VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS VIETOS PLĖTROS STRATEGIJĄ ĮGYVENDINANČIŲ ASMENŲ MOKYMAS VšĮ EUROPOS REGIONINĖS POLITIKOS INSTITUTAS Lektorė Erika Ribašauskienė Kelmė, 2012 m. kovo 15 d.

SANTRUMPOS VVG - vietos veiklos grupė VPS – vietos plėtros strategija VP – vietos projektas EŽŪFKP - Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai KPP 2007-2013 m. – Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa

AKTUALUMAS Vietos veiklos grupių (VVG) veiklos vertinimas laikomas vienu iš svarbiausių jos vadybos elementų (Synthesis, 2006). 2007-2013 m. laikotarpiu vietos veiklos grupės gauna svarią finansinę paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), taigi tiek VVG veiklos, tiek vietos plėtros strategijos (VPS) įgyvendinimo vertinimo svarba dar labiau padidėja, nes būtina užtikrinti kuo efektyvesnį paramos lėšų panaudojimą.

MOKYMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI Tikslas – suteikti pagrindines žinias apie vietos veiklos grupės veiklos vertinimo metodus ir vietos plėtros strategijos įgyvendinimo stebėseną, siekiant sklandžiai, skaidriai ir efektyviai organizuoti jos įgyvendinimą. Uždaviniai: pagilinti žinias apie LEADER metodo principus susipažinti su VVG veiklos vertinimo pagrindiniais principais, modeliais, jų taikymo galimybėmis susipažinti su VPS įgyvendinimo stebėsenos pagrindiniais principais ir informacijos panaudojimo galimybėmis.

SĄVOKOS Monitoringas (angl. monitoring) - sistemingas (nuolatinis ar periodinis; sistemingai parinktose vietose) tam tikro svarbaus reiškinio (aplinkos taršos, žmogaus sveikatos būsenos, švietimo sistemos kokybės ir kt.) stebėjimas, renkant informaciją, reikalingą sistemos valdymui, reiškinių paieška ir aptikimas. Monitoringui dažnai priskiriamas ir po to sekantis tolimesnės raidos bei galimų poveikių prognozavimas. Monitoringui paprastai reikalingi kvalifikuoti žmonės, gebantys rinkti informaciją ir ją apibendrinti bei techninė įranga. Lietuvių kalboje monitoringas dar vadinamas ir stebėsena. Daug kur siūloma monitoringą vadinti stebėsena. Tačiau nemažai specialistų su tuo nesutinka, laiko tai netinkamu atitikmeniu. Prieštaravimai grindžiami tuo, kad dažnai monitoringas apima ne tik patį stebėjimą, bet ir susijusį prognozavimą, tam tikrų išvadų darymą. Tai yra, monitoringas dažnai yra daugiau, negu tik stebėjimas.

VVG VEIKLOS VERTINIMAS

LEADER IR PARTNERYSTĖ Įgyvendinant LEADER kaimo vietovėje susikuria partnerystė, galinti inicijuoti veiklą ir ją valdyti Konkrečioje teritorijoje partnerystė turi VIETOS VEIKLOS GRUPĖS (VVG) formą VVG veikia laikydamasi LR Konstitucijos, LR Asociacijų bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, savo veiklą grindžia įstatais

PARTNERYSTĖ REIKALINGA sujungti atskiras kaimo gyventojų grupių (kaimo bendruomenės, verslo ir viešojo sektoriaus atstovų) iniciatyvas vietos problemoms spręsti ryšiams tarp atskirų kaimo plėtros veikėjų užtikrinti naujam požiūriui į vietos išteklių (gamtinių, materialinių-finansinių ir žmogiškųjų) panaudojimą skatinti lankstesniam, labiau vietovės specifikai pritaikytam kaimo plėtros valdymui

Nacionalinė ir regioninė valdžia VVG VAIDMUO Nacionalinė ir regioninė valdžia Kaimo bendruomenės Vietos veiklos grupė Dialogas Sieja iniciatyvas ir interesus Rengia ir įgyvendina vietos plėtros strategiją

VVG TIKSLAI pagal savo veikos kompetenciją ir galimybes skatinti kaimo plėtrą atstovaujamame regione. Aktyviai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant regioninius kaimo plėtros planus bei programas telkti suinteresuotų vietos valdžios, verslo, nevyriausybinių ir kitų įstaigų bei organizacijų pastangas ieškant tinkamiausių sprendimų kaimo ekonominei ir socialinei gerovei kelti skatinti ir palaikyti vietines kaimo žmonių iniciatyvas verslo, gamtos apsaugos, švietimo, kultūros, socialinės paramos ir kitose srityse teikti pasiūlymus vietos ir nacionalinėms institucijoms bei organizacijoms dėl kaimo plėtros planų kūrimo ir įgyvendinimo organizuoti kaimo plėtros dalyvių švietimą ir mokymą organizuoti ir teikti paramą kaimo bendruomenių projektams ir iniciatyvoms įgyvendinti skatinti bendradarbiavimą su kitomis visuomeninėmis nacionalinėmis tarptautinėmis organizacijomis bei kitomis įstaigomis ir organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje ieškoti naujoviškų ir efektyvių būdų vietos žmogiškiesiems, kultūriniams, gamtiniams ir kitiems materialiems bei nematerialiems ištekliams panaudoti atstovaujamo regiono kaimo vietovių plėtrai

PAVYZDINĖ VVG ORGANIZACINĖ-ADMINISTRACINĖ STRUKTŪRA VALDYBA VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO VADOVAS Vietos projektų vertintojas, -ai Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo prižiūrėtojas Administratorius Viešųjų pirkimų komisija Ryšių su bendruomenėmis ir mokymų darbo grupė Ekonominės veiklos įvairinimo darbo grupė Kaimo atnaujinimo darbo grupė Tarptautinio bendradarbiavimo darbo grupė Finansininkas

