Ekologinis pėdsakas: ką keičia vieno asmens pasirinkimas?

Slides:



Advertisements
Similar presentations
Saulės vėjas suteiks kilovatus Daugelyje knygų teigiama, kad žodis Europa yra kilęs iš semitiško žodžio EREB – “tamsa”, “saulėlydis”, “vakarai” EREB.
Advertisements

ALTERNATIVE FUELS AND VEHICLES BIODEGALAI Carlos Sousa AGENEAL, Almados vietinė energetikos valdymo agentūra.
ATVIRI VALDŽIOS DUOMENYS LIETUVOJE GALIMYBĖS VERSLUI, MOKSLUI IR VISUOMENEI Ūkio ministerija, diskusija-forumas
Youth ECHOES - (Europe, Careers, Hopes and fears, Opportunity, Enthusiasm (to build) a Solidary Europe) CREATIVE WRITING.
Energetics of Lithuania Lietuvos energetika Giedraičiai Antanas Jaroševičius Secondary School Giedraičių Antano Jaroševičiaus vidurinė mokykla.
Atstovo įgaliojimai Atstovaujam asis Automobilio pardavėjas Atstovas Įgaliojimas pirkti automobilį iki Lt. Atstovas sudaro automobilio pirkimo-pardavimo.
GII-01 GIS APIBRĖŽTYS 2007 m. vasario 6 d.. Šios dienos darbotvarkė  Kas yra GIS?  Žinome, kad tai duomenų iš visų geoinformatikos dalių integravimo.
ALTERNATIVE FUELS AND VEHICLES KURO ELEMENTŲ ELEKTRINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS Carlos Sousa AGENEAL, Almados vietinė energetikos.
NAMINĖ DEGTINĖ: KULTŪRINIS PAVELDAS AR NUSIKALSTAMA VEIKA
Aplinka. Veiksnių (faktorinė) ekologija
Sauga ir sveikata darbe rūpi visiems. Tai svarbu jums ir įmonei. Visos Europos nuomonių apklausa apie saugą ir sveikatą darbe Pavyzdys, skirtas 36-ioms.
Didelės rizikos grupių ankstyvo sveikatos problemų nustatymo ir ankstyvos intervencijos situacija bei perspektyvos Dr. Rugilė Ivanauskienė LSMU Medicinos.
dr.Zita Bertašienė, KMU Kardiologijos klinika
Lietuvos vardo kilmė Žmogus, nepažįstantis savo tautos namų – Tėvynės žemės, kurioje nuo seno tėvai ir protėviai gyveno, - nėra savo krašto pilietis! Įsisąmoninkime.
SEMINARO „ DARBO LAIKO IR DARBO UŽMOKESČIO SĄLYGŲ NUSTATYMAS IR APSKAITA“ NAUJOVĖS 2013 m. lapkričio 29 d. Vilnius.
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS ZARASŲ KULTŪROS CENTRE.
Vaizdinė užduotis. Kuriose iš šių valstybių galima pamatyti tokius gyvenamuosius namus? Jemene Tanzanijoje Mongolijoje Indonezijoje A B C D 1.
SYSTEM OF PROGRAMMING BUDGET
Algoritmai ir duomenų struktūros (ADS)
Dr. doc. Danguolė Jankauskienė MRU
Euronews Next
Smart none of us are as smart as all of us. smart none of us are as smart as all of us.
LKTA XXI-oji tarptautinė konferencija
Medicininės radiologijos procedūrų pagrįstumas
Lietuvos ūkio raidos įžvalga pagal regionines ir pasaulio tendencijas
Biomasės svarba Lietuvos energetiniam sektoriui
Biomasės energetika Lietuvoje: Еsama situacija, galimybės ir iššūkiai
EUROPOS ENERGETIKOS SĄJUNGA – atsiveriančios galimybės Lietuvai
MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖS STEBĖSENOS
Robert Andruškevič AT27D.   Tai yra operacinė sistema, daugiausia naudojama išmaniuosiuose telefonuose, nors ją galima įdiegti ir kituose mobiliuosiuose.
Esant PMS’ui ir klimakteriniam diskomfortui
NERINGA STRAVINSKIENĖ
Algoritmai ir duomenų struktūros (ADS)
REACH 2018 Išstudijuokite savo cheminių medžiagų portfelį ir pradėkite registracijai rengtis jau dabar.
Fizinis aktyvumas ir proto sveikata
Ekologinės planetos ribos: kodėl (ar) svarbūs mūsų vartojimo įpročiai?
Hidroenergetikos potencialo panaudojimo ES ir Lietuvoje skirtumai
Ernestas Kaukėnas MIF IT 3grupė
DUJINIŲ IR AEROZOLINIŲ PRIEMAIŠŲ ORE BEI PAGRINDINIŲ CHEMINIŲ PRIEMAIŠŲ KONCENTRACIJŲ KRITULIUOSE IR POLAJINIUOSE KRITULIUOSE TYRIMŲ REZULTATAI, JŲ SVARBA.
Klasikai. Adam’as Smith’as.
Įmonių / Verslo finansai
Dr. Vaclovas Kveselis Lietuvos energetikos institutas
Windows API Tėvų kontrolė (angl. Parental Controls)
inovatyvioms mokykloms
Kas yra arduino ? Parengė:Karolis Šumskis ir Mokytoja ekspertė Elena Šišenina.
Programų sistemų inžinerija
BIOKURO GAMYBOS PRIVAČIUOSE MIŠKUOSE PATIRTIS
INTERAKTYVIŲ UŽDUOČIŲ KŪRIMO PROGRAMA
Šlapimo nelaikymo korekcija: Vilniaus miesto Universitetinės ligoninės patirtis Dr. Gediminas Mečėjus I-ji Lietuvos uroginekologijos draugijos konferencija,
Kinijos geografija Adaptavo Rytas Šalna.
Antrosios kartos interneto technologijos
SOCIALINĖS APSAUGOS EKONOMIKA
Dvišalio bendradarbiavimo nuostatos
Tekstiniai uždaviniai
3-4 klasei Matematika Trupmenos Jurgita Grajauskienė Spec
Pranešimas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos seminare
Mes tikime mokyklomis! Ir tikėdami mes tikimės...
R. Urbonas (LEI) Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
Lietuvos energetikos institutas ir programa „Horizontas 2020“
„Vandens savybės ir panaudojimas“
Žmogiškųjų išteklių valdymo tyrimas
Daugelio dokumentų sąsaja (angl. Multiple document interface)
Asmeninis programų kūrimo procesas (PSP)
Judrus projektų portfelio valdymas
Žemės menas
Windows Ribbon Framework
Žingsnis po žingsnio į A klasę
Klaipėdos Simono Dacho progimnazija
Žiedinės ekonomikos tikslų link: ar realu pasiekti 2030 perdirbimo uždavinius? Inga Muliuolė, 2017 m. birželio 2 d., Šiauliai.
Presentation transcript:

