Tema KREIPTIS AR NESIKREIPTI ? – ŠTAI KUR KLAUSIMAS... ( Medicinos personalo aplaidumas kriminologiniu aspektu)

Elgesys – tai veidrodis, kuriame kiekvienas parodo savo veidą. J.V. Gėtė

Kriminologinė problematika Pastaruoju metu visuomenė plačiai diskutuoja apie žalą, sukeliamą medicinos personalo aplaidžiais veiksmais. Galbūt dažnos situacijos ir liktų tik diskusijų objektais, jei ne nusikalstamos veikos požymiai, atsispindintys medikų veiksmuose…

Kriminologinio tyrimo tikslai: nustatyti medicinos personalo aplaidumo kaip kriminologinio reiškinio dažnumą ir paplitimą; išsiaiškinti gydytojų aplaidumo priežastis; sužinoti, kokią įtaką šis reiškinys turi visuomenės pasitikėjimui sveikatos apsaugos sistema; nustatyti galimus šio reiškinio kontrolės būdus ir priemones.

Metodai: individuali apklausa remiantis atsitiktinių respondentų nuomone (anketavimas); pokalbis su medicinos personalo atstovu (interviu); dokumentų analizė; lyginamoji analizė (tyrimo rezultatų ir oficialios statistikos palyginimas).

Gydytojo pareigos apibūdinimas Anglijos teismų praktikoje: “Jei asmuo laiko save turinčiu specialius sugebėjimus ir žinias, ir pacientą, kuris kreipėsi į jį, priima kaip turėdamas tokius specialius sugebėjimus ir žinias, o pacientas sutinka su siūlomu gydymu, gydytojas turi pareigą šį pacientą gydyti apdairiai, rūpestingai, kruopščiai, naudodamas savo žinias ir sugebėjimus. Nėra būtini nei sutartiniai santykiai, nei kad paslaugos būtų atlyginamos” Šaltinis: Kennedy I., Grubb A. Medical Law: Text with Materials.2 hd Ed. London, etc, 1994, p. 400

Gydytojo pareigos apibūdinimas Prancūzijos teismų praktikoje: “Gydytojas įsipareigoja ne išgydyti pacientą, bet suteikti medicininę pagalbą sąžiningai ir atidžiai, atsižvelgdamas į medicinos mokslo pasiekimus ir progresą”

Gydytojo pareigos apibūdinimas Lietuvos teismų praktikoje: “Gydytoją ir pacientą sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Šiuo tikslu turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis”

Teisinės gynybos būdai Gydytojų aplaidumo klausimus reglamentuoja tiek civilinės, tiek baudžiamosios teisės normos. Civilinėje teisėje reiškiami ieškiniai dėl deliktinės gydytojų atsakomybės. Baudžiamoji atsakomybė gali kilti remiantis šiais straipsniais: 132 straipsnis. Neatsargus gyvybės atėmimas; 137 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo; 139 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo; 144 straipsnis. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei.

LR civillinis kodeksas 6.250 straipsnis. Neturtinė žala 1. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

“Veika, padaryta neteisėtais medikų veiksmais” LAT nutartis (civilinė byla Nr. 3K-3-556/2005 ) “Neteisėtumas <...> gali pasireikšti teisėje nustatytos pareigos nevykdymu, veiksmų, kuriuos draudžia teisė, atlikimu ar bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Profesionalui yra taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai. <...> vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant civilinės atsakomybės už paciento sveikatos sužalojimą klausimą, turi būti taikomas atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. <...> teismai <...> privalo ne tik aiškintis, ar gydytojas parinko tinkamus gydymo metodus, tinkamus medikamentus, bet ir ar jis tinkamus gydymo metodus taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai. “

ANONIMINĖS ANKETOS KLAUSIMAI IR REZULTATAI

61 ir daugiau_______(tinkamą įrašyti) ANKETA Amžiaus grupė: 15-20m. 21-30 m. 31-40 m 41-50 m. 51-60 m. 61 ir daugiau_______(tinkamą įrašyti)

N=152; P=9,8%

Mes pasistengėme apklausti įvairaus amžiaus žmonių, kad gauti rezultatai būtų kuo tikslesni. Susumavę apklaustųjų amžių, pastebėjome, kad 75 % respondentų patenka į intervalą tarp 30 ir 60 metų. Kita vertus, natūralu, kad jų nuomonė yra mums svarbiausia: pirma, tai jau brandūs žmonės, įsitvirtinę gyvenime ir turintys savo įsitikinimus, antra, jie dar galbūt nekenčia nuo įvairių senatvės ligų, kai lankymasis gydymo įstaigoje tampa kasdienybe.