ORGANIZACIJŲ VEIKLOS VERTINIMO TEORINIAI MODELIAI (1) Organizacijų veiklos vertinimo modeliai tebelaikomi vadybos teorijos naujove. Populiariausi iš jų: Subalansuotųjų rodiklių (Kaplan, Norton, 1996) (vertinimo aspektai: finansinis ir nefinansinis – klientų pasitekinimas, mokymasis ir inovacijos, procesai įmonės viduje) Valdymo pulto Veiklos prizmės Vertinimo matricos Paslaugų kokybės Nuolat kuriami nauji modeliai

ORGANIZACIJŲ VEIKLOS VERTINIMO TEORINIAI MODELIAI (2) Kito, pastaruoju metu populiarėjančio modelio, pavadinto ―Veiklos prizme autoriai siūlo išskirti visai kitokius vertinimo aspektus. Vertinant įmonės veiklą pagal jų modelį, veiklos vertinimo prizmės sienos - vertinimo aspektai - yra penki . Jie turi atspindėti atsakymus į šiuos klausimus (Neely, Adams, Kennerley, 2002): I aspektas. Suinteresuotų asmenų pasitenkinimas. Kas yra pagrindiniai įmonės veikla suinteresuoti asmenys, kokie jų poreikiai, lūkesčiai? II aspektas. Strategijos. Kokia strategija reikalinga įmonei, kad užtikrintų svarbiausių suinteresuotų asmenų poreikių ir lūkesčių patenkinimą? III aspektas. Veiksmai. Kokie veiksmai turi būti atlikti, kad strateginiai sprendimai būtų įgyvendinti? IV aspektas. Galimybės. Kokių galimybių reikia, kad būtų įvykdyti numatyti veiksmai? V aspektas. Suinteresuotų asmenų indėlis. Koks suinteresuotųjų asmenų indėlis?

ORGANIZACIJŲ VEIKLOS KOMPLEKSINIO VERTINIMO MODELIS (1) Atsiliepdami į praktinius organizacijų poreikius mokslininkai sukūrė atskirą veiklos vadybos teoriją ir jos atšaką - organizacijų veiklos kompleksinį vertinimą, kuri apjungė į vientisą metodologiją geriausius, praktikos patikrintus elementus, iš įvairių veiklos vertinimo būdų: tradicinės kontrolės, kuomet tikrinama, ar veikla atitinka standartus strateginio valdymo projektų vertinimo metodologijos nuomonių tyrimo ir t.t.

ORGANIZACIJŲ VEIKLOS KOMPLEKSINIO VERTINIMO MODELIS (2) Pagrindinis organizacijos veiklos kompleksinio vertinimo modelio uždavinys – pasiūlyti vadovams, kokius veiklos aspektus privaloma vertinti. Parenkant šiuos aspektus, kiekvieno modelio autoriai stengiasi išsiaiškinti, kokie tikslai ir sėkmės veiksniai, būdingi tos rūšies organizacijoms dabartiniu laikotarpiu. Apibendrinti veiklos tikslai bei sėkmės veiksniai dažniausiai ir siūlomi laikyti svarbiausiais vertinimo aspektais. Parenkama keletas tokių vertinimo aspektų (3–8) ir jie laikomi pagrindiniais kriterijais, pagal kuriuos sprendžiama, ar organizacija veikia gerai, ar blogai.

KOMPLEKSINIO VEIKLOS VERTINIMO MODELIO BRUOŽAI siekti veiklos vertinimą atspindėti ne atsitiktinai parinktais rodikliais, bet juos pasirinkti pagal tam tikrą sistemą, pagrįstą keletu veiklos vertinimo aspektų, ir juos išmatuojančių rodiklių, kurie turi būti parenkami glaudžiai susiejant juos su organizacijos veiklos sėkmės veiksniais bei konkrečiais strateginiais tikslais, išsikeltais vertinamuoju laikotarpiu naudoti kuo mažesnį rodiklių, charakterizuojančių veiklą, skaičių, kad esminių rodiklių analizės dėka galima būtų priimti konkrečios organizacijos valdymo tobulinimui svarbius sprendimus (pvz. populiarusis Subalansuotųjų rodiklių modelis, net ir didžiulėse korporacijose rekomenduoja visą įmonės veiklą stengtis įvertinti naudojant ne daugiau kaip 25–30 rodiklių)

VVG VEIKLOS VERTINIMO MODELIAI Nepaisant nuolat akcentuojamos VVG veiklos vertinimo svarbos, dar labai trūksta vertinimo modelių ir metodikų, pritaikytų tokiam specifiniam organizaciniam dariniui kaip VVG. Plačiausiai ES žinomas VVG veiklos vertinimo modelis, sukurtas Heimo Keränen (2003), skirtas suomių VVG savęs vertinimui, remiasi projektų vertinimo metodologija, paplitusia praeito amžiaus 7 dešimtmetyje, ir skirtas atskirų projektų vertinimui Pastaruoju metu vis plačiau taikoma, vertinant veiklą ne tik verslo, bet ir pelno nesiekiančiose organizacijose, įmonių veiklos kompleksinio vertinimo teorija. Ją VVG veiklos vertinimui adaptuoti rekomenduoja ir Europos Komisija ataskaitoje, pateikiančioje Leader plius programų įvertinimų sintezę (Synthesis, 2006)

