doc. Oleg Fedosiuk Olfed@mruni.lt This presentation will probably involve audience discussion, which will create action items. Use PowerPoint to keep track of these action items during your presentation In Slide Show, click on the right mouse button Select “Meeting Minder” Select the “Action Items” tab Type in action items as they come up Click OK to dismiss this box This will automatically create an Action Item slide at the end of your presentation with your points entered. Baudžiamoji teisė (specialioji dalis) Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius) taip pat pavojingi žmogaus gyvybei ir sveikatai (BK XIX skyrius) doc. Oleg Fedosiuk Olfed@mruni.lt

Sveikatos baudžiamoji teisinė apsauga BK XVIII skyrius kriminalizuoja įvairaus sunkumo sveikatos sutrikdymus. Tyčinės veikos: Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.) Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus (BK 136 str.) Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.) Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.) Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str.) Neatsargios veikos: Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 137 str.) Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 139 str.)

Įvairaus sunkumo sveikatos sutrikdymų sudėtys apibūdinamos šiais bendrais požymiais: Įstatymo saugoma vertybė – žmogaus sveikata. Nukentėjusysis – bet kurio amžiaus žmogus. Veika – neteisėtas žalingas fizinis poveikiu kito žmogaus organizmui (mechaninis, terminis, biologinis, cheminis ir kt.). Padariniai – sveikatos sutrikdymas arba, kaip minimumas, fizinis skausmas. Priežastinis ryšis tarp veikos ir padarinių Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi būti ne mažesnis kaip 16 metų, o už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą – 14 metų. Subjektyvieji požymiai: pakaltinamumas ir kaltė (tyčia ir neatsargumas). BK 135 ir 138 straipsnių antrosios dalys numato sunkaus ir nesunkaus tyčinių sveikatos sutrikdymų kvalifikuotas sudėtis. Kvalifikuojantys požymiai yra tokie pat kaip ir nužudymo atveju.

Sveikatos sutrikdymo samprata Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 “Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo” // Žinios, 2003.05.30, Nr. 52 -2357, Sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas - tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas - tai organizmo funkcijų sutrikdymas.

Sveikatos sutrikdymų klasifikavimas pagal sunkumą Sveikatos sutrikdymai būna trijų rūšių: Sunkūs (BK 135 ir 137 str.) Nesunkūs (BK 138 ir 139 str.) Nežymūs (BK 140 str.) Baudžiamoji atsakomybė taip pat numatyta už tyčinį fizinio skausmo sukėlimą (BK 140 str.) Sveikatos sutrikdymo sunkumas baudžiamosiose bylose nustatomas pagal specialisto išvadą. Specialistas savo ruožtu vadovaujasi teisiniais požymiais, nurodytais atitinkamuose BK straipsniuose ir jų medicininiais aiškinimais, kurie pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakyme Nr. V-298/158/A1-86 “Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo”.

Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą abortą Lietuvos Respublikoje abortai nėra uždrausti. Abortų atlikimo tvarka nustatyta LR Sveikatos apsaugos ministerijos 1994 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 50 “Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos” // Žinios, 1994.03.09, Nr.: 18 – 299 Tačiau baudžiamoji atsakomybė už aborto padarymą kyla ne už bet kokių, o už svarbiausių šios tvarkos nuostatų pažeidimą.

Nustatant baudžiamąją atsakomybę atsižvelgta į šias neštumo nutraukimo tvarkos nuostatas: Moteriai pageidaujant, leidžiama nutraukti nėštumą iki 12 savaičių, jei nėra šiai operacijai kontraindikacijų. Didesnį nei 12 sav. nėštumą leidžiama nutraukti, kai jis gresia moters gyvybei ir sveikatai (1.1 p.) Kontraindikacijos nėštumui nutraukti: ūmūs ir poūmiai genitalijų uždegimai; ūmūs ir poūmiai kitos lokalizacijos uždegimai; ūmios infekcinės ligos. Nėštumo nutraukimo operaciją leidžiama atlikti tik išgydžius šias ligas (1.2 p.) Visais atvejais nėštumas gali būti nutraukiamas tik stacionaro ginekologijos skyriuje (1.3 p.)

