Kalbos gebėjimų įtaka mokinių pasiekimams Parengta pagal tarptautinių tyrimų ataskaitas ir kt. medžiagą

Pasiekimų vertinimas

Kas yra tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai: PIRLS, TIMSS, PISA? PIRLS (Progress in International Reading Literacy Study) − tarptautinis ketvirtokų skaitymo gebėjimų tyrimas, pradėtas 2001 metais ir vykdomas kas 5 metus daugelyje pasaulio šalių. 2001 metų tyrime dalyvavo 35 šalys, 2006 metų – 40 šalių, 2011 metų – 45 šalys. Lietuva dalyvavo visuose trijuose tyrimuose. Tiriami vaikai, baigiantys pradinio ugdymo etapą (turintys ne mažiau nei 9,5 metų). Tyrimo tikslas – išsiaiškinti mokinių skaitymo pasiekimus (suprasti ir analizuoti tekstus) ir jų patirtį mokantis skaityti namuose ir mokykloje.

Kas yra tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai: PIRLS, TIMSS, PISA? TIMSS (Trends in International Mathematics and Science Study) – tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas,nuo 1995 metų kas 4 metus vykdomas daugelyje šalių. TIMSS tiriamasis objektas – ketvirtos ir aštuntos klasės mokinių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai bei jų kaita. 2011 m. tyrime TIMSS IV klasės mokinių matematikos ir gamtos mokslų žinioms tirti skirta 40 procentų tyrimo medžiagos, o pritaikymui ir gebėjimui pagrįsti – 60 procentų. VIII klasės mokinių matematikos ir gamtos mokslų žinioms tirti skirta 35 procentų tyrimo medžiagos, o pritaikymui ir gebėjimui pagrįsti – 65 procentai. Tokiu būdu pabrėžiamas mokymosi mokykloje tikslas – ne žinių kaupimas, o jų teikiama nauda tolesniam gyvenimui. 2011metais vyko ir PIRLS ir TIMSS ketvirtokų tyrimai, rezultatai leidžia surinkti kokybiškesnę ir visapusiškesnę informaciją.

Kas yra tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai: PIRLS, TIMSS, PISA? PISA (Programme For International Student Assessment) – Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas pradėtas 2000 metais, kurį vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD). Lietuva tyrime dalyvauja nuo 2006 metų. Nuo kitų tarptautinių tyrimų PISA skiriasi: tyrimo imtis paremta ne mokymosi klasėmis, o mokinių amžiumi; akcentuojamos tolesniame gyvenime naudingos žinios ir gebėjimai (neapsiribojant mokomaisiais dalykais); vyksta dažniau nei kiti tyrimai – kas 3 metai. 2009 m. vykdyto tyrimo pagrindinė tiriamoji sritis – skaitymo gebėjimai (matematiniam raštingumui ir gamtamoksliniam raštingumui skiriant mažiau dėmesio). Dalyvavo 74 šalys (OECD narės ir šalys partnerės).

PIRLS 2011 metų bendras skaitymo rezultatų pasiskirstymas Skalės viršuje Lietuvos pozicija Honkongas 571 Rusija 568 Suomija 567 Š.Airija 558 Lietuva (528 taškai) yra 26 pozicijoje iš 45, statistiškai reikšmingai aukščiau už PIRLS skalės vidurkį Bulgarija 532 N. Zelandija 531 Slovėnija 530 Austrija 529 LIETUVA 528 Australija 527 Lenkija 526 Skalės vidurkis 500

Skaitymo pobūdis ir teksto suvokimas Skaitymo paskirt. Teksto suvokimas Literatūrinei patirčiai įgyti (grožiniai tekstai) Informacijai gauti ir panaudoti (inform.teks-tai) Sutelkti dėmesį, rasti aiškiai pateiktą informaciją 20 proc. Daryti tiesiogines išvadas 30 proc. Interpretuoti ir integruoti idėjas bei informaciją Ištirti bei įvertinti turinį, kalbą bei teksto elementus 50 proc.

PIRLS 2011 Lietuvos skaitymo rezultatų kaita 528 -9 -15 2006 537 -6 2001 543

Grožinių ir informacinių tekstų skaitymo rezultatų kaita (PIRLS) Per paskutinį penkmetį Lietuvoje grožinių tekstų skaitymo pasiekimai smuko kur kas labiau nei informacinių. Grožinių tekstų skaitymo rezultatų kritimas statistiškai reikšmingas.

Teksto suvokimo procesų rezultatų kaita (PIRLS) Lietuvoje kur kas labiau smuko interpretavimo, integravimo, įvertinimo – dar vadinamų aukštesniaisiais gebėjimais – rezultatai. Rezultatų kritimas statistiškai reikšmingas.