Užimtumas: moksleivis; studentas; dirbantis asmuo; bedarbis; pensininkas.

N=152, p=9,2%

Net 68 % respondentų yra dirbantys žmonės Net 68 % respondentų yra dirbantys žmonės. Tai nestebina, žinant, koks respondentų amžiaus intervalas dominavo mums atliekant apklausą.

Ar dažnai lankotės sveikatos priežiūros įstaigose? Labai dažnai – dažniau nei kartą per mėnesį; Dažnai – maždaug kartą per mėnesį; Kartą per du – tris mėnesius; Kas pusmetį; Rečiau nei kas pusmetį; kita_____________________(tinkamą įrašyti)

N=152 p=8,7 %

Kaip matyti iš apklausos rezultatų, dauguma respondentų gydymo įstaigose lankosi kas pusmetį ar net dažniau – bent kartą per du - tris mėnesius. Toks faktas nulemia dviejų skirtingų intereso pusių stipraus tarpusavio pasitikėjimo poreikį. Gautais duomenimis yra grindžiamas ir mūsų temos aktualumas.

Kokio lygmens sveikatos priežiūros įstaigose tenka lankytis dažniausiai? Pirminio – pirminės sveikatos priežiūros centruose, vietinėse ambulatorijose; Antrinio – ligoninėse; Tretinio – universitetinėse klinikose (Vilniuje ir Kaune).

N=152, p=8,0%

Kaip vertinate šiandieninę sveikatos apsaugos sistemą? Teigiamai; Labiau teigiamai nei neigiamai; Labiau neigiamai nei teigiamai; Neigiamai; Neturiu nuomonės.

N=152, p=9,7%

Lygiai pusė apklaustųjų nurodė, jog šiandieninę sveikatos apsaugos sistemą vertina labiau neigiamai nei teigiamai, o 23 % teigė ją vertinantys apskritai neigiamai. Susumavus rezultatus, gauname paradoksalų faktą – sveikatos apsaugos sistemoje, kur būtinas paciento tikėjimas gydytoju (kaip vienas iš veiksnių, lemiančių ligos gydymo eigą), egzistuoja beveik absoliutus pacientų nepasitikėjimo gydytojais faktas: neigiamai ir labiau neigiamai nei teigiamai sveikatos apsaugos sistemą šiandien vertina net 73 %, o visiškai patenkinti esama padėtimi yra vos 5 % apklaustųjų.

Ar, Jūsų manymu, esate nukentėjęs dėl gydytojų aplaidumo? taip; yra nukentėję šeimos nariai; ne (pereikite prie 13 klausimo).

N=152, p=10%

52 % respondentų nurodė, jog patys, jų manymu, nėra nukentėję nuo aplaidaus gydytojų elgesio. Tačiau visgi net 48 % nurodė, jog buvo nukentėję arba patys, arba jų šeimos nariai, arba ir patys, ir šeimos nariai. Faktas, kad dėl aplaidaus medikų elgesio (veiksmų ar neveikimo) nukenčia net 48 % respondentų, iš tiesų verčia sunerimti: o gal būtina sveikatos apsaugos sistemos reforma?

Kokias pasekmes tai sukėlė? (galite pažymėti keletą variantų): Fizinę žalą; Materialinę žalą; Moralinę žalą.

N=152, p= 9,7%

Apklausiamųjų, kurie buvo nukentėję nuo aplaidžių medikų elgesio, buvo prašoma įvardyti, kokią žalą jie patyrė: moralinę, materialinę ar fizinę. Tyrimas parodė, kad dominuoja moralinė (ją nurodė 29 % apklaustųjų) ir fizinė žala (24 %). Tačiau būtina atkreipti dėmesų į tai, kad net 16 % respondentų teigė patyrę tiek moralinę, tiek fizinę žalą kartu. 9% nurodė patyrę ir moralinę, ir materialinę žalą kartu. Net 11 % mano patyrę ir fizinę, ir moralinę, ir materialinę žalą.

