Požiūrių į anglų kalbą įvairovė viešajame diskurse: galimybė ar grėsmė, ideologinis skiepas ar kisielius? Jūratė Ruzaitė Vytauto Didžiojo universitetas jurate.ruzaite@vdu.lt LITAKos seminaras, VDU, 2016 m. vasario 24 d.

Pagrindinis tikslas Ištirti, ką ir kaip apie anglų kalbą pasisako ne Lietuvos kalbininkai („profesionalai“), o kalbos vartotojai („ne profesionalai“) viešojoje elektroninėje erdvėje. Grėsmė? Galimybė? Kas dar?

Šiek tiek konteksto: Kalba ir tapatybė Pasaulyje Europoje http://www.pewglobal.org/2017/02/01/language-the-cornerstone-of-national-identity/

Kas dar svarbu tautinei tapatybei? Europoje Kanadoje http://www.pewglobal.org/2017/02/01/language-the-cornerstone-of-national-identity/

Socialiniai faktoriai, lemiantys tokias nuostatas http://www.pewglobal.org/2017/02/01/language-the-cornerstone-of-national-identity/

Kuo paradigmatiška Lietuva? Tautinė valstybė Posovietinė valstybė Sudėtinga valstybingumo istorija Istoriškai nulemtos grėsmės kalbai → kalba kaip tapatybės, valstybingumo ženklas Maža šalis + mažiau vartojama kalba Pasididžiavimas kalbos archajiškumu KOLEKTYVINĖ ATMINTIS: Užsienio kalba = grėsmė; gimtoji kalba = ginklas prieš grėsmę Gynybinės reakcijos ir kalbinis nacionalizmas Kalbinis nacionalizmas – tipinė gynybinė reakcija ir dabartinėse kosmopolitinėse visuomenėse (Stevenson 2006: 160)

Tyrimo klausimai Ar anglų kalba suvokiama kaip grėsmė valstybinei kalbai viešajame „paprastų“ žmonių diskurse? Kokie dar požiūriai vyrauja ir kaip jie priklauso nuo kalbėtojo rolės ir diskurso bendruomenės? Kiek paplitęs anglų kalbos kaip dominuojančios kalbos įvaizdis posovietinėje šalyje? Ar anglų kalbos dominavimas siejamas su konkrečiomis sritimis, pvz., akademiniu, ekonominiu ar politiniu kontekstu?

Šiek tiek ankstesnių tyrimų Nuostatos apie globaliąją anglų kalbą tirtos: Europoje: Šiaurės šalyse (Thøgersen, 2004, 2010; Taavitsainen & Pahta, 2008; Linn, 2010; Sandøy & Kristiansen, 2010; Piechnik, 2014; Boyd & Palviainen, 2015); Vokietijoje (Onysko, 2009), Graikijoje (Tatsioka, 2015) Prancūzijoje (Walsh, 2015; Deneire, 2015) Ne Europoje: Pietų Korėjoje (Yoo, 2005; Yim, 2007; Lee, 2010) Pakistane (Ashraf & Tsegay, 2016) Kinijoje (Gao, 2005) Posovietinės šalyse: Gruzijoje (Gvelesiani & Tvaltvadze, 2014) Uzbekijoje (Wei & Kolko, 2005)

Profesionalų nuostatos Puristinės nuostatos ir kalbos gryninimas Pripažintų kalbininkų dominuojantys naratyvai 1960-2010 m.: Paremti moraliniais argumentais, kalbos vartosenos kritikavimu Homogeniškumas = idealas ir siekiamybė Įvairovė = grėsmė ir kalbos nykimas (Baločkaitė 2014) „Ir sovietiniu, ir posovietiniu laikotarpiu kalbos ideologijos tarnavo politinėms ideologijoms <...> Kalbiniai idealai buvo paremti politinėmis ir moralinėmis vertybėmis; jie buvo pasitelkti palaikant visuomeninius ir kalbinius santykius.“ (Baločkaitė, 2014:58) “Both during the Soviet and post-Soviet periods in Lithuania, language ideologies were in the service of political ideologies… Linguistic ideals were loaded with political and moral values and instrumentalized for reproducing social and linguistic relations” (Baločkaitė, 2014:58).

