Paruošė Prof. dr. A. Paškevičius ĮMONIŲ FINANSAI Paruošė Prof. dr. A. Paškevičius

ĮŽANGA Apie kursą Internetinis puslapis Atsiskaitymas Kurso organizavimas

Ryšys su kitais mokslais Įžanga Ryšys su kitais mokslais Bendrovės finansų kurso specifika JAV ir Europoje Praktiniai įgūdžiai Kalkuliatoriai “Xy” “log”

http://www.paskevicius.com/

Žinių vertinimas Galutinio atsiskaitymo reikalavimai Galutiniam vertinimui studentai privalo sėkmingai išlaikyti egzaminą bei pateikti savarankišką užduotį

Galutinio vertinimo kriterijai: Žinių vertinimas Galutinio vertinimo kriterijai: Egzaminas laikomas elektroniniu būdu Egzaminų centre. Studentai privalo išspręsti nemažiau, kaip 50 % pateiktų užduočių. Jei egzamino pažymys yra aukštesnis nei 4, tai jis dauginamas iš 60 % ir sumuojamas prie bendro galutinio vertinimo. Jei egzamino pažymys yra mažesnis nei 4, t.y. buvo išspręsta mažiau kaip 50 % pateiktų užduočių, galutinis vertinimas yra nepatenkinamas.

Žinių vertinimas Savarankiška užduotis pateikiama dėstytojui iki egzamino arba jo metu spausdinta arba elektronine forma. Labai aukštu pažymiu išlaikę egzaminą gali sukaupti teigiamą galutinį vertinimą. Pvz. Egzamino metu gavę 10 galutiniame vertinime sukaups 6 balus (10×0,6). Jeigu studentą tenkina sukauptas galutinis vertinimas (šiuo atveju 6), jis gali elektroniniu laišku informuoti dėstytoją, kad jis sutinka su šiuo vertinimu ir savarankiškos užduoties nepateiks.

Žinių vertinimas Galutinį kaupiamąjį pažymį sudaro: Savarankiškos užduoties vertinimas – 40% Egzaminas, laikomas Egzaminų centre – 60% Ruošiantis egzaminui studentams suteikiama galimybė spręsti bandomuosius testus, prisijungiant iš namų prie http://vma.esec.vu.lt/

TURINYS Tema 1 Įvadas į Finansų valdymą Tema 2 Finansinės ataskaitos ir pinigų srautai Tema 3 Finansinių ataskaitų nagrinėjimas Tema 4 Ilgalaikio finansavimo planavimas ir bendras augimas Tema 5 Vertės nustatymas: Pinigų laiko vertė Tema 6 Diskontuotų pinigų srautų vertė Tema 7 Palūkanų normos ir obligacijų vertinimas Tema 8 Akcijų vertinimas

Tema 1 Įvadas į finansų valdymą Temos struktūra 1.1 Įmonės finansai ir finansų vadovas 1.2 Verslo organizavimo formos 1.3 Finansų valdymo tikslai 1.4 Atstovavimo problemos ir bendrovės kontrolė 1.5 Finansų rinkos ir akcinė bendrovė Pirmosios temos , kuri vadinasi ‘įvadas i finansų valdymą’, struktūra jums pateikta šioje skaidrėje. Šiandien aptarsime kas t.y. Įmonės finansai, koks finansininko vaidmuo įmonės veikloje. Bendrais bruožais išsiaiškinsime biznio organizavimo formas bei finansų valdymo tikslus. Turime aptarti atstovavimo akcininkų interesams problemas bei bendrovės kontroliavimo klausimus. Taip pat, apžvelgsime finansų rinkas, pagrindinius jos bruožus ir veikimo ypatumus.

1.1 Bendrovės finansai ir finansų vadovas Bendrovės finansai - kas tai? Kokių ilgalaikių investicijų reikia? 2. Kur gauti ilgalaikį finansavimą investicijoms apmokėti? 3. Kaip turi būti organizuojama kasdieninė finansinė veikla: kada pinigai gaunami iš pirkėjų, kada sumokama tiekėjams?