Jei nesikreipėte, ar žinotumėte, kur, į ką kreiptis? _____________________( įrašykite).

N=152, p=9,8%

Nerimą kelia tai, kad net 63% respondentų nežinotų, kur ir į ką kreiptis, nukentėjus nuo aplaidaus medikų elgesio. 14 % apklaustųjų mano, kad tokiu atveju reikėtų kreiptis į kitą gydytoją.

Kaip manote, kas lemia gydytojų aplaidumą? Nepakankama kompetencija; Motyvacijos stoka dėl mažų atlyginimų; Tai lemia per didelis darbo krūvis; Įpratę veikti rūpestingai tik už „kyšį“; kita_____________________(tinkamą įrašyti).

39 % apklaustųjų mano, jog gydytojai yra aplaidūs vien dėl to, kad negauna “kyšio”. Po lygiai pasiskirsto ir kitos dvi priežastys: 22 % respondentų mano, kad gydytojų aplaidumą lemia per didelis darbo krūvis, o vos procentu daugiau apklaustųjų teigia, kad pagrindinė gydytojų aplaidumo darbe priežastis – motyvacijos stoka dėl mažų atlyginimų. Apklaustieji buvo aktyvūs ir patys paminėjo ne vieną priežastį: atsakomybės stoka, patirties stoka, lygiagretus vertimasis privačia mediko praktika greta einamų pareigų, taip pat gydytojų stygius mažesniuose miesteliuose. Į lentelę išskyrėme tik daugiau nei vieno respondento nurodytas priežastis.

Kaip manote, kokių priemonių turi būti imtasi prieš gydytojų aplaidumą? Numatyta griežtesnė baudžiamoji atsakomybė; Medicinos įstaigos personalo griežtesnė kontrolė; Atlyginimų didinimas; Gydytojų skatinimas premijomis, priedais ir pan. Kita _____________________( įrašykite).

Į klausimą, kaip reikėtų mažinti gydytojų aplaidumą darbe, net 32 % nurodė, jog šis reiškinys taptų nebe toks dažnas, jei medikams būtų pakelti atlyginimai. Tiesa, buvo pastebėtas glaudus ryšys tarp respondentų amžiaus, profesijos ir siūlyto sprendimo, kas padėtų mažinti aplaidžių gydytojų skaičių: teisėsaugoje dirbantys asmenys nurodė, jog būtina griežtinti baudžiamąją atsakomybę, o jauniausioji amžiaus grupė mano, kad labiausiai padėtų griežtesnė personalo kontrolė medicinos įstaigos viduje. Galbūt tai galima paaiškinti tuo, kad nepilnamečiai dažnai yra visiškai priklausomi nuo tėvų ir susieti su jais tam tikru “pavaldumo” ryšiu.

STATISTIKA

Remiantis oficialiais statistiniais duomenimis dėl visuomenės pasitikėjimo sveikatos apsaugos sistema: 2004 m. kovo mėn. – pasitikėjo 50%, nepasitikėjo 21% apklaustųjų; 2006 m. balandžio mėn. – pasitikėjo 41,1%, nepasitikėjo 26,3% apklaustųjų. Įdomūs reitingai: www.pincetas.lt atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje didžiausią reitingą turi "Sveikatos ratas" Šeimos klinika, esanti Kaune. Ją teigiamai įvertino 86%  respondentų, tuo tarpu mažiausią reitingą turi Vilniaus GMP stotis, kurią teigiamai įvertino tik 35% pacientų.  

Pastaruoju dešimtmečiu buvo pradėta sveikatos priežiūros sistemos reforma, kurios pagrindiniai elementai yra sveikatos draudimas ir sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacija.

Sveikatos apsaugos sistema 2004 m. pabaigoje sveikatos apsaugos sistemą (be privačių ir kitų žinybų įstaigų) sudarė: 169 stacionarai (iš jų 30 - specializuotų, 66 - slaugos), 432 ambulatorines paslaugas teikiančios įstaigos (poliklinikos, pirminiai sveikatos priežiūros centrai, šeimos (bendrosios praktikos) gydytojo kabinetai, ambulatorijos) bei 868 medicinos punktai.