Ekologinis pėdsakas: ką keičia vieno asmens pasirinkimas? Inga Ringailaitė VšĮ „DVI Darnaus vystymo iniciatyvos“ Konferencija „Atsakingas vartojimas: investicija į asmens, visuomenės, valstybės ir planetos gerovę“, 2014-12-16, Vilnius

Aplinkos talpa Tai – didžiausias kurios nors rūšies populiacijos individų kiekis, galintis sėkmingai daugintis toje aplinkoje. Lemiantys veiksniai: Reikalingi ištekliai maistas, būstas, produktai Gebėjimas absorbuoti teršalus

Ekologinis pėdsakas parodo kiek išteklių mes naudojame palyginus su tuo kokio Žemės ploto mums reikia tam, kad gamta atkurtų mūsų naudojamus išteklius ir absorbuotų išmetamą taršą.

Sudėtinės ekologinio pėdsako dalys Santykinis ekologinio pėdsako matas – Žemės ploto vienetai Ekologinis pėdsakas Ištekliai Neatsinaujinantys Atsinaujinantys Užstatytos teritorijos Teršalai Oro Vandens Dirvožemio

Kiek planetų mums reikia? Vidutinė Žemės biotalpa vienam žmogui – 1,8 ha 2007 m. duomenimis: Pasaulio vidurkis – 2,7 ha Europos – 4,7 ha JAV – 7,9 ha Nuo 1990 m. iki 2003 m. Lietuvos ekologinis pėdsakas išaugo nuo 3,25 ha iki 4,4 ha Šaltinis: Global Footprint Network www.footprintnetwork.org ir WWF 2007. E U R O P E 2 0 0 7: Gross Domestic Product and Ecological Footprint

