimptominę miokardo išemiją. Įvertinti širdies susitraukimų dažnio kintamumą, elektrokardiostimuliatoriaus ar kardioverterio defibriliatoriaus funkciją.

Indikacijos Holterio monitoravimui Simptomų ir ritmo sutrikimų ryšio nustatymas. Rizikos įvertinimas besimptominiams ligoniams su aritmijos reiškiniais. Miokardo išemija. Širdies susitraukimų dažnio kintamumo nustatymas. Antiaritminio gydymo veiksmingumo įvertinimas. Širdies stimuliatoriaus ir kardioverterio defibriliatoriaus funkcijos įvertinimas.

Simptomų ir ritmo sutrikimų ryšio nustatymas I klasė Neaiškios kilmės sinkopė, presinkopė ar galvos svaigimo epizodai. Pasikartojantys neaiškios kilmės širdies plakimai. IIb klasė Neaiškių priežasčių dusulio, krūtinės skausmo ar nuovargio epizodai. Neurologiniai sutrikimai, kai įtariamas trumpalaikis PV ar PP. Sinkopė, presinkopė, galvos svaigimo ar širdies plakimo epizodai, kurių galima priežastis ne aritmija, tačiau priežasčių gydymo metu simptomai išlieka. III klasė Sinkopė, presinkopė, galvos svaigimo ar širdies plakimo epizodai, kurių priežastys nustatytos remiantis anamneze, objektyviais ar laboratoriniais tyrimais. Smegenų kraujotakos įvykiai be aritmijos požymių.

Indikacijos Holterio monitoravimui Simptomų ir ritmo sutrikimų ryšio nustatymas. Rizikos įvertinimas besimptominiams ligoniams su aritmijos reiškiniais. Miokardo išemija. Širdies susitraukimų dažnio kintamumo nustatymas. Antiaritminio gydymo veiksmingumo įvertinimas. Širdies stimuliatoriaus ir kardioverterio defibriliatoriaus funkcijos įvertinimas.

Rizikos nustatymas besimptominiams ligoniams su aritmijos reiškiniais I klasė Nėra. IIb klasė Persirgus miokardo infarktu (MI) ir esant kairiojo skilvelio (KS) disfunkcijai (IF ≤ 40 proc.). Sistolinis širdies nepakankamumas. Idiopatinė hipertrofinė kardiomiopatija. III klasė Patyrus miokardo sumušimą. Sisteminė hipertenzija su KS hipertrofija. Persirgus MI ir esant normaliai KS funkcijai. Priešoperacinė aritmija, kai planuojama ne širdies operacija. Miego apnoe (kvėpavimo sutrikimas). Vožtuvų ligos.

Indikacijos Holterio monitoravimui Simptomų ir ritmo sutrikimų ryšio nustatymas. Rizikos įvertinimas besimptominiams ligoniams su aritmijos reiškiniais. Miokardo išemija. Širdies susitraukimų dažnio kintamumo nustatymas. Antiaritminio gydymo veiksmingumo įvertinimas. Širdies stimuliatoriaus ir kardioverterio defibriliatoriaus funkcijos įvertinimas

Miokardo išemija I klasė Nėra. IIa klasė Įtariama įvairi krūtinės angina. IIb klasė Krūtinės skausmų vertinimas, kai negalimi kiti tyrimai. Ištyrimas prieš kraujagyslių operaciją, kai negalimas fizinis krūvis. Sistolinis širdies nepakankamumas ir netipinio krūtinės skausmo sindromas. III klasė Pradinis krūtinės skausmų vertinimas, kai galimi kiti tyrimai. Besimptominių ligonių rutininis patikrinimas.

Indikacijos Holterio monitoravimui Simptomų ir ritmo sutrikimų ryšio nustatymas. Rizikos įvertinimas besimptominiams ligoniams su aritmijos reiškiniais. Miokardo išemija. Širdies susitraukimų dažnio kintamumo nustatymas. Antiaritminio gydymo veiksmingumo įvertinimas. Širdies stimuliatoriaus ir kardioverterio defibriliatoriaus funkcijos įvertinimas

Širdies susitraukimo dažnio kintamumas I klasė Nėra. IIb klasė Persirgus MI ir esant KS disfunkcijai. Sistolinis širdies nepakankamumas. Idiopatinė hipertrofinė kardiomiopatija. III klasė Persirgus MI ir esant normaliai KS funkcijai. Ligoniai sergantys cukriniu diabetu su diabetinės neuropatijos požymiais. Ritmo sutrikimai (pvz., PV) trukdantys širdies ritmo variabilumui analizuoti.

Indikacijos Holterio monitoravimui Simptomų ir ritmo sutrikimų ryšio nustatymas. Rizikos įvertinimas besimptominiams ligoniams su aritmijos reiškiniais. Miokardo išemija. Širdies susitraukimų dažnio kintamumo nustatymas. Antiaritminio gydymo veiksmingumo įvertinimas. Širdies stimuliatoriaus ir kardioverterio defibriliatoriaus funkcijos įvertinimas

Antiaritminio gydymo veiksmingumo įvertinimas I klasė Antiaritminių medikamentų veiksmingumo įvertinimas, kai aritmijos dažnis ir pasikartojimas pakankami analizei. IIa klasė Galimos proaritmijos vertinimas didelės rizikos pacientams gydant antiaritminiais vaistais. IIb klasė Ritmo kontrolės įvertinimas esant PV. Gydymo metu pasikartojančios ar besimptominės aritmijos patvirtinimui ambulatoriniams ligoniams. III klasė Nėra.

Indikacijos Holterio monitoravimui Simptomų ir ritmo sutrikimų ryšio nustatymas. Rizikos įvertinimas besimptominiams ligoniams su aritmijos reiškiniais. Miokardo išemija. Širdies susitraukimų dažnio kintamumo nustatymas. Antiaritminio gydymo veiksmingumo įvertinimas. Širdies stimuliatoriaus ir kardioverterio defibriliatoriaus funkcijos įvertinimas.

Širdies stimuliatoriaus ir kardioverterio defibriliatoriaus funkcijos įvertinimas I klasė Funkcijos įvertinimas esant dažniems širdies plakimų, sinkopių ar presinkopių epizodams. Įtariami aparato funkcijos sutrikimai. Papildomo gydymo antiaritminiais medikamentais veiksmingumo įvertinimas esant implantuotam kardioverteriui defibriliatoriui (KD). IIb klasė Funkcijos įvertinimas po skubaus širdies stimuliatoriaus ar KD implantavimo. Supraventrikulinės aritmijos įvertinimas esant implantuotam defibriliatoriui. III klasė Širdies simuliatoriaus ar KD disfunkcijos įvertinimas, kai kiti tyrimai, kaip EKG, krūtinės rengenografija, pakankami priežasčiai nustatyti. Rutininis besimpominių ligonių ištyrimas.

Ačiū už dėmesį!