KAM GALI BŪTI NAUDOJAMOS VERTINIMO IŠVADOS? Vertinimo tikslas – išmatuoti visus svarbiausius VVG veiklos aspektus ir to dėka surasti stipriąsias ir silpnąsias VVG veiklos puses išsiaiškinti kiek VVG narių veiksmai atitinka įvairiuose teisiniuose–normatyviniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus Tokia kompleksinė veiklos analizė padeda: suvokti, kas jau nuveikta, ir kur slypi veiklos tobulinimo rezervai gali būti naudojama tiek pačios VVG veiklos tobulinimo tikslams, tiek ir priimant sprendimus dėl VVG veiklos rėmimo ateityje, atsižvelgiant į jos veiklos apimtis ir kokybę per vertinamąjį laikotarpį

KOKIE VVG VEIKLOS VERTINIMO PRINCIPAI? VVG veiklos vertinimo modelis turėtų būti grindžiamas: bendraisiais VVG bei panašaus tipo organizacijų veiklos sėkmės veiksniais ES paramos 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu Lietuvos VVG keliamais reikalavimais VVG veiklos patirtimi

KOKIE PAGRINDINIAI VVG VEIKLOS SĖKMĖS VEIKSNIAI? Integruotos ir subalansuotos kaimo raidos siekis Pasirinktos vietos plėtros strategijos atitikimas regiono gyventojų poreikiams Kuo didesnės visuomenės dalies įtraukimas į VVG veiklą Idėjinė motyvacija, pasireiškianti darbu savanoriškais pagrindais, nesiekiant už jį atlygio Bendradarbiavimo su socialiniais-ekonominiais partneriais kokybė Vadybiniai ir administraciniai gebėjimai, valdant grupės veiklą VVG narių kompetencija, užtikrinanti jiems paskirtų užduočių atlikimą Sugebėjimas pritraukti veiklai reikalingas lėšas iš įvairių šaltinių Tarptautinių ir tarpregioninių ryšių dėka įgyjamos žinios bei iš kitų teritorijų pritraukiamos finansinės investicijos ir žmogiškieji ištekliai Noras mokytis ir lavinti įgūdžius Ryžtas diegti naujoves, naujovių diegimas grupės viduje Modifikuota pagal : Babravičienė, 2007; Gumbrevičienė, 2008; Hasanagas & Real, 2004; Liebler & Ferri, 2004; McDowell, 2003; OECD, 2006; Stakėnienė, 2007

VVG VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ MATRICA Vertinimo aspektai Visa VVG veikla Veikla skirta darniam vystymui lygioms galimybėms regioninei plėtrai informacinei visuomenei IŠTEKLIAI PROCESAS PASIEKTI REZULTATAI

SVARBIAUSI VVG VEIKLOS VERTINIMO ASPEKTAI IR VEIKSMAI JIEMS VALDYTI IŠTEKLIAI išteklių paieška gyventojų skatinimas domėtis ir dalyvauti kaimo raidos procesuose PROCESAS vadybos ir administravimo gebėjimų ugdymas naujų vadybos metodų diegimas bendradarbiavimo VVG viduje ir su išorės partneriais stiprinimas PASIEKTI REZULTATAI gyventojų lūkesčius ir poreikius atitinkančių strateginių tikslų parinkimas

IŠTEKLIŲ VERTINIMO ASPEKTAS Išteklių aspektas suprantamas kaip žmogiškųjų, finansinių ir materialiųjų išteklių, įtrauktų į VVG veiklą, kiekio ir kokybės vertinimas. Vertinant VVG veiklą išteklių aspektu siekiama išsiaiškinti, kaip pavyko į VVG iniciatyvas įtraukti vietos gyventojus ir užsienio bei kitų Lietuvos regionų atstovus, kiek žmonės motyvuoti dirbti iš idėjinių paskatų, negaudami už tai atlygio, kiek ir kokių rūšių išteklių pavyko gauti, analizuojama, ar tinkama jų struktūra, kokybė, ieškoma neišnaudotų rezervų.

PROCESO VERTINIMO ASPEKTAS Proceso vertinimo aspektas skirtas išsiaiškinti, kaip sekasi organizuoti VVG darbą, ir kokie VVG atliktos veiklos mastai. Šis vertinimo aspektas matuojamas VVG nuveiktų darbų, inicijuojant ir įgyvendinant įvairius projektus, apimtį ir visų procesų eigos sklandumą nusakančiais rodikliais, analizuojant, ar pavyksta laiku panaudoti turimas lėšas, bendradarbiavimo organizacijos viduje (ypač tarp VVG narių, atstovaujančių viešąjį ir privatų sektorių) ir su socialiniais-ekonominiais partneriais kokybę, vadybinius ir administracinius gebėjimus, valdant turimus žmogiškuosius, finansinius ir materialius išteklius.

PASIEKTŲ REZULTATŲ VERTINIMO ASPEKTAS Vertinant VVG veiklą pasiektų rezultatų aspektu turi būti siekiama išmatuoti svarbiausius VVG veiklos padarinius bei jų poveikį regiono ekonominei ir socialinei raidai. Atliekant vertinimą pagal šį VVG veiklos aspektą remiamasi sėkmingai įgyvendintų projektų skaičiumi, jų pasiekimų, rezultato ir poveikio dydžiu bei jo atitikimu planinėms užduotims.