Netolygus išteklių paskirstymas Šaltinis: http://www.darnusvystymasis.gpf.lt/lt/problematika Projektas "Darnus vystymasis"

Anglies pėdsakas Parodo kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų buvo išmesta vykdant veiklą Pagal tipą Asmeninis, nacionalinis, pasaulinis Konkrečios veiklos Dažniausiai matuojamas kg ar tonos anglies dvideginio ekvivalentų (t CO2e) kg ar tonos anglies ekvivalentų (t C e) 1 t C e = 3,67 CO2 e 1 t CO2e = 0,272 t C e CO2

„Šiltnamio“ kūrimo potencialas – tai santykinis matas, kurs parodo kiek šilumos atmosferoje gali akumuliuoti ŠESD. Šis dydis parodo, kiek šilumos gali sukaupti dujų masės vienetas, lyginant su tokia pačia anglies dvideginio mase. Rodiklis CO2 CH4 N2O HFC PFC SF6 Išsilaikymo trukmė atmosferoje, metai 50-200 10 150 1-270 800-50 000 3 200 „Šiltnamio“ kūrimo potencialas lyginant su CO2 1 63 270 140-11 700 6 500-9 200 23 900

Pasaulio valstybės įsipareigojo suvaldyti klimato kaitą 2°C ribose Dėl žmogaus veiklos per pastarąjį šimtmetį vidutinė metinė pasaulio temperatūra pakilo 0,85°C. Norint stabilizuoti klimato kaitą ties 2°C riba, suminis CO2 išmetimų kiekis neturėtų viršyti 987 GtCO2. 2011 m. buvo išnaudota 2/3 šio biudžeto Nesikeičiant dabartiniam išmetimų intensyvumui CO2 biudžetas bus išnaudotas per 25-30 metų CO2 biudžetas Tam, kad vidutinė metinė temperatūra nepakiltų daugiau nei 2°C, nuo pramonės revoliucijos pradžios į atmosferą negali būti išmesta daugiau nei 2 936 Gt CO2e

Vidutinės globalios temperatūros augimo priklausomybė nuo suminio CO2 kiekio Šaltinis: IPCC 2013: Technical Summary

Didžiausi teršėjai Šaltinis: Global Carbon Project, CDIAC; Le Quéré et al 2014; Global Carbon Budget 2014

Didžiausi teršėjai Šaltinis: Global Carbon Project, CDIAC; Le Quéré et al 2014; Global Carbon Budget 2014

Asmeninis CO2 pėdsakas Sudėtinės dalys Parodo kaip gyvenimo būdas nulemia poveikį klimato kaitai. Šaltinis: www.ShrinkThatFootprint.com

Valstybių CO2 pėdsakas Daugelio asmeninių poreikių tenkinimas, tokių kaip elektros ir šilumos naudojimas, kelionės, elektronikos prietaisai, maistas gali būti lengvai keičiami koreguojant savo įpročius. Šaltinis: Hertwich and Peters 2009 per www.ShrinkThatFootprint.com

Ką aš galiu pakeisti?

Kaip sumažinti namų ūkio CO2 išmetimus? Efektyvus namų ūkis Efektyviai naudojama elektra Efektyviai naudojama šiluma Didinama atsinauji-nančių išteklių dalis Mažai atliekų Taupomas vanduo

Efektyvesnis energijos naudojimas Keisti įpročius Naudoti efektyvesnius prietaisus Keisti infrastuktūrą

Atliekų tvarkymo hierarchija Atliekų vengimas Atliekų kiekio mažinimas Pakartotinas panaudojimas Perdirbimas Energijos išgavimas Saugojimas Tinkamiausias pasirinkimas

Transporto CO2 pėdsakas www.maps.lt/map/ Didžiausią CO2 pėdsaką palieka kelionės lėktuvu

Kas nulemia maisto CO2 pėdsaką? Auginimas ir perdirbimas Transportas Saugojimas ir maisto gaminimas Maisto atliekos

Maisto produktų CO2 pėdsakas Apie 80% CO2 išmetimų yra susiję su maisto produktų auginimu ir perdirbimu Šaltinis: Environmental Working Group Meat Eaters Guide: Methodology 2011

