Nauja politika ir nauja žiniasklaida Žiniasklaidos transformacijos procesai: Naujos technologijos, demokratizacija ir žiniasklaida Pilietinė visuomenė, politinė kultūra ir žiniasklaida Naujų iššūkių laimėtojai ir pralaimėjusieji

Technologinių sprendimų įtaka internetinės žiniasklaidos projektams Techologinis determinizmas: Technologiniai sprendimai žurnalistikoje: interaktyvumas kaip prielaida dalyvaujančios demokratijos principams realizuoti.

Internetas kaip politinės komunikacijos instrumentas: argumentai už ir prieš Utopinis pozityvizmas Negatyvizmas (negandos požiūris)

Utopinis pozityvizmas Lengviau bendraujama (su valdžios institucijomis ir tarpusavyje); Kiekybiškai daugiau politinės informacijos ir daugiau dalyvavimo formų (kanalų): Įvairūs informacijos šaltiniai (žurnalistinė ir nežurnalistinė informacija); Piliečių informuotumas, aktyvumas ir noras dalyvauti demokratiniuose procesuose. Technologinis išprusimas ir naujos vertybinės orientacijos (savi-realizacija?).

Dalyvavimo reikšmė mobilizacijos procese (…) Ilgalaikių tyrimų rezultatas: individai, dalyvaujantys daugelyje laisvo dalyvavimo principu veikiančių organizacijų, aktyviau nei kiti dalyvauja politinėje veikloje. Argumentas: narystė organizacijoje suaktyvina ir motyvuoja politiniam dalyvavimui (political participation).

Narystė grupėje išplečia interesų lauką (visuomenės reikalai tampa artimesni); Narystė suveda su kitokių interesų žmonėmis, todėl užsimezgę nauji kontaktai ir pažintys ir socialiniai ryšiai įtraukia individą į naujas veiklos formas, taip pat ir politika gali būti viena iš jų; Narystė automatiškai lavina socialinio bendravimo įgūdžius, taip pat ir vadovavimo gebėjimą, o tai labai vertintina politinėje sferoje; Tai kartu tampa ir nauju kanalu, kuriuo jis ar ji gali daryti veiksmus kurie lemtų politikų sprendimus. :

Informuotumo ir dalyvavimo ryšys

Mobilizacijos reikšmė politinei demokratijai: Organizacijos narys, kitaip nei ne narys, daug labiau laikys save lojaliu ir ištikimu piliečiu, daug aktyviau dalyvaus ir domėsis politika. Narystė, net ir tuo atveju kai nelaikoma kad ta narystė yra politiškai tikslinga, vis tiek veda prie labiau susipratusio piliečio. Pliuralizmas, net ir nebūtinai išraiškingas politinis pliuralizmas, yra svarbiausias politinės demokratijos elementas. S. Splichal – įvardintas “social democratization” procesas

Internetas kaip demokratinė arena Tradicinė žiniasklaida ir jos ribotumas (galimybės skleisti informaciją, “mechaninis informacijos ribotumas”: apimtys, laikas). Internete: Žemiausio lygio organizacijos (grassroots organizations) efektyviai konkuruoja su interesų grupėmis; Privalumai: lengviau sužadinami interesai (interajtyvumas ir kiti psichologinio poveikio mechanizmai, sužadinamas lojalumas), daugiau galimybių burtis į grupes ir sukurti pilietiškai angažuotą bendruomenę; Trūkumai: Internetinės laisvės išlygos (“dvejopo kapitalo” turėjimas).

Abipusės (responsive) komunikacijos galimybės Abipusės (responsive) komunikacijos galimybės. Galimybės abiem pusėms įsiklausyti į nuomones: Bendruomenės interesų tyrimai (apklausos, nuomonės ir reakcija į jas). “Poling” technologijos (pigu ir informatyvu);

Veikia stiprūs socialiniai ryšiai Veikia stiprūs socialiniai ryšiai. Galimybės sukurti globalią bendruomenę: Dalyvaujant ir įsitraukiant plečiasi akiratis, interesų ratas. Visa tai yra būtinos sąlygos demokratijai plėtotis. Vienas iš nedalyvavimo argumentų: piliečiai nėra pakankamai informuoti kad galėtų priimti sprendimus.

Saviorganizacijos principai: Neveikia komerciniai ir politiniai motyvai, nėra valdžios kontrolės; Nereikia leidimo tokioms organizacijoms formuotis; Atviras dalyvavimas (low barrier of entry).

