LĖTINĖS KARDIOLOGINĖS LIGOS: PACIENTO LŪKESČIAI IR REALYBĖ Doc. dr. Virginija Adomaitienė KMU Psichiatrijos klinika

(3) POŽIŪRIŲ NEATITIKIMAS PINKLĖS (3) POŽIŪRIŲ NEATITIKIMAS example TCVollmer APOM 2007 ATMOSFERA (1) Pavyzdys “Pulsuojantis laikas”

Puikiai atrodot šiandien! Trys dienos po operacijos! Aš greitai pamatuosiu jums pulsą ir viskas. TCVollmer APOM 2007

Taip greitai? TCVollmer APOM 2007

Aš jo laukiau keturias valandas!!! O po 5 minučių jis ir vėl išeis…??? Šis vaikinas niekad nieko neklausia. Tai ir gerai. Man tinka pagal grafiką. … BET aš žinau, jis visada skuba… TCVollmer APOM 2007

(3) POŽIŪRIŲ NEATITIKIMAS PINKLĖS (3) POŽIŪRIŲ NEATITIKIMAS example TCVollmer APOM 2007 POŽIŪRIS(2) Pavyzdys: “Ko reikia”

Sveiki, ponia Goodwin, Skambinu jums norėdamas aptarti su jumis jūsų kraujo tyrimo rezultatus. Kadangi šiuo metu visi rodikliai stabilūs, aš nusprendžiau kol kas nekeisti jūsų vartojamų vaistų dozės.” TCVollmer APOM 2007

Man 70 metų ir aš sergu artritu, bet aš dar nesu sukriošusi! Daktare, Abraham! Man 70 metų ir aš sergu artritu, bet aš dar nesu sukriošusi! Aš noriu sumažinti dozę dėl nepakeliamo šalutinio poveikio… Aš jums jau praeitą savaitę sakiau!” TCVollmer APOM 2007

KAS UŽ VISO TO SLYPI ? TCVollmer APOM 2007

Aš žinojau, kad negalima pasitikėti tais jaunais gydytojais… 93 % vyresnio amžiaus pacientų nenori dalyvauti priimant sprendimus… TCVollmer APOM 2007

Kad adaptuotis gyventi pagal iš esmės pasikeitusias gyvenimo sąlygas ir atsiradusį egzistencinį nerimą, pacientai naudoja skirtingus gynybos mechanizmus. Pacientų sugebėjimas adaptuotis, prisitaikyti, keistis priklauso nuo premorbidinės asmenybės struktūros bei somatinio pakenkimo sunkumo. Dauguma pacientų demonstruoja psichologinio diskomforto simptomus tuoj po kardiologinio įvykio ir į tai turi būti žiūrima taip pat rimtai, kaip ir į reakciją į kitus gyvenimui reikšmingus (grėsmingus) įvykius. Kad iš esmės suprasti negatyvių reakcijų individualumą, reikia suvokti mechanizmus, siejančius emocijų raiškos ryšį su kardiologiniais sutrikimais.

Nerimas yra normali reakcija į ūmų kardiovaskulinį sutrikimą arba į gyvenimą su lėtine kardiovaskuline liga, bet nerimas, kuris yra nuolatinis arba stiprus, jau nėra norma ir turi negatyvias pasekmes paciento sveikatai. Nerimas yra paplitęs labiau nei depresija tarp pacientų, sergančių lėtinėmis kardiovaskulinėmis ligomis bei sveikstantiems po ūmių kardiologinių būsenų ar intervencijų. Nuolatinis nerimas sumažina pacientams galimybę pasirūpinti savimi.

Pacientai, kurių nerimo lygis yra per aukštas, negali įsisavinti informacijos apie gyvenimo būdo pasikeitimus bei juos vykdyti, nepakankamai bendradarbiauja su gydytoju, vykdydami paskyrimus susijusius su medikamentų naudojimu, fiziniu aktyvumu ir mitybos rėžimu. Nerimastingi pacientai patiria sunkumų, susijusių su įvairiais pasikeitimais gyvenime, jie suvokia sunkumus, kaip neįveikiamas kliūtis. Nerimas gali skatinti ligos chroniškumo palaikymą ir trukdyti sveikti po ūmaus kardiovaskulinio sutrikimo. Aukštas nerimo lygis pranašauja blogesnę gyvenimo kokybę pacientams sergantiems kardiovaskulinėmis ligomis.