Tamaševičius (2011) Sovietinė periodika vs. Pirmasis nepriklausomybės 20-metis Sovietmečio retorikos strategijos: istorinius kalbos nuopuolius lemia svetimų jėgų (kalbų) įtakos; kalbos kultūra ir tautos kultūra yra neatsiejamos; ištikimybė tautai (komunistinei visuomenei), jos idealams išreiškiama paklūstant kalbos normoms. Šios strategijos išlieka ir nepriklausomybės metais, bet yra papildomos ir tokiais naratyvais: kalba kaip ligonis; kalba kaip dvasinis, nematerialus dalykas; kalbos kultas (Tamaševičius 2011).

„Visais apžvelgtais laikotarpiais remiamasi tais pačiais argumentaciniais pagrindais: tautos ir kalbos vienovės, ištikimybės tautai, bendrinės kalbos kaip nepasiekiamo, bet siektino idealo, ypatingos svetimų kalbų grėsmės lietuvių kalbos savitumui, prievolės paklusti kalbininkų autoritetui postulatais.“ (Tamaševičius 2011: 315)

Naujos medijos ir nauji tyrimų metodai Tradiciniai metodai kalbinėms nuostatoms tirti: klausimynai, interviu, eksperimentiniai metodai („matched guise technique“), autobiografijų rašymas, dienoraščiai. Viešojo diskurso analizė kaip alternatyva kitiems metodams. Įvairios medijos, spausdintos ir elektroninės, dažnai tampa ideologiniais mūšio laukais, kur konkuruoja skirtingi diskursai, o juos reprodukuoja skirtingi socialiniai veikėjai.

Duomenys Viešojoje erdvėje prieinami elektroniniai tekstai Straipsniai naujienų portaluose Įrašai tinklaraščiuose Vartotojų komentarai Periodas: 2011–2015 m. Paieškos žodis „anglų kalba“ Iš viso: 89 957 žodžiai

Tekstynas Tekstų skaičius Žodžių skaičius Komentarų skaičius Nacionaliniai naujienų portalai Delfi 46 23 102 132 7 210 15min 25 11 540 - lrytas 29 14 911 Iš viso: 100 49 553 Regioniniai naujienų portalai   Kauno diena 11 839 126 4 389 Tinklaraščiai 7 4 766 223 12 200 IŠ VISO: 66 158 481 23 799

Naratyvai portalų ir tinklaraščių tekstuose   Naujienų portalai Tinklaraščiai Naratyvai Delfi Lrytas Tekstų skaičius Kdiena % Galimybė 24 52% 18 62% 15 60% 17 68% 3 43% Atgrasumas anglų k. 1 2% 4 14% - Grėsmė 12% 2 8% Tiesioginė požiūrių priešprieša 3% 4% Švietimo klausimai 32% 7 24% 11 44% 9 36%

Naratyvai komentaruose Naujienų portalai Tinklaraščiai Iš viso %   Tekstų skaičius Galimybė 22 9% 13 6% 35 7% Anglų k. plitimas natūralus 15 4 2% 19 4% Atgrasumas anglų k. 37 14% 1 0.4% 38 8% Grėsmė 25 10% - 5% Puristinis požiūris 11% Kalba kaip ideologinis įrankis 5 6 3% 11 Švietimo klausimai 8 18 26 Anglų k. įvairovė 1% Prieštaravimas valstybinei kalbos politikai 24 LT kaip tautinis paveldas 2 0.5% Bendruomenė kaip ekspertai 137 61% 138 29%

Naujienų portalai

(a) Anglų k. kaip galimybė Pagrindinės argumentavimo schemos: Anglų k. kaip vertingas produktas (angl. „commodity“) tokiose srityse kaip politika, verslas, profesinė karjera, turizmas, kultūra Anglų k. siejama su prestižu Anglų k. nemokėjimas yra (gėdingas) trūkumas Anglų k. siejama su vakarietišku mąstymu ir pasaulėvaizdžiu Pavyzdžiui: (1) Projektas „Kalbėk drąsiai“ (2) „Be anglų kalbos – nė žingsnio <...> pretenduojantys į vadovo pareigas asmenys neišvengiamai privalo mokėti anglų kalbą...“ (3) Nemokantys anglų kalbos ministrai darys gėdą Lietuvai (antraštė) (www.delfi.lt, 26/11/2012)