1.1 Bendrovės finansai ir finansų vadovas The Financial Manager

1.1 Bendrovės finansai ir finansų vadovas Akcininkai tiesiogiai nedalyvauja kasdieniniame sprendimų priėmime Pasamdyti vadovai atstovauja savininkų interesus jų naudai Finansų vice-prezidentas atsakingas už Finansų ir Apskaitos valdymo sritis Apskaitos padaliniai tvarko sąnaudų, mokesčių ir valdymo apskaitą bei rengia finansinę atskaitomybę Finansų padaliniai yra atsakingi už mokėjimų ir kreditų valdymą, finansinį planavimą ir kapitalo investavimą

1.1 Bendrovės finansai ir finansų vadovas Finansų valdymo sprendimai: Kapitalo investavimas Kapitalo struktūra Apyvartinio kapitalo valdymas Kapitalo investavimas – įmonės ilgalaikio turto įsigijimo planavimo ir valdymo procesas. Pagrindiniai elementai: pinigų srautų dydžio, periodiškumo ir rizikos įvertinimas. Kapitalo formavimas. Pirmasis klausimas siejasi su ilgalaikėmis investicijomis. Firmos ilgalaikių investicijų planavimas ir valdymas vadinamas kapitalo formavimu. (Capital budgeting). Formuodamas kapitalą, finansininkas stengiasi identifikuoti (nustatyti) investicines galimybes tokias, kurios generuotų didesnę naudą, negu buvo išleista lėšų joms įsigyti. Paprasčiau kalbant, tai reiškia, kad turimo turto generuojami pinigų srautai turi viršyti to turto įsigijimo sąnaudas. Taigi, planuojant investicinius projektus, finansininkas turi atsižvelgti ne tik į planuojamų gauti pinigų kiekį, bet taip pat į tai kada ir su kokia tikimybe bus gauti pinigai. Pinigų srautų ateityje dydžio, periodiškumo ir rizikos įvertinimas yra kapitalo formavimo esmė. Faktiškai, kai sekančiose mūsų studijų temose kalbėsime apie verslo sprendimų vertinimą, pinigų srautų dydžio, periodiškumo ir rizikos vertinimas bus pats svarbiausias dalykas, kurį turime nustatyti, įvertinti ir žinoti. Kapitalo struktūra. Antras klausimas , į kurį finansininkas turi atsakyti, tai kokiais būdais bus įsigyjamas ir valdomas ilgalaikis finansavimas, kuris reikalingas ilgalaikėms investicijoms palaikyti ir užtikrinti. Firmos kapitalo struktūra, tai specifinis, tam tikras firmos skolų ir nuosavybės santykis, kurį firma naudoja savo finansinei veiklai vykdyti. Šioje vietoje finansininkas turi rūpintis dviem dalykais: Pirma – kiek firma turi pasiskolinti t.y. Koks skolų ir nuosavybės santykis yra geriausias? Pažymetina, kad pasirinktas santykis įtakos du dalykus: riziką ir firmos vertę.Antra: koks yra pigiausias lėšų šaltinis? Firmos turi dideles kapitalo struktūros pasirinkimo galimybes.Ir klausimas , kuri kapitalo struktūra yra geresnė konkrečiai firmai, yra pagrindinė kapitalo struktūros formavimo problema. Spręsdamas kapitalo struktūros klausimus , finansininkas turi tiksliai nuspręsti kaip ir kur jis gaus pinigų savo veiklai vystyti ir investavimo procesams užtikrinti. Išlaidos susijusios su su ilgalaikio finansavimo gavimu gali būti labai žymios, didelės, todėl skirtingos finansavimo galimybės privalo būti atsargiai įvertintos. Taip pat, bendrovės skolinasi pinigus iš labai įvairių šaltinių, kartais labai egzotiškais būdais. Taigi, skolintojų ir skolinimosi būdų pasirinkimas yra dar vienas finansininko uždavinys. Apyvartinis kapitalas. Trečiasis klausimas apima apyvartinio kapitalo valdymą. Sąvoka apyvartinis kapitalas (working capital) Reiškia firmos trumpalaikį turtą ir trumpalaikius įsipareigojimus, tokius kaip pinigai priklausantys tiekėjams. Apyvartinio kapitalo valdymas yra kasdieninė finansininko veikla, tam kad būtų užtikrintas efektyvus resursų valdymas ir būtų išvengta staigių veiklos nutrūkimų. Keletas klausimų, kurie iškyla valdant apyvartinį kapitalą: Kiek pinigų ir atsargų reikia turėti? II.Ar turime parduoti kreditan? Jei taip, kokius terminus mes galime siūlyti, ir kokiems klientams juos galime pratęsti? III. Kaip mes ketiname gauti trumpalaikį finansavimą? Ar pirksime išsimokėtinai ar imsime trumpalaikį kreditą ir tiekėjams mokėsime grynais? |Jei mes skolinamės trumpam terminui, kur ir kaip mes tą darom? Čia yra tik keletas problemų pavyzdžių, kurios iškyla valdant apyvartinį kapitalą. Išvada.