Skaitymo pasiekimų lygmenis pasiekusios mokinių dalies kaita (PIRLS) Lietuvos rezultatai per paskutinį dešimtmetį statistiškai reikšmingai smuko visuose lygmenyse

Mergaičių ir berniukų skaitymo rezultatų kaita (PIRLS) Tolygiai prastėjant abiejų lyčių skaitymo rezultatams, berniukų ir mergaičių pasiekimų skirtumas išlieka bemaž stabilus

OECD PISA tyrimas 2009 Mokinių skaitymo gebėjimų matavimas – pagrindinė tiriamoji sritis – 54 proc. testo laiko. Matematinis raštingumas – 23 proc. testo laiko. Gamtamokslinis raštingumas – 23 proc. testo laiko. Pirmą kartą nuodugniai skaitymo gebėjimai tirti 2000 metais (Lietuva nedalyvavo). Lietuvos skaitymo gebėjimų rezultatų kaitą (2006 ir 2009 ) galima stebėti tik bendrųjų skaitymo gebėjimų srityje.

OECD PISA tyrimas 2009 Skaitymo gebėjimų apibrėžimas Tai gebėjimas suprasti, panaudoti ir apmąstyti rašytinius tekstus, siekiant įgyvendinti savo tikslus, plėsti žinias ir galimybes bei veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime. Skaitymas yra kur kas daugiau negu užrašytų žodžių iškodavimas ir tiesioginis jų supratimas. Tai ir bendras teksto supratimas, jo paaiškinimas, jo turinio ir formos apmąstymas, remiantis skaitytojo žiniomis apie pasaulį, ir savo nuomonės apie tai, kas buvo perskaityta, argumentavimas. PISA tyrime akcentuojamas skaitymas mokymuisi, o ne mokymasis skaityti. Todėl tyrime nėra matuojami patys elementariausi skaitymo gebėjimai.

PISA skaitymo gebėjimų samprata

Mokinių skaitymo gebėjimų pasiekimų lygmenys Lyg-muo Skalės taškai Mokinių dalis proc. 6 708 0,8 Daryti sudėtines išvadas,integruoti informaciją iš keleto tekstų, kelti hipotezes,kritiškai įvertinti... 5 626 7,8 Sieti giliai įterptą informaciją, vertinti ir kelti hipotezes pasinaudojant spec.įv.sričių žiniomis, detaliai suprasti nepažįst.turinio/formos tekstą ... 4 553 28,3 Interpretuoti, naudotis formaliomis ir bendr. žiniomis,tiksliai suprasti sudėtingus tekstus... 3 480 57,2 Apjungti, palyginti, paaiškinti informaciją, atpažinti ryšį, integruoti, rasti netiesiogią inform. 2 407 81,2 Nustatyti, daryti išvadas, palyginti ar supriešinti, įvardinti pagrindinę teksto mintį... 1a 335 94,3 Nustatyti aiškiai pateiktos inf.dalis, įvardinti pagr.temą, susieti teksto inf.su kasd. žiniomis 1b 262 98,9 Nustatyti vieną inform. dalį trump.tekste,nustatyti paprastus ryšius tarp gretimų inf.dalių

Skaitymo gebėjimų rezultatai (vieta šalių sąraše) 2006 PISA 1.Korėja – 556 2. Suomija – 547 3. Honkongas – 536 13. Estija – 501 OECD vidurkis 492 28. Latvija – 479 32. LIETUVA –470 39. Rusija – 440 57. Kirgizija – 285 2009 PISA Šanchajus – 556 2. Korėja – 539 3. Suomija – 536 13. Estija – 501 OECD vidurkis 493 30. Latvija – 484 40. LIETUVA –468 43. Rusija – 459 65. Kirgizija – 314

Bendrieji PISA skaitymo gebėjimų pasiekimai 2009 Lietuvoje vyrauja 2 ir 3 lygio pasiekimai (30% ir 28,6% mokinių), kai, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje panaši dalis mokinių pasiekia 4-ą lygį 5-ą lygį pasiekusių mokinių dalis: Lietuvoje – 2,8, Estijoje –5,4, Latvijoje – 2,9, Lenkijoje – 6,5% tik 6-as lygis visur yra retenybė (daugiausia jį pasiekusiųjų – 2,9 - yra Naujojoje Zelandijoje, Lietuvoje – 0,1, Estijoje – 0,6, Latvijoje – 0,1, Lenkijoje – 0,7 %). Lietuvoje aukščiausius – 5 ir 6 lygius – pasiekusių mokinių dalis drauge sudėjus nesudaro nei 3%.