Gydytojų skaičius Per 15 metų gydytojų skaičius sumažėjo 1700. 2004 m. Lietuvoje buvo 13397 gydytojai arba 39,1/10 000 gyventojų. Licencijuotų šeimos gydytojų skaičius didėja (2005 m. sausio 1 d. buvo 1665 šeimos gydytojai).

Apsilankymų pas gydytoją dažnumas Apsilankymų pas gydytojus skaičius per dešimt metų sumažėjo nuo 9,6 vienam gyventojui (1990 m.) iki 6,6 (2004 m.). Tam įtakos galėjo turėti tikslesnė apsilankymų apskaita, griežtesnė ligonių kasų kontrolė. 2004 m. statistikos duomenimis, vidutiniškai per metus Lietuvos gyventojas 4,4 kartus apsilankė pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje ir 2,2 kartus pas gydytoją specialistą.

Kreipimasis į sveikatos priežiūros įstaigas Lietuvoje gyventojų sergamumas yra vertinamas pagal jų kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas duomenis. Šie duomenys informatyvūs tik iš dalies, nes tokia registravimo metodika atspindi daugiau sveikatos priežiūros įstaigų darbų apimtis. Per dešimt metų tiek suaugusiųjų, tiek vaikų sergamumas didėjo. Pastaraisiais metais sergamumo augimo tempai sulėtėjo.

Sveikatos priežiūros finansavimas

Sveikatos priežiūros finansavimas 2004 metais valdžios sektoriaus išlaidos sveikatos priežiūrai (valstybės ir savivaldybių biudžetai bei privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos) sudarė 2,65 mlrd. litų. Palyginti su 2003 m., jos padidėjo beveik 19 proc., ir tai buvo pirmas per kelerius metus didesnis valdžios sektoriaus išlaidų sveikatai augimas. Valdžios sektoriaus išlaidų sveikatos priežiūrai dalis nuo bendrojo vidaus produkto mažėjusi nuo 1998 m., 2004 m. išaugo iki 4,3 proc. Valdžios išlaidos sveikatos priežiūrai vienam gyventojui 2004 m. buvo 771,5 lt.

Privalomasis sveikatos draudimas

Privalomasis sveikatos draudimo fondas Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) - pagrindinis sveikatos priežiūros finansavimo šaltinis. PSDF išlaidos sveikatos priežiūrai 2004 m. sudarė 90 proc. valdžios sektoriaus išlaidų sveikatos priežiūrai ir siekė 2390,3 mln. litų. PSDF išlaidos asmens sveikatos priežiūrai siekė 1465,5 mln. litų arba 61,3 proc. visų PSDF išlaidų, išlaidos vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti - 389,9 mln. litų arba 16,3 proc.

Privačios išlaidos sveikatai Gyventojų privačios išlaidos sveikatos priežiūrai apskaičiuojamos remiantis Statistikos departamento duomenimis apie namų ūkių vartojimo išlaidas (įskaitant pinigines ir natūrines) vienam gyventojui ir demografinės statistikos duomenimis apie vidutinį metinį gyventojų skaičių. 1998-2004 m. tiesioginės gyventojų išlaidos sveikatai padidėjo beveik du kartus (nuo 177,6 lt vienam gyventojui 1998 m. iki 321,6 lt 2004 m.). Iš viso 2004 m. Lietuvos gyventojai sveikatai išleido 1,1 mlrd. litų. Tai sudarė 29,4 proc. visų išlaidų sveikatai. Visos išlaidos sveikatai 2004 m. sudarė 3,75 mlrd. litų arba 6,03 proc. bendrojo vidaus produkto.

Užsienio šalių statistika Harvardo universiteto tyrimas parodė, kad 4 proc. pacientų buvo padaryta žala sveikatai, kai šie buvo gydomi sveikatos priežiūros įstaigose. 70 proc. nelaimingų atsitikimų ligoniams sukėlė trumpalaikę, praeinančią negalią. 14 proc. pacientų dėl medikų klaidų atsisveikino su gyvenimu. Kasmet JAV gydymo įstaigose dėl medikų klaidų miršta nuo 44 tūkst. iki 98 tūkst. pacientų. Šie įspūdingi skaičiai byloja, kad dėl gydytojų ar viduriniojo slaugos personalo kaltės miršta daugiau žmonių negu automobilių katastrofose, dėl krūties vėžio ar AIDS.

