Atviros prieigos sąjūdis: mokslinės informacijos sklaidos politika ir veiksmai Europoje bei Lietuvoje Jūratė Kuprienė Mokslinės informacijos duomenų centro vadovė Vilniaus universiteto biblioteka jurate.kupriene@mb.vu.lt Seminaras “Mokslinės informacijos kokybės užtikrinimas atvirosios prieigos šaltiniuose”, 2008 m. spalio 14 d., LMA. http://www.lmba.lt/OA/liet/oa.htm

Atvira prieiga – apibrėžimas Prieiga prie informacijos visiems! Prieiga be technologinių ir ekonominių trukdžių – nemokama prieiga per internetą! Prieiga prie kokybiškos informacijos: prie recenzuotos mokslinės publikacijos, prie publikacijos pripažintame moksliniame žurnale. Prieiga, kurią leidžia autorių teisės.

Kodėl atvira prieiga? IEEE Science Direct: visa kolekcija Lietuvai – 2 mln. EUR/metus, Lietuvoje prenumeruojame tik 462 žurnalus iš 2200 - 440500 EUR/metus (t.y. per 1,5 mln. Lt) Olandija moka 7 mln. EUR/metus IEEE 2007 metais kainą Lietuvai pakėlė 60% (LMAB nebeįperka) Vienos universitetines bibliotekos kaina už naudojimąsi - 36000 USD +PVM/metus

Lėšos duomenų bazių prenumeratai €/Lt   2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 KM 17377 52131 28962 145527 121061 130329 60.000 180.000 10.000 502.476 418.000 450.000 ŠMM - 13033 115848 134673 317133 443119 492354 45.000 400.000 465.000 1.095.000 1.530.000 1.700.000

Bibliotekos mokėjo, €

Kodėl atvira prieiga? DB prenumeratos kaina kasmet brangsta mažiausiai 5% Bibliotekos kasmet turi apsispręsti, ko neprenumeruoti Dėstytojas negali parodyti savo publikacijos studentui Mokslininkai savo publikacijas gali gauti... iš kolegų užsienyje

Prieiga prie Lietuvos mokslinių publikacijų

AP įgyvendinimo būdai Auksinis kelias Žaliasis kelias Leidžiami AP žurnalai: visiškos AP, kur 100% leidžiama prieiga prie visų straipsnių hibridiniai, kur kai kurie straipsniai prieinami su tam tikromis sąlygomis AP žurnalai – dirba tie patys recenzentai, kaip ir ne AP žurnaluose Už publikavimąsi dažniausiai reikia mokėti Autoriai raginami publikuotis AP žurnaluose Žaliasis kelias Autoriai publikuojasi įprastuose žurnaluose: Autorius gali publikuotis prestižiniame ir/ar brangiame žurnale Kuriamos institucinės (nacionalinės) AP talpyklos Institucija ar šalis moka už AP talpyklos palaikymą Autoriai raginami talpinti recenzuotą publikaciją į AP talpyklą

Autorių teisės – ne kliūtis

NPG's Self-Archiving Policy and License to Publish Žurnalai “Nature”, “Nature Medicine”, “Nature Physics”, “Nature Chemical Bliology”... Leidžia talpinti publikavimui priimtą bet dar ne recenzuotą straipsnį Leidžia talpinti institucinėje talpykloje po 6 mėn. iš Nature svetainės: http://www.nature.com/authors/author_services/deposition.html NPG's Self-Archiving Policy and License to Publish NPG has long been a supporter of self-archiving, having actively encouraged authors to do so since 2005 when the US National Institutes of Health (NIH) first requested authors to make a voluntary deposit in PubMed Central. NPG's License to Publish encourages authors of original research articles to self-archive the accepted version of their manuscript in PubMed Central or other appropriate funding body's archive; their institution's repositories; and, if they wish, on their personal websites. In all cases, the manuscript can be made publicly accessible six months after publication.

Žurnalas “Chemical physics” (Elsevier) Leidžia talpinti publikavimui priimtą bet dar ne recenzuotą straipsnį Leidžia talpinti institucinėje talpykloje iš Elsevier svetainės: http://www.elsevier.com/wps/find/authorsview.authors/copyright#internet Can I post my article on the Internet? You can post your version of your journal article on your personal web page or the web site of your institution, provided that you include a link to the journal's home page or the article’s DOI and include a complete citation for the article.  This means that you can update your version (e.g. the Word or Tex form) to reflect changes made during the peer review process. Can you provide me with a PDF file of my article? Many Elsevier journals are now offering authors e-offprints – free electronic versions of published articles. E-offprints are watermarked PDF versions, and are usually delivered within 24 hours, much quicker than print copies. These PDFs may not be posted to public websites.