Skaitymo gebėjimų PISA (2009) tyrimo duomenys Skaitymo gebėjimų PISA (2009) tyrimo duomenys pagal geriausius rezultatus Aukščiausius (pasiekę 5 ir aukštesnį lygmenį) pasiekimus demonstruoja 2,9 % Lietuvos mokinių (2006 m. – 4,4%) Geriausius rezultatus pasiekusių vaikinų skaičius sumažėjo 6%, Jų didžiausi pasiekimai – 439 taškai (2006 m. buvo 445) Geriausius rezultatus pasiekusių merginų padaugėjo 1%. Jų didžiausi pasiekimai – 498 taškai (2006 m. buvo 496)

Skaitymo gebėjimų rezultatų kaita OECD PISA PISA 2009 rezultatų pristatymas 20

Vaikinų ir merginų skaitymo pasiekimų pasiskirstymas (procentais) pagal gebėjimų lygius net 35% vaikinų nepasiekia 2 lygio, tuo tarpu tokių merginų yra tik 13%; 2-ą lygį pasiekusiųjų dalys panašios – apie 30%; 3, 4 ir 5 lygius pasiekusių merginų dalys yra gerokai didesnės ne vaikinų.

Lietuvos mokinių pasiekimų vidurkis pagal gebėjimų sritis Rasti informaciją – 476 Integruoti ir interpretuoti – 469 Vertinti – 463

Užduoties pavyzdys

Užduoties pavyzdys 3 klausimas: AUKŠTI PASTATAI Kuris iš pastatų 2 iliustracijoje buvo aukščiausias baigtas statyti pastatas tuo metu, kai buvo publikuotas žurnalo straipsnis? 2 klausimas: AUKŠTI PASTATAI Kokia informacija pateikta 1 iliustracijoje? A Skirtingų pastatų aukščių palyginimas. B Bendras įvairiuose miestuose esančių pastatų skaičius. C Pastatų, viršijančių tam tikrą aukštį, skaičius įvairiuose miestuose. D Informacija apie pastatų stilių skirtinguose miestuose. 3 klausimas: AUKŠTI PASTATAI Radisson SAS Plaza Osle, Norvegijoje, yra tiktai 117 metrų aukščio. Kodėl jis buvo įtrauktas į 2 iliustraciją?

Kaip rasti PISA skaitymo užduotis? NEC → Mokinių pasiekimų tyrimai → Tarptautiniai tyrimai → PISA → Leidiniai ir publikacijos → Pavyzdinės OECD PISA 2009 tyrimo užduotys → Skaitymo gebėjimų užduočių pavyzdžiai

Europos Tarybos Kalbų politikos skyriaus veikla (mokyklinio kalbos/ų ugdymo aspektas) 2006 metais buvo inicijuotas tarptautinis projektas, skirtas mokyklinio ugdymo kalbai/kalboms, ypatingą dėmesį atkreipiant į daugiakalbystę ir pagarbą kalbinei įvairovei mokyklos kontekste. 2007, 2008 ir 2009 organizuotos tarptautinės konferencijos, nagrinėjusios mokyklinio ugdymo kalbos/kalbų reikšmę mokant kitų dalykų, jų tarpusavio sąryšį. 2010 metais įvyko tarpvyriausybinis kalbų politikos forumas Ženevoje „Besimokančiųjų teisė į kokybišką ir užtikrinantį lygias galimybes švietimą – lingvistinių ir tarpkultūrinių komtepencijų reikšmė“. Jame suformuluota užduotis: sukurti bendrą kalbinio ugdymo diskursą, skirtą visiems mokytojams.

Europos Tarybos Kalbų politikos skyriaus veikla (mokyklinio kalbos/ų ugdymo aspektas) 2012 m. rugsėjo mėn. Strasbūre tarpvyriausybinis seminaras „Mokyklinės kalbos/kalbų ugdymas per visus dalykus“, įvadinis renginys 2013 m. tarpvyriausybinei konferencijai „Kalbiniai reikalavimai mokantis dalykų – gairės ugdymo turinio plėtrai“ („Language Requirements in Subject Learning – Frameworks for Curriculum Development“) . Pristatyta dviejų šalių patirtis: Norvegijos: nuo 2006 metų vykstanti ugdymo turinio kaita nukreipta į visų dalykų raštingumo gerinimą integruojant ir ugdant kalbinę kompetenciją; Šiaurės Vestfalijos žemės (Vokietija) vykdyto tyrimo „Kalbinė dimensija mokant ir mokantis gamtos srities dalykų“

Norintiems detaliau susipažinti su tyrimais, rekomendacijomis, kita medžiaga: www.nec.lt www.coe.int/lang Ačiū už dėmesį. Būkime kalbų ambasadoriai