(a) Anglų k. kaip galimybė(2) (4) Anglų kalbos mokymas turėtų būti nacionalinio saugumo prioritetas, ir ne kaip švietimo dalis, o kaip skiepas nuo vatnikų ideologijos. Labai sunku žmogų atpratinti nuo rusiškų kanalų žiūrėjimo, kai rusų kalba yra vienintelė, kurią jis moka. Viską reikia daryti kartu – ir atjunginėti rusiškus kanalus, ir mokyti Vakarų kalbų, kad tie žmonės turėtų ką žiūrėti. Ir uždrausti angliškų filmų dubliavimą. Paprastai, draudimo būdu. (delfi.lt, 10/02/2016) (5) Neabejotinas kalbos Gestapo kvailumas mūsų šalyje remiasi dažniausiai tuo, kad devyni iš dešimties normintojų moka vienintelę užsienio kalbą – ir ta kalba yra rusų. (delfi.lt, 10/02/2016)

(b) Priešprieša su kalbos politikos formuotojais Institucinę galią turinčios įstaigos (6) Jų [VLKK] turbūt toks darbas – nepritarti. O mūsų darbas – padaryti. Tai ir padarysim. (lrytas.lt, 02/09/2015)

(b) Anglų k. kaip grėsmė ir atgrasumas jai (7) Lietuvoje ėmus vis plačiau vartoti anglų kalbą, lietuvių kalbai vėl iškilo grėsmė. Kalbos erozija, pasak prityrusio filologo, poeto ir vertėjo, prasideda nuo sintaksės. V. Braziūnas sakosi neretai kviečiamas į įvairius konkursus, kur tenka skaityti jaunų žmonių rašinius. Tai, ką juose randa, poetą ne juokais baugina. Anglų sintaksės išvešėjimą mūsų kalboje svečias vadina kalbos vėžiu. Ligos metafora Plg. kalba kaip ligonis

(b) Anglų k. kaip grėsmė ir atgrasumas jai (2) Įtaigi metaforinė kalba; gąsdinimo strategija (angl. scare tactics) (8) ...anglų kalba seniai be jokių kliūčių ir bausmių įsileista ir į žiniasklaidą, ir į oficialius valstybės raštus. Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas yra naivus, jei ne juokingas dalykas prieš į kalbą įsisunkusį nuobodų, monotonišką, vertimų gimdomą angliškų klišių kisielių. (lrytas.lt, 12/09/2014)

(c) Paneigimai kaip argumentavimo strategija (9) Mokėti daug užsienio kalbų - puiku, bet kažkaip keistai čia mums išeina, kad vos pramokę pačią pirmą lietuviai ima kalbėti su akcentu, nutęsdami balses, o gimtosios kalbos žodžius stebuklingai pamiršta, juos pakeisdami netaisyklingai tariamais svetimžodžiais. (lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/misteris- donelaitis-kalba-be-akcento.htm / 2014-04- 18) Diskurse tokie paneigimai vartojami stengiantis išvengti neigiamų išvadų, kurias gali padaryti skaitytojas, bei siekiant kurti racionalumo, objektyvumo ir teisingumo įspūdį. (Kleiner, 1998: 206).

Tinklaraščiai

(a) Konservatyvus vs. Liberalus požiūris Stipri tendencija – kritika per menkoms anglų k. žinioms

Konservatyvus požiūris: Kuo čia dėtas pyragas? Konservatyvus požiūris: priešprieša anglų k. skoliniams: kalba be anglicizmų yra „gražesnė“ Žemuogių Trupiniuotis (Crumble) Liberalus požiūris Anglų k. skoliniai geriau nei rusų k. skoliniai: siejama su ekonomine ir politine verte NB: Abu požiūriai itin preskriptyvūs ir kategoriški.