Žurnalas “Physical Review. A” Leidžia talpinti publikavimui priimtą bet dar ne recenzuotą straipsnį Leidžia talpinti institucinėje talpykloje Galima talpinti leidėjo parengtą publikavimui versiją už papildomą mokestį iš leidėjo American Physical Society svetainės: http://publish.aps.org/copyrightFAQ.html#free The author has the right to post and update the article on a free-access e-print server using files prepared and formatted by the author. Any such posting made or updated after acceptance of the article for publication by APS shall include a link to the online abstract in the APS journal or to the entry page of the journal. In all cases, the appropriate bibliographic citation and notice of the APS copyright must be included. If the author wishes to use the APS-prepared version (e.g., the PDF from the online journal) on an e-print server other than authors' or employer's website, then APS permission must be sought. Similarly, if the author wishes to post the article (any version) on an e-print server that charges a fee for use, APS permission must be sought.

Atvira prieiga: politika Europoje AP sąjūdis prasidėjo 1999 metais Šiandien jį palaiko ir skatina: Europos mokslinių tyrimų patariamoji taryba (EURAB) Europos Sąjungos taryba Europos mokslo taryba (ERC) Europos universitetų asociacija (EUA) ...

EURAB EK kaip finansuojanti institucija: Rekomendacijos Europos Komisijai, 2006 gruodis: http://ec.europa.eu/research/eurab/pdf/eurab_scipub_report_recomm_dec06_en.pdf EK kaip finansuojanti institucija: Visi per EK programas remiami mokslininkai privalo paskelbti savo publikacijas AP talpykloje ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo publikavimo Talpinami publikavimui referuojamuose žurnaluose ir tarptautinėse konferencijose priimti straipsniai EK kaip tyrimus skatinanti institucija: Kiekvienoje FP7 programoje EK turėtų įtraukti AP reikalavimą ir teikti atitinkamą pagalbą (gaires, informaciją) mokslininkams Kaip politinė institucija: EK turi skatinti visas šalis nares palaikyti AP politiką

Europos sąjungos taryba Tarybos išvados dėl mokslinės informacijos prieigos, sklaidos ir išsaugojimo skaitmeniniame amžiuje, 2007 lapkritis: http://ec.europa.eu/research/infrastructures/pdf/97236_en.pdf Kviečia šalis nares stiprinti nacionalines strategijas ir struktūras prieigos, išsaugojimo ir sklaidos srityse. Rekomenduojama: per 2008 m. apsibrėžti aiškias politikas, numatyti finansus; per 2008 m. ir toliau viešinti valstybės finansuojamų mokslinių tyrimų prieigą per internetą be jokio mokesčio, įskaitant ir atvirą prieigą po tam tikro laikotarpio; iki 2010 m. užtikrinti, kad mokslinės informacijos talpyklos būtų palaikomos ir sąveikaujančios.

Europos mokslo taryba Europos mokslo tarybos nuostatos atviros prieigos klausimu, 2006 gruodis: http://erc.europa.eu/pdf/open-access.pdf Reikalauja, kad visos Europos mokslo tarybos finansuojamų mokslinių tyrimų ir projektų pagrindu parengtos ir recenzuotos publikacijos būtų patalpintos atitinkamose atviros prieigos talpyklose – PubMed Central, ArXiv ar institucinėse talpyklose ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paskelbimo. Europos mokslinių tyrimų taryba mano, kad yra labai svarbu, kad pirminiai duomenys būtų patalpinti atitinkamose talpyklose iškart po paskelbimo arba ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo paskelbimo datos.