Krovinių pervežimo CO2 pėdsakas Šaltinis: DEFRA per www.ShrinkThatFootprint

Maisto saugojimas ir gaminimas JAV namų ūkiuose šaldytuvai vidutiniškai sunaudoja apie 12% visos elektros energijos JAV gaminant maistą vidutiniai metiniai CO2 išmetimai yra apie 200 kg CO2e Maisto gamybai naudojant gamtines dujas, o ne elektrą CO2 pėdsakas būtų labai sumažintas

Maisto atliekos Europoje 90 mln. tonų maisto kasmet yra išmetama ir atsiduria šiukšlynuose (sąvartynuose), o kiekvienas Europos Sąjungos pilietis per metus išmeta vidutiniškai net 179 kg vaisių, daržovių, mėsos, žuvies ir kitų maisto produktų. Privatūs namų ūkiai išmeta net apie 42% maisto produktų. „Maisto banko“ duomenimis Lietuvoje per metus išmetama maisto produktų mažiausiai už 10 mln. litų. šis maistas dažniausiai yra išmetamas ne dėl prasto skonio ar pasibaigusio galiojimo laiko, o dėl to, kad yra praradęs prekinę išvaizdą (pvz. pajuodę bananai). Maisto vartojimas Lietuvoje auga. 2008 m. , lyginant su 2000 m., maisto ir gėrimų suvartojimas padidėjo 83%, maisto – 66,7%, mėsos – 166,7%, pieno – 50%.

Kaip sumažinti savo maisto CO2 pėdsaką Tapkite vegetarais Gaminkite namie Gaminkite išmaniai Rinkitės ekologiškus produktus Taupykite vandenį Pirkite išmintingai Pirkite vietinius produktus Panaudokite antrą kartą ir perdirbkite Auginkite daržoves patys

Daiktų CO2 pėdsakas Visų naudojamų daiktų CO2 pėdsako suma JAV gyventojų asmeninis pėdsakas Šaltinis: www.ShrinkThatFootprint.com

Produkto būvio ciklas Žaliavų išgavimas Atliekų tvarkymas Produkto gamyba Naudojimas Transportavimas

Šaltinis: www.ShrinkThatFootprint.com

Kaip sumažinti savo daiktų CO2 pėdsaką? Turėti mažiau daiktų Naudoti naudotus daiktus Dalintis daiktais Rinktis aplinkai draugiškesnį dizainą Vienkartinius daiktus keisti daugkartiniais Pagal galimybes pirkti daiktus pagamintus iš perdirbtų medžiagų Nebepanaudojimus daiktus atiduoti perdirbimui

Pirkdami atkreipkite dėmesį Galiojimo laiką Produkto kilmės šalį Sertifikatus ir ženklinimą Kosmetikos ir higienos priemonių cheminę sudėtį Iš kokių žaliavų pagamintas daiktas Galimybę daiktą remontuoti/ taisyti Galimybę daiktą perdirbti Įpakavimą

Ekologinis ženklinimas

Atsakingai vertinkite chemines medžiagas gaminiuose Skaitykite produktų etiketes, domėkitės jų sudėtimi Laikykitės saugaus gaminių naudojimo reikalavimų Atkreipkite dėmesį į ekologinį ženklinimą Rinkitės kosmetikos ir higienos priemones, kurių sudėtyje yra mažiau komponentų Gaminių, kurių sudėtyje yra nanodalelių, poveikis sveikatai ir aplinkai kol kas nėra nuodugniai ištirtas Venkite kosmetikos priemonių, turinčių antibakterinių savybių Jei esate alergiškas, patariama rinktis bekvapes kosmetikos ir kūno priežiūros priemones

Būdai mažinti pakuočių atliekas Pakuoti didesniais kiekiais Atsisakyti nereikalingo įpakavimo Pasirinkti kitokias pakavimo medžiagas ir daugkartinius įpakavimus

Paslaugų CO2 pėdsakas Visų perkamų paslaugų CO2 pėdsakų suma JAV gyventojų asmeninis pėdsakas Šaltinis: www.ShrinkThatFootprint.com

Mažinkite paslaugų CO2 pėdsaką Mažiau naudokite paslaugų Naudokite daugiau ... paslaugų?

3 R principas: mažink panaudok antrą kartą perdirbk

Ačiū už dėmesį! Inga Ringailaitė VšĮ „DVI Darnausvysymo iniciatyvos“ El.p. inga@dvi.lt, tel. +370 686 60050 Ačiū už dėmesį!