1.1 Bendrovės finansai ir finansų vadovas Finansinis valdymas balanso požiūriu

1.1 Bendrovės finansai ir finansų vadovas Kapitalo investavimas Pinigų srautas ir apskaitinis pelnas Buhalterinis požiūris Pelno (nuostolio) ataskaita Pardavimai 10.000.000 — Savikaina 9.000.000 Pelnas 1.000.000 Finansinis požiūris Piniginės įplaukos 0 — Piniginės išlaidos - 9.000.000 Grynasis pinigų srautas - 9.000.000

1.1 Bendrovės finansai ir finansų vadovas Kapitalo investavimas Pinigų srautų periodiškumas Metai Produktas A Produktas B 1 0 5.000.000 2 0 5.000.000 3 0 5.000.000 4 25.000.000 5.000.000 Viso 25.000.000 20.000.000

1.1 Bendrovės finansai ir finansų vadovas Kapitalo investavimas Pinigų srautų rizikos įvertinimas Pesimistinis Labiausiai Optimistinis įtikėtinas Europa 15 mln. 20 mln. 25 mln. Japonija 0,1 mln. 30 mln. 40 mln.

1.1 Bendrovės finansai ir finansų vadovas Kapitalo struktūra (finansinė struktūra) - tai ilgalaikių skolų ir nuosavybės santykis, kurį įmonės naudoja finansuodamos savo veiklą. Kokie pigiausi finansavimo šaltiniai? Koks optimalus skolos ir nuosavybės santykis? Kada ir kur skolintis? Apyvartinio kapitalo valdymas – tai trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų valdymas. Kiek atsargų turi turėti įmonė? Kokia geriausia skolinimosi politika? Kur mes gausime trumpalaikes paskolas? Kapitalo formavimas. Pirmasis klausimas siejasi su ilgalaikėmis investicijomis. Firmos ilgalaikių investicijų planavimas ir valdymas vadinamas kapitalo formavimu. (Capital budgeting). Formuodamas kapitalą, finansininkas stengiasi identifikuoti (nustatyti) investicines galimybes tokias, kurios generuotų didesnę naudą, negu buvo išleista lėšų joms įsigyti. Paprasčiau kalbant, tai reiškia, kad turimo turto generuojami pinigų srautai turi viršyti to turto įsigijimo sąnaudas. Taigi, planuojant investicinius projektus, finansininkas turi atsižvelgti ne tik į planuojamų gauti pinigų kiekį, bet taip pat į tai kada ir su kokia tikimybe bus gauti pinigai. Pinigų srautų ateityje dydžio, periodiškumo ir rizikos įvertinimas yra kapitalo formavimo esmė. Faktiškai, kai sekančiose mūsų studijų temose kalbėsime apie verslo sprendimų vertinimą, pinigų srautų dydžio, periodiškumo ir rizikos vertinimas bus pats svarbiausias dalykas, kurį turime nustatyti, įvertinti ir žinoti. Kapitalo struktūra. Antras klausimas , į kurį finansininkas turi atsakyti, tai kokiais būdais bus įsigyjamas ir valdomas ilgalaikis finansavimas, kuris reikalingas ilgalaikėms investicijoms palaikyti ir užtikrinti. Firmos kapitalo struktūra, tai specifinis, tam tikras firmos skolų ir nuosavybės santykis, kurį firma naudoja savo finansinei veiklai vykdyti. Šioje vietoje finansininkas turi rūpintis dviem dalykais: Pirma – kiek firma turi pasiskolinti t.y. Koks skolų ir nuosavybės santykis yra geriausias? Pažymetina, kad pasirinktas santykis įtakos du dalykus: riziką ir firmos vertę.Antra: koks yra pigiausias lėšų šaltinis? Firmos turi dideles kapitalo struktūros pasirinkimo galimybes.Ir klausimas , kuri kapitalo struktūra yra geresnė konkrečiai firmai, yra pagrindinė kapitalo struktūros formavimo problema. Spręsdamas kapitalo struktūros klausimus , finansininkas turi tiksliai nuspręsti kaip ir kur jis gaus pinigų savo veiklai vystyti ir investavimo procesams užtikrinti. Išlaidos susijusios su su ilgalaikio finansavimo gavimu gali būti labai žymios, didelės, todėl skirtingos finansavimo galimybės privalo būti atsargiai įvertintos. Taip pat, bendrovės skolinasi pinigus iš labai įvairių šaltinių, kartais labai egzotiškais būdais. Taigi, skolintojų ir skolinimosi būdų pasirinkimas yra dar vienas finansininko uždavinys. Apyvartinis kapitalas. Trečiasis klausimas apima apyvartinio kapitalo valdymą. Sąvoka apyvartinis kapitalas (working capital) Reiškia firmos trumpalaikį turtą ir trumpalaikius įsipareigojimus, tokius kaip pinigai priklausantys tiekėjams. Apyvartinio kapitalo valdymas yra kasdieninė finansininko veikla, tam kad būtų užtikrintas efektyvus resursų valdymas ir būtų išvengta staigių veiklos nutrūkimų. Keletas klausimų, kurie iškyla valdant apyvartinį kapitalą: Kiek pinigų ir atsargų reikia turėti? II.Ar turime parduoti kreditan? Jei taip, kokius terminus mes galime siūlyti, ir kokiems klientams juos galime pratęsti? III. Kaip mes ketiname gauti trumpalaikį finansavimą? Ar pirksime išsimokėtinai ar imsime trumpalaikį kreditą ir tiekėjams mokėsime grynais? |Jei mes skolinamės trumpam terminui, kur ir kaip mes tą darom? Čia yra tik keletas problemų pavyzdžių, kurios iškyla valdant apyvartinį kapitalą. Išvada.

1.1 Bendrovės finansai ir finansų vadovas Kapitalo struktūra: Kokie yra pigiausi finansavimo šaltiniai? Koks yra optimalus skolos-nuosavybės santykis? Kur ir kada įmonė gali gauti finansavimą?

1.1 Bendrovės finansai ir finansų vadovas Apyvartinio kapitalo valdymas: Kiek įmonė gali turėti atsargų? Kuri skolinimosi politika yra geriausia? Kur gauti trumpalaikį kreditą?