(b) Kalbos vartotojai kaip ekspertai Tinklaraštininkai kaip ekspertai: kalbininkų autoritetas netenka monopolio Kalbos vartotojai vertina kalbos vartosenos tendencijas remdamiesi pavyzdžiais Kalbos vartotojai perima profesionalų vaidmenį Komentuoja, kaip reiktų mokyti anglų k. Vertina vertimų kokybę Kalbama apie anglų k. įvairovę ir būtinybę atsižvelgti į jos variantiškumą jos mokant

(c) Prieštaravimas valstybinei kalbos politikai Tiesioginė priešprieša su kalbos politikos formuotojais „kalbajobai“ , „kalbainiai“

(d) Kalba ir ideologija: rusų k. vs. anglų k. skoliniai (10) Ar žodis turi teisę gyventi, ar yra naikintinas? Klausimai čia yra du: Ar jis atsirado sovietiniu laikotarpiu? Ar yra būdingas tik socialistiniam lageriui, ir jo neįmanoma suprantamai išversti į anglų kalbą be papildomų paaiškinimų, nes laisvojo pasaulio visuomenėje nėra atitikmens? Jei į abu klausimus galima atsakyti „taip“, reiškia, žodis yra naikintinas. (Andrius Užkalnis / March 12, 2013 / Protokolai)

Komentarai

(a) “Mane vemt verčia”: Galia, globalizacija ir nacionalizmas Fiziniais pojūčiais paremti vaizdiniai ir nacionalistinis požiūris (11) net nesiruosiu siknos laizyt kitakalbiam , gyvenu lietuvoje ir kas nori bendraut su manim --- tiktai mano gimtaja kalba .. ateina y darba ir sneka savo nesamones pauksciu kalba -- ka , man 30 kalbu mokintis ???? Nx , ju salyse mes nesnekam lietuviskai , Tai ir jie tegu lauzo liezuvy (kauno.diena.lt › Lietuva › Šalies pulsas / 2014-09-26) Universalūs apibendrinimai (12) … Nu ir nesvaikai Lietuvoj su ta anglu kalba. nei veinoj šalyj tokio dėmesio svetimai kalbai nėra. (http://klaipeda.diena.lt:81/)

(b) Anglų k. kaip grėsmė ir atgrasumas jai (13) Taigi, norom nenorom kilo klausimas: kodėl šalyje, kurioje nėra net 1 procento anglakalbių, tiek daug angliškų užrašų? Kodėl statome naujus kvartalus angliškais pavadinimais, tačiau piktinamės, kai autobuso vairuotojas Vilniaus rajone užsirašo maršruto pavadinimą lietuviškai ir apačioje - lenkiškai? Ar tai ne dvigubi standartai? Kodėl anglų kalba taip dažnai gali nepaisyti valstybinės kalbos įstatymo, o lenkų - negali? (delfi.lt, 07/04/2014)

(c) Prieštaravimas valstybinei kalbos politikai Karinė retorika, agresyvi leksika (14) VLKK ir jų nuolankiems tarnams jau laikas surengti Niurnbergo tribunolą už kalbos genocidą. KIEK GALIMA? (www.kleckas.lt/blog/drasios-lietuvos-nedrasi- kalba)

(c) Prieštaravimas valstybinei kalbos politikai (2) (15) Liguisto potraukio kontroliuoti ir drausti pagimdytą aktą pasirašiusių Andriaus Kubiliaus ir Remigijaus Šimašiaus nederėtų keikti šios beprasmybės iniciatoriais. Kalbininkų Talibanas (dar žinomas kaip VLKK) nuosekliai siekė šios užmačios įgyvendinimo nuo pat Juridinių asmenų registro sukūrimo 2003 m. pabaigoje. Registrų centrui pavyko beveik dešimtmetį atsispirti kalbos talibų spaudimui ir įtikinti ankstesnes vyriausybes nesikišti į juridinio asmens pavadinimo parinkimo procesą. O praėjusios kadencijos Vyriausybės atstovai buvo tiesiog neatsparūs kalbininkų skleidžiamai paranojiškai idėjai, esą nelietuviški įmonių pavadinimai kelia grėsmę lietuvių kalbos išlikimui… (http://www.commonsense.lt/2013/04/22)