SU KUO LYGINTI VVG VERTINIMO RODIKLIŲ REIKŠMES? (1) Atliekant VVG veiklos vertinimą iškyla dar vienas svarbus klausimas, susijęs su geros veiklos etalono pasirinkimu, nes joks vertinimas neįmanomas be palyginimo. Teigdami, kad VVG veikla gera ar bloga, o taip pat, kad ji pagerėjo ar pablogėjo, visada turime nurodyti, su kuo lyginame. Sisteminiu požiūriu egzistuoja tik trys, iš esmės skirtingi lyginimo tikslai: 1. palyginti naujas VVG veiklos charakteristikas su senomis, t. y. įvertinti savo pačios pasikeitimą per laiką 2. palyginti VVG veiklos charakteristikas su su kitų panašių VVG veiklos charakteristikomis 3. pasiektus rezultatus palyginti su planinėmis užduotimis arba nustatytais veiklos standartais

SU KUO LYGINTI VVG VERTINIMO RODIKLIŲ REIKŠMES? (2) Vertinimo aspektai Rodiklio reikšmės pasikeitimas lyginant su baziniais metais Rodiklio reikšmė lyginant su kitomis VVG Planinės rodiklio reikšmės įgyvendinimo procentas IŠTEKLIAI + PROCESAS PASIEKTI REZULTATAI Rezultatai laikytini pasiektais, jei planinės rodiklio reikšmės įgyvendinimo procentas ne mažesnis kaip 80 proc.

KAIP VERTINTI PLANINIŲ RODIKLIŲ REIKŠMIŲ ĮGYVENDINIMO POVEIKĮ? Planinių rodiklio reikšmių įgyvendinimo procentas Poveikis < 5 veiklos bankrotas 5-25 grėsmė veiklos tęstinumui 26-50 ženklus veiklos pablogėjimas 51-80 nedidelis veiklos pablogėjimas > 80 veiklos rezultatai pasiekti Modifikuota pagal : A. Wynne

VERTINIMO STRUKTŪRINĖS DALYS Kiekybinis vertinimas VVG kaupiami statistiniai duomenys, oficiali Lietuvos statistika Atliekama vertinimo rodiklių skaitinių reikšmių dydžio ir dinamikos analizė Kokybinis vertinimas VVG atstovaujamos teritorijos gyventojų apklausos duomenys

KADA ATLIKTI VERTINIMĄ? kasmet įpusėjus vietos plėtros strategijos įgyvendinimą (tarpinis vertinimas) baigus vietos plėtros strategijos įgyvendinimą (galutinis vertinimas)

VVG VEIKLOS VERTINIMO ATASKAITOS RENGIMO ETAPAI 1 etapas. VVG veiklą charakterizuojančių kiekybinių rodiklių analizė (surenkamos pagrindinių kiekybinių rodiklių skaitinės reikšmės ir atliekama pirminė jų pasikeitimų per analizuojamą veiklos laikotarpį analizė) 2 etapas. VVG veiklos kokybės analizė (šis etapas grindžiamas apklausa, kurios metu išreiškiama kiekvieno apklausos dalyvio asmeninė nuomonė apie VVG veiklą) 3 etapas. VVG veiklos specifikos išryškinimas (šiame vertinimo etape analizuojami kokybiniai rodikliai struktūrizuoti pagal horizontaliuosius ES struktūrinės paramos prioritetus (darnaus vystymo, lygių galimybių, regioninės plėtros, informacinės visuomenės) 4 etapas. VVG veiklos stiprybių ir silpnybių išsiaiškinimas (atliekama ankstesnių etapų metu surinktų kiekybinių ir kokybinių rodiklių reikšmių apibendrinta analizė. Jos metu atrenkami rodikliai signalizuojantys apie VVG veiklos silpnąsias ir stipriąsias puses. Veiklos silpnąsias puses nurodys rodikliai, kurių skaitinės reikšmės pablogėjo lyginant su praeitimi arba yra žymiai mažesnės nei kitose panašiose VVG, bei rodikliai, kurių faktinės reikšmės mažesnės už planines. Veiklos stipriąsias puses nurodys išteklių ir proceso aspektus charakterizuojantys rodikliai, kurių skaitinės reikšmės yra geresnės nei kitose panašiose VVG arba žymiai pagerėjo lyginant su praeitimi, bei pasiektų rezultatų rodikliai, kurių faktinės reikšmės atitinka planines užduotis)

VPS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI APSPRENDŽIANTYS VPS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS GAIRES Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programa, (2007). - http://www.zum.lt/min/ failai/Oficialus_KPP_2007-2013_bendroji_dalis_ final1vert LT. pdf Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos krypties ,,LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonės ,,Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ atrankos taisyklės patvirtintos LR Žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 12 d įsakymu. Nr. 3D-549 Bendrosios stebėsenos ir vertinimo sistemos vadovas, 2007 (The Common Monitoring and Evaluation Framework (CMEF), Guidance document, EC, Directorate General for Agriculture and Rural Development, 2007)

VPS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS KONSTRAVIMO PRINCIPAI KPP 2007-2013 m. įgyvendinimo priežiūros rodikliai Z VPS rodikliai N VPS rodikliai K VPS rodikliai KPP 2007-2013 m. IV krypties įgyvendinimo priežiūros rodikliai VPS įgyvendinimo priežiūros rodikliai VP įgyvendinimo priežiūros rodikliai VPS įgyvendinimo priežiūros rodikliai Z VP rodikliai N VP rodikliai K VP rodikliai

VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS RODIKLIAI (1) Eil. Nr.  Rodikliai Prieš VPS įgyvendinimą Po VPS įgyvendinimo 1. Vietos projektai, kuriems paramą skiria VVG pagal KPP 3 krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemones (vnt.):   1.1. Vietos projektai pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ 1.2. Vietos projektai pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ 1.3. Vietos projektai pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ 1.4. Vietos projektai pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ 1.5. Vietos projektai pagal kitas vietos plėtros strategijoje numatytas priemones (aiškiai išvardinkite priemones) 2. Paramos gavėjų skaičius (vnt.): 2.1. Paramos gavėjai pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ 2.2. Paramos gavėjai pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ 2.3. Paramos gavėjai pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ 2.4. Paramos gavėjai pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ 2.5. Paramos gavėjai pagal kitas vietos plėtros strategijoje numatytas priemones (aiškiai išvardykite priemones)

VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS RODIKLIAI (2) Eil. Nr.  Rodikliai Prieš VPS įgyvendinimą Po VPS įgyvendinimo 3. Bendra investicijų suma priemonei „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ (Lt):   3.1. Bendra investicijų suma vietos projektams, susijusiems su kaimo atnaujinimu 3.2. Bendra investicijų suma vietos projektams, susijusiems su kaimo paveldu 4. Kaimų (kaimo vietovių), kuriuose vykdomi kaimo atnaujinimo vietos projektai, skaičius (vnt.) 5. Rekonstruotų visuomeninės paskirties pastatų skaičius (vnt.) 6. Atnaujintų ir išsaugotų kaimo paveldo objektų skaičius (vnt.) 7. Atnaujintų ir išsaugotų kaimo kraštovaizdžio komponentų ir visuomeninės paskirties erdvių skaičius (vnt.) 8. Sukurtų darbo vietų skaičius (vnt.): 8.1. Sukurtų darbo vietų vyrams skaičius 8.2. Sukurtų darbo vietų moterims skaičius 8.3. Sukurtų darbo vietų jauniems (iki 30 metų) asmenims skaičius 9. Vietos projektų pobūdis (proc.): – pelno – ne pelno 10. Kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų rezultatais, skaičius (procentais nuo visų VVG teritorijos gyventojų) 11. Įsteigtų tradicinių amatų centrų skaičius (vnt.)

PRIEŽIŪROS RODIKLIAI priemonė ,,Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ Rodiklio tipas Rodiklis Matavimo vnt. Tikslas - reikšmė 2013 m. Produkto Kaimų, kuriuose vykdomi kaimo atnaujinimo ir plėtros projektai, skaičius kaimų skaičius Kaimo atnaujinimo projektų skaičius projektų skaičius pagal investicijų pobūdį: sutvarkyta ir (arba) sukurta viešųjų erdvių, išsaugota ir atnaujinta kultūrinio kraštovaizdžio komponentų, sutvarkyta privažiavimų pastatyta, rekonstruota, suremontuota, pritaikyta, sutvarkyta kaimo vietovėms svarbių statinių ar objektų įsteigta tradicinių amatų centrų Rezultato Kaimo gyventojų, kurie naudojasi pagerintomis paslaugomis, skaičius gyventojų skaičius Poveikio Padidėjęs vietos gyventojų pasitenkinimas kaimo aplinka, gyvenimo sąlygomis (kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų rezultatais dalis) gyventojų dalis, proc. Migracijos saldo* 1000 gyventojų * Migracijos saldo apskaičiuotas pagal formulę ((gyventojų skaičius (1/01/y+1)– gyventojų skaičius (1/01/y)) – (gimusių skaičius (y) – mirusių skaičius (y))) / vidutinio metinio gyventojų skaičiaus (y).

PRIEŽIŪROS RODIKLIAI priemonė ,,Kaimo gyventojų saviraiškos galimybių didinimas“ Rodiklio tipas Rodiklis Matavimo vnt. Tikslas - reikšmė 2013 m. Produkto Paramą gavusių projektų skaičius projektų skaičius pagal investicijų pobūdį: paremta socialinių, kultūrinių kaimo gyventojų ir organizacijų iniciatyvų paremta švietėjiškų, pažintinių kaimo gyventojų veiklų Rezultato Kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų rezultatais, skaičius gyventojų skaičius Poveikio Padidėjęs vietos gyventojų pasitenkinimas kaimo aplinka, gyvenimo sąlygomis (kaimo gyventojų, teigiančių, kad pagerėjo kaimo socialinė kultūrinė aplinka, dalis) gyventojų dalis, proc. Migracijos saldo* 1000 gyventojų

PRIEŽIŪROS RODIKLIAI priemonė ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ Rodiklio tipas Rodiklis Matavimo vnt. Tikslas - reikšmė 2013 m. Produkto Paramą gavusių mikroįmonių skaičius projektų skaičius pagal pareiškėjo statusą: juridinis asmuo fizinis asmuo pagal amžių: iki 30 metų 30 metų ir vyresni pagal įmonės rūšį: naujai įsteigtos jau veikiančios pagal investicijų pobūdį: paslaugoms amatams Rezultato Sukurtų darbo vietų skaičius iš viso* darbo vietų skaičius pagal lytį: vyrai moterys Poveikio Padidėjęs vietos gyventojų pasitenkinimas kaimo aplinka, gyvenimo sąlygomis (kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų rezultatais dalis) gyventojų dalis, proc.

LEADER PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KELMĖS RAJONE VERTINIMAS Laba diena. Esu Erika Ribašauskienė. Atstovauju Europos regioninės politikos institutą, kuris atliko LEADER programos įgyvendinimo Kelmės rajone vertinimą. VVG veiklos vertinimas laikomas vienu iš svarbiausių jos vadybos elementų, ypač 2007-2013 m. laikotarpiu ir ateityje siekiant sklandžiai, skaidriai ir efektyviai organizuoti vietos plėtros strategijų įgyvendinimą. Atliekant minėtą vertinimą buvo atlikta Kelmės rajono kaimo gyventojų apklausa, kuri buvo vykdoma įgyvendinant Kelmės krašto partnerystės VVG projektą finansuojamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės ,,Techninė pagalba“ veiklos sritį ,,Nacionalinis kaimo tinklas“. Pristatysiu apklausos rezultatus. Po pristatymo kviečiame klausti, dalyvauti diskusijoje. 40