1.2 Verslo organizavimo formos Individuali veikla – verslas priklausantis vienam asmeniui. Partnerystė (bendrija) – panašu į individualią veiklą, tik verslas priklauso vienam ar keliems individualiems savininkams (partneriams). Bendrovė - juridinis asmuo, kurio turtas yra atskirtas nuo savininkų turto, ir turi daugelį teisių ir pareigų kaip ir fizinis asmuo.

1.2 Verslo organizavimo formos Individuali veikla (sole propietorship) Privalumai Paprasčiausias būdas pradėti verslą Mažiausiai reguliuojama verslo organizavimo forma Individualios įmonės savininkui atitenka visos pajamos ir pelnas Trūkumai Savininkas turi neribotą atsakomybę dėl verslo skolų Individualios įmonės veiklos laikotarpis yra apribotas savininko gyvenimo trukme Įmonės turto augimą riboja savininko asmeninis turtas Komplikuotas nuosavybės perleidimas

1.2 Verslo organizavimo formos Bendrija Tikroji ūkinė bendrija – visi partneriai dalinasi pelną ir nuostolius; visi partneriai atsako visu savo turtu už įmonės patirtus nuostolius Komanditinė ūkinė bendrija – vienas ar daugiau tikrųjų narių valdo įmonę ir atsako visu savo turtu. Ribotos atsakomybės partneriai atsako tik ta suma, kurią įdėjo į įmonę ir nedalyvauja įmonės valdyme.

1.2 Verslo organizavimo formos Bendrija Privalumai: daugiau nuosavo kapitalo galima pritraukti, negu individualios įmonės atveju; lengviau pradėti verslą (nors partnerių sutartis yra būtinas elementas) pajamos apmokestinamos tik vieną kartą Trūkumai: tikrieji bendrijos nariai už nuostolius atsako visu savo turtu; vienam partneriui mirus arba atsisakius veiklos bendrija išyra; žemas likvidumas

1.2 Verslo organizavimo formos Akcinė Bendrovė Privalumai Nuosavybė (kapitalo dalis- akcijos) gali būti lengvai perleidžiama Bendrovės veikimo laikotarpis neribotas Akcininkai turi ribotą atsakomybę dėl bendrovės skolų Jei bendrovei reikia papildomo kapitalo, ji gali pritraukti investuotojus išleisdama naujas akcijas Trūkumai Sudėtinga reguliavimo sistema: daug priežiūros institucijų Dvigubas pajamų apmokestinimas: apmokestinamas bendrovės pelnas ir pinigai sumokėti akcininkams dividendų forma, yra apmokestinami kaip akcininkų pajamos.

1.2 Verslo organizavimo formos Type of Company Company Country of Origin In Original Language Translated Bayerische Germany Aktiengesellschaft Corporation Moterenwerke AG Dornier GmBH Germany Gesellschaft mit Limited liability co. Beschrankter Haftung Rolls-Royce PLC United Kingdom Public limited company Public limited co. Shell UK Ltd. United Kingdom Limited Corporation Unilever NV Netherlands Naamloze Vennootschap Joint stock co. Fiat SpA Italy Societa per Azioni Joint stock co. Volvo AB Sweden Aktiebolag Joint stock co. Peugot SA France Societe Anonyme Joint stock co.

1.3 FINANSŲ VALDYMO TIKSLAI Išgyventi Išvengti finansinių sukrėtimų ir bankroto Sėkmingai konkuruoti Maksimizuoti pardavimus ar rinkos dalį Mažinti išlaidas Didinti pelną Išlaikyti pastovų pajamų augimą

1.3 FINANSŲ VALDYMO TIKSLAI Trys lygiaverčiai finansų valdymo tikslai Didinti akcininkų turtą Didinti akcijų kainą Didinti firmos vertę

1.4 BENDROVĖS KONTROLĖ IR ATSTOVAVIMO PROBLEMA Atstovavimo ryšiai ir valdymo tikslai Ryšiai atsirandantys tarp akcinės bendrovės akcininkų ir samdomų vadovų yra vadinami atstovavimo ryšiais. Ryšiai atsiranda, kai viena pusė (akcininkai) samdo kitą (vadovai) veikti jos vardu. Įmonės akcininkų ir įmonės vadovų interesų konflikto galimybė yra vadinama atstovavimo ryšių problema.