Psichologiniai dalyvavimo motyvai: Artumas erdvės ir laiko požiūriu; Įtraukiami “home-bound” piliečiai; Tiesioginės diskusijos įtraukia daugiau individų nei galėtų bet kuri reali fizinė aplinka; Anonimiškumas leidžia nevaržomai reikšti mintis (išlaisvinanti sąlyga). Online journalism kaip “test-bed”. Gyvos ir veržlios diskusijos. Kritika (dominuojanti).

Informacijos daugialypiškumas sukuria sąlygas turėti labiau informuotą visuomenę (candidate Web sites, alternatyvūs Web sites) Galimybės sudominti ir į politinius procesus įtraukti jaunus žmones (žiniasklaidos vartojimo modeliai: jauni žmonės ir spauda?).

Dalyvavimo priklausomybė nuo formų prieinamumo: Daugiau dalyvavimo kanalų – geresnė kokybė (S. Verba).

Politinio dalyvavimo kanalai: (Verba and Nie, 1972) Institutional Corporate Direct action

Informal channel: two stage hypothesis, opinion leaders (mass media) Substitutional channel Ekonominės pasekmės: interaktyvumas, dalyvavimas, internetinio projekto kaita (Lietuvos rytas; 2002 balandžio mėn.)

Kritinės pastabos Demokratijos prielaida – universalumas (galimybės pasiekti ir naudoti) Interneto naudotojai: išprusę, aktyvūs, turintys gerą išsilavinimą, politiškai aktyvūs ir pilietiškai angažuoti. Ryškus atotrūkis tarp laimėtojų ir pralaiminčiųjų.

Vien tik prieinamumas nėra pakankama sąlyga pilietiniam dalyvavimui skatinti. Informacijos trūkumas nėra pagrindinė priežastis nedalyvavimui. Netikėjimas, kad galima keisti susidariusias situacijas (netikėjimas, nepasitikėjimas – atitinkamos politinės kultūros rezultatas).

Diskusijų forumai sutraukia panašiai mąstančius individus, todėl internetiniai pokalbiai veikiau primena nuomonių išsakymus, nei diskusijas. Anonimiškumas naikina atsakomybę.

Turinio analizė rodo, kad politiniams svarstymams internete būdinga (…): they are brief; reflect users' "pre-established partisan views" rather than an open-minded discussion between those of differing beliefs; majority of the messages were significantly sarcastic in tone; are short and the average number of "threads" is two; about two-thirds of messages reflected consensus among like-minded individuals rather than debate among those with substantially different views; about 30% of all messages involved "flaming“; much of what is debated in discussion groups does not involve politics at all.

Visa tai yra jau girdėta anksčiau. TV pakeitė politinės komunikacijos formą, tačiau nėra įrodymų, kad tai paveikė pilieičų dalyvavimą ( Bimber 1998d).

Tikėtina, kad naujos technologijos sustiprins egzistuojančią politinę sistemą, bet jos nepakeis.

The Internet and democracy: Social implications

The traditional media have limited democratizing power, because: They are controlled either by the state or a few large corporations (feudalization by the state/capital); They are dominated by professional communicators;

They are primarily one-way communication (“the spiral of silence”, “cultivation”): E. Noel-Noimann: žiniasklaidos valioje nustatyti, kas verta paviešinimo (viešoji dienotvarkė); problemų artikuliacija (siūlomi sprendimai ir analizės versijos, “slogans”); sukuria įsivaizdavimus, kurios nuomonės yra dominuojančios ir ką reikia palaikyti (nebūti izoliuotam, neprarasti paramos) “Puoselėjimas” Only a limited range of views are ever present (agenda-setting).

Proponents of the democratising function of the internet say: It is impossible for either state or large corporations to control it It gives everyone an equal voice It is necessarily dialogical communication It opens the way to the representation of all views

Išvados Online media are widely present They operate according to a different logics than offline media Nevertheless, the offline/online link is extremely important (helps to increase traffic in both versions) There are major questions about the long-term commercial viability of online media Online media are unlikely to transcend the limitations of offline media from the point of view of public life

Impact on journalism Authentic journalism New requirements: cognitive potential, multi-skilling; What is needed: reporting skills (good reporters first), text editing and layout (different versions of messages to be sent to different mediums: SMS; larger newsrooms; new teams; management must understand the use of ICT.

Freedom of access and freedom of expression on the Web are affecting professional journalism in the sense that the boundary between journalism and non-journalism are increasingly being blurred. Also, boundaries between the editorial and advertising are becoming less clear (“church – state” separation)

Some have even said that professional journalism is about to die, because in cyberspace anyone can practice journalism and become their own reporter, publisher, information provider and news disseminator.

This democratic nature of the Internet is at the heart of the process, but where will it take us? How will be know that the information which we are receiving is truly newsworthy?

M. Schudson: Each of us becoming our own journalist on the Web. What is most important? What is most interesting? Journalism re-envented