ALELOPATIJA VU EAC, 2014

Terminas ALELOPATIJA - graik. allelon reiškia “vienas kitam” ir pathos reiškia “kenkti” abipusis kenkimas Terminą 1937 m. pasiūlė vokiečių augalų fiziologas H. Molisch Molisch H., Der Einfluss einer Pflanze auf die andere-Allelopathie, Fischer, Jena, Germany (1937).

Apibrėžimas Pagal H. Molisch ALELOPATIJA – tiek kenksmingos, tiek ir naudingos biocheminės sąveikos tarp bet kokių augalų, įskaitant ir mikroorganizmus Molisch, H. 1937 Der Einflus einer Pflanze anf dir andere – Allelopathie. Gustave Fischer Verlag, Jena.

Apibrėžimas ALELOPATIJA – bet kokia tiesioginė ar netiesioginė vieno augalo sąveika su kitu (tame tarpe ir mikroorganizmais) jų produkuojamomis ir į aplinką išskiriamomis cheminėmis medžiagomis.

Dėmesio! ALELOPATIJA # KONKURENCIJA alelopatija - tai tik vienas iš keleto konkurencijos būdų

Dėmesio! Alelopatija yra konkurencija cheminėmis priemonėmis.

KAD MINĖTI REIŠKINIAI GERIAU BŪTŲ SKIRIAMI C.H. Muller 1969 m. įvedė terminą INTERFERENCIJA Muller, C.H. 1969.  Allelopathy as a factor in ecological process. Vegetatio 18:348-57.

Bendresnis terminas - INTERFERENCIJA = ALELOPATIJA + Konkuruojama į aplinką išskiriamomis tam tikromis medžiagomis IŠTEKLIŲ PASISAVINIMAS (exploitation) Konkuruojama dėl tam tikrų aplinkoje esančių maistmedžiagių, dėl saulės šviesos ir pan.

Pernelyg tankiai augti augalai negali. Jie “saugo” savo užimamą erdvę  

Alelopatinių sąveikų keli būdai, kai: Medžiagos išskiriamos iš antžeminės dalies: garų pavidale nuoplovų pavidale (su krituliais) nuokritų pavidale (su lapais, kt. dalim) Medžiagos išskiriamos iš požeminės dalies Eksudatai ( - skysčiai, gali būti ir garai) iš šaknų

Alelopatinių sąveikų išdava Alelopatinės medžiagos veikia toksiškai, jos gali: Slopinti stiebų arba šaknų augimą; Slopinti maisto medžiagų pasisavinimą; Veikti natūraliai susiklosčiusius simbiontinius santykius ir taip trikdyti augalo mitybą (medžiagų gavimą iš simbionto).

Pernelyg tankiai augti negali ne tik augalai. Grybai, dumbliai, kerpės, planktoniniai ir kiti mikroorganizmai taip pat “saugo” savo užimamą erdvę

Apie alelopatiją augalų tarpe: Ne visi augalai alelopatiškai aktyvūs. Kai kurie, nors ir turi alelopatinių savybių, jos nėra ryškios, tokie augalai geba sėkmingai konkuruoti kitomis (ne cheminėmis) priemonėmis. Dėl to neretai nesutariama kokia konkurencijos formas pasireiškia konkkuruojant konkrečioms augalų rūšims. Tačiau jei tarp tos konkurencijos priemonių yra į aplinką išskiriamų cheminių medžiagų, sąveika priskiriama alelopatinėms.. 

edu/current/courses/   Alelopatinėse sąveikose dalyvaujančių cheminių medžiagų klasifikacija Iš: http://snr.osu. edu/current/courses/ syllabus/pdfs/SS760 _ch9Fig.pdf

Alelopatinių medžiagų grupės: KOLINAI FITONCIDAI ANTIBIOTIKAI MARAZMINAI

EKSKURSIJA Į ISTORIJĄ Seniausios žinios iš TEOFRASTO – apie 300 m. prieš m.e. Jis buvo Aristotelio mokinys ir pasekėjas, parašė darbų iš botanikos, vadinamas botanikos tėvu.

EKSKURSIJA Į ISTORIJĄ TEOFRASTAS rašė, jog avinžirnis “išsekina” dirvą ir taip nugali piktžoles. (Cicer arietinum)

EKSKURSIJA Į ISTORIJĄ GAJUS PLINIJUS ANTRASIS, žinomas kaip Plinijus vyresnysis, I mūsų eros amžiuje (63 -apie 113 m.m.) gyvenęs romėnų išminčius ir gamtininkas rašė, kad avinžirniai ir miežiai nualina (“išdegina“) pasėlių laukus.

Juglans nigra Jis pastebėjo, jog riešutmedis (Juglans) toksiškas kitiems augalams.

EKSKURSIJA Į ŠIUOLAIKINĘ ISTORIJĄ Prancūzų botanikas ir gamtininkas AUGUSTIN PYRAMUS DE CANDOLLE 1832, išleistame botanikos veikale rašė, jog dirvos nuovargį sukelia joje augantys augalai, išskirdami į dirvą cheminius junginius.

EKSKURSIJA Į ŠIUOLAIKINĘ ISTORIJĄ Ir 1907-1909 m.m. du mokslininkai - SCHREINER ir REED atliko tyrimus ir išskyrė iš augalų ir iš dirvos daugelį fitotoksinių junginių.

Panaudota literatūra: Muller, C.H. 1969.  Allelopathy as a factor in ecological process. Vegetatio 18:348-57. Lodhi, M. A. K. , Bilal R. and Malik K. A. Allelopathy in agroecosystems: Wheat phytotoxicity and its possible roles in crop rotation. Journal of Chemical Ecology, 1987, vol. 13, No 8, p. 1881-1891. Šaltiniai: http://csip.cornell.edu/Projects/CEIRP/AR/Allelopathy.htm

APTARKIME: Kaip nustatytumėt ar augalų sąveika alelopatinė ar ne, t.y. Susijusi ar nesusijusi su jų išskiriamomis cheminėmis medžiagomis?  Kaip manote ar alelopatinės medžiagos gali veikti gyvūnus, žmones? Kuo alelopatijos žinojimas gali būti svarbus?  Kokia galėtų būti žinių apie alelopatiją nauda? Kaip tirtumėte alelopatines sąveikas? Ar galite nurodyti kelis augalus, pasižyminčius alelopatinėmis savybėmis?

Iš klausimų JAV studentams: How did people first become aware of allelopathy? Have you noticed allelopathy or allelopathic-like influences in your neighborhood? Elsewhere? What are some beneficial implications of allelopathy? How can these be used for the betterment of the planet?