1.4 BENDROVĖS KONTROLĖ IR ATSTOVAVIMO PROBLEMA Atstovavimo išlaidos – tai išlaidos, kurios susidaro įmonės akcininkų ir įmonės vadovų interesų konflikto atveju. Tiesioginės atstovavimo išlaidos yra dviejų formų: išlaidos, kurios yra naudingos samdomiems vadovams ir nebūtinos akcininkų požiūriu; išlaidos, susijusios su būtinybe prižiūrėti samdomų vadovų veiklą. Netiesioginės atstovavimo išlaidos – tai prarastos arba neįgyvendintos galimybės.

1.4 BENDROVĖS KONTROLĖ IR ATSTOVAVIMO PROBLEMA Akcininkų interesų atstovavimo užtikrinimo mechanizmas: Valdymo kompensavimo sistemos Karjeros galimybės Direktorių taryba (Board of directors) Instituciniai investuotojai (Institutional Investors) Įgaliojimai (Proxy Contest) Bendrovės perėmimas (Takeover activity) Dalininkas (A stakeholder) – tai fizinis ar juridinis asmuo, nesantis nei bendrovės akcininku nei kreditoriumi, tačiau turintis teisę gauti dalį įmonėje sukuriamų pinigų srautų.

1.5 FINANSŲ RINKOS IR BENDROVĖ Kokią įtaką finansų rinkos daro bendrovės finansams? Pinigų srautai į firmą ar iš jos Pinigų rinka ir kapitalo rinka Pirminė ir antrinė rinkos