Europos universitetų asociacija 2008 m. sausio 25 d. Europos universitetų asociacijos taryba paskelbė rekomendacijas : http://www.eua.be/fileadmin/user_upload/files/Policy_Positions/Recommendations_Open_Access_adopted_by_the_EUA_Council_on_26th_of_March_2008_final.pdf Universitetai turėtų vystyti institucines politikas ir strategijas, skatinančias mokslinių tyrimų rezultatų prieinamumą, didinančias jų matomumą, prieigą ir įtaką mokslui. Rekomenduojama kurti institucines talpyklas Universiteto institucinė politika turėti reikalauti, kad mokslininkai patalpintų savo publikacijas institucinėje talpykloje po paskelbimo Universitetas turi teikti pagalbą mokslininkui intelektinės nuosavybės bei autorių teisių klausimais Universiteto institucinė politika turėtų apibrėžti apmokėjimo autoriams klausimą, jei pasirenkamas kelias, kai autorius turi mokėti už paskelbimą AP

Mokslinius tyrimus atliekančių institucijų pozicija AP palaiko ir turi pasitvirtinę AP nuostatas daugelis mokslo institucijų visame pasaulyje: http://www.eprints.org/openaccess/policysignup/ AP institucinių talpyklų registras – viso 1157 http://roar.eprints.org/ Didžioji Britanija – 125 Vokietija – 94 Lenkija – 5 Ukraina – 5 Estija – 2 Bulgarija, Rumunija – po 1 Lietuva – 0

AP Lietuvoje - istorija AP sąjūdžio pradžia galima laikyti UNESCO inicijuotą ir 14 Lietuvos universitetų pradėtą projektą ETD informacinei sistemai sukurti, kuris vėliau peraugo į didesnius LABT projektus. 2003 m. VU Onkologijos institutas ir KMU biblioteka tapo BioMedCentral nariais ir pradėjo publikuoti straipsnius „auksinės“ AP portale BioMedCentral. 2005 m. LMBA surengė pirmąjį AP seminarą Vilniuje, kur pranešimus skaitė žymūs šios srities užsienio specialistai – Melissa Hagemann, Raym Crow, Lilian van der Vaart, Jean-Claude Guedon ir kiti. Į seminarą buvo sukviesti Švietimo ir mokslo ministerijos, universitetų mokslinių tyrimų centrų atstovai. 2005 m. LMBA kartu su VU biblioteka suorganizavo antrąjį seminarą VU Senato salėje „Atviros prieigos iniciatyva – revoliucija mokslinės produkcijos leidyboje?” 2008 m. gegužės 7 d. įvyko ŠMM inicijuotas ir kartu su LMBA suorganizuotas LT Vyriausybės rūmuose įvykęs pasitarimas AP reglamentavimo ES ir Lietuvoje klausimais.

AP Lietuvoje – požiūris AP neleidžia leidėjai, kurių žurnaluose skelbiuosi – NETIESA Tik 2% leidėjų oficialiai skelbia nepalaikantys AP AP neleis publikuotis prestižiniuose, pripažintuose žurnaluose – NETIESA Leidžiama publikuotis visur, tik prašoma patalpinti publikaciją į AP talpyklą AP yra niekaip nesusijusi su mokslo kokybe – NETIESA Galimybė publikuotis visuose mokslo žurnaluose išlaiko kokybę per recenzavimą AP žurnalus recenzuoja tie patys profesionalai, kaip ir ne AP žurnalus Jokios naudos iš AP – NETIESA Mokslininkui, jo institucijai, visuomenei nereikia mokėti už prieigą prie tyrimo, kurį jau finansavo, rezultatų prieigą Mokslininko prestižas – citavimas išauga 3 kartus Universiteto prestižas – mokslinių tyrimų rezultatai labiau matomi Leidėjo prestižas – jo publikacijos labiau matomos Moksliniai tyrimai nedubliuojami

AP Lietuvoje – ką turime daryti Informuoti mokslo bendruomenę apie atviros prieigos judėjimą, jo tikslus, privalumus ir palaikymo būtinybę. Supažindinti su: dabartine prieigos prie mokslinių publikacijų per prenumeruojamas duomenų bazes problema, leidėjų pozicijos atviros prieigos klausimu kaita, pagrindiniais europinių institucijų, palaikančių ir finansuojančių mokslą ir mokslinius tyrimus, dokumentais, reglamentuojančiais ar rekomenduojančiais atvirą prieigą.

AP Lietuvoje – ką turime daryti Suformuoti mokslinės informacijos prieigos ir sklaidos politiką Siekti pasivyti kitus AP remia Europos mokslinių tyrimų plėtrą skatinančios ir remiančios institucijos, kas skatina kurti AP politiką Lietuvoje Naudoti esamus praktikos pavyzdžius Sudaryti mokslininkams sąlygas talpinti savo mokslinių tyrimų rezultatus AP talpyklose