Neteisėtas abortas (BK 142 str Neteisėtas abortas (BK 142 str.) apibendrinta nusikaltimo sudėties struktūra Objektyvieji požymiai Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – nėščios moters sveikata, papildoma – nėštumo nutraukimo operacijų darymo nustatyta tvarka Nukentėjusysis – nėščia moteris Veika – neteisėtas abortas (bet kokiu būdu atliekama nėštumo nutraukimo operacija moters prašymu). Kiekvienai BK 142 str. numatytai nusikaltimo rūšiai būdingi skirtingi neteisėtumo požymiai. Padariniai – vaisiaus pašalinimas iš moters organizmo Priežastinis ryšis tarp nėštumo nutraukimo operacijos ir vaisiaus pašalinimo iš moters organizmo Atsakomybėn trauktinas asmens – tai asmuo, padaręs nėštumo nutraukimo operaciją. BK 142 str. 1 ir 2 dalyse minimi specialieji tokio asmens požymiai (gydytojas, sveikatos priežiūros specialistas). Pagal BK 143 str. 3 d. atsako bet kuris asmuo, turintis 16 metų. Moteris, kuriai padarytas abortas kartu su kaltininku pagal BK 142 str. neatsako.

Neteisėtas abortas (BK 142 str Neteisėtas abortas (BK 142 str.) apibendrinta nusikaltimo sudėties struktūra Subjektyvieji požymiai Pakaltinamumas Kaltė - tiesioginė tyčia Kaltininkas supranta, kad neteisėtai daro aborto nutraukimo operaciją, numato, kad dėl jo neteisėtų veiksmų iš moters organizmo bus pašalintas vaisius, ir šių padarinių nori

Neteisėtas abortas (BK 142 str. 1 d.) pagrindinė nusikaltimo sudėtis Specifiniai šios rūšies neteisėto aborto požymiai: Nėštumo nutraukimo operaciją daro gydytojas, turintis teisę daryti aborto operacijas Aborto neteisėtumą (ir jo pavojingumą) rodo dvi alternatyvios aplinkybės: 1) buvo kontraindikacijų abortui arba 2) operacija padaryta ne sveikatos priežiūros įstaigoje

Neteisėtas abortas (BK 142 str. 2 d.) kvalifikuota nusikaltimo sudėtis Specifiniai šios rūšies neteisėto aborto požymiai: Neteisėtą abortą padaro sveikatos priežiūros specialistas, neturintis teisės daryti aborto operacijos Operacija atliekama sveikatos priežiūros įstaigoje Šios veikos padidintą pavojingumą rodo faktas, kad operaciją daro ne akušeris-ginekologas, bet kitos srities medikas

Neteisėtas abortas (BK 142 str. 3d Neteisėtas abortas (BK 142 str. 3d.) itin kvalifikuota nusikaltimo sudėtis Pagal BK 142 str. 3 d. veika kvalifikuojama esant šiems atvejams: Neteisėtą abortą padaro asmuo, kuris iš viso nėra sveikatos priežiūros specialistas. Neteisėtą abortą padaro sveikatos priežiūros specialistas, bet neturintis teisės daryti aborto operacijos, be to ne sveikatos priežiūros įstaigoje Laikoma, kad tai yra pavojingiausia neteisėto aborto rūšis

Neteisėto aborto, sukėlusio moters mirtį arba sveikatos sutrikdymą, kvalifikavimas Neteisėtas abortas, sukėlęs moters mirtį arba sveikatos sutrikdymą, kvalifikuojamas iš sutapties. Atsižvelgiant į kaltės formą bei kilusių padarinių sunkumą, be neteisėto aborto padarymo (BK 142 str.) kaltininkui taip pat inkriminuotinas: 1) nėščios moters nužudymas (BK 129 str. 2 d.) arba neatsargus gyvybės atėmimas (BK 132 str.) arba 2) tyčinis sveikatos sutrikdymas nėščiai moteriai (BK 135 str. 2 d., 138 str. 2 d.) arba sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 139 str.) Neštumo nutraukimas šiuo atveju negali būti traktuojamas kaip sveikatos sutrikdymo požymis. Sveikatos sutrikdymo turinį šiuo atveju sudaro dėl aborto kilusi kitokio pobūdžio žala sveikatai

Įstatymo saugoma vertybė – žmogaus gyvybė Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei (BK 144 str.) Objektyvieji požymiai Įstatymo saugoma vertybė – žmogaus gyvybė Nukentėjusysis – žmogus, kurio gyvybei gresia pavojus ir kuriam reikia pagalbos, kad jis šio pavojaus išvengtų. Veika – nesuteikimas pirmos pagalbos nukentėjusiajam turint tokią galimybę Atsakomybėn trauktino asmens amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Tokiam asmeniui būdingi ir specialieji požymiai: a) asmuo, turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju arba b) asmuo, kuris pats sukėlė tą pavojų nukentėjusiajam. Baigtumas – nuo veikos padarymo momento (formalioji sudėtis)

Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei (BK 144 str Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei (BK 144 str.) Subjektyvieji požymiai Pakaltinamumas Kaltė - tiesioginė tyčia Kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat supranta, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo

Baudžiamoji atsakomybė už psichinės prievartos panaudojimą BK nustato atsakomybę už: Grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.) Žmogaus terorizavimą (BK 145 str. 2 d.) Norint suprasti šių normų turinį, būtina panagrinėti bendruosius psichinės prievartos požymius

Psichinės prievartos samprata Psichinę prievartą žyminčių teisinių sąvokų tinklas Psichinis prievarta Psichinis smurtas Grasinimas Bauginimas Terorizavimas Šantažas

Psichinės prievartos kriminalizavimo būdai Psichinė prievarta kaip atskira nusikalstama veika (delicta sui generis). Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.) Žmogaus terorizavimas (BK 145 str. 2 d.) Psichinė prievarta kaip vertimo elgtis prieš savo valią priemonė. Plėšimas (BK 180 str.), turto prievartavimas (BK 181 str.), išžaginimas (BK 149 str.), seksualinis prievartavimas (BK 150 str.), privertimas lytiškai santykiauti (BK 151 str.), įtraukimas į prostituciją (BK 308 str. 2 d.) ir kt.

Psichinės prievartos samprata Definicija Psichinė prievarta – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Psichinė prievarta pasireiškia kaip įvairaus turinio grasinimai

Psichinės prievartos sampratos elementai Bauginamoji paskirtis Pavojingumas Išraiškos įvairovė Tyčinė kaltė Realumas

Bauginamoji paskirtis ir pavojingumas Psichinė prievarta – tai poveikis psichikai keliant arba palaikant esamą baimę Psichinė prievarta – tai toks bauginamasis poveikis psichikai, kuris negali būti toleruojamas socialinio gyvenimo kontekste Pavojingumas – tai materialus (neformalus) psichinės prievartos elementas. Šiuo aspektu tam tikro bauginimo atvejo pripažinimas ar nepripažinimas prievarta didele dalimi priklauso nuo veiką kvalifikuojančio pareigūno teisinės sąmonės, konkretaus įvykio konteksto.

Pavojingumas

Grasinimo turinio įvairovė Grasinama gali būti tiek neteisėtais (smurtiniais, žalingais) veiksmais, bet ir teisėtais: pranešti teisėsaugos institucijoms tikrą informaciją apie padarytą įstatymo pažeidimą, paviešinti tikrą informaciją apie įmonės blogą finansinę būklę, praduoti civilinį ieškinį ir pan. Tokių “teisėtų veiksmų” pripažinimą psichine prievarta lemia neteisėti kaltininko tikslai (gauti turtinės naudos, patenkinti seksualinę aistrą ir pan.).

Psichinės prievartos išreiškimo būdai Psichinis bauginantis poveikis gali būti išreikštas įvairiai: žodžiu raštu; tam tikru kitu elgesiu: gestais, mimika, garsiu rėkimu, ginklo, peilio ar kito panašios paskirties daikto rodymu, turto naikinimu, sistemingais naktiniais skambučiais, asmens atviru sekimu, važiavimu labai dideliu greičiu, tuo bauginant keleivį, baimę keliančios aplinkos sukūrimu. Tokiais atvejais konstatuojant ar atmetant grasinimo buvimo faktą, labai svarbu įvertinti įvykio kontekstą.

Psichinės prievartos išreiškimo būdai (2) Pabrėžtina tai, kad fizinis smurtas kaip žmogaus mušimas, kankinimas, laikymas nelaisvėje ir kiti panašūs smurto veiksmai taip pat gali būti bauginamosios paskirties ir traktuojami kaip psichinė prievarta.

Psichinės prievartos samprata Subjektyvieji požymiai: Tyčia - grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę ar ją palaikydamas, ir nori taip elgtis.

Grasinimo realumas Baudžiamojoje teisėje laikomasi nuostatos, kad juridinę reikšmę turi tik realūs grasinimai. Ši nuostata atsirado dėl to, kad yra rizika, jog nerimtai ištarti žodžiai, pajuokavimas ar kitas panašus elgesys bus klaidingai suvoktas kaip grasinimas. Yra keletas mokslinių požiūrių į tai, koks grasinimas yra realus.