Užsienio šalių statistika D.Britanijos sveikatos skyriaus 2000 m. ataskaitoje aiškiai teigiama,kad gydytojų klaidos brangiai kainuoja apie 10 proc. sunkiai sergančių ir stacionaruose gydomų pacientų. Tai sudaro 850 tūkst. nelaimingų atsitikimų kiekvienais metais. Australijoje, 1995 m. duomenimis, medikų klaidos gyvenimą patrumpino 16,6 proc. pacientų. 2000 m. kas dešimtas pacientas Europos ligoninėse nukentėjo dėl jo sveikatai padarytos žalos.

Interviu Pokalbis su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų onkologijos centro chirurgu Vytautu Čepuliu: Ar egzistuoja nepasitikėjimas mūsų sveikatos apsaugos sistema? Atsakymas: Be abejo egzistuoja, jei neegzistuotų apie tai visai nebūtų kalbama. Juk pastaruoju metu ir žiniasklaidoje diskutuojama apie atvejus, kurie svarbūs visiems, t.y. ne tik asmenims, nukentėjusiems nuo tokių atvejų, bet ir likusiai visuomenės daliai. Kas tai lemia? Atsakymas: Tai lemia daug įvairių veiksnių. Visuomenės tam tikras išsivystymo lygis. Vis tik, ekonomikos lygis mūsų šalyje prastokas, dėl to mes negalime patenkinti tokių pacientų poreikių, kaip užsienio šalyse, kur susidariusios geros organizacinės struktūros, geras finansavimo lygis. Mes net su savo menku biudžetu ko reikalaujam - to net negaunam. Deficitas priveda prie tokios grėsmingos situacijos, kuomet medicinos studentai praktiškai visi važiuoja į užsienį. Nelieka kam dirbti Lietuvoje. Pirmiausia, reforma, kuri vykdoma jau daug metų, turėtų prasidėti nuo lėšų suradimo, o pas mus pirmiau griaunama ir tik vėliau galvojama kaip viską sutvarkyti. Be to, reikia atsižvelgti į pasikeitusius kaštus.(tęs. kt. skaidrėje)

Interviu (2) Vyresnio amžiaus pacientai puikiai prisimena tuos sovietinius laikus, kuomet atėję į ligoninę galėdavo pagulėt, išsitirt ir viską gaudavo nemokamai. Šiuo metu pacientai turi nusipirkti net pačius elementariausius dalykus kaip tvarsčius ir pan. Dar reikia pastebėti, jog medicina keičiasi, modernėja, bet jei jūs pažiūrėtumėt kur sėdi pacientas – tai yra trečio lygio ligoninė ir atėjęs, pacientas turi atsisėsti į tokią ,,kėdutę“ ir tokiomis sąlygomis turi būti apžiūrėtas kvalifikuoto daktaro. Kad sąlygos kažkiek pasikeistų reikia įdėti mažiausiai vien milijoną litų ir tada tiek pacientas, tiek gydytojas būtų patenkintas. Taigi čia yra kompleksinė problema ir pasakyti, kad jeigu mes pakelsime atlyginimus, bus geriau. Taip nebus, nes mes tikrai nepasieksime tų atlyginimų, kokius gauna rimti gydytojai užsienio šalyse. Šiuo metu sąžiningai dirbantys gydytojai dirba daugiau iš idėjos pagal senąją Hipokrato priesaiką. Dabar ji yra praktiškai visiškai sunaikinta, nes iš gydytojo reikalaujama ne atsinešimo į pacientą, bet to, kad jis kažkiek uždirbtų. Medicinos požiūris į pacientą yra visiškai iškreiptas. Kai žmogus ateina mes žiūrime, ar jis atitinka kažkokį kodą, ar jis priklauso mums aptarnauti ar ne. Juk jei žmogus kreipiasi, jis turi gauti pagalbos, o mes, net ir norėdami, negalime priimti paciento, nes jis nepriklauso mūsų kompetencijai. Medikas yra plačios erudicijos, bet jam suskaidoma, nustatoma, kur jis gali kištis, o kur ne. Sudaroma nuomonė, kad pacientas visada teisus, o medikas - visada kaltas. Bet, deja, taip būna ne visada, nes ir pacientai būna patys kalti, nedrausmingi. Be abejo, jei mes neturim geros diagnostikos aparatūros, pacientas siunčiamas visur kitur ir dėl to ima skųstis. Taip pat yra specialistų trūkumas. Rajonuose pereinama prie centralizuotos pagalbos, tad visi kreipiasi į centrines įstaigas ir susidaro milžiniškos eilės. Taip vis naujos problemos sudaro grandininę reakciją.