1.5 FINANSŲ RINKOS IR BENDROVĖ Cash Flows to and from the Firm Pradėsime nuo firmos, kuri parduoda akcijas ir skolinasi pinigų ppaildomoms lėšoms bendrovės veiklai plėtoti. Piniginės lėšos patenka į bendrovę iš finansų rinkų Bendrovė investuoja lėšas i trumpalaikį ir ilgalaikį turtą. Šis naujasis turtas generuoja šiek tiek piniginių lėšų Tas lėšas naudojame mokesčiams sumokėti Likę pinigai grįžta į finansų rinkas kaip mokėjimai kreditoriams ir akcininkams. FINANSŲ RINKOS, KAIP IR KITOs rinkos yra tik būdas ir vieta kur susitinka pirkėjai ir pardavėjai. Finansų rinkoje vyksta skolos ir nuosavybės vertybinių popierių pirkimas ir pardavimas. Beabejo finansų rinkos skiriasi. Skirtumai pasireiškia dėl prekiaujamų vertybinių popierių tipo, vykdomos prekybos pobūdžio, dėl pirkėjų ir pardavėjų statuso ir vaidmens. Finansų rinkoms apibūdinti yra naudojami tokie terminai – pirminė ir antrinė rinkos. Akcijų ir obligacijoms finansų rinka veikia ir kaip pirminė ir kaip antrinė. Pirminė rinka apima vertybinių popierių pardavimą, kurį vykdo akcinė bendrovė arba vyriausybė. T.y. Pvz., naujai išleidžiamas akcijas akcinė bendrovė platina, populiariai kalbant pardavinėja viešo platinimo būdu. Paskelbia platinimo laikotarpį per kurį bet kas gali pasirašyti akcijų įsigijimo sutartį ir nusipirkti akcijų. Antrinė rinka tai tokia rinka, kai tie patys vertybiniai popieriai yra pardavinėjami po pirminio išplatinimo. PIRMINĖ RINKA. Pirminės rinkos sandorio metu akcinė bendrovė yra pardavėjas. Šio sandorio pasekoje akcinė bendrovė gauna lėšų, arba kaip finansininkai sako, pritraukia lėšas. Akcinė bendrovė dalyvauja dviejų tipų pirminės rinkos sandoriuose: viešo pasiūlymo ir privataus platinimo. Public offering arba private placement. Pagal įstatymus, viešam platinimui skirti vertybiniai popieriai turi būti užregistruoti Vertybinių ir Biržų komisijoje. JAV SEC, Lietuvoje VPK. Registravimas reikalauja atskleisti daug informacijos apie vertybinius popierius leidžiančią bendrovę prieš parduodant bet kokius vertybinius popierius. Viešo pasiūlymo sąnaudos gali būti labai didžiulės ir susijusios su apskaitos, juridiniais bei pardavimo klausimais. Nors dalinai sumažinti viešo pasiūlymo platinimo išlaidas ir išvengti reguliavimo reikalavimų, yra naudojamasi privataus platinimo būdu, kai skolos ir nuosavybės vertybiniai popieriai yra parduodami stambiems instituciniams investuotojams tokiems kaip gyvybės draudimo fondams ar kitokiems pasitikėjimo fondams. Tokie privataus platinimo būdu platinami vertybiniai popieriai nėra registruojami Vertybinių popierių komisijose ir nėra reikalaujama į platinimo procesus įtraukti platintojus – angliškai vadinamus underwriters. Tokias platintojų paslaugas teikia investiciniai bankai kurie specializuojasi viešo vertybinių popierių pardavimo srityje. Antrinė rinka. Antrinės rinkos veikimas sudaro salygas susitikti vertybinių