Ar pagal LEADER + programą paremti projektai tolygiai pasiskirstė visoje VVG teritorijoje? Vertinant ar pagal bandomąją integruotą strategiją (LEADER + programa) paremti projektai tolygiai pasiskirstė visoje Kelmės krašto partnerystės VVG teritorijoje, 41 proc. respondentų nurodė, kad pagal bandomąją integruotą strategiją buvo paremti didesnės kaimo bendruomenių dalies projektai, 29 proc. – kad paremti tik kai kurių kaimo bendruomenių projektai. 41

Įvertinkite Jūsų vietovėje įgyvendintos LEADER + programos poveikį gyvenimo kokybei kaime: poveikis socialinei sričiai Poveikio aspektai Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %) labai didelis didelis vidutinis nežymus jokio nežinau A.Sukurta geresnė fizinė infrastruktūra (tvarkomi keliai, vandentiekis ir kt.) - 8,0 28,0 32,0 4,0 B. Sukurta geresnė socialinė infrastruktūra (steigiami/tvarkomi vaikų darželiai, mokyklos, stadionai ir kt.) 3,8 19,2 15,4 26,9 30,8 C. Mažesni emigruojančių (išvykstančių) iš kaimo srautai 3,7 22,2 14,8 55,6 D. Stipresnis bendruomeniškumo jausmas, aktyvesni vietos gyventojai 10,0 43,3 23,3 13,3 6,7 3,3 E. Didesnis vietinių laisvalaikio organizavimo iniciatyvų skaičius (organizuojamos šventės, jaunimo stovyklos, sporto renginiai ir kt.) 10,3 48,3 24,1 13,8 3,4 Apklausos rezultatai parodė, kad bandomosios integruotos strategijos (LEADER+ programa) įgyvendinimas turėjo labai didelį ir didelį poveikį tokiems socialinės srities aspektams kaip: vietinių laisvalaikio organizavimo iniciatyvų skaičiaus augimui, bendruomeniškumo jausmo stiprėjimui ir kaimo gyventojų aktyvumo augimui (nurodė atitinkamai 58,6 ir 53,3 proc. respondentų). Strategijos įgyvendinimas turėjo šiek tiek didesnį poveikį socialinės infrastruktūros gerėjimui, nei fizinės. 55,6 proc. respondentų nurodė, kad minėto dokumento įgyvendinimas neturėjo poveikio išvykstančių iš kaimo srautų mažėjimui. 42

Įvertinkite Jūsų vietovėje įgyvendintos LEADER + programos poveikį gyvenimo kokybei kaime: poveikis kultūrai Poveikio aspektai Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %) labai didelis didelis vidutinis nežymus jokio nežinau A. Organizuojami kultūriniai renginiai, meno kolektyvų veikla, kūrybinės dirbtuvės 6,7 33,3 36,7 16,7 3,3 B. Įsigyjamos kultūros veiklai reikalingos priemonės, stiprinama materialinė bazė 12,9 32,3 22,6 25,8 3,2 C. Plėtojamas tradicinis menas ir amatai (plėtojama kalvystė, audimas, pynimas ir kt.) 7,1 14,3 28,6 25,0 21,4 3,6 D. Atnaujinami ir šiuolaikiniams poreikiams pritaikomi kultūros paveldo objektai 3,7 29,6 18,5 25,9 E. Puoselėjamas nematerialus paveldas (saugojamos tarmės ir kt.) - 11,1 7,4 40,7 Analizuojant bandomosios integruotos strategijos poveikį kultūrai, matyti, kad strategijos įgyvendinimas turėjo labai didelį ir didelį poveikį kultūros veiklai reikalingų priemonių įsigyjimui ir materialinės bazės stiprinimui bei kultūrinių renginių, meno kolektyvų veikos, kūrybinių dirbtuvių organizavimui (nurodė atitinkamai 45,2 ir 40 proc. respondentų). Tuo tarpu 29,6 proc. respondentų nurodė, kad bandomosios integruotos strategijos įgyvendinimas neturėjo poveikio nematerialuas paveldo puoselėjimui. Vidutinis poveikis buvo tradicinio meno ir amatų plėtojimui. 43

Įvertinkite Jūsų vietovėje įgyvendintos LEADER + programos poveikį gyvenimo kokybei kaime: poveikis ekonomikai Poveikio aspektai Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %) labai didelis didelis vidutinis nežymus jokio nežinau A. Didesnės kaimo gyventojų pajamos - 23,1 46,2 7,7 B. Reklamuojamos vietos prekės ir paslaugos 11,5 42,3 26,9 C. Plėtojamas vietos turizmas 19,2 15,4 D. Sudarytos galimybės kaimo gyventojams dirbti ne žemės ūkio sektoriuje 6,9 20,7 44,8 27,6 E. Sudarytos geresnės sąlygos realizuoti vietos produktus (įrengiamos prekyvietės, amatų centrai, perdirbimo cechai ir kt.) 3,7 29,6 33,3 Ekonomikos srityje bandomosios integruotos strategijos įgyvendinimas turėjo tik nežymų poveikį, o didinant kaimo gyventojų pajamas, kaip nurodė respondentai, poveikio nebuvo jokio. 44

Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %) Įvertinkite Jūsų vietovėje įgyvendintos LEADER + programos poveikį gyvenimo kokybei kaime: poveikis aplinkai Poveikio aspektai Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %) labai didelis didelis vidutinis nežymus jokio nežinau A. Didesnė aplinkosauginė savimonė (savanorystė tvarkant aplinką, šiukšlių rūšiavimas ir kt.) 10,3 24,1 34,5 13,8 17,2 B. Plintantis ekologinis gyvenimo būdas(ekologinis ūkininkavimas, sveika gyvensena ir kt.) 7,1 21,4 28,6 32,1 10,7 C. Gerinamas kraštovaizdis (valomi vandens telkiniai, kertami krūmai, šienaujamos pakrantės ir kt.) - 33,3 30,0 6,7 D. Tausojami gamtos ištekliai (saugomos vertingos teritorijos, taupomas vanduo ir kt.) 18,5 25,9 29,6 E. Energetinių išteklių tausojimas (medžio, šiaudų granulių gamyba kurui, vėjo ir saulės energijos naudojimas ir kt.) 11,1 14,8 37,0 Aplinkos srityje labai didelį ir didelį poveikį bandomosios integruotos strategijos įgyvendinimas turėjo aplinkosauginės savimonės didinimui ir kraštovaizdžio gerinimui. Respondentų nuomone, jokio poveikio minėto dokumento įgyvendinimas neturėjo energetinių išteklių tausojimui. Apskritai poveikis aplinkos sričiai vertinamas nevienareikšmiai. 45

Įvertinkite pagrindinių gyvenimo kokybę kaime apibūdinančių sričių svarbą Jūsų vietovėje, įgyvendinant LEADER dabar ir ateityje Apklausos rezultatai rodo, kad skirtingai negu, įgyvendinant bandomąją integruotą strategiją, kai svarbiausia gyvenimo kokybę kaime lemiančia sritimi buvo socialinė sritis bei aplinka, ateityje net 82,8 proc. respondentų svarbiausia - prioritetinė gyvenimo kokybę kaime apibūdinančia sritimi pasirinko ekonomiką ir jos augimą. Be je, svarbos nepraranda ir socialinė sritis. Ją prioritetine sritimi ateičiai pasirinko 5 proc. punktais daugiau respondentų, palyginus su bandomosios integruotos strategijos įgyvendinimo laikotarpiu. Aplinką ir kultūrą, kaip labai svarbias gyvenimo kokybę kaime apibūdinančias sritis, nurodė atitinkamai 51,7 ir 41,9 proc. respondentų. Aplinkos, kaip prioritetinės srtities, pasirinkimo rezultatai ateityje atspindi tokį patį pasirinkimą kaip ir įgyvendinant bandomąją integruotą strategiją. Apklausos duomenimis, mažėja kultūros srities svarba. 46

Pasirinkusiųjų respondentų dalis, proc. Kokiems gyvenimo kokybės veiksniams ateityje turėtų būti skiriamas didžiausias finansavimas, įgyvendinant LEADER? SOCIALINĖ SRITIS Pasirinkusiųjų respondentų dalis, proc. 1. Fizinės infrastruktūros gerinimui (kelių, vandentiekio ir nuotekų tinklų tvarkymui ir kt.) 28,4  2. Bendruomeniškumo stiprinimui, kaimo gyventojų aktyvinimui 25,3  3. Socialinės infrastruktūros gerinimui (vaikų darželių, mokyklų, stadionų, aikštynų 15,8 4. Emigruojančių (išvykstančių) kaimo gyventojų srautų mažinimui 5. Vietinių laisvalaikio organizavimo iniciatyvų skaičiaus didinimui 14,7 Iš kiekvienos gyvenimo kokybę kaime apibūdinančios srities respondentai išskyrė ir aspektus, kuriems ateityje turėtų būti skiriamas didžiausias finansavimas. Ne mažiau kaip po ketvirtadalį respondentų prioritetiniais investavimo aspektais pasirinko: iš socialinės srities - fizinės infrastruktūros gerinimą ir bendruomeniškumo stiprinimą bei kaimo gyventojų aktyvinimą. 47

Pasirinkusiųjų respondentų dalis, proc. Kokiems gyvenimo kokybės veiksniams ateityje turėtų būti skiriamas didžiausias finansavimas, įgyvendinant LEADER? KULTŪRA Pasirinkusiųjų respondentų dalis, proc. 1. Meno kolektyvų materialinės bazės stiprinimui 26,3 2. Tradicinio meno ir amatų plėtojimui (kalvystės, audimo, pynimo plėtojimui ir kt.) 24,2 3. Kultūros paveldo objektų atnaujinimui ir pritaikymui šiuolaikiniams poreikiams 4. Kultūrinių renginių organizavimui 17,9 5. Nematerialaus paveldo puoselėjimui (tarmės saugojimui, senųjų vietovardžių, garvių pavadinimų rinkimui ir užrašymui ir kt.) 7,4 Iš kultūros srities – meno kolektyvų materialinės bazės stiprinimą, tradicinio meno ir amatų plėtojimą, kultūros paveldo objektų atnaujinimą ir pritaikymą šiuolaikiniams poreikiams. 48

Pasirinkusiųjų respondentų dalis, proc. Kokiems gyvenimo kokybės veiksniams ateityje turėtų būti skiriamas didžiausias finansavimas, įgyvendinant LEADER? EKONOMIKA Pasirinkusiųjų respondentų dalis, proc. 1. Kaimo gyventojų pajamų didinimui 30,4  2. Galimybių kaimo gyventojams dirbti ne žemės ūkio sektoriuje sudarymui 29,3  3. Geresnių sąlygų realizuoti vietos produktus sudarymui (prekyviečių, amatų centrų, perdirbimo cechų įrengimui ir kt.) 17,4 4. Vietos turizmo plėtojimui 14,1  5. Vietos prekių ir paslaugų reklamavimui 8,7 Iš ekonomikos – kaimo gyventojų pajamų didinimą ir galimybių kaimo gyventojams dirbti ne žemės ūkio sektoriuje sudarymą. 49

