Ryšių su interesų grupėmis vadyba Organizacijų ryšiai Organizacijų publikos, interesų grupės Ryšių su įvairiomis interesų grupėmis - publikomis specifika 2009 Vilija Gudonienė

Publikos ir interesų grupės - apibrėžimai Šios sąvokos dažnai vartojamos kaip sinonimai, bet yra ir požiūris, kad jos skiriasi. Verslo literatūroje interesų grupės apibrėžiamos pagal jų santykį su organizacija. Publikos RSV literatūroje apibrėžiamos pagal jų santykį su pranešimais.

Apibrėžimai Freeman ( 1984. Strategic Management: A Stakeholder Approach. Boston: Pitman Publishing. )sako: Intereresų grupė “yra bet kuri grupė ar individas, kuris yra veikiamas ar pats gali paveikti organizacijos tikslų realizavimą.” “bet kuri apibrėžiama grupė ar individas nuo kurio priklauso organizacijos išlikimas ir egzistavimas”

Darbuotojai, klientai, akcininkai, tiekėjai yra svarbiausios organizacijos interesų grupės James Grunig taip apibrėžė interesų grupes ir publikas: Organizacijos pasirenka interesų grupes savo marketingo, įdarbinimo, investicijų programose, tačiau publikos atsiranda pačios ir pasirenka organizaciją kaip savo dėmesio objektą

Interesų grupės nustatomos priklausomai nuo: Priklausomybės nuo išteklių teorijos požiūriu Kocham ir Rubinstein interesų grupių apibrėžimas (pagal The future of exelence in public relations and communication management, 30 psl.): Interesų grupės nustatomos priklausomai nuo: Kiek svarbūs organizacijai jų turimi ištekliai Kiek tai susiję su rizika Kiek galios organizacijos atžvilgiu turi interesų grupė

Publika: Publikos yra tie, kurie priima organizacijos pranešimus ar pranešimus apie organizacija, ieško informacijos, kartais imasi veiksmų organizacijos atžvilgiu.

Interesų grupių nustatymo seka: (Brad L. Rawlins, IPR) Nustatyti visas interesų grupes pagal jų ryšius su organizacija Nustatyti jų prioritetus pagal tam tikrus požymius Nustatyti prioritetus priklausomai nuo situacijos Nustatyti prioritetus priklausomai nuo komunikacijos strategijos

Interesų grupės – tie, kas gali kažką prarasti ar laimėti Vilija Gudonienė

Kas gali būti interesų grupės (publikos): Žiniasklaida Akcininkai Investuotojai Konkurentai Tiekėjai Interesų grupės Bendruomenė (kaimynai) Tarptautinė bendruomenė Bankai, draudimo bendrovės Asociacijos Distributoriai Pirkėjai Valdžios insttitucijos Kontroliuojančios institucijos Akademinė bendruomenė Profsąjungos Vadovybė Darbuotojai Darbuotojų šeimos Vilija Gudonienė

Publikų klasifikavimas (pagal J.Grunig irT.Hunt) Įgalinančios Funkcinės Normatyvinės Įvairios Vilija Gudonienė

Įgalinančios, funkcinės Įgalinančios – tie kas turi galios ir galimybę kontroliuoti organizaciją. Jų dėka organizacija turi išteklius ir teisę veikti, jei tokie ryšiai susilpnėja ar nutrūksta, gali būti atitraukti ištekliai, organizacijos veikla apribota. Funkciniai ryšiai svarbūs organizacijos funkcionavimui. Įeinančios funkcijos – suteikia darbo jėgos ir kitus išteklius gamybai ar kitai veiklai. Išeinančios – susieja su tais, kurie vartoja produktą ar paslaugas

Normatyvinės, įvairios Normatyvinės yra asociacijos ar grupės su kuriomis organizacija turi bendrą interesą, panašias vertybes, tikslus ar problemas. Dažnai apima konkurentus, kurie priklauso šakinėms ar profesinėms asociacijoms Įvairiais ryšiais susijusias interesų grupes sunkiausia nustatyti, nes apima tuos, kurie neturi dažnų santykių su organizacija, bet dažniausiai įsitraukia priklausomai nuo organizacijos veiklos ar elgesio. Dažniausiai atsiranda krizinių situacijų metu. Apima žiniasklaidą, bendruomenes, aktyvistus ir pan.

Antrasis žingsnis:Publikų prioritetai Vilija Gudonienė

Prioritetų nustatymas Vilija Gudonienė

Publikų prioritetai priklauso nuo legitimumo, galios, poreikio (Mitchell, Agle, and Wood) Legitimumas priklauso nuo to ar interesų grupė turi teisinius, moralinius ar kitus motyvuotus reikalavimus, kurie gali turėti įtakos organizacijos veiklai, elgesiui, krypčiai, rezultatams. Interesų grupės dažnai yra tie, kurie prisiima riziką, nes investavo į organizaciją finansinį, žmogiškąjį kapitalą ar ką nors vertinga (Clarkson, M. 1994. “A Risk Based Model of Stakeholder Theory.” Proceedings of the Second Toronto Conference on Stakeholder Theory.)