(c) Prieštaravimas valstybinei kalbos politikai (3) Pasaulėžiūrų, politinių įsitikinimų, vertybių sandūra (16) Mieli Kalbainiai, jei norite, pagerinti lietuvių kalbos vartojimo kultūrą, pradėkite nuo saves. Pradėkite nuo anglų kalbos kursų, nes tik jos nemokėjimas Jums bado akis. Manau puikus anglų kalbos mokėjimas, turi būti vienas iš pagrindinių reikalavimų norint dirbti kalbainiu. Pakeliaukite po pasaulį, tai išplės Jūsų pasaulėžiūrą, perskaitykite bent jau ekonomikos pradžiamokslį ir pagaliau pradėkyte DIRBTI, nes dabar tik švaistote mūsų pinigus. Ir nepamirškite, kad šiais laikais geriausias motyvatorius yra švietimas, o ne represija. Pradėkite pokyčius nuo saves ir gal būt vieną dieną, ką nors pasieksite. (http://www.commonsense.lt / April 22, 2013 9:14)

(d) Kalbos vartotojai kaip ekspertai (17) Įdomus žodynas susiformavo Žagarėje. Kuomet XIX a. buvo statomas angliško stiliaus dvaras su parku, žirgynu ir tais labai gražiais neogotikiniais raudonų plytų namukais, vietoje dirbo nemažai anglų. Tad kampinis Žagarėje (ilgą laiką, nesu tikras kaip dabar) buvo žinomas kaip korneris. Parko siena – volas (LIEPOS 23RD, 2013 / Giedrės blogas)

Požiūrių dermė. Ar įmanomas susitaikymas? (18) Turiu reikalų su „kitos kartos“ žmonėmis, kurie vis pajuokia mane, kad norėdami suprasti mano laiškus turi naudoti žodyną, nes nemoka angliškai. Dėl jų ir šiaip dėl tvarkos stengiuosi save riboti ir šnekėt gražiai, bet kita vertus… Rusiškai pasakoti anekdotus kažkodėl yra žiauriai juokinga ir šmaikštu, o kai paprašai išverst (nes suprantu tik buitiškai) gauni atsakymą, kad čia neišverčiama  Turbūt visais laikais visose tautose būdavo dvikalbystės. Nuo laikmečio ir kultūros priklauso, ar tai anglų, prancūzų, kinų ar dar kokia kita kalba. Todėl turbūt reikia tiesiog kalbėti ir mėgautis galimybe naudoti gyvą kalbą. (http://rokiskis.popo.lt/2013/07/21/)

Apibendrinimas Kalbinės nuostatos priklauso nuo diskurso bendruomenės ir autoriaus rolės: Tinklaraščių, o ypač naujienų portalų autorių požiūris liberalesnis Komentatoriai dažniau plėtoja profesionalų, kalbos planuotojų argumentacines schemas Aktyvi konkurencija ir priešprieša tarp liberaliųjų ir konservatyviųjų požiūrių viešajame diskurse → veikimas iš apačios į viršų (angl. bottom-up agency) Liberalesni diskurso dalyviai kvestionuoja pripažintas oficialiąsias ideologijas Aktyvus dalyvavimas viešojoje erdvėje keičia egzistuojančių naratyvų repertuarą → demokratėjimas ir visuomeniniai pokyčiai

Apibendrinimas (2) Puristiniai argumentai, nacionalistinis romantizmas labiau būdingas jaunoms tautinėms valstybėms (Thøgersen 2010) Pasipriešinimas iš viršaus į apačią vykdomam planavimui (angl. top- down planning) vyksta, kai kalbos politikos formavime dalyvauja didesnė veikiančiųjų asmenų įvairovė Thøgersen (2004:37): Požiūrį į anglų k. įtaką kitoms kalboms galima vadinti priklausomybės tam tikrai socialinei grupei skiriamuoju ženklu. Jei elitas Fareruose ar Norvegijoje nerems puristinės kalbos politikos ir ji taps siejama su žemu visuomeniniu statusu, tikėtina, jog tokia politika ilgai neišsilaikys.