Interviu (3) Kas galėtų apsaugoti nuo klaidų, nepasisekimų? Atsakymas: Sprendimas taip pat kompleksinis. Turi būti sutvarkyti organizaciniai dalykai, mokymas, aprūpinimas. Ne tiek turėtų būti rūpinamasi medikų atlyginimais, kiek finansavimo skyrimu įrangai įsigyti, kad nebūtų tuščių kabinetų, o būtų aprūpinti gera diagnostine įranga. Be to, nepakanka vien nupirkti aparatūros, nes reikia ir papildomų jų veikimo medžiagų. Finansavimas turi būti pastovus ir augantis. Kai pacientas negauna reikiamų paslaugų viešosiose įstaigose, jis kreipiasi į privatininkus, kur jau už viską turi mokėti pats. Visgi, turėtų būti laikomasi principo – paskui pacientą eina ir pinigai. Taip pat darbą apsunkina ir nustatytos kvotos. Pavyzdžiui, jei ateina pacientas sergantis vėžiu, seniau per dešimt dienų nuo naviko diagnozavimo turėjo būti pradėtas gydymas, o šiandien - žmogus užregistruojamas į eilę ir specialų gydymą gauna tik po dviejų - trijų mėnesių, o liga, tuo tarpu, progresuoja. Iš čia ir kyla visos bėdos – kyla nepasitenkinimas, klaidos ir t.t. Svarbiausia ne finansavimas, bet darbo sąlygos. Tuo rūpintis turėtų specialios tarnybos. Ne pats medikas turėtų rūpintis, ką užsisakyti, kad būtų elementariai popieriaus, rašiklis ir pan. Vis tik, iš gydytojo reikalaujama tik jo profesionalaus darbo.

Interviu (4) Etikos komisijos turėtų būti kiekvienoje medicinos įstaigoje. Koks jų realus poveikis? Atsakymas: Realus jų veikimas yra nulinis. Jos yra oficialiai įsteigtos, kažkiek dirba, bet, dažniausiai, į jas niekas nesikreipia, nes jos neturi realaus poveikio. Jos visos yra daugiau rekomendacinio poveikio. Jei yra padaromos kažkokios klaidos – tai sprendžiama kitame lygmenyje. Yra sudaromos komisijos įvertinti tą faktą, tačiau daugiau pabrėžiami prevenciniai tikslai. Be abejo, jei yra skundas, jis visuomet tiriamas. Dažniausiai skundžiamasi administracijai, nes ji gali paveikti konkrečiai, t.y. skirti nuobaudą ar pan. Aciū už atsakymus

Interviu (5) Pokalbis su gyd. Albertu Mileriu: Kokia jūsų nuomonė dėl gydytojų aplaidumo problemos šiuo metu Lietuvoje? Atsakymas: Daktarai gali sau leisti pasakyti kažkokius negerus žodžius pacientui. Būta tokių atvejų, bet gydytojų aplaidumas abejotinas, nes nemanau, kad tyčia gali būti kas nors daroma. Jei gydytojas dar nuo studijų laikų suprastų savo išskirtinę atsakomybę, požiūris į darbą būtų geresnis. Aišku, šiuo metu einama teigiamu keliu. Kitą šio reiškinio pusę nulemia spaudos ypatumai, nes jiems reikia faktų, kurie trauktų dėmesį, bet kad tai yra gerai – negalima pasakyti. Ta informacija turėtų būti privati, t.y. tarp gydytojo ir paciento. Gali dalyvauti ir teisininkas, bet tik tiek. Žiniasklaidos priemonių įsiterpimas yra neetiška.