Patyrusiems ūmų kardiovaskulinį sutrikimą nerimo lygis yra aukštas ir siekia apie 70-80% ir tęsiasi ilgą laiką net apie 20-25% pacientų. Tarp pacientų, kuriems nustatyta kardiovaskulinė liga, bet neturėjusių ūmių sutrikimų ar būtinų intervencijų patirties praeityje, nerimo paplitimas siekia apie 20-25%. Nerimastingiems ligoniams užtrunka ilgiau, kol jie grįžta į įprastą darbinę veiklą arba jie iš vis negrįžta, lyginant su nerimo nepatiriančiais pacientais.

Pastovus, (nuolatinis) nerimas pranašauja, (prognozuoja) didesnę negalią, bejėgiškumą, nedarbingumą, padidėjimą fizinių pojūčių, nusiskundimų (simptomų) ir pablogėjusį bendrą funkcionavimą. Pacientai su užsitęsusiu (ilgalaikiu) nerimu gali patirti „širdinį invalidumą“, (terminas atsiradęs dėl dažno jo paplitimo ir naudojimo ir labai gerai paaiškina visos aibės pacientų, sergančių kardiovaskulinėmis ligomis - kurių neįgalumo ar silpnumo lygis po kardiovaskulinės ligos nustatymo ar ūmaus kardiovaskulinio sutrikimo yra nepaaiškinamas esamo susirgimo realaus sutrikimo sunkumu ar atliktais tyrimais – emocinę būseną).

Depresinė būsena dažniausiai išsivysto pacientui tęsiant kardiovaskulinės ligos gydymą namuose, kai tenka adaptuotis pasikeitusiam jo vaidmeniui šeimoje, darbe, visuomenėje (tai sąlygoja apribojimai rekomenduojami tolesniam sveikimo procesui). Depresinės būsenos perėjimas į tikrąją depresiją priklauso nuo to, kaip pacientas vertins praradimus ir apribojimus, susijusius su kardiovaskuline patologija, kuriuos jis patiria, bei jų pasekmes (ateities perspektyvas).

Depresijai būdingi simptomai patys savaime trukdo sveikimo procesą: Somatiniai simptomai (energijos, apetito, svorio sumažėjimai) – pablogina bendrą fizinę sveikatą. Pažintinės veiklos simptomai (dėmesio koncentracijos sutrikimas, psichomotorinis slopinimas ar sujaudinimas) – gali sąlygoti netinkamą paskirtų medikamentų vartojimą bei bendradarbiavimą su gydytoju. Psichinės veiklos simptomai (liūdna nuotaika, savo vertės praradimas, suicidinės mintys) – gali sąlygoti daugiau ar mažiau netinkamą su sveikimu susijusių tikslų suvokimą (reabilitacija, prevencija ir kt.).

Išrašant iš ligoninės nustatyta depresija – 21,7% Vertinant po 4 ir 28 sav. – atitinkamai 20,0 ir 19,0 % Vertinant po 4 ir 28 sav. – nustatyta depresija 10,0% (tiems, kuriems depresija nebuvo nustatyta išrašymo metu). Negydoma depresija blogina kardiovaskulinių sutrikimų prognozę. Fulop G. Depression in elderly patients with congestive heart failure: six-month follow-up. Program and abstracts from the 153rd Annual American Psychiatric Association Meeting, May 13-18, 2000; Chicago, Illinois. Abstract 27.

SSRI – rekomenduojami kaip pirmo pasirinkimo medikamentai sergantiems kardiovaskulinėmis ligomis (stebėti sąveiką su kartu skiriamais kardiologiniais medikamentais). SSRI neturėtų būti vengiami skirti po miokardo infarkto. SSRI gali turėti silpną antikoaguliantams būdingą poveikį. Psichotropinių medikamentų naudojimas gali sumažinti mirtingumą sergant kardiovaskulinėmis ligomis.

ANTIDEPRESANTŲ POVEIKIS KARDIOVASKULINĖS SISTEMA FLUOXETINE PAROXETINE SERTRALINE CITALOPRAM FLUVOXAMINE ŠSD Nežymiai  Min. poveikis AKS Nežymiai  SKS QTc Nėra Nėra esant vidut. dozėm. Didesnės dozės  Nėra reikšmingo poveikio Aritmija Keletas aprašytų liter. atvejų Laidumas Apribojimai po MI Dėmesio! Nepakanka duomenų Bendras dėmesys skiriant kard. ligoniams Nėra-pirmas pasirinkimas Bet nėra EKG pokyčių Komentarai Galimai saugus po MI Saugus po MI G. b. naudojamas, bet gali  QTc Stebėti min. pokyčiai EKG