Literatūros sąrašas Ashraf, M. A. & Tsegay, S. M. 2016. ‘Analysis of globalization and “Englishization” in Pakistan.’ International Journal of Research Studies in Language Learning, 5(1), 79–88. Baločkaitė, R. 2014. ‘On ideology, language, and identity: Language politics in the Soviet and Post-Soviet Lithuania.’ Language Policy, 13, 41–61. Boyd, S. & Palviainen, Å. 2015. ‘Building walls or bridges? A language ideological debate about bilingual schools in Finland.’ In M. Halonen, P. Ihalainen, T. Saarinen (eds.), Language Policies in Finland and Sweden. Clevedon: Multilingual Matters, pp. 57–89. Deneire, M. 2015. ‘Images of English in the French press.’ In A. Linn, N. Bermel & G. Ferguson, (eds.), Attitudes towards English in Europe. English in Europe, 1. Berlin, Boston: De Gruyter, pp. 55–70. Gao, L. 2005. ‘The Englishization of Mandarin in computer-mediated communication.’ University of Pennsylvania Working Papers in Linguistics, 11(1), 57–70. Gvelesiani, I. & Tvaltvadze, D. 2014. ‘Languages today – competition of regional, national and international languages (on the example of Georgia).’ European Scientific Journal, 1, 313–318. Lee, J. 2010. ‘Ideologies of English in the South Korean “English Immersion” debate.’ In M. T. Prior, Y. Watanabe, & S. Lee (eds.), Selected Proceedings of the 2008 Second Language Research Forum. Somerville, MA: Cascadilla Proceedings Project, pp. 246–260. Linn, A. 2010. ‘Can Parallelingualism save Norwegian from extinction?’ Multilingua, 29 (3/4), 289–305. Onysko, A. 2009. ‘Exploring discourse on globalizing English.’ English Today, 25, 25–36. Piechnik, I. 2014. ‘Factors influencing conservatism and purism in languages of northern Europe (Nordic, Baltic, Finnic).’ Studia Linguistica Universitatis Iagellonicae Cracoviensis, 131, 395–419. Sandøy, H. & Kristiansen, T. 2010. ‘Globalization and language in the Nordic countries: conditions and consequences.’ International Journal of the Sociology of Language. 204, 151–159.

Literatūros sąrašas (2) Stevenson, P. 2006. ‘“National” languages in transnational contexts: Language, migration, and citizenship in Europe.’ In C. Mar-Molinero & P. Stevenson (eds.), Language Ideologies, Policies and Practices: Language and the Future of Europe. Basingstoke, UK: Palgrave Macmillan, pp. 147–161. Taavitsainen, I. & Pahta, P. 2008. ‘From global language use to local meanings: English in Finnish public discourse.’ English Today, 24, 25–38. Tamaševičius, G. 2011. ‘Metaforos, kuriomis gyvi esam. Arba kaip kalbama apie grėsmes kalbai. Naujasis židinys- Aidai, 5, 308–314. Tatsioka, Z. 2015. ‘Attitudes towards English language use on Greek TV: A threat or not?’ In A. Linn, N. Bermel & G. Ferguson (eds.), Attitudes towards English in Europe. English in Europe, Vol. 1. Berlin, Boston: De Gruyter, pp. 97–112. Thøgersen, J. 2004. ‘Attitudes towards the English Influx in the Nordic Countries: A Qantitative investigation.’ Nordic Journal of English Studies, 3(2), 23–38. Thøgersen, J. 2010. ‘Coming to terms with English in Denmark: discursive constructions of a language contact situation.’ International Journal of Applied Linguistics, 20(3), 291–326. Walsh, O. 2015. ‘Attitudes towards English in France.’ In A. Linn, N. Bermel, & G. Ferguson, (eds.), Attitudes towards English in Europe. English in Europe, Vol. 1. Berlin, Boston: De Gruyter, pp. 27–54. Wei, C. Y. & Kolko, B. E. 2005. ‘Language and Internet diffusion patterns in Uzbekistan.’ New Review of Hypermedia and Multimedia, 11(2), 205–220. Yim, S. 2007. ‘Globalization and language policy in South Korea.’ In A. Tsui & J. Tollefson (eds.), Language Policy, Culture and Identity in Asian Contexts. Mahwah, NJ: Erlbaum, pp. 37–54. Yoo, O. K. 2005. ‘Discourses of English as an official language in a monolingual society: The case of South Korea.’ Second Language Studies, 23(2), 1–44.

Požiūrių į anglų kalbą įvairovė viešajame diskurse: galimybė ar grėsmė, ideologinis skiepas ar kisielius? Jūratė Ruzaitė Vytauto Didžiojo universitetas jurate.ruzaite@vdu.lt LITAKos seminaras, VDU, 2016 m. vasario 24 d.