popierių pardavėjui ir pirkėjui. Antrinė rinkas sudaro sąlygas perleisti akcinių bendrovių nuosavybę. Nors bendrovės tiesiogiai dalyvauja tik pirminės rinkos sandoriuose, kai pritraukinėja lėšas savo įmonėms, tačiau antrinė rinka lieka naudinga ir vertinga rinka didelėms bendrovėms. Priežastis yra ta, kad investuotojai žymiai mieliau investuoja į tokios bendrovės akcijas, kurias vėliau bus galima lengvai parduoti antrinėje rinkoje. Dilerinė ir aukcionų rinka Yra dvi antrinės rinkos rūšys: aukcionų tipo ir dilerių rinka. Apskritai, dileriai (tarpininkai) perka ir parduoda savo sąskaita, prisiimdami riziką sau. Jie nusiperka vertybinius popierius savo nuosavybėn. O brokeriai ir agentai suveda pirkėjus ir pardavėjus, bet faktiškai nėra vertybinių popierių savininkais. Ilgalaikių skolų ir akcijų dilerių rinka yra vadinama over-the-counter OTC rinka. (UŽBIRŽINĖ RINKA). Aukciono rinka skiriasi nuodilerių rinkos dviem dalykais. Pirmaiuis,a aukciono rinka arba birža turi savo fizinę buvimo vietą, kaip WALL STREET Niujorke. Antra, dilerinė rinka daugumą sandorių sudaro patys dileriai prekiaudami savo turimais vertybiniais popieriai. Svarbiausias aukciono rinkos tikslas suderinti ketinančių parduoti ir ketinančių pirkti duotus pavedimus. Dilerių vaidmuo labai ribotas. Daugumo JAV didelių bendrovių akcijomis prekiaujama organizuotose aukciono tipo rinkose. Didžiausia iš jų NYSE (niujorko birža), kurioje apskaitoma daugiau kaip ūį procentai visų aukciono rinkose prekiaujamų vertybinių popierių. Greta tradicinių vertybinių popieirų biržų, egzistuoja didlė OTC birža, kuri vadinasi NASDAQ. .... Metais Nacionalinė dilerių ascociacija sukūrė elektroninė kotiravimo sistemą, kurią pavadino NASDAQ. Šioje rinkoje yra prekiaujama dvigubai didesniu akcinių bendrovių skaičiumi, bet prekybos apimtys yra mažesnės ir mažiau aktyviai prekiaujama. Yra pasaulyje daug stambių ir labai savrbių finansų rinkų. Pažymėtina London stock exchange, Tokyo stock exchange. Tas faktas , kad OTC rinkos neturi savo konkrečios prekybos vietos, nacionaliniai barjerai vis mažiau įtakoja finansų rinkų globalizaciją. Globalizacijos dėka finansų rinkos pasiekė tokį lygį, kad prekyba niekada nesustoja, ji keliauja aplink pasaulį. www.nyse.com www.nasdaq.com Listingavimas. Vertybiniai popieriai, kuriais prekiaujama organizuotoje rinkoje, vadinami listinguojamais biržoje. Tam kad jie taptų listinguojami, akcinė bendrovė turi atitikti tam tikrus kriterijus susijusius su turto dydžiu, akcininkų skaičiumi. Šie kriterijai skiriasi skirtingose biržose. Pavyzdžiui NYSE turi griežčiausius kriterijus JAV listinguojamoms bendrovėms. NYSE bendrovė turi turėti viešojoje apyvartoje šimtą milijonų akcijų, mažiausiai du tūkstančius akcininkų, kievienas akcinikas tuir turėti mažiausiai po ą00 akcijų. Yra nustatomi dar papildomi pajamų, turto ir laisvų akcijų skaičiaus reikalavimai.