Pasirinkusiųjų respondentų dalis, proc. Kokiems gyvenimo kokybės veiksniams ateityje turėtų būti skiriamas didžiausias finansavimas, įgyvendinant LEADER? APLINKA Pasirinkusiųjų respondentų dalis, proc. 1. Kraštovaizdžio gerinimui (vandens telkinių valymui, krūmų kirtimui, pakrančių šienavimui ir kt.) 29,5 2. Aplinkosauginės savimonės didinimui (savanorystės tvarkant aplinką, šiukšlių rūšiavimo populiarinimui ir kt.) 27,4  3. Ekologinio gyvenimo būdo skatinimui (ekologinio ūkininkavimo, sveikos gyvensenos skatinimui ir kt.) 16,8  4. Energetinių išteklių tausojimui (medžio, šiaudų granulių naudojimui kuro gamybai, vėjo ir saulės energijos naudojimui ir kt.) 16,8 5. Gamtos išteklių tausojimui (gamtos požiūriu vertingos teritorijų saugojimui, vandens taupymui ir kt.) 9,5 Iš aplinkos srities – kraštovaizdžio gerinimą ir aplinkosauginės sąvimonės didinimą. 50

Kodėl svarbu skatinti kaimo bendruomenių verslumą? Analizuojant priežastis, kodėl reikia skatinti kaimo bendruomenių verslumą, matyti, kad kaimo bendruomenių verslumas vienodai svarbus tiek papildomų pajamų bendruomenės nariams užtikrinimui, tiek galimybių sudarymui kaimo bendruomenei kaupti lėšas savo veiklos tęstinumui. 51

Kaip VVG narių sudėtis ir jų aktyvumas leidžia atstovauti vietos gyventojų interesus? Apklausos rezultatai parodė, kad Kelmės karšto partnerystės VVG tinkamai įgyvendina partnerystės principus - 64,7 proc. respondentų nurodė, kad VVG atstovauja daugumos gyventojų VVG teritorijoje interesus. 52

Kaip VVG pavyko įtraukti kaimo gyventojus į vietos plėtros strategijos rengimą? Apklausos rezultatai parodė ne itin džiugią tendenciją, nes 58,8 respondentų, vertindami kaimo gyventojų aktyvumą ir jų įtraukimo į vietos plėtros strategijos rengimo procesą sėkmę, nurodė, kad gyventojai tik domėjosi strategijos rengimu, tačiau menkai jame dalyvavo. 53

Kokiu mastu VVG pavyksta įtraukti įvairias kaimo gyventojų grupes į projektinę veiklą? Vertinant įvairių kaimo gyventojų grupių įtraukti į projektinę veiklą, respondentai nurodė, kad tik dvi kaimo plėtros veikėjų grupės labai aktyviai ir gana aktyviai rengia vietos projektus. Tai kaimo bendruomenės bei kitos nevyriausybinės organizacijos (nurodė atitinkamai 56,2 ir 43,8 proc. respondentų) ir savivaldybė (atitinkamai 28,6 ir 60,7 proc.). Vangiausiai rengiant vietos projektus dalyvauja kiti kaimo gyventojai ir ūkininkai. Į vietos projektų rengimo procesą vis aktyviau įsitraukia vietos verslininkai. 33,3 proc. respondentų minėtą kaimo gyventojų grupę įvardijo kaip gana aktyviai dalyvaujančią projektinėje veikloje. 54

VVG veiklos efektyvumo vertinimas (1) Poveikio aspektai Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %) labai efektyvus efektyvus nei efektyvus, nei neefektyvus nelabai efektyvus neefektyvus nežinau Kaimo gyventojų informavimas apie VPS įgyvendinimą (VP paraiškų surinkimą, reikalavimus pareiškėjams ir kt.) 9,7 54,8 12,9 3,2 Su VPS įgyvendinimu susijusių darbų paskirstymas ir koordinavimas tarp VVG narių 6,2 50,0 12,5 15,6 3,1 VVG narių kvalifikacijos tobulinimas 9,4 56,2 - ES ir nacionalinės finansinės paramos panaudojimas 65,6 Respondentų buvo paprašyta įvertinti ir VVG veiklos efektyvumą. Apklausos rezultatai rodo, kad respondentai VVG veiklą įvertino, kaip efektyvią. Daugiausiai (65,6 proc.) respondentų nurodo, kad efektyvus ES ir nacionalinės paramos panaudojimas, o mažiausiai (43,8 proc.), kad efektyvus tarptautinis ir tarpteritorinis bendradarbiavimas. Kitus VVG veiklos aspektus, kaip vykdomus efektyviai, pasirinko apie 50 proc. respondentų. 55

VVG veiklos efektyvumo vertinimas (2) Poveikio aspektai Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %) labai efektyvus efektyvus nei efektyvus, nei neefektyvus nelabai efektyvus neefektyvus nežinau VVG įvaizdžio formavimas (internetinė svetainė, VVG ženklo sukūrimas ir kt.) 10,0 53,3 13,3 6,7 Visuomenės informavimas apie VVG veiklą 9,4 56,2 3,1 15,6 6,2 Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas 43,8 21,9 18,8 Dalyvavimas VVG tinkle 53,1 12,5 Dalyvavimas Lietuvos kaimo tinklo veikloje 50,0 Respondentų buvo paprašyta įvertinti ir VVG veiklos efektyvumą. Apklausos rezultatai rodo, kad respondentai VVG veiklą įvertino, kaip efektyvią. Daugiausiai (65,6 proc.) respondentų nurodo, kad efektyvus ES ir nacionalinės paramos panaudojimas, o mažiausiai (43,8 proc.), kad efektyvus tarptautinis ir tarpteritorinis bendradarbiavimas. Kitus VVG veiklos aspektus, kaip vykdomus efektyviai, pasirinko apie 50 proc. respondentų. 56

Ačiū už dėmesį!