Grasinimo realumo koncepcijos Paminėtinos dvi grasinimo realumo koncepcijos: 1) įvairios realumo - įgyvendinamumo koncepcijos 2) realumo – tikrumo koncepcija

Realumo-įgyvendinamumo koncepcija (1) Sureikšminamas kaltininko ketinimas įgyvendinti grasinimą Grasinimas yra realus, kai kaltininkas iš tikrųjų ketina jį įgyvendinti Ši koncepcija atmesta teorijos ir praktikos

Realumo-įgyvendinamumo koncepcija (2) Sureikšminamas subjektyvus nukentėjusiojo suvokimo kriterijus. Grasinimas yra realus, kai konkretus bauginamasis išsigando jo įgyvendinimo. Ši koncepcija neatlaiko kritikos, nors dažnai imama už pagrindą motyvuojant teismo nuosprendžius

Realumo-įgyvendinamumo koncepcija (3) Sureikšminamas objektyvus (adekvataus žmogaus) kriterijus (a reasonable-man test of menace). Grasinimas yra realus, kai vidutinio stabilumo ir drąsos žmogui būtų pagrindas bijoti jo įgyvendinimo. Ši koncepcija dominuoja daugelio šalių baudžiamojoje teisėje, tačiau jos silpnoji vieta yra tai, kad realybėje grasinama ne vidutinio stabilumo ir drąsos žmonėms, o konkretiems, įvairaus būdo ir jautrumo žmonėms. Kaltininkas gali tinkamai įvertinti savo aukos padidintą jautrumą.

Realumo-tikrumo koncepcija Sureikšminamas kaltininko tyčios įbauginti kriterijus Grasinimas yra realus (tikras), kai daroma išvada, jog kaltininkas atliko veiksmus, turėdamas tyčią įbauginti konkretų nukentėjusįjį. Ši koncepcija atitinka subjektyvaus pakaltinimo principą – vertiname ne nukentėjusiojo, bet kaltininko veiką, todėl ir remiamės jo tyčios turiniu.

Grasinimo turinio nustatymas Kai kurių grasinimų turinys nėra akivaizdus, pvz., toks neapibrėžtas pasakymas kaip “bus blogai” gali būti įvairiai įvertintas. Grasinimo turinys (kaip ir jo tikrumas) nustatomas remiantis kaltininko tyčios turiniu. Grasinimo turinys atitinka prasmę, kurią suteikė grasinimui grasinantysis, kokių pasekmių baimę jis tikėjosi sukelti. Nustatant grasinimo turinį, labai svarbu išanalizuoti įvykio kontekstą, nes tie patys žodžiai (pvz., aš tave sunaikinsiu), išsakyti skirtingose situacijose gali turėti skirtingą prasmę.

Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.) Objektyvieji požymiai: Įstatymo saugoma vertybė pagal BK skyriaus pavadinimą – žmogaus gyvybė ir sveikata, teoriškai - žmogaus laisvė. Veika – grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą kitam žmogui Aplinkybė – yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (klausimas: kas turi taip manyti?). Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip16 metų. Baigtumas – nuo veikos padarymo momento (formalioji sudėtis)

Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.) Subjektyvieji požymiai: Pakaltinamumas Kaltė – tiesioginė tyčia. Supranta, kad kelia mirties arba sunkaus sveikatos sutrikdymo baimę, ir nori taip elgtis.

Žmogaus terorizavimas (BK 145 str. 2 d.) Objektyvieji požymiai: Įstatymo saugoma vertybė pagal BK skyriaus pavadinimą – žmogaus gyvybė ir sveikata, teoriškai - žmogaus laisvė. Veika – terorizavimas, kuris gali pasireikšti šiomis veikomis: a) grasinimas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką b) sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą. Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Baigtumas – nuo veikos padarymo momento (formalioji sudėtis)

Žmogaus terorizavimas (BK 145 str. 2 d.) Subjektyvieji požymiai: Pakaltinamumas Kaltė – tiesioginė tyčia. Supranta, kad kelia susprogdinimo, padegimo ar kitokios pavojingos veikos baimę ir nori taip elgtis. Supranta, kad sistemingai baugina kitą žmogų ir nori taip elgtis.