1.5 FINANSŲ RINKOS IR BENDROVĖ Pirminė ir antrinė rinkos Pirminė rinka Pirminėje rinkoje pati akcinė bendrovė parduoda savo vertybinius popierius Pirminėje rinkoje akcinė bendrovė parduoda savo vertybinius popierius ir gauna lėšas savo veiklos finansavimui. pirminė vieša vertybinių popierių apyvarta (IPO) (Privalomas registravimas vertybinių popierių komisijoje ir platinama per FMĮ viešosios apyvartos tarpininkus) Uždaras platinimas Antrinė rinka Dileriai v.s Aukcionų rinka Prekyba bendrovių vertybiniais popieriais Listingavimas

1.5 FINANSŲ RINKOS IR BENDROVĖ Antrinė rinka Antrinė rinka – tai rinka, kurioje prekiaujama anksčiau išleistais vertybiniais popieriais ir kurioje vyksta prekyba tarp investitorių. Vertybinių popierių pirkimas-pardavimas antrinėje rinkoje reiškia, kad vienas vertybinių popierių savininkas ar kreditorius perleidžia juos kitam. Biržos tokios kaip Niujorko vertybinių popierių birža arba NASDAQ už biržinės prekybos birža yra pagrindinė antrinės vertybinių popierių prekybos vieta.

1.5 FINANSŲ RINKOS IR BENDROVĖ Dileriai ir aukcionų rinkos Dilerių rinka yra tokia rinka, kurioje yra keletas prekiautojų turinčių konkretaus vertybinio popieriaus atsargas ir pasiruošusių šiuos vertybinius popierius pirkti nustatyta pirkimo kaina (bid) arba parduoti nustatyta pardavimo kaina (ask) Dilerių rinka, kurioje prekiaujama akcijomis bei ilgalaikiais skolos vertybiniais popieriais (obligacijomis) yra vadinama užbiržine rinka.

1.5 FINANSŲ RINKOS IR BENDROVĖ Aukcionų rinkos skiriasi nuo dilerių rinkų: prekybos vieta aukcionų rinkos pagrindinis tikslas yra susieti tuos asmenis, kurie nori pirkti su tais asmenimis, kurie nori parduoti. Listingavimas Akcijos, kuriomis prekiaujama organizuotoje biržoje, vadinamos listinguojamomis toje biržoje Listingavimo reikalavimai: Rinkos vertė Akcininkų skaičius Minimali apyvarta Minimalus turtas Kiti reikalavimai