Etzioni’s galios klasifikacija: Interesų grupės turi galios, kai gali priversti kitą pusę priimti sprendimus, kurių pati ji nedarytų Etzioni’s galios klasifikacija: Prievartos galia remiasi fiziniais ištekliais Utilitarinė galia remiasi finansiniais ar materialiais ištekliais Normatyvinė galia remiasi simboliniais ištekliais. (Etzioni, A. (1964). Modern Organizations. Englewood Cliffs, N.J.: Prentice-Hall.)

Poreikis/Skuba Poreikis/Skuba egzistuoja dviem atvejais: (1) Kai ryšiai ar reikalavimai priklauso nuo laiko (2) Kai tas ryšys ar reikalavimas yra labai svarbus interesų grupei

Interesų grupių prioritetai pagal aptartus atributus: legitimumo, galios, skubos

Latentinės interesų grupės turi tik vieną atributą, jos mažiau svarbios organizacijai Jos gali būti apibrėžiamos kaip “snaudžiančios”, savarankiškos, reikalaujančios. Snaudžiančios(dormant) –turi galios, bet jų reikalavimai neturi legitimumo ar skubos, būtino poreikio, todėl galia neišnaudojama Savarankiškos (discretionary)– turi legitimumą, bet neturi galios daryti poveikį ar skubaus, būtino poreikio, todėl dažniausiai pasikliauna gera organizacijos valia nei imasi spaudimo. Reikalaujantys (demanding) – skubus, svarbus poreikis, bet nei galios nei legitimumo.

Turintys lūkesčių ( du atributai) Svarbūs (dominant)- turi galios ir legitimumą, kadangi jie gali kelti reikalavimus ir imtis veiksmų, sulaukia daug dėmesio Priklausomi (dependent) – turi legitimumo ir skubių svarbių poreikių, kurie priklauso nuo organizacijos.. Pavojingi (dangerous)– turi galios ir svarbių poreikių, tačiau neturi legitimumo, pvz. aktyvistų grupės.

Trys kintamieji: santykis su problema, problemos suvokimas, suvaržymas Trečiasis žingsnis: Suinteresuotų grupių klasifikavimas pagal situaciją (publikų nustatymas) Trys kintamieji: santykis su problema, problemos suvokimas, suvaržymas        Nepublikos (nesusieti su problema, nesuvokia ir nieko nedaro)    Latentinė (potenciali ) publika (tinka tik pirmoji charakteristika siejasi su problema) Sąmoninga, suvokianti, suinteresuota publika (siejasi ir suvokia problemos egzistavimą) charakteristikos) Aktyvi publika (tinka visos trys charakteristikos susieti, suvokia, nesijaučia suvaržyti)   Kurios interesų grupės komunikuos aktyviai, pasyviai, ar visai nereaguos Vilija Gudonienė

Apatiški – nerūpi jokie klausimai, problemos Trečiasis žingsnis: Suinteresuotų grupių klasifikavimas pagal situaciją (publikų nustatymas) Apatiški – nerūpi jokie klausimai, problemos Vienos problemos suinteresuota publika (neaktualu visai visuomenei) “Karštų problemų” publika – rūpi tai, kas gali būti aktualu visiems Plataus interesų rato publika – rūpi daugelis klausimų Vilija Gudonienė

Ketvirtas žingsnis: Prioritetai pagal komunikacijos strategijas Šalininkai – įtraukiami į paramos akcijas, pranešimai turi skatinti veiksmus Pasyvūs – nelinkę įsitraukti. Pranešimai turi skatinti susidomėjimą. Priešiški – reikia naudoti konfliktų sprendimų strategiją (geriausiai win-win) Apatiški – galima visai juos ignotuoti, bet geriau bandyti įtraukti

Požymiai, svarbūs publikų klasifikavimui: Prieiga prie resursų – informacijos, fondų, išsilavinimo, edukacinių programų, žiniasklaidos Diskursyviniai ryšiai – kiek dalinasi informacija, idėjomis, diskutuoja su kitais, kitomis grupėmis Legitimumas – kokias turi galias ir teises komunikuoti ir veikti Vilija Gudonienė

Kai kurios publikų charakteristikos Apribota – priėjimas prie informacijos resursų priklauso nuo kitų Kooperuota – priklauso organizacijoms, turi prieigą prie informacijos, veikia įstatymo rėmuose Kritiška – nepatenkinta padėtimi (menkesnė prieiga prie inf. resursų), siekia kooperuotis Pasitraukusi – nesiekia galios, kai reikia naudojasi resursais, bet nesistengia komunikuoti Vilija Gudonienė

Trijų rūšių publikos naudojamos komunikacijos procese: pagrindinės, tarpininkaujačios, įtakingos (Wilson, L. 2005. Strategic Program Planning for Effective Public Relations Campaigns.) Pagrindinės, kurių dalyvavimas ir bendradarbiavimas reikalingas organizacijos tikslams pasiekti, jų didžiausias prioritetas. Tarpininkaujančios perduoda informaciją pagrindinėms, yra nuomonių lyderiai (pvz. žiniasklaida) Įtakingos – gali būti tarpininkaujančios, gali veikti organizacijos labui ar prieš. Jų nuomonė gali būti svarbesnė, nei pats RSV pranešimas.

In all stakeholder management activities, the first essential is to identify the stakeholder groups. http://theclarityconcept.pbwiki.com/