Interviu (6) Buvo planų įteisinti gydytojų civilinės atsakomybės draudimą. Kaip vertintumėte tokį faktą? Atsakymas: Piniginiu atžvilgiu - teigiamai, nes jei jau byla nagrinėjama teisme ir yra pripažįstama, kad gydytojas kaltas, jam būtų lengviau. Iš kitos pusės, jei Gydytojų sąjunga dalyvavo, pripažįstant, jog buvo pažeistas profesionalumas, turėtų būti sprendžiama dėl galimybės atimti licenciją. Kaip tik tokios nuobaudos labai bijo Vakaruose. Pas mus to nėra. Be to, yra mechanizmo trūkumas, kad tokios nuobaudos būtų įgyvendintos. Kas lemia gydytojų atsakomybės stygių? Atsakymas: Buvo atliktas tyrimas, kaip žmonės reaguoja į pinigus? Paaiškėjo, kad ant stalo padėti pinigai vertinami teigiamai. Iš kitos pusės, motyvaciją nulemia ne tik pinigai. Didelę įtaką turi ir tai, kaip visuomenė reaguoja į gydytojus. Jei gydytojas supranta, jog yra pripažintas visuomenėje, jo atsakomybės jausmas stipresnis. Jam bus ką prarasti, t.y. ne tik pinigine prasme. Darbo sąlygų problema taip pat egzistuoja, bet viskas pamažu eina teigiama linkme, nes nereikia norėti staigių pokyčių. Jauni gydytojai, pradėję dirbti naujoje, viskuo aprūpintoje, modernioje įstaigoje, turi žymiai geresnę motyvaciją. Tai ypač pastebima jaunimo tarpe.

Interviu (7) Ar nepasitikėjimas gydymo įstaigomis realus faktas, ar tai žiniasklaidos išpopuliarinta problema? Atsakymas: Manau, kad didžioji dalis šios problemos tenka žiniasklaidai. Reikėtų rimčiau žiūrėti į platinamos informacijos pasekmes. Nepaisant problemos eskalavimo, ar egzistuoja tie rezonansiniai atvejai, kuomet padaroma žala pacientui, nepakankamai kvalifikuotai suteikiama pagalba, kas sukelia įvairius susirgimus ar net mirtis? Atsakymas: Tokios problemos visuomet buvo, yra ir visuomet bus. Kaip reikėtų tai spręsti? Atsakymas: Kad būtų nulis klaidingų atvejų – niekada nebus, nes gydymo procesas yra labai komplikuotas, čia kiekvienas žingsnis yra labai svarbus. Dėl to, tikimybė, kad bus padaryta klaida yra nemaža. Nepaisant profesionalumo ar jo stokos - atsitikti gali bet kas. Pavyzdžiui, nutrūks elektra, o tuo metu bus perduodami kompiuteriniai vaizdai, kurie ateis su mažiausia fakto klaida ir pats gydytojas net nepastebės, kad buvo kažkokių trukdžių. Klaidų gali būti pačių įvairiausių. Gali būti blogai identifikuotas pacientas, nes sumaišomi analizų rezultatai, dėl ko klaidingai nustatoma diagnozė ir skiriamas ne toks gydymas.

Interviu (8) Dėkojame už atsakymus. Ar tai yra neišvengiami atvejai, ar, visgi, yra priemonių, kurios padėtų išvengti klaidingų atvejų? Atsakymas: Reikia stengtis sumažinti klaidingų atvejų kiekį, bet kad jų nebus visai – utopiškas teiginys. Piniginiu ar pastangų atžvilgiu pagerinti gydymo kokybę pradinio išsivystymo etapuose reikia mažiau piniginių lėšų, nei esant pažangesnei medicinai. Tokiu atveju net mažas pagerėjimo laipsnis reikalauja didelių sumų. Ar gydytojų atsakomybės nustatymas bei griežtinimas teisinėje bazėje turėtų įtakos aplaidumo mažėjimui? Atsakymas: Teisinė pusė turi būti sutvarkyta bet kokiu atveju. Tokių diskusijų net neturi kilti. Dėkojame už atsakymus.

Oficialios statistikos ir tyrimo metu gautų duomenų palyginimas Visuomenės pasitikėjimas sveikatos apsaugos sistema: Atsižvelgiant į oficialią statistiką, sveikatos apsaugos sistema pasitiki 41,1 %, o nepasitikėjimą išreiškia daugiau nei 26 % visuomenės narių. Remiantis mūsų tyrimo duomenimis pasitikėjimą rodo tik 24 %, o nepasitiki net 73 %. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, jog gauti duomenys gali būti netikslūs dėl nedidelės apklaustųjų imties.

Oficialios statistikos ir tyrimo metu gautų duomenų palyginimas (2) Lankymasis sveikatos priežiūros įstaigose: Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad beveik kas šeštas žmogus bent du – tris kartus per metus lankosi pirminio lygmens sveikatos priežiūros įstaigose. Oficialūs šaltiniai taip pat teigia, jog dažniausiai pacientai apsilanko pirminės sveikatos priežiūros įstaigose ir du kartus rečiau pas gydytoją specialistą.

Oficialios statistikos ir tyrimo metu gautų duomenų palyginimas(3) Medicinos personalo skaičiaus pokyčiai: Oficiali statistika rodo, jog per paskutiniuosius 15 metų gydytojų skaičius sumažėjo net 1700. Mūsų tyrimo metu kalbinti gydytojai teigė, kad baudžiamosios atsakomybės griežtinimas, ką pasiūlė nemaža dalis respondentų, gali dar labiau paskatinti medicinos personalo skaičiaus pokyčius neigiama linkme, t. y. ženklų sumažėjimą.

IŠVADOS (1) Iš 152 apklaustų respondentų net 73 (48% - beveik pusė) – nuo medikų aplaidžių veiksmų nukentėjo patys arba jų šeimos nariai. Net 69% iš jų patyrė fizinę ir moralinę žalą. Dabartinę medicinos sistemą labiau neigiamai nei teigiamai vertina pusė respondentų - 50%. Pagrindinė gydytojų aplaidumo priežastis, respondentų nuomone, yra ta, jog šie yra įpratę rūpestingai veikti tik už „kyšį“.

IŠVADOS (2) Kompetencijos stoka neturi didesnės įtakos šiam reiškiniui. Pagrindinės visuomenės siūlomos prevencijos priemonės yra atlyginimų didinimas ir atsakomybės griežtinimas. Medikų atstovai tikina, jog atsakomybės didinimas nepadės išspręsti šios problemos, o, atvirkščiai, iškils kita - mažės kompetentingų medikų skaičius. Viena didžiausių problemų yra ta, jog dauguma apklaustųjų (63%) asmenų nežinotų, kur kreiptis dėl žalos, patirtos dėl aplaidžių medikų veiksmų.

INFORMACIJA, kur reikėtų kreiptis dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo: Pirmiausiai, pacientas (jo atstovas) ar kiti suinteresuoti asmenys dėl žalos atlyginimo turi raštu kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje jam buvo padaryta žala, vadovą. Gavęs sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atsakymą (privaloma raštu atsakyti per 5 dienas), pacientas (jo atstovas) ar kiti suinteresuoti asmenys, nesutikdami su gautu atsakymu, gali kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, prie pareiškimo būtinai pridėdami gautą sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atsakymą.

INFORMACIJA, kur reikėtų kreiptis dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo (2): Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija – tai ikiteisminė institucija, nagrinėjanti ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, išskyrus ginčus, kylančius iš civilinės atsakomybės draudimo santykių. Pacientas (jo atstovas) ar kitas suinteresuotas asmuo per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos (sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys – per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo apie sprendimą) turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą ginčydami komisijos sprendimą.

INFORMACIJA, kur reikėtų kreiptis dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo (3): Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sekretoriatas: tel. (8 5) 266 14 25; Komisijos pirm. J. Kairys: tel. (8 5) 246 81 65; Komisijos pirmininko pavaduotoja Nerija Stasiulienė: tel. (8 5) 266 14 26.

Norminiai teisės aktai: Šaltiniai Norminiai teisės aktai: Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas; Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas; Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas; Lietuvos Respublikos Medicinos praktikos įstatymas; Poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys civilinės atsakomybės klausimus.

Šaltiniai Nenorminė literatūra: Kennedy I., Grubb A. Medical Law: Text with Materials. 2nd Ed. London, 1994; Ramunė Navickienė, Valstybinės medicininio audito Inspekcijos direktorės straipsnis http://www.lsavd.lt/Dubingiai2005/gyd_atsakomybe.ppt. www.pincetas.lt http://www.lsic.lt

Tyrimą atliko TEbd3-02 gr. studentės Eglė Balčaitytė Jūratė Kemežytė Jelena Kuzmina Jurgita Laskevičiūtė Ana Nomeikaitė Raminta Šetikaitė Agnė Šmitaitė Monika Usevičiūtė